e8b8cc47-e92f-4044-bcf5-8fd1d4a5c676 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-326-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02168-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8.; 14.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Virginijaus Kairevičiaus ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5111-808/2013 pagal ieÅ¡kovo J. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Priemiestis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, trečiasis asmuo A. A..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. R. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 9 punktÄ neteisėtu, grÄ Å¾inti jį į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Priemiestis“ po 3 882,75 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (93 186 Lt) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 846,75 Lt priedÄ prie darbo užmokesčio, 11 648,25 Lt nuostolių, 200 Lt iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų kopijų apmokėjimu, telefonu ir kelionėmis, 0,06 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio ir priedo, 5 proc. palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad pagal 2011 m. liepos 12 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį buvo priimtas dirbti į UAB „Priemiestis“ vadybininku 0,5 etato antraeilėms pareigoms. Vadybininko pareigos apėmė bendravimÄ su daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojais, sutarčių sudarymÄ , informacijos apie bendrovę ir bendrijų steigimÄ platinimÄ daugiabučių namų gyventojams. IeÅ¡kovas su darbdaviu sutarė dėl 2 000 Lt atlyginimo ir priedo po 0,5 Lt už 1 kv. m. namo bendro ploto po jungtinės veiklos sutarties pasiraÅ¡ymo.

Ieškovas dirbo su trečiuoju asmeniu A. A. Justiniškių ir Naujininkų mikrorajonuose. Ieškovo teigimu, tinkamai atlikus visas užduotis, darbdavys (atsakovas) nenorėjo mokėti aptarto darbo užmokesčio ir priedų, todėl jis kartu su trečiuoju asmeniu A. A. kreipėsi į darbdavį dėl nepilnai išmokėto atlyginimo, bet įsiskolinimas nebuvo padengtas. Darbdavys 2011 m. spalio 7 d. ieškovui ir trečiam asmeniui A. A. pasiūlė nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu, tačiau pastariesiems nesutikus, jie toliau vykdė jiems pavestas užduotis Naujininkų mikrorajone. 2011 m. lapkričio mėnesį ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis – 36 Lt, ir paaiškinta, kad tai atlyginimas už dvi darbo dienas, o trečias asmuo A.

A. gavo pilnÄ atlyginimÄ už visÄ mėnesį. IeÅ¡kovas kreipėsi į VSDFV ir sužinojo, kad nuo 2011 m. lapkričio 23 d. yra atleistas, o vėliau atvykęs gauti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , sužinojo, jog yra atleistas už pravaikÅ¡tas. Darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti po 400 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Su darbdaviu taip pat buvo sutarta, kad ieÅ¡kovas ir trečias asmuo A. A. gaus po 2 000 Lt dydžio darbo užmokestį ir tuo tikslu pagal su A. A. sudarytÄ darbo sutartį, darbdavys įsipareigojo jam mokėti didesnį atlyginimÄ , t.y. 2 232 Lt ir 150 proc. priedÄ , nes trečias asmuo turėjo dalį gauto darbo užmokesčio pervesti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ .

NesÄ Å¾iningas darbdavys nemokėjo pilno atlyginimo trečiam asmeniui, dėl ko jis nedarė pervedimų į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Atsakovas neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, todėl ieÅ¡kovas prašė priteisti visas ieÅ¡kinyje nurodytas sumas. Atsakovas UAB „Priemiestis“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas sumokėti      5 846,75 Lt priedÄ yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovui pagal sudarytÄ darbo sutartį priedai nepriklauso. Atsakovas kas mėnesį mokėjo ieÅ¡kovui Å¡alių pagal darbo sutartį sulygtÄ 400 Lt dydžio atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti priteisti 3 882,75 Lt vidutinį darbo užmokestį.

IeÅ¡kovas UAB „Priemiestis“ dirbo nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d.. Atsakovas per šį laikÄ pilnai bei laiku mokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokestį ir laikydamasis DK 141 straipsnio reikalavimų pilnai atsiskaitė su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ nebuvimÄ darbe, t. y. 2011 m. spalio 5 d. – 2011 m. spalio 19 d., kai ieÅ¡kovui buvo žymimos pravaikÅ¡tos, J. R. nebuvo darbe, apie savo buvimo vietÄ ir nebuvimo darbe priežastis ieÅ¡kovas nepranešė nei bendrovės administracijai, nei bendrovės vadovui.

IeÅ¡kovas be pateisinamos priežasties darbe nebuvo 15 dienų, todėl toks jo elgesys įvertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, nes neįrodyta atsakovo kaltė, žalos atsiradimo priežastys, pats žalos buvimo faktas, nepagrįstas jos dydis. UAB „Priemiestis“ niekada ir jokiais susitarimais nebuvo tarpusavyje siejami ieÅ¡kovo ir A. A. darbo užmokesčiai. Trečias asmuo A. A. nereiÅ¡kia jokių pretenzijų atsakovui UAB „Priemiestis“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Pagal CPK 178 straipsnį įrodinėjimo naÅ¡ta dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka atsakovui, o dėl neatvykimo į darbÄ priežasčių ir jų svarbos – tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3- 657/2005). Teisme, ieÅ¡kovas nesutikdamas su pravaikÅ¡ta nurodė, kad Vadybininko darbo funkcijos nėra tiksliai nurodytos darbo sutartyje ir nenumatyta konkreti darbo vieta ofise.

Tvirtino, kad su R. R. buvo žodžiu susitarta dirbti pagal vadybininko veiksmų planÄ , o jo darbo vieta yra ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovo manymu, jis namuose dirbo atsakovo leidimu ir todėl kas trečiÄ dienÄ R. R. arba T. M. skambindavo atsakovo iÅ¡duotu telefonu, o esant reikalui kartu su A. A. atvažiuodavo į ofisÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, visus darbo sutartyje ir vadybininko veiksmų plane numatytus darbus jis atliko laiku ir tinkamai. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodyti dokumentas „vadybininko veiksmu planas“ yra suraÅ¡ytas paties ieÅ¡kovo iniciatyva (tÄ patvirtino ir pats ieÅ¡kovas) ir jis nėra oficialiai patvirtintas ir pripažintas atsakovo.IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad jam nepagrįstai pažymėtos pravaikÅ¡tos nuo 2011 m. spalio 5 d. iki darbo sutarties nutraukimo, nes jis su trečiuoju asmeniu A.

A. kiekvienÄ darbo dienÄ dirbo objektuose, į kuriuos vykdavo A. A. automobiliu. Teisme Å¡ių ieÅ¡kovo teiginių nepatvirtino nei atsakovo atstovas, nei trečias asmuo, nei liudytojos M. B. ir M. V., o ieÅ¡kovo nurodyti dokumentai neįrodo, kad jis minėtomis dienomis buvo darbe. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas, turėdamas visas galimybes ryÅ¡io priemonėmis susisiekti su darbdaviu, to nedarė, o aplinkybė, kad atsakovo ir trečiojo asmens A. A. darbo santykiai nenutrÅ«ko, nevertintina kaip susitarimas, sudarytas be ieÅ¡kovo žinios, nes darbdavys (atsakovas) neturi tokios pareigos.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis dėl neatvykimo į darbÄ nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. spalio 4 d. neturėjo nuobaudų ar pastabų, be to, kaltina atsakovÄ nepagrįstai laiku neatsiskaičius su juo už darbÄ per A.

A. banko sÄ skaitÄ , dėl ko ieÅ¡kovui 2011 m. rugsėjo 16 d. el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijÄ , į kuriÄ atsakymo negavo. IeÅ¡kovas nurodė, kad tada pateikė 2011 m. spalio 7 d. raÅ¡tÄ , į kurį atsakovas vietoj atsakymo įteikė jam dokumentus dėl sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, todėl ieÅ¡kovas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neatsiskaitys už atliktÄ darbÄ , o iÅ¡ darbo neišėjus savo noru, prieÅ¡ jį bus imtasi kitų veiksmų atleisti iÅ¡ darbo.

Tokius savo teiginius ieÅ¡kovas grindė liudytojo R. R. nurodymais darbuotojoms – liudytojoms M. B. ir M. V., darbo žiniaraÅ¡tyje žymėti pravaikÅ¡tas. Teismas tokius ieÅ¡kovo teiginius laikė prielaidomis ir spėjimais, nepagrįstais ir neįrodytais leistinais įrodymais.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su UAB „Priemiestis“ darbo laiko apskaitos tabeliuose užfiksuotomis pravaikÅ¡tomis, nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių pravaikÅ¡tų tinkamÄ užfiksavimÄ .

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pateikdamas R. R. pasiraÅ¡ytus PasiÅ«lymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu ir SusitarimÄ dėl sutarties nutraukimo Å¡alių sutarimu, kuriuose akcentavo nurodytas datas – 2011 m. spalio 7 d., nors minėti dokumentai jam buvo įteikti asmeniÅ¡kai savaitę iki minėtos datos. Teisme atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad dokumentuose vėlesnė data buvo nurodyta sÄ moningai, norint ieÅ¡kovui suteikti laiko apsvarstyti atsakovo pasiÅ«lymÄ dėl darbo santykių nutraukimo Å¡alių susitarimu ir Å¡ie dokumentai neįrodo, jog ieÅ¡kovas 2011 m. spalio 7 d. ar kitÄ pravaikÅ¡tos dienÄ buvo darbe.

Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes ieškovas teismui nepateikė kitų įrodymų, galinčių sukelti abejonių atsakovo atstovo išdėstytais teiginiais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytomis dienomis ieškovas su savo tiesioginiu vadovu turėjo susitikti, tačiau pravaikštų laiku jis buvo nepasiekiamas. Teismui ieškovas nepaneigė nurodytos aplinkybės ir nepateikė neginčytinų duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu jis įmonėje buvo, susitiko su vadovu, ar su juo susisiekė telefonu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų M.

B. ir R. R. paaiÅ¡kinimais apie tai, kad nurodytomis dienomis ryÅ¡io priemonėmis nepavyko susisiekti su ieÅ¡kovu. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, negavęs darbo užduočių iÅ¡ savo tiesioginio vadovo, negalėjo tinkamai dirbti. IeÅ¡kovui neįrodžius, jog minėtu laikotarpiu jis darbe nebuvo dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių bei nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų, laikytina, jog ieÅ¡kovas be pateisinamos priežasties nebuvo darbe 2011 m. spalio 5 d.

– 2011 m. spalio 19 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, prieÅ¡ atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, 2011 m. spalio 19 d. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė raginimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe 2011 m. spalio 5-19 dienomis, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė nei paaiÅ¡kinimo, nei nebuvimÄ darbe pateisinančių dokumentų. Nustačius, kad ieÅ¡kovas nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 19 d. be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbÄ , atsakovas turėjo teisę atleisti jį iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad su įmonės vadovu R.

R. žodžiu buvo sutarta, jog už darbÄ jam bus mokama 1 600 Lt per mėn. ir 0,50 Lt priedas nuo namo bendro ploto, nurodytus pinigus pervedant į trečiojo asmens A. A. banko sÄ skaitÄ . Savo argumentus ieÅ¡kovas grindė ataskaitomis ir pretenzijomis bei A. A. iÅ¡mokėtu didesniu atlyginimu. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ apie tinkamai atliktÄ darbÄ ir už tai negautÄ atlyginimÄ grindė į bylÄ pateiktais dokumentais – 2011 m. birželio 22 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus Ä®sakymu Nr. 30-856 „Dėl administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d.

įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ bei 2011 m. rugsėjo 16 d. ir 2011 m. spalio 23 d. pakartotine atmintine ir praÅ¡ymu „Dėl darbo ataskaitų“. IeÅ¡kovo tvirtinimu, jis dirbo nurodytais adresais. Tačiau teismas pažymėjo, kad Å¡ių ieÅ¡kovo teiginių nepatvirtino nei atsakovo atstovas, nei liudytojas R. R., nei kiti liudytojai. IeÅ¡kovo pateiktų dokumentų teismas nelaikė tinkamu įrodymu apie atliktÄ darbÄ ir pažymėjo, kad vien tik namų numerių sutapimas el. laiÅ¡ke bei paties ieÅ¡kovo suraÅ¡ytuose „planuose“, „ataskaitose“ ar pretenzijose nelaikytini neginčytinais įrodymais, kad tuose objektuose ieÅ¡kovas dirbo su trečiuoju asmeniu, o atsakovas už jų darbÄ su jais neatsiskaitė.  Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė leistinų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių tikrumÄ ir reiÅ¡kiamus reikalavimus dėl apmokėjimo.

IeÅ¡kovo pateiktus skaičiavimus teismas laikė prielaidomis apie norėtÄ gauti didesnį atlyginimÄ , kÄ pats ieÅ¡kovas teismui patvirtino posėdžio metu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ataskaitos nelaikytinos įrodymu, nes jos nepasiraÅ¡ytos, ne tik atsakovo, bet ir paties ieÅ¡kovo, todėl jomis negalima neginčytinai pagrįsti ieÅ¡kovo argumentų apie atsakovo neapmokėtas „ataskaitose“ nurodytas sumas. Laikytina, kad ieÅ¡kovo atsakovui teikti oficialiai nepatvirtinti „vadybininko veiksmų planas“ bei „ataskaitos“ ir reikÅ¡tos pretenzijos, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovo tinkamai atliktÄ darbÄ , nepagrįstai už jį neatsiskaitė.

Kitus ieÅ¡kovo teiginius apie atsakovo vengimÄ nemokėti pinigų, pasinaudojant vadovo padėtimi ir galimybėmis, neatsakingumÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ , pravaikÅ¡tų suraÅ¡ymÄ teismas laikė niekuo nepatvirtintais samprotavimais. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo teismui paaiÅ¡kinti, kodėl jis tapo „nepasiekiamas“ atsakovui, nors turėjo ir naudojosi atsakovo suteiktomis ryÅ¡io priemonėmis, taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl su atsakovu raÅ¡tu nebuvo susitarta dėl darbo ataskaitų formų ir jų tvirtinimo ir kito, nei sutartyje numatyto, atsiskaitymo.Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo teiginių, jog atsakovas nebuvo sudaręs jokių triÅ¡alių susitarimų dėl atlyginimo mokėjimo ieÅ¡kovui per trečiÄ jį asmenį ir nėra sudaręs kitokių susitarimų dėl darbo apmokėjimo nei numatyta darbo sutartyje, ieÅ¡kovas nepaneigė.

Teismo nuomone, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „Priemiestis“ mokėjimo žiniaraščiai, J. R. darbo sutartis su atsakovu, suvestinės apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ darbo užmokestį, patvirtina, kad atsakovas tinkamai apmokėjo ieÅ¡kovui už darbÄ , todėl teismas laikė neįrodytais ieÅ¡kovo teiginius, kad jam priklauso 3 882,75 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas, taip pat laikė neįrodytu ir atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 846,75 Lt priedo ir dėl 11 648,25 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo ieÅ¡kovui sumokėto atlyginimo laikyti tapačiu su A. A. sutartu atlyginimu, nes su trečiuoju asmeniu sudaryta darbo sutartis nėra analogiÅ¡ka sutarčiai, sudarytai tarp Å¡alių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius apie trečiajam asmeniui pervedamÄ ieÅ¡kovo darbo užmokestį už jo atliktÄ darbÄ .Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Lt iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų kopijų apmokėjimu, telefono bei kelionių iÅ¡laidomis, nes byloje nėra Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų.Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, t. y.

į ieÅ¡kovo veiksmus sudarančius pagrindÄ juos vertinti kaip sÄ moningÄ proceso vilkinimÄ â€“ nuolat reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus teisėjai ir teismui, praÅ¡ant kviesti vis naujus liudytojus, kelis kartus tikslinant (keičiant) ieÅ¡kinio reikalavimus ir kt. Toks ieÅ¡kovo elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu laikytinas nesÄ Å¾iningu, nes ieÅ¡kovas akivaizdžiai nesiekė greito ir teisingo bylos iÅ¡tyrimo ir sudarė pagrindÄ jo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimÄ suteiktomis procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas J. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡reikalauti A. A. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. sausio 1 d., bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nevykdė pareigos bÅ«ti aktyviam darbo ginčų bylose: netinkamai apklausinėjo liudytojus bei Å¡alis, nesutiko rinkti įrodymų, net ieÅ¡kovui pateikus motyvuotus praÅ¡ymus.

Å ios pareigos nevykdymas lėmė, kad buvo netinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės ir priimtas neteisingas teismo sprendimas.2. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti įrodymus apie trečiajam asmeniui A. A. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kuris jam buvo mokamas pavedimais į banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas yra paaiÅ¡kinęs, kad su atsakovu ir trečiuoju asmeniu buvo sutarta, kad darbo užmokestis ieÅ¡kovui bus mokamas per trečiÄ jį asmenį. Å alys susitarė, kad tiek ieÅ¡kovui, tiek trečiajam asmeniui bus mokamas 2 000 Lt dydžio atlyginimas bei priedai prie darbo užmokesčio pagal sudarytÄ vadybininko veiksmų planÄ .

Nepaisant susitarimo atsakovas nenorėjo mokėti sutartų priedų. Taigi konfliktas su darbdaviu kilo dėl to, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo reikalavo atlyginti už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . IeÅ¡kovas darbdaviui buvo neparankus darbuotojas. Tai lėmė, kad darbdavys suklastojo dokumentus, sužymėjo fiktyvias pravaikÅ¡tas ir atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Atsakovas pravaikÅ¡tas ieÅ¡kovui žymėjo daugiau nei mėnesį laiko. Bet koks darbdavys tiek laiko darbe nesirodančio darbuotojo nelaikytų.

Tai, kad tokį laikÄ Å¾ymėtos tariamos pravaikÅ¡tos tik patvirtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka tikrovės, yra pakeisti ar suklastoti. Vadinasi, atleidimas iÅ¡ darbo dėl tariamo Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra neteisėtas. IeÅ¡kovas prašė teismo iÅ¡reikalauti įrodymus, patvirtinančius darbo užmokesčio mokėjimÄ , bandymus su ieÅ¡kovu susisiekti, t. y. telefono skambučių iÅ¡klotines, tačiau teismas atsisakė tai padaryti, dėl ko nebuvo nustatytos svarbios bylos aplinkybės ir priimtas nepagrįstas sprendimas.3.

Darbdavys klaidingai įformino darbo sutartį, kadangi faktiÅ¡kai darbai buvo atliekami UAB „Jurita“, o darbo sutartis sudaryta su UAB „Priemiestis“. Taigi atsakovo parodymus bei teikiamus dokumentus reikia vertinti labai kritiÅ¡kai. Nors atsakovas neigė, kad buvo sudarytas ir ieÅ¡kovui su trečiuoju asmeniu pateiktas vadybininko veiksmų planas, šį faktÄ patvirtina elektroniniai laiÅ¡kai, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pasiraÅ¡ytas planas bei darbų atlikimo ataskaitos. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai (darbo (vadybininko verslo) planas, ataskaitos, pretenzijos) patvirtina, kad visus darbdavio paskirtus darbus ieÅ¡kovas atliko laiku ir kokybiÅ¡kai.

Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ yra atsakingas darbdavys, todėl visÄ atsakomybę dėl darbo sutarties tinkamo įforminimo, jos sÄ lygų aiÅ¡kaus iÅ¡dėstymo prisiima bÅ«tent darbdavys.4. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta už tariamas pravaikÅ¡tas, tačiau faktiÅ¡kai apeliantas visÄ laikÄ atliko jam pavestas darbo funkcijas. IeÅ¡kovui nebuvo nurodyta konkreti darbo vieta, jo darbas buvo iÅ¡važiuojamojo pobÅ«džio, t. y. ieÅ¡kovas dirbo objektuose mieste, ir darbdavys tai žinojo ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė tol, kol ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nepradėjo reikalauti pinigų už atliktus darbus.

Taigi, kad nereikėtų mokėti pinigų, atsakovas nusprendė ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo. Atsakovas atsisakė pateikti telefoninių skambučių iÅ¡klotines, kas liudija, kad jis ieÅ¡kovui nėra skambinęs ir jo ieÅ¡kojęs, o savo teiginiais klaidino teismÄ ir teikė melagingus parodymus. Todėl teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl darbo santykių nutraukimo pagrindo. Nors atsakovas taip pat aiÅ¡kino, kad atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nuspręsta dėl to, kad nebuvo darbo, tai prieÅ¡tarauja tam, kad trečiajam asmeniui buvo mokamas dvigubai didesnis atlyginimas, nei sutarta, todėl teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, kodėl buvo mokamos tokios sumos, jei nebuvo darbo.

Teismas visiÅ¡kai neįsigilino į bylÄ .5. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas nesilaikė pareigos padėti rinkti įrodymus silpnesniajai Å¡aliai – darbuotojui, ir nerinko reikalingų įrodymų bylos aplinkybėms nustatyti, net ieÅ¡kovui praÅ¡ant. Taigi teismas nebuvo objektyvus ir neįstengė teisingai iÅ¡spręsti bylos.6. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas laikėsi CPK normų bei tinkamai naudojosi įstatymo jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, taip pat nepadarė jokių procesinių pažeidimų apklausdamas liudytojus. Liudytojus byloje kvietė (parinko) pats apeliantas, J. B. ir M. V. nebedirba bendrovėje, todėl jos negalėjo bijoti parasti darbo, skirtingų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs ir papildo vieni kitus, be to, juos patvirtina rašytiniai įrodymai ir trečiojo asmens parodymai.

Apeliantas ir jo atstovas aktyviai naudojosi galimybe apklausti liudytojus, o taip pat nevengė daryti jiems spaudimo. Atsakovas nesudarinėjo jokių susitarimų su apeliantu ir/ar trečiuoju asmeniu dėl kito, nei numatyta darbo sutartyje, apelianto darbo užmokesčio ir niekada nemokėjo trečiajam asmeniui ir/ar kitiems asmenims apeliantui priklausančio darbo užmokesčio. Taigi apeliantas neturi jokio juridinio ir faktinio pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėti jam kitokį, nei buvo numatyta darbo sutartyje, atlyginimÄ .

Be to, Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo numatyta jokių priedų ir/ar premijų mokėjimo, todėl nesuprantama, kodėl apeliantas apskritai reikalauja premijų ir/ar papildomų iÅ¡mokų. Trečiojo asmens banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai bÅ«tų perteklinis įrodymas, nes trečiajam asmeniui mokamas atlyginimas ir taip yra aiÅ¡kus (nurodytas) teismo iÅ¡reikalautoje trečiojo asmens ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje. Atsakovas nepažeidė DK 99 straipsnio reikalavimų, nes buvo tinkamai įforminęs visus reikalingus su ieÅ¡kovo darbu susijusius dokumentus.

IeÅ¡kovo pateikti dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas, įrodantis ar paneigiantis jo atliktus darbus, atleidimo aplinkybes ir pan., nes tai nėra Å¡alių tarpusavio suderinti ir/ar darbdavio patvirtinti dokumentai, jais nebuvo vadovaujamasi ir/ar atsiskaitoma ieÅ¡kovo darbo procese. Liudytojas R. R., kuris buvo tiesioginis ieÅ¡kovo vadovas, paaiÅ¡kino, kad nepaisant to, kad apeliantas dirbo objektuose, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę su juo buvo susitinkama gyvai darbo užduotims aptarti. PravaikÅ¡tų laikotarpiu ieÅ¡kovas nebuvo atvykęs į bendrovę, nebuvo susitikęs su savo tiesioginiu vadovu ir nebuvo su juo susisiekęs telefonu.

Taigi, net ir norėdamas ieÅ¡kovas negalėjo dirbti, nes nebuvo gavęs darbo užduočių iÅ¡ savo tiesioginio vadovo. Be to, pravaikÅ¡tų laikotarpiu su ieÅ¡kovu buvo bandyta susiekti telefonu, tačiau jis telefono nekėlė, registruotu paÅ¡tu jam iÅ¡siųstas raginimas pasiaiÅ¡kinti, į kurį jis nepateikė jokio atsakymo. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė, kad pravaikÅ¡tų laikotarpiu jis darbe nebuvo dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, taip pat byloje nėra įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų raÅ¡ytiniais įrodymais užfiksuotÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas be pateisinamos priežasties nebuvo darbe 2011 m. spalio 15 d.

– 2011 m. spalio 19 d. IeÅ¡kovas nenurodė nei vieno konkretaus pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo ar įrodymo, kurį teismas įvertino neteisingai, o vien ta aplinkybė, kad teismo nuomonė apie tÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ nesutampa su ieÅ¡kovo nuomone, dar nereiÅ¡kia, kad teismo nuomonė yra neteisinga ar nepagrįsta. Proceso metu ieÅ¡kovas reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus ne tik bylÄ nagrinėjusiai teisėjai, bet ir visam teismui, tačiau tiek teisėja, tiek teismo pirmininkas nenustatė jokio juridinio pagrindo ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimams tenkinti.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ vertintini kaip sÄ moningas bei kryptingas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, kad bÅ«tų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai, todėl apelianto praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.            Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas) teisėtumo ir darbo užmokesčio dydžio.DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas nurodytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios sÄ lygos: neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ .Byloje nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pravaikÅ¡tos apeliantui buvo žymėtos laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2011 m. lapkričio 22 d. Apeliantas tvirtina, kad žiniaraščiuose pažymėtos pravaikÅ¡tos yra fiktyvios, nes visÄ Å¡Ä¯ laikÄ apeliantas atliko jam pavestas funkcijas. Apeliantas nurodo, kad jo darbas buvo iÅ¡važiuojamojo pobÅ«džio, todėl jis dirbo mieste objektuose, o tai, kad jis visus darbdavio paskirtus darbus atliko laiku ir kokybiÅ¡kai, įrodo jo pateikti įrodymai (darbo (vadybininko verslo) planas, ataskaitos, pretenzijos).Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panaÅ¡ių, pvz., rangos, atlygintinių paslaugų, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui.

Sudarydamas darbo sutartį darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (DK 93 str.). Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.).

Taigi darbuotojas neturi diskrecijos teisės spręsti, kaip jam atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas, bet privalo jas vykdyti darbdavio nustatyta tvarka, jo kontroliuojamas, ir tik toks darbo pareigų atlikimas laikomas tinkamu darbo sutarties vykdymu.          Nors apeliantas ir teigia, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pravaikštų laikotarpiu jis vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas mieste, o apelianto pateiktuose dokumentuose (darbo (vadybininko verslo) plane, ataskaitose, pretenzijose, 1 t., b. l. 9-10, 14-16) apie tai net nėra kalbama.

Taigi, byloje nesant įrodymų, kad ginčo laikotarpiu apeliantas vykdė darbdavio skirtas užduotis ne nuolatinėje darbo vietoje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad apeliantas, nebÅ«damas įmonėje, įvykdė pravaikÅ¡tas.           Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantui apie žymimas pravaikÅ¡tas registruotu paÅ¡tu buvo praneÅ¡ta 2011 m. spalio 19 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo pirmos pravaikÅ¡tos dienos. Atsižvelgiant į apelianto darbo specifikÄ (vadybininkas) ir kreipimosi į apeliantÄ bÅ«dÄ (kreipimasis registruotu paÅ¡tu kaip viena iÅ¡ kraÅ¡tutinių darbuotojo informavimo priemonių), nurodytas terminas nelaikytinas neprotingai ilgu, galinčiu kelti įtarimų dėl pravaikÅ¡tų realumo.

Tai, ar pravaikÅ¡tų metu darbdavys dar bandė susiekti su apeliantu telefonu, nagrinėjamu atveju esminės teisinės reikÅ¡mės neturi, nes laikytis nustatytos darbo tvarkos ir bÅ«ti darbe yra darbuotojo pareiga, o darbdavio (ne)priminimai apie tokiÄ pareigÄ neatleidžia darbuotojo nuo Å¡ios pareigos vykdymo ir atsakomybės už jos nevykdymÄ . Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡reikalaudamas iÅ¡ darbdavio jo telefoninių skambučių iÅ¡klotinių, jokių procesinės teisės normų nepažeidė.DK 186 straipsnyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį; jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ (DK 186 str. 1, 2 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys darbo sutartyje turi bÅ«ti nurodomos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006; 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2011; kt.). SÄ lygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktÄ , t. y. abi sutarties Å¡alys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-300/2007).Taigi darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dydis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į abiejų Å¡alių suderintÄ , aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ ir darbo sutartyje įtvirtintÄ valiÄ .

Nagrinėjamu atveju tokia Å¡alių valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta 2011 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 666 3 punkte, kuriuo atsakovas įsipareigojo mokėti apeliantui 400 Lt (neatskaičius mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį. Duomenų, kad Å¡i darbo sutarties sÄ lyga buvo pakeista DK 120 straipsnio nustatyta tvarka, byloje nėra, todėl apelianto argumentas, kad Å¡alys susitarė dėl 2 000 Lt dydžio atlyginimo ir priedų prie darbo užmokesčio, atmetamas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui buvo mokamas didesnis nei apelianto darbo užmokestis, neįrodo, kad tokio dydžio darbo užmokestis priklausė ir apeliantui, nes to Å¡alių sudaryta darbo sutartis nenumatė.

Dėl Å¡ios priežasties netenkinamas apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti trečiojo asmens banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, nes Å¡ie negalės nei patvirtinti, nei paneigti bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių.Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat kelia teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas ne kartÄ yra reiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai, tačiau visi jo pareiÅ¡kimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Naujų argumentų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo, apeliantas nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                          Henrichas Jaglinskis Virginijus Kairevičius Vilija Mikuckienė