e8b8c8cb-8ef3-43ac-9467-e84fbb542c64 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-144-370/2016                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00387-2014-1                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 899-555/2014 pagal ieÅ¡kovės A. B. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieÅ¡kinį L. B., A. B., R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. B. individuali įmonė (toliau – ieÅ¡kovė), atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento L.

B., A. B. ir R. B. 2009-03-02 sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. Nj-800, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R. B., A. B. ir L. B. solidariai priteisti 287 000 Lt (83 120,95 Eur), taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010-01-15 iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , bankroto administratorius patikrino sandorius ir nustatė, kad 2009-03-02 dovanojimo sutartimi L. B. ir A. B. dovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ savo sÅ«nui R. B., nors sutarties sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki.

Å iuo metu butas perleistas M. G. ir L. G., jis apsunkintas finansiniais įsipareigojimais, todėl restitucijÄ praÅ¡o taikyti sumokant ekvivalentÄ pinigais. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti 1 metų ieÅ¡kinio senatį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu:

1) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies;

2) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2009-03-02 sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. Nj-800;

3) taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo R. B. ieÅ¡kovei 64 960 Eur (188 137 Lt);

4) iÅ¡ atsakovų A. B., L. B. ir R. B. priteisė po 529,33 Eur žyminio mokesčio ir po 3,54 Eur iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepraleido senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu ieÅ¡kinio senaties termino eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo tada, kai ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti tiek apie patį sandorio sudarymo faktÄ , tiek tai, kad ginčijama sutartimi pažeistos ieÅ¡kovės teisės. IeÅ¡kovė apie ginčijamÄ 2009 m. kovo 2 d. sandorį sužinojo tik 2013 m. birželio 17 d., o į teismÄ kreiptasi 2014 m. gegužės 5 d. t. y. nepraleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas nustatė, kad įmonės kreditoriai, atstovaujami bankroto administratoriaus, turi galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę ir gali savo reikalavimÄ nukreipti tiek į įmonės, tiek (įmonės turto esant nepakankamai) į jos savininkų bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ , taip pat, kad skolininkai buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, nes apie tai, kad individuali įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, jos savininkas sužinojo vos Å¡iai situacijai susiklosčius.Teismo vertinimu, acio Pauliana sÄ lygÄ â€“ kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ patvirtina tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2009-03-02, iÅ¡ bankroto administratoriaus pateiktų ieÅ¡kovės finansinių duomenų matyti, kad įmonė 2009 metais veiklos nebevykdė, kilnojamojo, nekilojamojo turto neturėjo, per pirmÄ jį 2009 metų ketvirtį gavo iÅ¡ viso 15 653 Lt (4 533,42 Eur) pajamų. 2009-03-01 įmonės turtÄ sudarė 5 773,19 Lt (1 672,03 Eur) debitorinis įsiskolinimas ir 32,91 Lt (9,53 Eur) lėšų likutis atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, kai įsipareigojimai kreditoriams siekė 250 105,45 Lt (72 435,55 Eur).Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ginčijamu sandoriu buvo pagerinta įmonės padėtis, nes tokiu bÅ«du buvo sumažinti kreditorių įsipareigojimai.

Nustatė, kad prieÅ¡ įmonės savininkams perleidus turtÄ , turto įgijėjas padengė likusį įsiskolinimÄ hipotekos kreditoriui sumokėdamas 208 000 Lt (60 240,96 Eur), tačiau teismo vertinimu, akivaizdu, kad Å¡i suma nėra tolygi įgyto buto vertei, kuri pagal sandorį yra 466 000 Lt (134 962,93 Eur). Be to, teismas nustatė, kad 2009-03-02 dienÄ Ä¯monės savininko asmeninio turto vertė siekė 56 195,2 Lt (16 275,25 Eur), o po dovanojimo sandorio ieÅ¡kovės finansinių reikalavimų tenkinimui lėšų nebepakako 188 137,06 Lt (54 488,26 Eur) sumai.

Tai patvirtina, kad ginčijamas sandoris pakeitė skolininko mokumÄ . Dėl to teismas sprendė, kad įmonės savininkų veiksmai sudarant ginčijamÄ sandorį neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės savininkai sudarė neatlygintinį buto perleidimo sandorį su sÅ«numi, todėl bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog apdovanotasis hipotekos kreditoriui sumokėjo tik dalį turto vertės, sudaro pagrindÄ trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumui konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimÄ bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo taisykles. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tam, jog nagrinėjamu atveju prasidėtų ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovės atstovas turėjo sužinoti ne tik apie sudarytÄ sandorį, bet ir apie savo teisių pažeidimo faktÄ . Atsakovo nuomone, Å¡iuos duomenis administratorius žinojo pirmojo kreditorių susirinkimo metu nurodydamas, kokį turtÄ turi atsakovas A. B.. Be to, kreditorių susirinkime jau buvo sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu, tai rodo, kad Å¡i informacija jau buvo žinoma iki susirinkimo.Ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes nuo pat nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos tokie reikalavimai iÅ¡ kreditorių pusės nebuvo reiÅ¡kiami.

Be to, nesutiktina, kad sudarius ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovės padėtis pablogėjo. Po sandorio L. B. ir A. B. turtinė padėtis pagerėjo, nes R. B. ginčo turtÄ , kuris buvo įkeistas, iÅ¡pirko, t. y. už šį butÄ realiai sumokėjo įkaito turėtojui, dėl to L. ir A. B. įgijo mažiau finansinių įsipareigojimų.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovės ar kokio nors kito kreditoriaus teisės. PrieÅ¡ingai – atsakovo pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovai privalėjo sudaryti sandorį.

Ginčijama sutartimi nėra panaikinama ar apribojama civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis (ieÅ¡kovę). TurtÄ pardavinėjant priverstine tvarka, bÅ«tų prarasta galimybė turtÄ parduoti už didesnę kainÄ , dėl to atsakovai, siekdami naudos sau ir kreditoriams, privalėjo sudaryti tokį sandorį.              IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Dovanojimo sandoris akivaizdžiai pažeidė įmonės kreditorių teises, nes sumažino turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus. Sumažėjus įmonės savininko turtui, tapo apsunkintas įmonės įsipareigojimų įvykdymas, o jos kreditoriams sumažėjo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

Å alys, sudarydamos ginčo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningos, sandoris sudarytas siekiant sumažinti turto, į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Ä®monė jau nuo 2008 metų dirbo nuostolingai. Nustačius, kad ginčo turtas buvo dovanotas, pagrįstai manytina, kad kreditorių reikalavimų patenkinimas įmonės likvidavimo metu bus apribotas dėl perleisto turto. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant įmonės kreditorių interesus: sumažėjo įmonės savininko turto vertė, iÅ¡augo jos įsipareigojimai, tapo apsunkintas įsipareigojimų vykdymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apelianto apeliaciniame skunde nustatytas ribas.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktiniai L. B. ir A. B. bei jų sÅ«nus R. B. 2009 m. kovo 2 d. sudarė dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 18-23), ja dovanotojai L. B. ir A. B. perdavė neatlygintinai nuosavybėn R. B. asmeninės nuosavybės teise gyvenamosios (butų) paskirties butÄ / patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80,25 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi A. B. individualiai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. Ž. (t. 1, b. l. 24). IeÅ¡kovė A. B. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (vėliau - patikslintu ieÅ¡kiniu) praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia atsakovų 2009 m. kovo 2 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. Nj-800 actio Pauliana pagrindu ir taikyti restitucijÄ , iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteisiant 287 000 Lt.

Kauno apygardos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, sandorį pripažino negaliojančiu, iÅ¡ atsakovo R. B. ieÅ¡kovei priteisė 188 137 Lt (64 960 Eur) nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), pagrįstumo ir teisėtumo. Individualios įmonės savininko sudarytų sandorių negaliojimui taikytina CK 6.66 straipsnio 1 dalis, o sprendžiant dėl Å¡ioje teisės normoje įtvirtinto actio Pauliana instituto sÄ lygų taikymo atsižvelgtina į CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus individualios įmonės savininko atsakomybės už įmonės prievolės ypatumus – jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokiu yra individuali įmonė, turto, už jo prievoles atsakovo juridinio asmens dalyvis.

Dėl to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, objektyvi kreditoriaus teisė CK 2.50 str. 4 d. pagrindu reikalauti, kad įmonės savininkas atsiskaitytų už individualios įmonės prievoles savo turtu, atsiranda nuo to momento, kai įmonės turtas atsiskaityti su kreditoriais tampa nepakankamas. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2013).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas R.

B. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti nurodydamas, kad ginčijamas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes neatitinka visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, konkrečiai – apeliantas nesutinka su teismo atliktu aplinkybių vertinimu dėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, kreditorių teisių ir interesų pažeidimo bei privalėjimo sudaryti sandorį pagrindų egzistavimo sudarant ieÅ¡kovės ginčijamÄ dovanojimo sandorį. IeÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčijamu dovanojimo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, nes neatlygintinai perleidus ButÄ R.

B., sumažėjo įmonės savininko turtas ir tokiu bÅ«du tapo apsunkintas įmonės įsipareigojimų įvykdymas, kreditoriams sumažėjo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, tiek teismo posėdžių metu, tiek R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad kreditorių interesai dovanojimo sutartimi pažeisti nebuvo, R. B. sumokėjo hipotekos kreditoriui, t. y. įvykdė įsipareigojimus už A. ir L.

B., taip sumažinant jų finansinius įsipareigojimus, todėl Å¡is sandoris ne tik, kad nepablogino, bet atvirkščiai – pagerino A. ir L. B. turtinę padėtį. R. B. atliktas mokėjimas hipotekos kreditoriui patvirtina, kad Butas nebuvo įgytas neatlygintinai.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali bÅ«ti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi bÅ«ti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes, t. y.

Å¡iuo atveju svarbu nustatyti įmonės savininko ir jo žmonos bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausiusio turto (Buto) dovanojimo sandorio aplinkybes ir įtakÄ Ä¯monės kreditorių interesams, nes ne bet koks sudarytas sandoris gali pažeisti kreditorių interesus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje nurodant, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, bÅ«tina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobÅ«dį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sÄ lygomis, atsižvelgiant į reikalavimÄ pareiÅ¡kusio administratoriaus statusÄ ir ginčijamų sandorių esmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Teismui sprendžiant dėl sandorio, praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditorių teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu (CPK 185 str.), pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama žemiau nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu.Pirma, iÅ¡ byloje esančio 2013-05-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija (t. 1, b. l. 26-30) matyti, kad Buto vidutinė rinkos vertė – 466 000 Lt, jį L. B. ir A. B. 2005-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 14-2664 įsigijo iÅ¡ UAB „Mabilta“, o 2009-03-02 dovanojimo sutartimi Nr. Nj-800 perleido R. B.. IÅ¡ Lietuvos Respublikos hipotekos registro archyvo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Butas buvo įkeistas hipoteka du kartus: 1) 2005-05-16 – 2009-02-05, hipotekos kreditorius – AB bankas „NORD/LB Lietuva“; bendra hipotekos vertė – 305 000 Lt (88 334,11 Eur); sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-05-11 kreditavimo sutartis Nr. 570 su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais; 2) 2009-03-20 – 2013-05-15, hipotekos kreditorius R.

M., sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 42-ajame notarų biure patvirtinta paskolos sutartis, reg Nr. Nj-963, su visais galimais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, prievolės dydis 215 000 Lt (62 268,3 Eur). Atsakovų atstovas 2015 m. balandžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė naujus įrodymus: A. B. 2008-11-01 – 2009-03-31 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , 2008 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymÄ , V. M. 2008-12-19 – 2008-12-19 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , santuokos liudijimÄ , jais grindė aplinkybę, jog R.

B., 2009 m. kovo 13 d. sudaręs paskolos sutartį su R. M., pagal kuriÄ R. B. pasiskolino 215 000 Lt, 208 000 Lt grÄ Å¾indamas hipotekos kreditoriui. Pažymėtina, kad duomenų iÅ¡ banko (hipotekos kreditoriaus) apie įsiskolinimo likutį ir kitas aplinkybes pateikta nebuvo, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad į bankÄ buvo kreiptasi, bet duomenų negauta. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais, nustatė, jog prieÅ¡ įmonės savininkams perleidžant turtÄ , turto įgijėjas padengė likusį įsiskolinimÄ hipotekos kreditoriui, sumokėdamas 208 000 Lt (60 240,96 Eur), ir teikia nuorodÄ Ä¯ t. 2 b. l. 4 p., taip pat nurodė, kad Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovės atstovas pripažįsta bei neginčija atsakovų atstovo nurodytos aplinkybės, jog pinigines lėšas apdovanotasis skolinosi iÅ¡ trečiųjų asmenų (t. 1, b. l. 157), todėl plačiau Å¡ių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo teikiamos nuorodos į bylos lapus nesuteikia pagrindo daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent apeliantas atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi (banku), nes byloje atsakovo atstovo pateikti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrindžia Å¡ios aplinkybės. Abejonių kelia tai, kad paskolos sutartis tarp R. M. ir R. B. sudaryta 2009-03-13, pagal jÄ R. B. skolinosi 215 000 Lt (62 268 Eur), tačiau 210 000 Lt sumÄ V. M. 2008 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu (t. y. iki Paskolos sutarties sudarymo momento) pervedė A. (o ne R.) B.

į Ūkio banko sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „iÅ¡ankstinis apmokėjimas už butÄ (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 6), o A. B. DNB banke esančioje sÄ skaitoje 2008-12-22 užfiksuotas įvykis: mokėjimo pavedimas 43, mokėjimo paskirtis: sÄ skaitos papildymas, suma 208 000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas sÄ skaitos numeris sutampa su A. B. sÄ skaitos numeriu Ūkio banke. Ir nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad sutartinė hipoteka iÅ¡registruota 2009-02-05, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad su hipotekos kreditoriumi buvo atsiskaityta, tačiau prieÅ¡ tai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pagrįstai iÅ¡vadai, jog su kreditoriumi atsiskaitė bÅ«tent R.

B.. Be to, byloje nėra duomenų (pirkimo-pardavimo sutarčių), kuriomis Butas 2013-05-13 buvo perleistas UAB „Elmava“, o 2013-06-20 M. G. ir L. G. (t. 1, b. l. 58). Jos gali bÅ«ti svarbios tiek sprendžiant dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, susijusių su pinigų pervedimais ir atsiskaitymais, tiek dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, tačiau jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali bÅ«ti svarbios teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.Antra, bankroto administratorius į bylÄ yra pateikęs duomenis dėl A.

B. individualios įmonės finansinės bÅ«klės ginčijamo sandorio sudarymo metu, juose nurodė, kad ieÅ¡kovė 2009 metais veiklos nevykdė, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturėjo. Per 2009 metų sausio, vasario ir kovo mėnesių laikotarpį iÅ¡ viso gauta 15 653 Lt. IeÅ¡kovė pagal turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus 2009 m. kovo 1 d. turėjo 5 773,19 Lt debitorinį įsiskolinimÄ ir 32,91 Lt lėšų sÄ skaitoje, taip pat turėjo 250 105,45 Lt įsipareigojimų kreditoriams.

Teismo posėdžio metu bankroto administratorius patvirtino, kad Å¡ie įsipareigojimai kreditoriams buvo pradelsti, o jų dydis nustatytas iÅ¡analizavus įmonės finansinius dokumentus. Atskaičius debitorinį įsiskolinimÄ (5 773,19 Lt), taip pat įmonės savininko turėtÄ turtÄ (56 195,2 Lt), bankroto administratorius nustatė, kad dėl ginčo sutarties sudarymo liko nepatenkinti 188 137,06 Lt kreditorių finansiniai reikalavimai (250 105,45 Lt – 5773,19 Lt – 56 195,2 Lt). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, kuriuose apskaičiuota ir nurodyta, kad asmeninio A.

B. ir L. B. turto, į kurį buvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas (parduotas iÅ¡ varžytynių bankroto proceso metu), vertė 2009-03-02 sudarė 56 195,20 Lt. IÅ¡ pateiktos lentelės (t. 1, b. l. 161) matyti, kad A. B. ir L. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorio metu, turėjo šį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) „Marijampolės teniso aikÅ¡tynas“, į. k. 151379140, adresas (duomenys neskelbtini), A. B. priklausanti 1780 Lt turto dalis (Turtas Nr. 1), 2) A. B. priklausantis sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 2);

3) L. B. priklausantis 3 kambarių butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 3). Turtas Nr. 1 parduotas iÅ¡ varžytynių 2011-07-24 už 1 350 Lt, Turtas Nr. 2 parduotas iÅ¡ varžytynių 2011-07-24 už 3 750 Lt, o Turtas Nr. 3 parduotas iÅ¡ varžytynių 2013-08-13 už 51 095,2 Lt. Sudėjus Å¡ias gautas už parduotÄ turtÄ Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pinigų sumas (1 350 + 3 750 + 51 095,2), bankroto administratorius nurodė, kad sutuoktiniai ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo turto už 56 195,2 Lt, kai pradelstų įsipareigojimų kreditoriams už 244 332,26 Lt, todėl kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui 188 137,06 Lt sumai nepakako lėšų (244 332,26 – 56 195,2 = 188 137,06 Lt).

Teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sÄ lygos, o kartu ir skaičiuojant taikytinos restitucijos dydį, vadovavosi bankroto administratoriaus pateiktais aukščiau nurodytais duomenimis dėl ieÅ¡kovės ir atsakovų finansinės padėties ginčijamo sandorio sudarymo metu (t. 1, b. l. 160-161), t. y. vadovavosi pateiktu skaičiavimu, kad dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ Ä¯monės savininko asmeninė turto vertė siekė 56 195,20 Lt (16 275,25 Eur), o įmonės nepadengta finansinių reikalavimų suma realizavus tiek įmonės, tiek įmonininkų turtÄ yra 188 137 Lt.

Tokiu bÅ«du buvo konstatuotas ne tik kreditorių teisių pažeidimas, bet ir Å¡iai sumai taikyta restitucija, dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 56 195,2 Lt suma yra parduoto turto vertė iÅ¡ varžytynių atitinkamai Å¡iomis datomis– 2011-07-24, 2011-07-24, 2013-08-13, todėl teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2009-03-02) asmeninio A. B. ir L. B. turto Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 vertė 2009-03-02 sudarė 56 195,2 Lt nebÅ«tinai atitinka faktinę situacijÄ , t. y. reikalinga aiÅ¡kintis papildomas bylos aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas spręsdamas dėl ginčijamo sandorio objekto (Buto) vertės jo perdavimo metu, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis, pagal kuriuos Buto vertė 2009-02-25 buvo 466 000 Lt (t. 1, b. l. 26), tačiau spręsdamas dėl kito B. turėto turto (nr. 1, Nr. 2, Nr.

3) vertės ginčijamo sandorio sudarymo metu, vadovavosi Turto verte, gauta pardavus jį iÅ¡ varžytynių vėlesnėmis datomis, todėl negalima laikyti, kad jos atspindi tikrÄ jÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu turėtÄ B. turimo turto vertę, ypatingai L. B. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, nes konstatuoti, kad buto vertė 2009 m. kovo mėnesį ir 2013-08-13 buvo tapati, negalima, juolab, kad iÅ¡ byloje esamų kreditorių susirinkimo nutarimų matyti, kad 2011-06-03 kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta, minėtÄ butÄ pardavinėti už 130 000 Lt (b. l. 114), vėlesniais nutarimais kaina buvo mažinama.

Be to, iÅ¡ kreditorių susirinkimo Nr. 3 matyti, kad buvo sprendžiama ir dėl transporto priemonių pardavimo, tačiau jos bankroto administratoriaus pateiktuose duomenyse neatsispindi (t. 1, b. l. 112), duomenys apie maÅ¡inas pateikti tik atsiliepime į apeliacinį skundÄ , todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad jos pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo įvertintos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis ir paskaičiavimais, papildomai nesiaiÅ¡kindamas, kokia buvo tikroji ir reali B.

Turto Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu, nors Å¡i informacija yra svarbi sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sÄ lygos, taip pat ir galimam restitucijos dydžiui nustatyti.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu ir taikęs restitucijÄ , iÅ¡ R. B. ieÅ¡kovei priteisdamas 188 137 Lt (64 690 Eur), pažeidė pareigÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigÄ Ä¯vykdyti teisingumÄ (CPK 6 str.).

Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.), ir, paminėta, Å¡io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikÅ¡mę ir tai, kad dėl tirtinų, kartu ir prieÅ¡taringų, faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byloje turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos esminės aplinkybės, susijusios ne tik su atsakovų turėto turto verte ginčijamo sandorio sudarymo metu, bet ir aplinkybės, susijusios su atsiskaitymu su hipotekos kreditoriumi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Tai yra pagrindas perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Ginčas kilęs iÅ¡ bankroto teisinių santykių, ir akivaizdu, kad byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, dėl to teismas procese turi bÅ«ti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.).Apeliaciniame skunde R. B. teismo prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama bankrutuojanti įmonė, o kiti dalyvaujantys asmenys (nagrinėjamu atveju atsakovas) – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius skundus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teisėjai                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė                                                                           Egidijus Žironas