2025-10-01 Nr. AB-15281-3-61-3-09987-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-236-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09987-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 9 000 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktorius 2022 m. kovo 17 d. nutarimu (nutarimo numeris: 28-71) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nepagrįstai paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nepagrįstai sumažino pareiškėjui nustatytos didžiausios piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydį vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma (toliau – ir Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikino Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimą. Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu paskirtos nuobaudos galiojimo metu pareiškėjo teisė įsigyti asmeninių daiktų buvo nepagrįstai apribota, ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – didelius fizinius ir psichologinius nepatogumus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip pat turėjo kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais, prašydamas panaikinti minėtą nuobaudą. Pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimas užtruko pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius, ir per minėtą laikotarpį pareiškėjas, siekdamas apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, patyrė įvairius fizinius ir psichologinius nepatogumus.

2.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu (nutarimo numeris: NN-123) „Dėl nuteistojo perkėlimo“ nepagrįstai perkėlė pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (toliau – ir Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-9924-596/2023 panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą. Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo galiojimo metu pareiškėjas patyrė daug fizinių ir psichologinių nepatogumų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, turėjo kreiptis į teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą. Pareiškėjas, perkeliamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą, patyrė įvairaus pobūdžio fizinius ir psichologinius nepatogumus, susijusius su aplinkos keitimu, asmeninių daiktų ruoša, kelione konvojumi, asmens kratomis, laikinu apgyvendinimu karantino patalpose. Dėl nepagrįsto pareiškėjo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą pareiškėjas neteko galimybės tęsti mokslų profesinio ugdymo įstaigoje. Pareiškėjui neišlaikius mokymosi dalyko teorijos egzamino, pareiškėjas neturėjo prieigos prie mokymosi šaltinių, o vėliau, siekdamas pakartotinai laikyti mokymosi dalyko teorijos ir praktikos egzaminus, pareiškėjas turėjo vykti į Vilniaus miestą. Konvojavimo metu pareiškėjas patyrė įvairaus pobūdžio fizinius ir psichologinius nepatogumus, t. y. važiavo nepatogia transporto priemone, valgė šaltą ir sausą maisto davinį. Nepagrįstai perkėlus pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą, pareiškėjas neturėjo galimybių pasimatyti su artimaisiais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų egzistavimą. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teises. Atsakovo atlikti veiksmai yra pagrįsti, motyvuoti ir teisėti.

4.2. Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu pagal Vilniaus PN pareigūno tarnybinį pranešimą paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui sumažino pareiškėjui nustatytos didžiausios piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydį vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir teismą. Išnagrinėjęs pareiškėjo inicijuotą ginčą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikino Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimą.

4.3. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus ir kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįsti. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN pareigūno, pateikusio Vilniaus PN tarnybinį pranešimą, atliktų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 nenustatė jokių netinkamų Vilniaus PN pareigūno veiksmų. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad Vilniaus PN pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus. Vien aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 konstatavo tai, jog, bendraudamas su pareiškėju, Vilniaus PN pareigūnas nenaudojo tarnybinio vaizdo registratoriaus, nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus PN pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, ir pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo patirta neturtinė žala yra grindžiama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepagrįstais jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi jokio tiesioginio ryšio tarp apskųsto individualaus administracinio akto ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad minėti pažeidimai sudarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ir (ar) psichinei sveikatai.

4.4. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendė perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu, kreipėsi į teismą. Išnagrinėjęs pareiškėjo inicijuotą ginčą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą.

4.5. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Kalėjimų departamentas atliko neteisėtus veiksmus ir kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįsti. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu nenustatė jokių neteisėtų Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu įvertino tik Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir minėtą nutarimą panaikino dėl formalių teisės aktų nuostatų reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjo patirta neturtinė žala yra grindžiama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepagrįstais jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi jokio tiesioginio ryšio tarp apskųsto individualaus administracinio akto ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad minėti pažeidimai sudarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ir (ar) psichinei sveikatai.

4.6. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos yra blogesnės nei kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, patyrė tam tikrus laisvės apribojimus ir su jais susijusius išgyvenimus, yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės pasekmė ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo patirti fiziniai ir psichiniai nepatogumai yra sietini išimtinai su pareiškėjo elgesiu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas nepateikė atsiliepimo į skundą.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 nutarimu ir Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu.

7.2. Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui sumažino pareiškėjui nustatytos didžiausios piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydį vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimu, padavė Kalėjimų departamentui skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu (sprendimo numeris: 2S-1335) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atmetė pareiškėjo skundą (toliau – ir Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu, padavė teismui skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-994-931/2023 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimu, padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimą (nutarimo numeris: 28-71) ir Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą (sprendimo numeris: 2S-1335).

7.3. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tęsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pareiškėjas dėl šio nutarimo panaikinimo kreipėsi į teismą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu, padavė teismui skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo paduotą skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4922-331/2022 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu, padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-390-629/2023 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-9924-596/2023 tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viešoji atsakomybė atsiranda tais atvejais, kai yra nustatomos trys viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygos: neteisėti valstybės arba savivaldybių institucijų veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės arba savivaldybių institucijų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti išgyvenimai, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teismas, spręsdamas patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vertina tai, ar asmuo realiai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, ar asmens patirti pažeminimai ar asmens reputacijos pablogėjimas buvo apčiuopiami, juntami, ir ar asmens patirta dvasinė skriauda pasireiškė vienu arba keletu iš išvardintų elementų, taip pat ar minėta dvasinė skriauda buvo vienkartinio pobūdžio. Patirta neturtinė žala yra atlyginama tais atvejais, kai neturtinę žalą sukėlę veiksmai arba veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

11. Atsižvelgdamas į ankstesnius teismų procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nepagrįstai sumažino pareiškėjui nustatytos didžiausios piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydį vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu pareiškėjo teisė įsigyti asmeninių daiktų buvo apribota tik tam tikra pinigine suma. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu pareiškėjo teisė įsigyti asmeninių daiktų buvo apribota tik tam tikra pinigine suma, realiai galėjo įsigyti asmeninių daiktų. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skirtos drausminės nuobaudos taikymo metu pareiškėjas mėgino įsigyti asmeninių daiktų, viršijančių nustatytą piniginę sumą. Pareiškėjui paskirta nuobauda buvo taikoma pareiškėjui trumpą laiko tarpą, t. y. iki 3 (trijų) mėnesių. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

13. Atsižvelgdamas į ankstesnius teismų procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nepagrįstai nusprendė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tęsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomi išgyvenimai, susiję su aplinkos keitimu, asmeninių daiktų ruoša, kelione konvojumi, pareiškėjo kratomis ir laikinu apgyvendinimu karantino patalpose, yra pakankamai pagrįsti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Minėtos žalos pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nebūtų nusprendęs perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tęsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję su teisės mokytis profesinio mokymo įstaigoje apribojimais, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu neapribojo pareiškėjo teisės mokytis profesinio mokymo įstaigoje. Pareiškėjas turėjo galimybę laikyti mokymosi dalyko egzaminus, tiktai, perkėlus pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas turėjo vykti laikyti ir / ar perlaikyti egzaminų į Vilniaus miestą. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, ribojančių pareiškėjo mokymosi procesą. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kiek kartų dėl egzaminų laikymo (perlaikymo) pareiškėjas turėjo vykti į Vilniaus miestą. Pareiškėjas pateikė įvairius duomenis apie pareiškėjo konvojavimą į Vilniaus miestą, tačiau minėtuose duomenyse nėra nurodyti pareiškėjo konvojavimo į Vilniaus miestą tikslai, ir nėra galimybės nustatyti, kurie pareiškėjo konvojavimai yra susiję su pareiškėjo mokymosi procesu. Tačiau, remdamasis administracinės bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. birželio 14 d., 9.00 val., ir 2022 m. birželio 19 d., 9.00 val., pareiškėjas turėjo būti konvojuojamas į Vilniaus miestą laikyti egzaminų. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio konvojavimo metu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Minėtos žalos pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nebūtų nusprendęs perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tęsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję su kylančiais sunkumais susitikti su artimaisiais, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėje byloje nėra duomenų, sudarančių galimybę nustatyti pareiškėjo artimųjų asmenų gyvenamąją vietą. Taip pat nėra duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie pareiškėjo mėginimus susitikti su artimaisiais asmenimis ir jų dažnumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad buvo apribotos jo galimybės susitikti su artimaisiais asmenimis, tačiau nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas anksčiau palaikė glaudžius socialinius santykius su minėtais asmenimis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

17. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję tiek su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimo, tiek su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo apskundimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisių gynimas pagal teisės aktų nustatytą tvarką natūraliai sukelia tam tikrų nepatogumų, ir todėl minėta aplinkybė paprastai nelaikoma patirta neturtine žala. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas ypač dažnai ir aktyviai gina savo teises teismo proceso tvarka, ir bylinėjimasis yra pareiškėjui įprasta veikla.

18. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė prašymus pridėti prie administracinės bylos medžiagos duomenis apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriuos jis patyrė perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK atlikti laisvės atėmimo bausmės, taip pat duomenis apie higienos reikalavimų pažeidimus, kuriuos pareiškėjas patyrė jį perkėlus į Pravieniškių PN-AK, ir duomenis apie pareiškėjo patirtus konvojavimus po to, kai pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą ir tikslindamas minėto skundo trūkumus, turėjo galimybę detalizuoti minėtas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Taip pat, atsižvelgdamas į administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra pernelyg menkas.

19. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK metu pareiškėjas patyrė fizinius ir psichologinius išgyvenimus, tačiau minėti išgyvenimai buvo trumpalaikiai ir nesukėlė pareiškėjui jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, ir pareiškėjui buvo taikomas toks pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas. Duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę prastesnėmis sąlygomis nei Vilniaus PN, nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad neteisėtas pareiškėjo perkėlimas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tęsėsi nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d., t. y. ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Tokia pažeidimo trukmė yra pakankamai ženkli.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatavo, kad nagrinėjamu pareiškėjui turi būti priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

III. 21. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

22. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skirta drausminė nuobauda nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos. Pareiškėjui paskirta nuobauda buvo taikoma pareiškėjui pakankamai ilgą laiko tarpą. Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skirta drausminė nuobauda buvo skirta sudrausminti pareiškėją, t. y. nustatyti pareiškėjui prastesnes laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas nei kitiems asmenims, įprastai atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos nuobaudos metu pareiškėjo patirti išgyvenimai prilygsta teisės aktuose įtvirtintos neturtinės žalos sampratai.

22.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję tiek su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimo, tiek su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo apskundimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas turėjo aktyviai dalyvauti teismo procesuose pakankamai ilgą laikotarpį. Pareiškėjui nebūtų reikėję inicijuoti teismo procesų, jeigu Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų. Administracinių bylų nagrinėjimo metu pareiškėjo sugaištas laikas gali būti atlyginamas tik pinigine kompensacija.

22.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję su teisės mokytis profesinio mokymo įstaigoje apribojimais, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo pareiškėjo mokymosi procesą išimtinai su pareiškėjo laikomais egzaminais. Perkėlus pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AN, pareiškėjas nebeturėjo galimybės lankyti pamokų, ir pareiškėjo mokymosi procesas buvo sutrikdytas. Be to, pirmosios instancijos teismas priėjo prie nelogiškos išvados, kad pareiškėjas buvo vežamas laikyti egzaminų tik vieną kartą.

22.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję su kylančiais sunkumais susitikti su artimaisiais, yra nepagrįsti. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja teisės aktų nuostatoms dėl įrodymų vertinimo, nes faktiniais duomenimis apie susirašinėjimą ir pasimatymus su artimaisiais disponuoja atsakovas.

22.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų. Pareiškėjo galimybės rinkti administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra apsunkintos. Pareiškėjas pateikė duomenis tik tada, kai faktiškai galėjo tą padaryti. Pareiškėjo prašomi prijungti prie administracinės bylos duomenys yra tiesiogiai susiję su administracinio ginčo dalyku.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

24. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nepagrįstai nusprendė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tęsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir kad neteisėti atsakovo veiksmai tęsėsi nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes, argumentus ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo motyvai yra išdėstyti pakankamai aiškiai. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK atsižvelgdamas į Vilniaus PN pareigūnų pateiktus tarnybinius pranešimus apie pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir suformuotą pareiškėjo elgesio charakteristiką. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl pareiškėjo individualių savybių. Išnagrinėjęs pareiškėjo inicijuotą administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu nenustatė jokių neteisėtų Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu įvertino tik Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir minėtą nutarimą panaikino dėl formalių teisės aktų nuostatų reikalavimų pažeidimų. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrino pareiškėjui visas teisės aktų nuostatose įtvirtintas laisvės atėmimo bausmę vykdančių nuteistųjų kalinimo sąlygas ir atitinkamas teises.

24.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė pareiškėjui patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas sąmoningai siekė sukelti pareiškėjui fizinius ir psichologinius išgyvenimus. Tam tikras kalinamųjų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo bausmės pasekmė, susijusi su minėtos bausmės esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovas vis dėlto atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjo patirtiems išgyvenimams atlyginti, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pakaktų tik pripažinti atsakovo atliktus teisės pažeidimus.

25. Pareiškėjas E. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

26. Pareiškėjas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmai nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos, yra nepagrįsti. Atsakovas aplaidžiai įgyvendina pareigą užtikrinti tinkamas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, kalinimo sąlygas. Atsakovas nuolatos ir tyčia pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Aplinkybė, kad nemaža dalis pareiškėjo inicijuojamų bylų dalis yra užbaigiama pareiškėjo naudai, patvirtina pareiškėjo poziciją. Pareiškėjas negali pateikti aktualių duomenų, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės rinkti reikalingus duomenis yra ribotos.

26.2. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo patirtai žalai atlyginti užtektų teisės aktų pažeidimo konstatavimo, yra nepagrįsti. Minėti atsakovo argumentai prieštarauja konstituciniams principams.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą nepakeistą.

28. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nenurodo jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepagrindė ir neindividualizavo tariamai patirtų neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo tariamai patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų įtaką pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatos būklei. Pareiškėjo apeliacinis skundas nėra pagrįstas jokiais neįvertintais, tačiau reikšmingais faktais ir argumentais, sudarančiais pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir (ar) netinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas.

28.2. Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos atlyginimą sieja su konkrečia pinigine suma, tačiau nepateikia jokių reikšmingų argumentų ir (ar) duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala gali būti atlyginta tik pinigine suma. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tik tais atvejais, kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovas vis dėlto atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjo patirtiems išgyvenimams atlyginti, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pakaktų tik pripažinti atsakovo atliktus teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. V. prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

30. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos atliko neteisėtus veiksmus – nepagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą ir nepagrįstai perkėlė pareiškėją iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą – ir taip sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.

31. Išnagrinėjęs administracinės bylos įrodymus bei proceso šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnai nepagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą ir nepagrįstai perkėlė pareiškėją iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir taip sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į procesų šalių pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500,00 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

32. Pareiškėjas ir atsakovas, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismu sprendimu, pateikė teismui apeliacinius skundus.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių turi būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir nėra nustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

35. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne sykį akcentavęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis administracinėje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).

37. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustatęs administracinės bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus tarpusavio prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis teismo įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta teismo išvada, atliekama iš surinktų įrodymų, kai yra išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad administracinėje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo. Teismas sprendžia dėl administracinėje byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, bei vertina, ar tarp administracinės bylos įrodymų nėra tarpusavio prieštaravimų. Vertindamas administracinės bylos įrodymus, teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

40. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

41. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti jam iš atsakovo patirtą neturtinę žalą.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad valdžios institucijoms ir (ar) pareigūnams civilinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai nustatomos trys būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (neįvykdė įstatymuose nustatytų pareigų (neteisėtai neveikė) arba atliko įstatymų nuostatomis draudžiamus veiksmus (neteisėtai veikė)); 2) asmuo patyrė žalą;3) valdžios institucijos ir (ar) pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir asmens patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Nenustačius nors vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti asmeniui patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-134-624/2025; kt.).

44. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsamiai ir objektyviai įvertino visas reikšmingas ginčo faktines aplinkybes bei duomenis ir taikė ginčo sprendimui aktualias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų atskirai.

Dėl laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnų atliktų veiksmų pripažinimo neteisėtais

45. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. jog laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnai nepagrįstai perkėlė pareiškėją iš vienos laisvės atėmimo įstaigos į kitą.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo valdžios institucijoms ir (ar) pareigūnams klausimą, vertina valdžios institucijos ir (ar) jos pareigūnų atliktų veiksmų atitiktį teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms valdžios institucijų ir (ar) pareigūnų veiklą, ir minėtų veiksmų poveikį asmens, patyrusio žalą, teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025; kt.).

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, susiejo patirtą žalą su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso šalių taisykle, kiekvienai proceso šaliai tenka našta įrodyti nurodomas aplinkybes. Įrodinėjimo našta yra skiriama į du tarpusavyje susijusius aspektus. Pirmasis (pozityvusis) aspektas apima proceso šalies pareigą pateikti teismui įrodymus. Minėta pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visoms proceso šalims. Antrasis (negatyvusis) aspektas apima tuos atvejus, kai administracinės bylos įrodymų visumos nepakanka patvirtinti proceso šalių nurodomoms aplinkybėms. Tokiais atvejais yra laikoma, kad proceso šalis, turinti naštą įrodyti atitinkamas aplinkybes, neįrodė minėtų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

49. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendė perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu, padavė teismui skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4922-331/2022 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu, padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-390-629/2023 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Išnagrinėjęs administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-9924-596/2023 konstatavo, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nenurodė jokių pareiškėjo asmeninių savybių ir (ar) elgesio, sudarančių būtinybę perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas įvardija tik teisės aktų nuostatas ir nuorodas į kitus dokumentus, tačiau nepagrindžia būtino poreikio perkelti pareiškėją iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą ir neatskleidžia taikytų teisės aktų nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo. Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo turinys nesudaro pagrindo spręsti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebegali atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas turi būti perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

51. Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo motyvus bei jo rezoliucinę dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu konstatavo neteisėtus laisvės atėmimo vietos įstaigos veiksmus, t. y. laisvės atėmimo vietos įstaiga nepagrįstai perkėlė pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK.

52. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą dėl formalių priežasčių, ir kad minėta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog faktiškai laisvės atėmimo vietos įstaigos veiksmai, susiję su pareiškėjo perkėlimu atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, yra neteisėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą ne dėl formalių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikinus Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmės iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą. Atsakovo nurodyti dokumentai – pareiškėjo asmeninių savybių ir elgesio vertinimo charakteristikos bei tarnybiniai pranešimai – nėra individualūs administraciniai aktai, susiję su pareiškėjo teisinės padėties nustatymu, ir nesudaro savarankiško teisinio pagrindo perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą.

53. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo vietos įstaiga atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl patirtos neturtinės žalos

54. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog atitinkami laisvės atėmimo vietos įstaigos neteisėti veiksmai nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos.

55. CK 2.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

56. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos prigimtis lemia minėtos žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su asmens fizinio ar dvasinio pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kurių buvimo pagrįsti tiesioginiais įrodymais asmuo praktiškai negali. Dėl šios priežasties ginčo dėl asmens patirtos neturtinės žalos nagrinėjimo metu negali būti taikomi įprasti įrodymų konkretumo standartai. Asmeniui siekiant įrodyti patirtą neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. aplinkybės, kurios sudaro logišką pagrindą teigti, jog egzistuoja materialiojo teisinio pobūdžio faktas – asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmeniui įrodžius aplinkybes, neabejotinai darančias neigiamą poveikį asmeniui, teismas gali konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-32-502/2025; kt.).

57. Lietuvos administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, ar laisvės atėmimo vietos įstaiga sąmoningai stengėsi sukelti nuteistajam nepatogumus, į nustatytų neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį), į analogiškose bylose teismų suformuotus kriterijus ir į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3337-624/2022; ir kt.).

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad, teikdamas reikalavimą atlyginti patirtą žalą, asmuo turi pagrįsti, kad valdžios institucijų ir (ar) pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba sudarė pagrindą žalai atsirasti arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Asmuo privalo pagrįsti patirtos žalos mastą bei dydį ir tiksliai apibrėžti, kokie konkretūs institucijos neteisėti veiksmai nulėmė neigiamas pasekmes, iš kurių asmuo kildina patirtą žalą, t. y. asmuo turi įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Taip pat asmuo turi konkrečiai įvardyti kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4110-525/2021; kt.).

60. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skirta drausminė nuobauda nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos.

7.4. Administracinės bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui sumažino pareiškėjui nustatytos didžiausios piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydį vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikino Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimą.

61. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad, Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skyrus pareiškėjui drausminę nuobaudą, pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes, susijusias su nepagrįstu piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydžio sumažinimu.

62. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos galiojimo metu pareiškėjas galėjo patirti fizinių ir psichologinių nepatogumų, susijusių su piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydžio sumažinimu. Tačiau, atsižvelgdama į administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, konkrečiai nenurodė (nedetalizavo) jokių patirtų fizinių ir psichologinių nepatogumų, susijusių su minėta drausmine nuobauda. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimo galiojimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės įsigyti asmeninių daiktų arba kad minėtos galimybės buvo realiai apribotos. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad skirtos drausminės nuobaudos galiojimo metu pareiškėjas mėgino įsigyti asmeninių daiktų, tačiau dėl skirtos drausminės nuobaudos jis negalėjo to padaryti. Vien aplinkybė, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu nepagrįstai sumažino piniginės sumos, kurią pareiškėjas per vieno mėnesio laikotarpį gali išleisti asmeniniams daiktams įsigyti, dydį, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodomų fizinių ir psichologinių nepatogumų, susijusių su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skirta drausmine nuobauda, pobūdis ir intensyvumas yra išimtinai abstraktaus ir bendro pobūdžio bei nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad, Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimu skyrus pareiškėjui drausminę nuobaudą, pareiškėjo patirti fiziniai ir psichologiniai nepatogumai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginama pinigais.

63. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai negali būti pripažinti neturtine žala, kuri turėtų būti atlyginama pinigais.

64. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, jog, pareiškėją perkėlus atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą, pareiškėjo galimybės mokytis profesinio mokymo įstaigoje nebuvo apribotos ir kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos.

65. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas mokėsi profesinio ugdymo įstaigoje.

66. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad, Kalėjimų departamentui 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendus perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo galimybės mokytis profesinio ugdymo įstaigoje buvo apribotos, t. y. pareiškėjas, norėdamas perlaikyti mokymosi dalyko teorinį egzaminą ir laikyti praktinį egzaminą, turėjo vykti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus miestą. Dėl to, kad pareiškėjo galimybės mokytis profesinio ugdymo įstaigoje buvo apribotos, pareiškėjas patyrė didelius fizinius ir psichologinius nepatogumus.

67. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, Kalėjimų departamentui 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendus perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą, pareiškėjo teisė mokytis profesinio mokymo įstaigoje buvo ribojama. Laisvės atėmimo vietos įstaigos neatliko jokių veiksmų, ribojančių pareiškėjo mokymosi procesą. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, turėjo galimybes mokytis bei laikyti ir / ar perlaikyti mokymosi dalykų egzaminus vykdamas į Vilniaus miestą. Laisvės atėmimo vietos įstaigos taip pat sudarė galimybes pareiškėjui vykti į Vilniaus miestą bei laikyti ir / ar perlaikyti mokymosi dalykų egzaminus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su mokymosi proceso ribojimu, yra deklaratyvūs ir nepaneigia administracinės bylos duomenų. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad, Kalėjimų departamentui 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendus perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą, pareiškėjo galimybės mokytis profesinio mokymo įstaigoje buvo ribojamos ir kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

68. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai, nepatogumai, negali būti pripažinti neturtine žala.

69. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję su kylančiais sunkumais susitikti su artimaisiais, negali būti pripažinti neturtine žala.

70. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad pareiškėjo žmona ir brolis gyvena Vilniaus mieste.

71. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas mėgino susitikti ir (ar) palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau, pareiškėją perkėlus atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą, to padaryti pareiškėjas negalėjo ir (ar) jo galimybės tą padaryti buvo ribojamos. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjo artimieji, perkėlus pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą, susidūrė su sunkumais ar nepatogumais atvykti ir susitikti su pareiškėju. Pareiškėjas neteikė duomenų ir neprašė jų išreikalauti iš atsakovo minėtoms aplinkybėms pagrįsti, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai yra išimtinai deklaratyvaus bei hipotetinio pobūdžio. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad, Kalėjimų departamentui 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nusprendus perkelti pareiškėją atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą, pareiškėjo galimybės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais buvo ribojamos ar apsunkintos ir kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

72. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti išgyvenimai negali būti pripažinti neturtine žala.

73. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, susiję tiek su Vilniaus PN 2022 m. kovo 17 d. nutarimo, tiek su Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo apskundimu, nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos.

74. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju inicijuoti administraciniai procesai dėl laisvės atėmimo vietos įstaigų veiksmų teisėtumo galėjo sukelti pareiškėjui neturtinę žalą. Inicijuotų administracinių procesų metu pareiškėjas galėjo patirti stresą, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu laisvės atėmimo vietos įstaigos būtų priėmusios pagrįstus ir teisėtus administracinius aktus. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo vietos įstaigos ne vieną kartą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą administracinį aktą dėl pareiškėjo teisinės padėties. Administraciniai procesai, susiję su laisvės atėmimo vietos įstaigų atliktų veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu, truko pakankamai ilgus laikotarpius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į neteisėtų laisvės atėmimo vietos įstaigų veiksmų pobūdį ir mastą, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas patyrė nurodytus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, ir minėti išgyvenimai prilygsta neturtinei žalai.

75. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai negali būti pripažinti neturtine žala, tačiau pareiškėjo inicijuotuose teisminiuose ginčuose priimti jam palankūs teismų sprendimai minėtais atvejais laikytini tinkama jo patirtų nepatogumų bei išgyvenimų satisfakcija.

Dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

76. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui 9 000 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

77. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

78. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistojo, patyrusio neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba atlyginant patirtą skriaudą pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020; kt.).

79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti ir (ar) sušvelninti asmens patirtus neturtinius praradimus ir neigiamus padarinius, suteikiant asmeniui galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais arba pakeičiant asmens prarastas vertybes kitais asmeniui vertingais dalykais, ir taip siekti atkurti pažeistų asmens teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti bei patirtai neturtinei žalai atlyginti ne visais atvejais yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigine kompensacija priteisiamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023; kt.).

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, jog laisvės atėmimo vietos įstaigos ir (ar) pareigūnai tikslingai ir sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

82. Atsižvelgdama į nustatytų laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtų fizinių ir psichologinių nepatogumų pobūdį ir intensyvumą, teisėjų kolegija, remdamasi įstatymuose įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismų suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti neužtenka pripažinti laisvės atėmimo vietos įstaigos neteisėtus veiksmus, ir pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

83. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens patirtos neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o minėtą žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių aplinkybių, reikšmingų minėtos žalos dydžiui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018; kt.).

85. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus, proporcingas ir tinkamas. Minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai kompensuoja pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, t. y. fizinius ir psichologinius išgyvenimus, susijusius su laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktais neteisėtais veiksmais ir jų sukeltas padariniais.

86. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui turi būti priteistas 9 000 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad pareiškėjui turi būti priteistas išimtinai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl administracinės bylos baigties

87. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo bei atsakovo apeliacinius skundus ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą.

Atmesti atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė