2022-11-16 Nr. AB-27674-3-63-3-02468-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-849-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02468-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų I. R. ir A. N. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašymą atsakovams I. R. ir A. N. (tretieji suinteresuoti asmenys – V. L., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltas fonas“) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš K. V. 4 949 Eur ir sumos, kuri bus priteista administracinėje byloje Nr. eI-218-342/20218, skirtumą, iš A. N. – 6 798,51 Eur; iš I. R. – 11 054,34 Eur materialinei žalai atlyginti.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinė byla dalyje dėl reikalavimo atsakovui K. V. nutraukta.

3. Pareiškėjas prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Žalą prašoma atlyginti regreso tvarka iš asmenų, ėjusių pareigas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje (toliau – ir KLAVA) ir atlikusių neteisėtus veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 buvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinys ir panaikinti administraciniai aktai (sprendimai) bei sandoriai, susiję su pastatais sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), inter alia (be kita ko) pripažintas negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintas Jachtklubo, žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas), kuriuo buvo užbaigta Jachtklubo, žuvų restorano (pirmo etapo) statyba.

Teismo sprendimu taip pat buvo panaikinta Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria akcinė bendrovė (toliau – ir AB) poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir UAB „VIPC“, BUAB „VIPC“) (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „VIPC“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį, o UAB „VIPC“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt.

BUAB „VIPC“ skundu, kurios teises ir pareigas procese dėl žalos atlyginimo vėliau perėmė UAB „Meirona“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) pateikė skundą dėl žalos atlyginimo. Bendrovė, kreipdamasi į teismą siekė, jog jai būtų atlyginta dėl Neringos savivaldybės ir KLAVA neteisėtų veiksmų (skunde kaip neteisėti buvo nurodomi administraciniai aktai, kurie buvo pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009) atsiradusi žala, nugriovus Jachtklubą, žuvų restoraną, (duomenys neskelbtini).

Inspekcija minėtoje byloje atstovavo valstybei kaip institucija, perėmusi KLAVA vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje. Pirmosios instancijos teismui netenkinus skundo, apeliaciniu skundu kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), kuris išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 panaikino VAAT 2014 m. birželio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos (atstovaujančios vietoje KLAVA), ir Neringos savivaldybės priteisė UAB „Meirona“ 1 149 349, 83 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė UAB „Meirona“ visą priteistą sumą (ir už Neringos savivaldybę), iš viso 1 282 238 Eur. Teisingumo ministerija 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.81.)7R-2659 nurodė, kad pagal minėtą sprendimą 2015 m. lapkričio 9 d. sumokėjo UAB „Meirona“ 1 282 238 Eur. Žala buvo priteista iš 2 solidarių skolininkų (valstybės ir savivaldybės). Šiuo atveju aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio 1 dalis dėl regreso teisės. Teisingumo ministerija informavo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį su Neringos savivaldybe, kuria susitarė, kad Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra – 75 proc., o Neringos savivaldybei – 25 proc.

Taigi Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 961 678,50 Eur (75 proc. visos žalos), kurią patyrus kilo pareiga spręsti dėl regreso įgyvendinimo kaltų asmenų atžvilgiu.

3.2. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime bei LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendime nustatyta, kad detaliojo planavimo ir statybos procesai buvo neteisėti ir tai lėmė žalos atsiradimą. KLAVA darbuotojai dalyvavo tiek panaikinto Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinto Sklypo detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) patikrinimo procedūrose, tiek išduodant panaikintą Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Neteisėtus veiksmus atliko KLAVA darbuotojai, kurie tikrino Detalųjį planą ir pasirašė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą (sudarytos Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkas)), taip pat šį aktą tvirtinęs asmuo. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas ėjęs ir Komisiją paskyrusios institucijos atstovas, Komisijos pirmininkas A. N., o patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja I. R., kuri tuo metu pavadavo ir apskrities viršininką. KLAVA darbuotojai A. N. ir I. R., kurie atliko Pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo ir patvirtinimo procedūras bei priėmė dėl to sprendimus, netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

3.3. Egzistuoja visos 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą priėmusių KLAVA darbuotojų A. N. ir I. R. atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala, darbo santykiai veikos padarymo metu, veika kilusi iš darbo santykių, nes Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendime, spręsdamas dėl Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės atsakomybės (žalos atlyginimo), nustatė, kad minėtas sprendimas lėmė žalos atsiradimą, t. y nurodė, kad neturi pagrindo nukrypti nuo administracinės praktikos, kad būtent Detalusis planas yra tas dokumentas, kuris atveria kelią atitinkamiems ūkiniams procesams bei turto sukūrimui. Bet toliau, siekiant įteisinti statinį, reikalingas ir kitų teisės aktų priėmimas inter alia Pripažinimo tinkamu naudotis aktas.

3.4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 buvo panaikinti 2 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai – 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d., tačiau jais buvo pripažinti tinkamais naudoti skirtingi statiniai, t. y.: 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktu (pirmas etapas) – Jachtklubas, žuvų restoranas, kuris šiuo metu yra nugriautas ir dėl kurio LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteisė žalą UAB „Meirona“; 2005 m. gruodžio 2 d. aktu (antras etapas) – jachtininkų viešbučiai. Taigi dviem skirtingais etapais ir pripažinimo tinkamais naudoti aktais buvo užbaigta atskirų 3 statinių statyba.

3.5. Vertinant 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto turinį, akivaizdu, kad juo buvo pripažinti tinkamais naudoti du jachtininkų viešbučiai (korpusai), kurie buvo užregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu 2005 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas dėl visiškai kitokių parametrų ir kito statinio – Jachtklubo, žuvų restorano, todėl LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteista žala sietina būtent su 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Aptartini neteisėti veiksmai, padaryti išduodant 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pateikė Komisija, sudaryta KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VSI-152, kurios pirmininku buvo KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. N., kuris ir pasirašė šį aktą, o jį pavirtino Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja I. R.. Aktu buvo pripažinta, kad ginčo pastatas (Jachtklubas, žuvų restoranas) yra tinkamas naudoti.

3.6. Klaipėdos apskrities viršininkas nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. perkėlė A. N. į KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. A. N. pareigybės aprašymas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-181, be kita ko patvirtina, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjui yra keliami didesni patirties ir teisės aktų išmanymo reikalavimai, šis asmuo vadovauja viso skyriaus veiklai, todėl turi sugebėti spręsti sudėtingas ir išskirtines situacijas.

3.7. I. R. buvo paskirta KLAVA viršininko pavaduotoja nuo 2005 m. vasario 9 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą I. R. 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtino viršininko atostogų metu, todėl būtina įvertinti ir viršininko pareigybės aprašymo, kuris patvirtintas vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 25 įsakymu Nr. 367, turinį. Taip pat yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnyje, Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, 24 straipsnio 1, 4 dalyse (redakcija, galiojusi Pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu), kuris, be kita ko, patvirtina, kad statinių pripažinimas tinkamais naudoti iš esmės buvo skirtas ir jų atitikties teritorijų planavimo dokumentams patikrinimui. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, (toliau – STR 1.11.01:2002) buvo nustatyta išsami statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. Aktualios yra STR 1.11.01:2002 9.6, 10.5 ir 10.6 papunkčių, 21, 23, 24, 35, 36 punktų nuostatos, pagal kurias, be kita ko, pastebėjus statinio neatitikimus dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių (pagal kompetenciją) ir komisijos pirmininko. Vienas iš dokumentų buvo statybos leidimas, todėl komisijos pirmininkas A. N. turėjo įvertinti, kad šis dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir egzistuoja pažeidimai, kurie buvo nustatyti ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime. Komisijos pirmininkas ir jos nariai, pasirašę Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, atsako pagal kompetenciją už įstatymų, poįstatyminių teisės aktų bei minėto reglamento pažeidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.8. Itin svarbus ir esminis vaidmuo statinių pripažinimo tinkamais naudoti Komisijose buvo suteiktas būtent Komisijos pirmininkui, taip pat aktą tvirtinančiam subjektui. Komisijos pirmininkas turėjo organizuoti Komisijos darbą, užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, turėjo pareigą jai vadovauti ir tinkamai spręsti dėl pareikštų Komisijos narių prieštaravimų. Taip pat svarbus administravimo veiksmas buvo ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimas, kadangi tik nuo šio veiksmo atlikimo aktas įgavo savo teisinę galią. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir jo išdavimo procedūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis nebuvo pasirašytas visų narių, statyba neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. Komisiją apie tai, kad projektuojant ir statant statinius ir atliekant pripažinimo tinkamu naudoti procedūras buvo pažeisti teisės aktai, be kita ko, informavo vienas iš komisijos narių – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir KNNP direkcija) 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S1-354 (raštas minimas ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto tekste).

3.9. A. N. ir I. R., išdavę Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nustačiusius statinių pripažinimą tinkamais naudoti, pareigybės aprašymuose nustatytus reikalavimus, taip pat teisėtumo ir kitus teisės principus, pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai.

3.10. Išdavusi Pripažinimo tinkamu naudoti aktą KLAVA pripažino neteisėtai pastatytą žuvų restoraną tinkamu naudoti kaip teisėtą, nors teisės aktuose buvo nustatyta pareiga tikrinti statybos atitikimą ir teritorijų planavimo dokumentams, taip pat įvertinti Komisijai pateiktų dokumentų tinkamumą (įskaitant statybos leidimą), Komisijos pirmininkui buvo nustatyta pareiga tinkamai įvertinti pareikštų Komisijos narių prieštaravimus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, juo labiau, kad pateikti prieštaravimai tiesiogiai susiję su Komisijos ir prieštaraujančio nario kompetencija. Be to, STR 1.11.01:2002 numatė galimybę minėtą aktą apskritai atšaukti. Tiek Komisijos pirmininkas, tiek apskrities viršininko pavaduotoja, būdami valstybės tarnautojais ir veikdami viešojo administravimo srityje, turėjo pareigą priimti teisėtus sprendimus, pavyzdingai vykdyti savo pareigas. Apskrities viršininko pavaduotoja, gavusi tvirtinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, matydama, kad dėl jo pasirašymo komisijos nariai pateikė pagrįstus prieštaravimus ir akto nepasirašė, negalėjo jo tvirtinti, turėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią neteisėto administracinio sprendimo priėmimui, arba bent jau atšaukti aktą vėliau.

3.11. Nėra duomenų, jų nenustatė ir teismai, nagrinėję bylas, kad turėdami informacijos apie teisės aktų pažeidimus, KLAVA darbuotojai, dalyvavę Pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo procedūrose, būtų ėmęsi veiksmų informacijai ištirti ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, ar kitu būdu užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams. KNNP direkcijos prieštaravimus, pateiktus pirmininkui, kurie tiesiogiai susiję su jo ir KNNP kompetencija, pagrįstais vėliau pripažino ir Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, nurodydamas teisės aktų pažeidimus statybos teisiniuose santykiuose.

3.12. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą išdavę A. N. ir I. R. yra kalti dėl šių veiksmų, nes nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek šioje situacijoje pagal užimamas pareigas ir vykdomų funkcijų pobūdį turėjo būti. Turėdami tiesioginės informacijos apie galimai neteisėtai įvykdytas žuvų restorano statybas, vadovaudamiesi teisės aktais, teisės principais, valstybės tarnybai ir apskrities viršininko administracijai keliamais reikalavimais, turėjo nepriimti teisės aktams prieštaraujančių sprendimų ir imtis atitinkamų veiksmų dėl galimų pažeidimų ištyrimo, tačiau jie ignoravo gautą informaciją, priėmė bei patvirtino neteisėtą Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, sudarė sąlygas žuvų restorano registracijai, paleidimui į apyvartą, preliminarios sutarties dėl jo pardavimo sudarymui, žalos iš Lietuvos valstybės priteisimui. KLAVA darbuotojai negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo ir pobūdžio, taip pat aplinkybės, kad jų neteisėti veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes, įskaitant žalą, jei būtų elgęsi apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju A. N. ir I. R. atidumo ir rūpestingumo standartą nulėmė jų pareigos, funkcijos. Jų veiksmai neatitiko nei protingo asmens, nei valstybės tarnautojo, nei statybos valstybinę priežiūrą vykdančio subjekto ar aktą tvirtinančio asmens kriterijų.

3.13. Pagal Žalos atlyginimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas šiuo atveju taikant regresą užtenka bet kurios kaltės formos. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp A. N. ir I. R. neteisėtų veiksmų bei žalos, ką pripažino ir LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu. Žala valstybei kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 balandžio 10 d. sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų, t. y. detaliojo planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų. Neteisėti KLAVA veiksmai statybos valstybinės priežiūros srityje, lėmę žalos priteisimą LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu, yra Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris savo esme yra dokumentas, patvirtinantis, kad statybos darbai užbaigti teisėtai ir teisinių santykių dalyviai turi pagrįstą lūkestį juo disponuoti. Neteisėti KLAVA pareigūnų veiksmai statybos valstybinės priežiūros srityje nėra pernelyg nutolę nuo padarinių (t. y. Lietuvos valstybės žalos), priešingai, kaip patvirtina ir teismai, KLAVA darbuotojų veiksmai ir sukėlė būtinybę atlyginti žalą UAB „Meirona“. Egzistuoja abu priežastinio ryšio elementai (faktinis ir teisinis priežastinis ryšys). Taip pat egzistuoja ir dar 2 atsakomybės sąlygos, t. y. Pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo ir tvirtinimo metu A. N. ir I. R. buvo darbo (tarnybos) santykiais susijęs su KLAVA, ši jų veikla buvo tiesiogiai susijusi su darbiniu funkcijų vykdymu. Tiek A. N., tiek I. R. yra kalti dėl neteisėto Pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo, o jų kaltės forma – tyčia. Jie objektyviai negalėjo nesuvokti savo veiksmų pobūdžio ir galimų pasekmių, taigi sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

3.14. Detaliojo plano patikrinimo išvada ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo tie dokumentai, be kurių nebūtų atsiradusi žala Lietuvos valstybei. Nepriėmus Pripažinimo tinkamu naudoti akto bei tinkamai įvertinus KNNP direkcijos pateiktus prieštaravimus, nebūtų užregistruotas 100 proc. baigtumo statinys, nebūtų įvykę perleidimo sandoriai, todėl nebūtų atsiradusi ir žala valstybei.

3.15. Žalos atsiradimui turėjo įtakos ir kitų juridinių asmenų, dalyvavusių teritorijų planavimo ir statybos procese veiksmai, todėl sprendžiant dėl regreso įgyvendinimo pagal LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą, darytina tokia pati išvada, t. y. spręstina, kad prie Lietuvos valstybės žalos priteisimo prisidėjo 4 subjektai, todėl Lietuvos valstybės žala dalintina iš 5, o iš KLAVA darbuotojų reikalautina ne daugiau kaip 1/5 žalos dalies, tenkančios šiai institucijai (192 335,70 Eur).

3.16. CK 6.280 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste Inspekcija nustatė 3 dėl LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteistos žalos kaltus KLAVA tarnautojus, todėl KLAVA tenkanti žalos dalis 192 335,70 Eur dalintina iš 3 ir iš vieno darbuotojo reikalautina ne daugiau kaip po 64 111,90 Eur (šiuo atveju nustatyti kitokių dalių dėl atsakomybės dydžio tarp KLAVA darbuotojų (nei lygios dalys) nėra galimybių)). Pagal Žalos atlyginimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas kaltės forma lemia regreso tvarka reikalautinos žalos dydį. Taigi sprendžiant dėl regreso įgyvendinimo, turi būti nustatyta, kokio dydžio žalos atlyginimo reikalaujama ir kokia forma pasireiškė neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų kaltė, jei žalos dydis viršija 9 vidutinius darbo užmokesčius (iki 9 vidutinių darbo užmokesčių kaltės forma nesvarbi, o virš 9 vidutinių darbo užmokesčių žalos galima reikalauti tik tuo atveju, jei kaltės forma yra tyčia).

3.17. Inspekcijos įgalioti darbuotojai 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4D-2421 paskaičiavo vidutinį asmenų, kurių veiksmais padaryta žala, darbo užmokestį, kuris jiems buvo mokamas Pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo ir jo tvirtinimo metu: A. N. – 2005 m. rugpjūčio 5 d. vidutinis darbo užmokestis buvo 755,39 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 6 798,51 Eur); I. R. – 2005 m. rugpjūčio 5 d. vidutinis darbo užmokestis buvo 1228,26 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 11 054,34 Eur).

3.18. Nagrinėjamu atveju prašymo senaties pradžia skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d. atlikto mokėjimo, todėl nėra praleistas kreipimosi dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminas.

4. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėjas papildomai akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartimi nurodė, kad be 3 valstybinio administravimo subjektų 2 privačių subjektų veiksmai teritorijos planavimo ir statybų procese buvo reikšmingi, Inspekcija šioje byloje teismui prašyme išdėstytų reikalavimų atsakovų atžvilgiu nekeičia, kadangi net ir vertinant, jog dėl valstybės žalos yra kalti ne 5, o 6 subjektai, iš buvusių KLAVA darbuotojų (A. N. ir I. R.) regreso tvarka šioje byloje vis tiek reikalaujama maksimalių 9 vidutinių darbo užmokesčių. Valstybės išmokėta žalos atlyginimo dalį (961 678,50 Eur) dalinant 6 subjektams, žalos dydis, tenkantis KLAVA, ir regreso tvarka reikalautinas iš KLAVA darbuotojų (1/6) yra 160 279,75 Eur, o iš kiekvieno KLAVA darbuotojo (nors iš K. V. žalos regreso tvarka prisiteisti nebegalima, tačiau vertinant likusiems atsakovams tenkančią dalį, jų dalis mažintina mirusio asmens dalimi, taigi iš kiekvieno KLAVA darbuotojo galima išreikalauti ne daugiau kaip po 53 426,58 Eur (KLAVA tenkanti žalos dalis 160 279,75 Eur dalinama iš 3 kaltų asmenų).

5. Atsakovė I. R. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo pasekmėje kilusios žalos nustatyti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė nėra ir negali būti laikoma kalta, patvirtinusi teisės aktams prieštaraujantį Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nes tuo metu pagal jai suteiktus įgaliojimus ir savo kompetenciją neturėjo ir negalėjo suprasti bei įvertinti, kad šiuo aktu yra įteisinama neteisėta statyba.

5.2. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina valstybės ir valstybės tarnautojo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, nors vien ta aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš Lietuvos valstybės buvo priteista žala, be kita ko, kilusi ir dėl neteisėtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimo, savaime nesuteikia teisės valstybei kreiptis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš šiuos neteisėtus aktus priėmusių ar patvirtinusių valstybės tarnautojų. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį patvirtino atsakovė I. R., buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu. Iš šio teismo sprendimo aišku, jog atsakovės patvirtinto Pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikintas būtent dėl tos priežasties, jog teismas pripažino neteisėtu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas. Tai yra, būtent imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio Detalaus plano patvirtinimas sąlygojo tolimesnį statybos proceso pradėjimą ir statinių įteisinimą – neteisėto statybos leidimo išdavimą, neteisėtų statinių Pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimą bei patvirtinimą.

5.3. LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendime konstatuojama, kad nėra pagrindo nukrypti nuo administracinės praktikos, kad būtent Detalusis planas yra tas dokumentas, kuris atveria kelią atitinkamiems ūkiniams procesams bei turto sukūrimui. Bet toliau, siekiant įteisinti statinį, reikalingas ir kitų teisės aktų priėmimas inter alia pripažinimo tinkamu naudotis aktas (šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikinti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai). Kitaip pareiškėjo nuosavybės teisė nebūtų buvusi įregistruota. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai patvirtino bei įtvirtino pradėtus neteisėtus veiksmus ir taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl atsakovų atsakomybė yra solidarioji. Tačiau konstatuodamas, kad Lietuvos valstybė kartu su Neringos savivaldybe yra solidariai atsakingos už atsiradusią žalą, teismas nustatė Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos, tačiau nesprendė valstybės kaltės klausimo, kadangi valstybės atsakomybė kyla be kaltės. Byloje nebuvo nustatyta, kad valstybės tarnautojai, pasirašę ir patvirtinę statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokiu būdu atlieka neteisėtus veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovės žalą regreso tvarka, privalo atskirai įrodyti atsakovės, kaip valstybės tarnautojos, civilinės atsakomybės sąlygų visetą.

5.4. Pareiškėjas atsakovės neteisėtus veiksmus nepagrįstai sutapatina su kalte, taip išplėsdamas atsakovės atsakomybės ribas. Pareiškėjas atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę iš esmės grindžia tais pačiais abstrakčiais motyvais – prievolės žinoti įstatymus ir užtikrinti jų laikymąsi nevykdymu, visiškai neįsigilinant nei į akto patvirtinimo metu atsakovės turėtą išsilavinimą, kompetenciją, įgaliojimus, patirtį, susiklosčiusią įprastą darbo KLAVA praktiką, aplinkybes, kurioms esant buvo patvirtintas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kitų asmenų (institucijų) anksčiau atliktus neteisėtus veiksmus, kurie turėjo esminę reikšmę minėto akto patvirtinimui.

5.5. Nustatytas faktas, jog Pripažinimo tinkamu naudoti aktas negalėjo būti patvirtintas dėl to, kad Detalusis planas, sudaręs sąlygas statybos leidimui gauti bei statybai pradėti, prieštaravo Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemos reikalavimams, savaime nereiškia, jog atsakovė, patvirtindama minėtą aktą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Atsakovei nebuvo žinomas faktas dėl kitų valstybės tarnautojų padarytų pažeidimų tvirtinant Detalųjį planą ir atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti Detaliojo plano sprendinių teisėtumo, juolab, kad pareiga tikrinti Detaliojo plano atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, sprendžiant klausimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo, atsakovei nebuvo nustatyta.

5.6. Pareiškėjas privalėjo išanalizuoti, kokius konkrečius įgaliojimus bei kompetenciją atsakovė, eidama Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo pareigas ir aptariamu laikotarpiu pavaduodama Klaipėdos apskrities viršininkę, turėjo, tačiau pareiškėjas to nepadarė / nenurodė ir iš prašymo motyvų matyti, kad pareiškėjas tiesiog subjektyviai ir plečiamai interpretuoja apskrities viršininkui ir jo pavaduotojui jų pareigybės aprašymuose įtvirtintas pareigas bei jas sutapatina su kitų valstybės tarnautojų, turėjusių specialios srities, t. y. teritorijų planavimo bei statybos išsilavinimą, kompetenciją ir patirtį, pareigomis.

5.7. KLAVA nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 8IK, kontekste KLAVA buvo suteikti įgaliojimai plataus spektro srityse, kurias reglamentavo skirtingi teisės aktai. Būtent tuo tikslu, kad atitinkamų sričių funkcijų vykdymas būtų priskirtas jas išmanantiems specialistams, apskrities viršininko administracija turėjo ir savo struktūrą – struktūrinius padalinius, kurie buvo atsakingi už skirtingas sritis ir kuriuose dirbo kompetentingi atitinkamos srities specialistai. Tuo tarpu administracijos viršininkas (ar apskrities viršininko pavaduotojas, kai nėra apskrities viršininko) buvo atsakingas už visos administracijos valdymą, tačiau neprivalėjo ir negalėjo būti visų apskrities administracijai priskirtų veiklos sričių specialistu, išmanyti visas šias sritis reglamentuojančius teisės aktus.

5.8. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 367, nenumatė, kad šis valstybės tarnautojas privalo išmanyti teritorijų planavimą bei statybą reglamentuojančius teisės aktus. Apskrities viršininko pavaduotojas turėjo būti susipažinęs tik su tų sričių specialiaisiais teisės aktais, kurias kuruoti apskrities viršininko pavaduotojui buvo pavedęs apskrities viršininkas, o šiuo atveju atsakovė buvo atsakinga ne už teritorijų planavimo, statybos, statiniu naudojimo ir paminklosaugos sritį, o už visiškai skirtingos specifikos, t. v. švietimo, kultūros, socialinių klausimų sritį. Atsakovė taip pat neturėjo išsilavinimo statybos ar teisės srityse. Vien tai, kad pavaduojant Klaipėdos apskrities viršininkę jos atostogų metu, atsakovei buvo pavesta priimti sprendimą dėl Pripažinimo tinkamu naudoti patvirtinimo, nereiškia, jog atsakovė turėjo keisti savo veiklos sritį ir gilintis į teritorijų planavimą bei statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Apskrities viršininkas ar apskrities viršininko pavaduotojas nesant viršininko, užtikrina tinkamą apskrities administracijos valdymą ir jam priskirtų funkcijų vykdymą, o už skirtingoms apskrities administracijos veiklos sritims priskirtų klausimų sprendimą buvo atsakingi struktūrinių padalinių vadovai.

5.9. Komisijos, priėmusios Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pirmininku buvo A. N. – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, kuris ir buvo kompetentingas įvertinti bei nustatyti, ar minėto statinio statyba atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kurio išvadomis, tvirtindama statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą atsakovė dėl minėtų priežasčių negalėjo nepasitikėti.

5.10. KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-181, nustatytų reikalavimų kontekste būtent šiam valstybės tarnautojui, be kita ko, buvo nustatyta pareiga įvertinti statinio statybos atitikimą teisės aktų reikalavimams ir atsižvelgiant į jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, šis valstybės tarnautojas neabejotinai buvo kompetentingas nustatyti, ar aptariamo statinio statyba buvo atlikta teisėtai bei tinkamai, pagal projektinę dokumentaciją, ar ne.

5.11. Atsakovė nebuvo kompetentinga teritorijų planavimo ir statybos srityse, neturėjo pagrindo abejoti aukščiausio lygio specialisto – KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. N. pateikta išvada. Juolab, kad atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei apskritai objektyvios galimybės, perimdama Komisijos pirmininko kompetenciją, savo ruožtu pati patikrinti, ar pateikta išvada dėl atliktos statybos atitikimo nustatytiems reikalavimams yra teisinga.

5.12. Nors pareiškėjo prašyme pabrėžiama, kad Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė ne visi Komisijos nariai ir buvo gautos dviejų Komisijos narių pastabos, pateiktos 2005 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (8.9)-V.4-93, nurodant akto nepasirašymo priežastis, tai taip pat savaime nesudarė teisinio pagrindo atsakovei atsisakyti šį aktą patvirtinti.

5.13. Komisijos pirmininkas A. N., vadovaudamasis STR 1.11.01:2002 nustatyta tvarka svarstė dviejų komisijos narių pateiktas pastabas ir pripažino jas nesudarančiomis kliūčių Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašyti. Komisijos pirmininkas nustatė, kad KNNP direkcija savo rašte, kuriuo buvo pareikštas prieštaravimas dėl akto pasirašymo, nenurodė jokių projektinės dokumentacijos ar statybos normatyvinių dokumentų pažeidimų, todėl prieštaravimai negali būti laikomi teisėtais. KNNP direkcija 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S1-354 nurodė, kad akto nepasirašo dėl to, kad į KNNP direkciją oficialaus prašymo dėl sąlygų išdavimo statinio statybai nebuvo kreiptasi, direkcijos atstovai techninio projekto derinimo stadijoje nei vienoje procedūroje nedalyvavo, t. y. nurodomi galimi pažeidimai, atsiradę iki statybos leidimo išdavimo momento, kuriuos vertinti nebuvo nei Komisijos, nei juolab atsakovės kompetencija. Aplinkybių, jog statinio projektas neatitinka imperatyvių teisės aktu reikalavimų ir atitinkamai, kad statinio statyba buvo neteisėta, KNNP direkcija nenurodė, nors turėjo ir galėjo tai įvertinti. Projekto derinimo stadijoje galimai padaryti pažeidimai negalėjo suponuoti atsisakymo pasirašyti ir patvirtinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nenustačius, kad minėti pažeidimai lėmė neteisėto statinio pastatymą. Tokie duomenys atsakovei Pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo metu nebuvo pateikti, o kita vertus, pačiai atsakovei nei teisė, nei pareiga svarstyti Komisijos narių pateiktų pastabų pagrįstumo nebuvo nustatyta, nes pagal STR 1.11.01:2002 nuostatas tokius įgaliojimus turėjo tik Komisijos pirmininkas. Šiuo atveju buvo pateiktas Komisijos pirmininko jau pasirašytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame buvo pateiktos išvados apie pastatyto statinio atitikimą projekto bei normatyvinių teisės aktų reikalavimams, dėl ko I. R. neturėjo pagrindo atsisakyti jį patvirtinti.

5.14. Apskrities viršininkui teisės aktų suteikta funkcija tvirtinti kompetentingos komisijos pasirašytą aktą buvo perteklinė ir nereikalinga, kadangi aktą tvirtinęs valstybės tarnautojas jokių papildomų veiksmų neatlikdavo, Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašiusios Komisijos darbo nekartodavo ir netikrindavo. Šiuo atveju būtent taip ir įvyko – I. R. patvirtino jai Komisijos pirmininko pateiktą Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, suprasdama, jog tokiu būdu tiesiog atlieka formalų veiksmą, kurį atlikti ją besąlygiškai įpareigojo tuo metu galioję teisės aktai. Net jei būtų buvusi atsakovės valia, nebūtų galėjusi tinkamai įvertinti, ar Komisija atliko viską, kas jai priklauso pagal jos įgaliojimus, nes tokios kompetencijos nei pagal turimą išsilavinimą, nei patirtį, nei pareigas I. R. neturėjusi. Šiuo atveju akivaizdu, kad žalos atsiradimas buvo sąlygotas ne atsakovės veiksmų vykdant jai pavestas funkcijas.

5.15. Atsakovės veiksmuose nėra kaltės. Funkcija, kurią atsakovė, kaip Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotoja, buvo priversta įvykdyti, tebuvo formali ir iš esmės neturėjusi jokios reikšmės, dėl ko vėliau apskritai panaikinta, atsakovės kaltės dėl šio akto patvirtinimo pasėkoje kilusios žalos nėra ir negali būti. Tuo tarpu atsakingais už žalos Lietuvos valstybei regreso tvarka atlyginimą galėtų būti laikomi tik tie asmenys – valstybės tarnautojai, kurie pagal turėtą kompetenciją ir įgaliojimus turėjo priimti sprendimus dėl Detalaus plano patvirtinimo ir statybos leidimo statinių statybai šiame žemės sklype išdavimo, kas įteisino statybos pradžią ir kas vėliau, nustačius, jog statyba atlikta pagal projektą ir neprieštarauja Detalaus plano sprendiniams, suponavo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimą. Nesant šių pirminius neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų kaltės, neteisėtos statybos procesas net nebūtų buvęs pradėtas ir žala nebūtų kilusi. Valstybė turėtų traukti atsakomybėn ne visus valstybės tarnautojus, kurie pagal jiems priskirtas pareigas dalyvavo ir priėmė sprendimus aptariamų statinių įteisinimo procese, o tik tuos asmenis, kurie turėjo ir galėjo suprasti, kad pritardami Detalaus plano patvirtinimui, statybos leidimo išdavimui ar vėlesnių sprendimų, įteisinant statybą priėmimui, atlieka neteisėtus veiksmus, sudarant galimybę statyti statinius bei juos vėliau realizuoti toje vietovėje, kur jų apskritai negali būti.

6. Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė pateikė papildomus rašytinius atsikirtimus, kuriuose akcentavo, kad reikalavimas grindžiamas 2015 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nuo kurio priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos suėjo daugiau nei treji metai, todėl yra suėjęs terminas reikalavimui dėl žalos atlygimo regreso tvarka pareikšti, o tai yra savarankiškas pagrindas prašymui atmesti. Atsakovė prašė priteisti iš pareiškėjo 2 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Atsakovas A. N. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teismo sprendimų prejudicinės galios reikšmę, taip pat netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą bei neteisėtus veiksmus kildina iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, tačiau tokia pozicija nepagrįsta ir neteisėta. Vadovaujantis tradicine res judicata (išspręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) principo definicija įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas. Civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 nebuvo kam pristatyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus poziciją dėl ieškinio, iš atsakovo buvo atimta teisė dalyvauti civilinės bylos nagrinėjimo procese. Be to, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, jog teismo sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

7.2. Atsakovas, dirbdamas KLAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigose, pripažinimo tinkamu naudoti aktus pasirašė įgyvendindamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiūlė institucijai, KLAVA vadovui, šiuos aktus tvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Atlikdamas savo funkcijas atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kol jis nėra patvirtintas apskrities viršininko parašu ir spaudu, yra tik tokio akto arba dokumento ruošinys, kuris be apskrities viršininko parašo bei spaudo negalioja. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-181 patvirtinto KLAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo IV dalies 2 punktą, eidamas šias pareigas ir vykdydamas apskrities viršininko valią, jis tik prisidėjo prie valstybės politikos teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos srityje įgyvendinimo, tačiau tiesiogiai už šios srities valstybės politikos formavimą bei įgyvendinimą Klaipėdos apskrityje buvo atsakingas būtent apskrities viršininkas. Atsakovas netvirtino baigtų statyti statinių valstybinės komisijos aktų, o tik, kaip buvo numatyta pareiginiuose nuostatuose, tvirtino baigtų statyti, rekonstruoti arba remontuoti pastatų valstybinės komisijos aktus arba dalyvavo Komisijos darbe. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą tvirtino būtent tuomet apskrities viršininko pareigas ėjusi viršininko pavaduotoja I. R.. Atsakovas tik dalyvavo komisijos darbe, kaip valstybės tarnautojas pagal teisės aktus vykdant pareiginę instrukciją.

7.3. Atsakovas nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. Nors ir buvo Komisijos pirmininku, tačiau nesutinka jog vien dėl formalių priežasčių yra atsakingas už padarytą žalą.

7.4. Komisija pagal jos ir vadovo kompetenciją negalėjo spręsti nei Detaliojo plano atitikties Kuršių nerijos generaliniam planui, nei teisinio vertinimo ar statinio sąlygų sąvado išdavimo teisėtumo klausimų. Taigi, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo iš minėto Kuršių nerijos nacionalinio parko ar kitų institucijų raštų abstrakčių frazių, paremtų bendro pobūdžio samprotavimais, kurių pagrįstumą kvestionavo ir Klaipėdos apygardos teismas, grįsti prašymo priteisti žalą bei remiantis juo įrodinėjant tariamą kaltės formą – tyčią.

7.5. Detaliojo planavimo procedūroje dalyvavo daug įvairių institucijų, kurios nenustatė pažeidimų ir pritarė Detaliajam planui, o tai įrodo, jog Detaliojo planavimo procedūra buvo išlaikyta, priimti sprendiniai atitiko teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, todėl atsakovui nebuvo pagrindo abejoti jų sprendiniais, dėl to ir buvo surašyta teigiama išvada. Be to, net ir esant teigiamai patikrinimo akto išvadai, Neringos savivaldybė neprivalėjo patvirtinti Detaliojo plano ir turėjo užtikrinti teisėtumą baigiamajame teritorijų planavimo etape.

7.6. Būtent KNNP direkcijos neveikimas sudarė sąlygas pareiškėjo nurodomai žalai kilti, nes pagal KNNP direkcijos nuostatus būtent ši valstybės įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų, privalėjo užtikrinti objektyvios ir savalaikės informacijos savo kompetencijai priklausančiais klausimais pateikimą valstybės institucijoms ir įstaigoms. KNNP direkcijos darbuotojai, tiesiogiai dalyvavę ir 2005 metais matę techninį projektą jo derinimo stadijoje, manydami, kad sklypo teritorijos planavimo dokumentai bei statinių techniniai projektai parengti prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, negalėjo apsiriboti raštų rašymais, bet pagal kompetenciją privalėjo kreiptis į Inspekciją ar teismą, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų patikrintas išduotų statybos leidimų ar kitų statybos dokumentų teisėtumas, jų atitikimas teisės aktų reikalavimams.

7.7. KLAVA Teisės departamento pareiga buvo užtikrinti ne tik Klaipėdos apskrities viršininko, bet ir KLAVA struktūrinių padalinių priimamų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą. Šį uždavinį KLAVA Teisės departamentas praktiškai vykdė tikrindamas kiekvieno apskrities viršininkui padalinio teikiamų sprendimų projektų atitikimą Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems reikalavimams, tačiau kokiu būdu ir kaip tikrindavo prie sprendimų projektų pridedamus priedus, kuriems reikėjo specialiųjų žemėtvarkos, teritorijų planavimo, statybos, švietimo, sveikatos, civilinės saugos žinių, nėra aišku. Taikant solidariąją atsakomybę, turi būti motyvuojama, kodėl konkrečiu atveju netaikoma dalinė atsakomybė. Šiuo aspektu aktualus tinkamas atsakomybės individualizavimas, tačiau pareiškėjo prašyme to pasigendama, kas apsunkina ir teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų įgyvendinimą.

8. Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, akcentuodamas, kad pareiškėjo veiksmai inicijuojant žalos atlyginimą regreso tvarka prieštarauja aktualios bylai redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalims. LVAT išaiškinimų kontekste pareiškėjo regreso teisė šiuo atveju neturi būti preziumuojama. Paskutinis patikrinimas Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kurį organizavo Inspekcijos viršininkės sudaryta komisija, buvo atliktas po 2005 metų lapkričio 20 d. Komisijos darbo rezultatas buvo aiškus ir nedviprasmiškas – nukrypimų nuo projekto reikalavimų ir kadastrinių išmatavimų nerasta. Šį faktą patvirtina ir tai, kad statybos darbų žurnalo formoje F-59 pastabų nėra nurodyta.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. prašė pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės I. R. 11 054,34 Eur atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nors atsakovė laikinai atliko apskrities viršininkės pareigas, tačiau pareiškėjo argumentai, jog žalos atsiradimas, susijęs būtent su atsakovės tarnybine veikla, yra nepagrįsti. Joks dokumentas neįrodė, kad atsakovė tarnybinėje veikloje elgėsi taip, kad būtų pažeidusi kurį nors pareigybės punktą.

9.2. Atsakovė, tvirtindama Pripažinimo tinkamais naudoti aktą, neturėjo akivaizdžių įrodymų, jog statyba neatitiko teritorijų planavimo dokumentų ar statybos leidimai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus. Savo veiksmais tvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes aktas buvo tvirtinamas nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. STR 1.11.01:2002 reglamentavimo kontekste už minėto akto surašymą ir išvados pateikimą atsako sudaryta Komisija, o atsakovė, laikinai atlikdama Klaipėdos apskrities viršininko pareigas ir neturėdama statybinio išsilavinimo, negali atsakyti už kitų valstybės tarnautojų atliktus veiksmus. Nors Pripažinimo tinkamais naudoti aktas teismo yra pripažintas negaliojančiu, tačiau ankstesnes bylas nagrinėję teismai nenurodė konkrečių šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Žala valstybei kilo ne dėl atsakovės patvirtinto akto, o ją nulėmė tai, jog buvo patvirtintas Detalusis planas ir išduotas statybos leidimas, kurių pagrindu jis buvo pastatytas.

9.3. Atsakovė jai pavestas funkcijas įgyvendino tinkamai. KLAVA buvo sudaryti skyriai, patvirtintos pareigybės, kur kiekvienas valstybės tarnautojas žinojo kokį darbą atlieka ir privalėjo jį atlikti tinkamai. STR 1.11.01:2002 21 punkto norma nebuvo pažeista, nes Komisijos pirmininkas apsvarstė KNNP direkcijos rašto argumentus ir dėl jų pasisakė, o Komisijos nario nedalyvavimas ar nepasirašymas Komisijos pirmininko taipogi buvo įvertintas. Nei Komisija, nei atsakovė dėl Detaliojo plano atitikties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai ar statybos leidimo išdavimo teisėtumo neturėjo pagrindo spręsti.

9.4. Atsakovės atlikti veiksmai, tvirtinant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nėra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, nes atsakovė, atlikdama jai priskirtas funkcijas, veikė tinkamai ir rūpestingai. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad Pripažinimo tinkamu naudoti aktą nebuvo galima tvirtinti, Komisijos buvo įvertinti, o teismas Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pripažino negaliojančiu, kadangi jis buvo neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano ir nepagrįstai išduoto leidimo pasekmė, kurių pagrindu jis buvo pastatytas. Atsakovė, patvirtinusi Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, negalėjo suvokti, kad jis yra neteisėtas ar akivaizdžiai prieštarauja KNNP direkcijos planavimo schemos sprendiniams, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė veikė neteisėtai, t. y. elgėsi apdairiai ar nerūpestingai. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, nekyla atsakovei pareiga atlyginti žalą, o nurodyti pareiškėjo argumentai atsakovės atžvilgiu yra deklaratyvaus pobūdžio.

9.5. Atsakovei pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nenori atsižvelgti į aplinkybę, kad paminėto akto priėmime dalyvauja skirtingo lygmens tarnautojų, turėdami skirtingus įgaliojimus, kurie privalo atsakyti už savo atliktus veiksmus, o neapsiriboti tam tikrų asmenų patraukimu atsakovais.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės I. R. – 11 054,34 Eur, iš atsakovo A. N. – 6 798,51 Eur padarytai materialinei žalai atlyginti, netenkino atsakovės I. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

11. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, LVAT išaiškinimų kontekste nurodė, kad byloje sprendžiama dėl valstybės tarnautojų (apskrities viršininko ir jo administracijos tarnautojų) atsakomybės dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant funkcijas, susijusias su priskirta viešojo administravimo sritimi, atlyginimo. Todėl, visų pirma, aktualios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, galiojusios atsakovų veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas šioje byloje, atlikimo metu.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovų materialinė atsakomybė kildinama iš jų veiksmų atliekant ginčo pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. priimant bei patvirtinant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, atitinkamai A. N. einant KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo (kaip statinių pripažinimo tinkamais naudoti Komisiją paskyrusios institucijos atstovo ir Komisijos pirmininko) pareigas, o I. R. – Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo, laikinai pavaduojančio Klaipėdos apskrities viršininką, pareigas. Atitinkamai atsakovų A. N. ir I. R. veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina regreso tvarka prašomą atlyginti žalą (t. y. priimant ir tvirtinant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atlikimo metu aktualios Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 28 straipsnio ir 33 straipsnio 1–2 dalių nuostatos. LVAT išaiškinimų kontekste kitų įstatymų normos tokio pobūdžio santykiams, kokie susiklostė nagrinėjamoje byloje, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be kita ko, aktualios Civiliniame kodekse ir Darbo kodekse įtvirtintos nuostatos, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu.

13. Teismas pabrėžė byloje būtinus nustatyti įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę civilinės atsakomybės elementus, taip pat apžvelgė Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 246 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atkreipė dėmesį, kad pagal LVAT išaiškinimus valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies nuostatas kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas). Žalos atlyginimas regreso tvarka negali būti siejamas su asmens statusu tokios žalos priteisimo metu ir pakanka nustatyti, kad asmuo valstybės tarnautojo statusą turėjo neteisėtos veikos padarymo metu.

14. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovai A. N. ir I. R. veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas šioje byloje, atlikimo metu buvo valstybės tarnautojai: A. N. buvo KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, o I. R. ėjo Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo pareigas ir laikinai pavadavo apskrities viršininką, t. y. atsakovai tarnybiniais santykiais buvo susiję su KLAVA ir minėtos žalos atsiradimas siejamas būtent su jų tarnybine veikla einant nurodytas pareigas šioje institucijoje.

15. Teismas vadovavosi LVAT išaiškinimais, kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais, pabrėžiant atsakingo valdymo, gero viešojo administravimo standartus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, būtinumą nustatyti, ar valstybės tarnautojo, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, kaltės laipsnis yra pakankamas jo materialinei atsakomybei kilti, t. y. ar jis elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.

16. Teismas apžvelgė Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 punkte (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2213 redakcija), 18 straipsnio 1 dalyje (2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 redakcija), Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija, galiojusi Pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo ir patvirtinimo metu) 2 straipsnio 30, 39 dalyse, 24 straipsnio 1–4 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 867 redakcija) patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.1, 23.1.1–23.1.3, 23.4, 23.6 papunkčiuose, 9 ir 14 punktuose, STR 1.11.01:2002 9.6 papunktyje, 21–23, 34–35 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

17. Teismas nustatė, kad atsakovė I. R. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 119 „Dėl apskrities viršininko pavaduotojo skyrimo“ nuo 2005 m. vasario 9 d. buvo paskirta Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja. 2005 m. rugpjūčio 5 d. tvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą I. R. pagal 2002 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo 4 ir 27 punktus ėjo Klaipėdos apskrities viršininko pareigas ir vykdė apskrities viršininko įgaliojimus, todėl aktualūs tampa Klaipėdos apskrities viršininko statusą reglamentavę teisės aktai.

18. Teismas akcentavo KLAVA nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 81K, 10.3.5, 10.3.8, 13.1 papunkčiuose, 12 punkte, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 367 patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo 4, 13, 15, 18, 20, 27, 28 punktuose įtvirtintą reglamentavimą.

19. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas A. N. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-175 nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. Teismas apžvelgė šios pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-181, III skyriaus 1, 2, 5 punktuose, IV skyriaus 1, 2, 5, 7, 13 punktuose, V skyriaus 2 punkte įtvirtintus reikalavimus.

20. Teismas pabrėžė, kad atsakovams A. N. ir I. R. vykdant jų pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas, KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VSI-152 sudaryta Komisija, kurios pirmininkas buvo A. N., 2005 m. rugpjūčio 5 d. priėmė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurį 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas tuo metu ėjusi I. R.. Teismas, apžvelgęs Pripažinimo tinkamu naudoti akto turinį, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 panaikino Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, konstatavęs, kad jis, be kita ko, buvo priimtas tuo pačiu teismo sprendimu panaikinto Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas ginčo teritorijos Detalusis planas, pagrindu, t. y. remiantis neteisėto Detaliojo plano sprendiniais.

Be to, teismas civilinėje byloje nustatė, kad: statinių techninis projektas buvo parengtas, Komisija 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10 statybos leidimo pagal parengtą projektą išdavimui pritarė ir 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimas Nr. 22 išduotas iki Neringos savivaldybės administracijos direktorei 2004 m. gegužės 31 d. patvirtinant Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43, todėl buvo pažeistos Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatos; taip pat buvo pažeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2003 m. gruodžio 18 d.

įstatymo Nr. IX-1924 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 papunkčio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 papunkčio reikalavimai, kadangi Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 buvo parengtas nedalyvaujant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai – KNNP administracijai, jos atstovai nebuvo įtraukti į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, o Projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 bei antroje projekto korektūroje, kuriai pritarta Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13, buvo leistas modernios architektūros elementų naudojimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. 439 patvirtinto KNNP apsaugos reglamento 25 punkto nuostatas.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad Projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 nurodyta vadovautis inter alia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintu KNNP apsaugos reglamentu bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2004 m. gegužės 14 d. išduotomis sąlygomis Nr. (9.14.1)-V4-1669, kuriose taip pat nurodyta, kad būtina vadovautis reglamentais ir sąlygomis, nustatytomis šios teritorijos planavimo projekte ir KNNP apsaugos reglamente.

22. Teismas pabrėžė, kad KNNP direkcija 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S1-354 informavo tiek KLAVA, tiek KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją A. N., kuris buvo ir Komisijos pirmininkas, jog akte dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti nepasirašo, nes nepritaria jam, kadangi pažeidžiant galiojančius teisės aktus į parko direkciją oficialaus prašymo dėl sąlygų išdavimo minėtam statiniui nebuvo kreiptasi, parko direkcijos atstovai techninio projekto derinimo stadijoje nedalyvavo. Buvo pažymima, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu (dėl statinio pirmojo priėmimo etapo) nepritarimo grafoje buvo įrašyta direkcijos atstovo pastaba „Oficialiai pateikti statinio techninį projektą parko direkcijai peržiūrėti ir pateikti išvadas“, tačiau to nei planavimo organizatoriai nei rengėjai neatliko. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas 2005 m. birželio 9 d. nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriame KNNP dalyvavęs atstovas įrašė cituojamą nepritarimo pastabą.

23. Teismas iš Pripažinimo tinkamu naudoti akto nustatė, kad cituojamas raštas, o taip pat 2005 m. rugpjūčio 3 d. AAD Neringos miesto agentūros raštai yra sudedamoji akto dalis. Tačiau STR 1.11.01:2002 numatytąja tvarka dėl pateiktų pastabų ir jų įtakos statinio pripažinimui tinkamu naudoti iš vis nebuvo sprendžiama ir dėl jų nebuvo pasisakyta. Nežiūrint to, Komisija 2005 m. rugpjūčio 5 d. konstatavo, kad ginčo pastatas pripažįstamas tinkamu naudoti ir pasirašė aktą, kurį 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotoja, tuo metu ėjusi viršininkės pareigas, I. R..

24. Teismas nurodė, kad 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 konstatavo, kad 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybė, vadovaudamasi Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10, išdavė statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ naujai statybai – statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius. 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos direktorė patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos nameliui rekonstruoti, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbutį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 punktas nustatė, jog Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2004 m. balandžio 28 d.). Kadangi Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 išduotas tik 2004 m. gegužės 31 d., konstatuotina, kad Nuolatinė statybos komisija negalėjo įvertinti ir nevertino jo, t. y. techninis projektas buvo parengtas taip pat pažeidžiant Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo sprendime taipogi akcentuojama, kad Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 buvo parengtas nedalyvaujant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai, t. y. KNNP administracijai, jos atstovai nebuvo įtraukti į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį. Todėl buvo pažeisti Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. kovo 16 d.) 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto, STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 papunkčio, STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 papunkčio reikalavimai.

25. Teismas konstatavo, kad A. N., kaip Komisijos pirmininkas, vykdydamas ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras ir būdamas informuotas apie galimus privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų pažeidimus, neįsitikino, jog statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo įsitikinti statybos teisėtumu. Detaliojo plano rengimo sąlygose buvo nurodoma, kad planuojamai teritorijai taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė.

26. Teismas pažymėjo, kad KNNP direkcijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S1-354 išdėstyti prieštaravimai, kurie pagal STR 1.11.01:2002 buvo pagrindas nepripažinti statinių tinkamais naudoti, tačiau šios pastabos nebuvo vertinamos ir dėl jų nepasisakyta. Atsakovui A. N. kaip Komisijos pirmininkui tiek pagal Komisijai keliamus tikslus ir jos teisinę prigimtį bei pareigybių aprašymą ex officio teko pareiga įvertinti tiek teritorijų planavimo procesų teisėtumą, tiek statybos proceso teisėtumą, nežiūrint to, ar buvo pareikšta pastabų dėl planavimo proceso ir statinio atitikties teisės aktų reikalavimams. Todėl A. N. atsiliepime ir atsikirtimuose nurodyti argumentai, susiję su Teisės departamento pareiga tikrinti apskrities viršininkui teikiamų sprendimų projektų atitiktį Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems reikalavimams, šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Atsakovas A. N., kaip Komisijos pirmininkas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei tinkamai jų neįvertino (nepatikrino), todėl netinkamai vykdė pareigybės aprašyme ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas bei tokiu būdu sudarė sąlygas minėtus statinius pripažinti tinkamais naudoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta atsakovo A. N. kaltė, kaip būtina sąlyga jo materialinei atsakomybei kilti, bei priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui kilusios žalos.

27. Teismas nurodė, kad atsakovė I. R., būdama Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja ir pagal pareigybių aprašymo 4 bei 27 punktus eidama Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas nesant apskrities viršininko, susipažinusi su jai tvirtinamo akto sudedamąja dalimi esančiu ir viršininko administracijai KNNP direkcijos adresuotu 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S1-354 dėl prieštaravimų tvirtinti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, prieš tvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, neįsitikino, jog ginčo statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo įsitikinti statybos teisėtumu. Todėl atsakovė, kaip Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas ėjęs asmuo, patvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, netinkamai vykdė savo pareigas, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei sudarė sąlygas minėtus statinius (100 proc. baigtumo) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi nustatyta ir atsakovės I. R. kaltė, kaip būtina sąlyga jos materialinei atsakomybei kilti, bei priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui kilusios žalos.

28. Teismas STR 1.11.01:2002 35 punkte įtvirtintos normos kontekste akcentavo, kad atsakovai nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėto Pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo, o jų veiksmai (neveikimas) pažeidė gero viešojo administravimo principą, todėl, nors šiame procese dalyvavo ir kitų institucijų atstovai, jų kaltės laipsnis yra pakankamas materialinei atsakomybei kilti.

29. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos žalos dydžio, iš LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo nustatė, kad žalos ir procesinių palūkanų priteisimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos (atstovaujančios vietoje KLAVA), ir Neringos savivaldybės UAB „Meirona“ 1 149 349, 83 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas, lėmė Detaliojo plano patvirtinimas, statybos leidimo išdavimas ir jo pagrindu pastatyto pastato pripažinimas tinkamu naudoti. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl Lietuvos valstybės regreso teisės įgyvendinimo būtent į jai tenkančią išmokėtos teismo priteistos sumos dalį, t. y. į teismo UAB „Meirona“ priteistos žalos dalį, kuri kilo būtent dėl valstybės tarnautojų (valstybės valdžios institucijos darbuotojų) neteisėtų veiksmų (neveikimo), ir nuo šios sumos apskaičiuotas procesines palūkanas. Todėl, sprendžiant dėl valstybei regreso tvarka iš žalą padariusių valstybės tarnautojų priteistinos sumos dydžio, visų pirma, atsižvelgtina į ginčo teritorijos planavimo ir statybų procese dalyvavusias kitas valstybės institucijas.

30. Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimas bei statyba yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne vienas viešojo administravimo subjektas. Nors svarbus vaidmuo šiame procese tenka vietos valdžios institucijoms, tačiau ne mažiau reikšmingas funkcijas šiame procese atlieka ir valstybinio administravimo subjektai. Detaliojo plano projekto rengimo procese dalyvavo ir kitos valstybės institucijos, be kita ko, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys (2002 m. gegužės 13 d. suderino Detalųjį planą), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (2002 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 05-223 detaliojo plano sprendiniams neprieštaravo), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (2002 m. gegužės 27 d. suderino Detalųjį planą). Sprendžiant dėl statybos leidimo pagal parengtą statybos projektą išdavimo, kuriuo remiantis ginčo sklype inter alia buvo pastatytas ir vėliau pripažintas tinkamu naudoti žuvų restoranas, taip pat dalyvavo valstybinio administravimo subjektai, tarp jų – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys. Atsižvelgdamas į nurodytų valstybinio administravimo subjektų vaidmenį ginčo teritorijos planavimo bei statybų procese, teismas sprendė, jog atsakovų A. N. ir I. R. veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintele priežastimi, lėmusia valstybės pareigą atlyginti žalą, todėl pareiškėjui regreso tvarka iš jų priteistinos žalos dydis turi būti proporcingas KLAVA kaltei ir atitinkamai mažintinas.

31. Teismas, vadovaudamasis CK 6.280 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 257 straipsnio 5 dalimi, iš byloje esančių 2016 m. rugsėjo 20 d. pažymų apie darbo užmokestį nustatė, kad žalos valstybei padarymo metu 2005 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo A. N. vidutinis darbo užmokestis buvo 755,39 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 6 798,51 Eur); I. R. 2005 m. rugpjūčio 5 d. vidutinis darbo užmokestis buvo 1228,26 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 11 054,34 Eur). Teismas sprendė, kad valstybė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusių valstybės tarnautojų 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių žalos atlyginimo sumą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti atlygintinos žalos dydžio mažinimo institutą (DK 257 straipsnio 2 dalį), teismas nenustatė.

32. Teismas atmetė atsakovės I. R. prašymą dėl senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikymo. Teismas akcentavo, kad Lietuvos valstybei atlyginus žalą, nuo 2015 m. lapkričio 9 d. atsirado teisė pareikšti regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad prašymu į teismą kreiptasi 2018 m. lapkričio 8 d. Taigi šia teise Lietuvos valstybė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, pasinaudojo per trejus metus.

33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė atsakovės I. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 34. Atsakovė I. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą atsakovei I. R., priteisti iš pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Teismo sprendimo motyvai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nėra pagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo (Statybos įstatymo 2 str. 39 d.; 24 str. 1 d.; STR 1.11.01:2002 9.6, 22, 23 p.). Vertinti, ar statinys yra tinkamas naudojimui ir atitinka visus teisės reikalavimus, taip pat akto, patvirtinančio statinio pripažinimo tinkamu naudoti, įforminimas buvo ne atsakovės, o įstatymo nustatyta tvarka sudarytos Komisijos ir jos pirmininko kompetencijoje. Visi Komisijos narių prieštaravimai yra sprendžiami Komisijoje, vertinant Komisijos pirmininkui, o esant ginčui sprendžiami administracinės teisenos tvarka. Joks įstatymas ir vidaus teisės aktas nenumatė, kad apskrities viršininkas turi atlikti Komisijos pirmininko sprendimų kontrolės funkciją.

35.2. Teismo sprendime nėra pateiktą motyvų, kokių teisės aktų reikalavimus, pareigybės aprašymo nuostatas pažeidė atsakovė patvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nenurodyta kokie teisės aktai įpareigojo atsakovę vertinti statinių statybos teisėtumą, taip pat liko neatsakyta, ko pasireiškė atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teismas taip pat nevertino atsakovės motyvų dėl jos užimamų pareigų, atliekamų funkcijų. Atsakovė 2005 m. rugpjūčio 5 d. akto patvirtinimo metu pavadavo Klaipėdos apskrities viršininką. Pagal KLAVA viršininko darbą reglamentuojančius teisės aktus jis buvo atsakingas už visos administracijos valdymą, tačiau neprivalėjo ir negalėjo būti visų KLAVA priskirtų veiklos sričių specialistu, išmanyti visas šias sritis, be kita ko, teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovė buvo atsakinga už kitos specifikos, t. y. švietimo, kultūros, socialinių klausimų sritį, neturėjo išsilavinimo statybos ar teisės srityse. Statybos valstybinę priežiūrą apskrities viršininkas įgyvendindavo per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius). Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti skyriaus, per kurį įgyvendinama valstybinė statybos priežiūra, vedėjo A. N. ir Komisijos primininko pateikta išvada ir aktu.

35.3. KNNP direkcijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S1-354 adresuotų prieštaravimų nagrinėjimas buvo Komisijos ir Komisijos pirmininko, o ne laikinai viršininko pareigas einančios atsakovės kompetencijoje. Atsakovė, patvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, aktas per 15 darbo dienų buvo patvirtintas (STR 1.11.01:2002 22 ir 23 p.). Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

35.4. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, o konkrečiai sprendžiant dėl kaltės, reikšminga įsigilinti ir į buvusį pačių apskrities viršininkų administracijų funkcijų paskirstymo racionalumą apskritai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011 m. rugsėjo 21 d. valstybinio audito ataskaitos „Apskričių viršininkų administracijų funkcijų perskirstymas“ ir STR 1.11.01:2002 23 ir 24 punktų kontekste apskrities viršininkui teisės aktų suteikta funkcija tvirtinti kompetentingos komisijos pasirašytą aktą buvo perteklinė ir nereikalinga, kadangi aktą tvirtinęs valstybės tarnautojas jokių papildomų veiksmų neatlikdavo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašiusios komisijos darbo nekartodavo ir netikrindavo. Šiuo atveju būtent taip ir įvyko – I. R. patvirtino jai Komisijos pirmininko pateiktą aktą, suprasdama, jog tokiu būdu tiesiog atlieka formalų veiksmą, kurį atlikti ją besąlygiškai įpareigojo tuo metu galioję teisės aktai. Atsakovė, net jei būtų buvusi jos valia, nebūtų galėjusi tinkamai įvertinti, ar Komisija atliko viską, kas jai priklauso pagal jos įgaliojimus, kad nustatytų, ar statinio statyba atitinka visus nustatytus reikalavimus, nes tokios kompetencijos nei pagal turimą išsilavinimą, nei patirtį, nei pareigas neturėjo. Taigi, žalos atsiradimas buvo sąlygotas ne atsakovės veiksmų.

35.5. Byloje turėjo būti nustatyta ir atsakovės kaltės forma – tyčia ar neatsargumas, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismui neanalizavus atsakovės kaltės, nebuvo įvertintas aspektas, ar atsakovės kaltės laipsnis laikytinas pakankamu atsakovės materialinei atsakomybei kilti. Taip pat liko nepasisakyta dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Nagrinėjamu atveju pasekmės yra tiesiogiai susijusios su Komisijos veiksmais.

35.6. Kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėjas savo reikalavimą atsakovei I. R. reiškia dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo bei įrodinėja, kad reikalavimo teisė atsidaro LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo pagrindu. Todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti vėliausiai nuo 2015 m. gegužės 19 d. 3 metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, o tai yra savarankiškas pagrindas prašymą atmesti. Mokėjimo paraiška datuota 2015 m. lapkričio 5 d. Skaičiuojant nuo šios datos, ieškinio senaties terminas yra suėjęs.

35.7. Atsakovė teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas ir teismas pasirinko bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka ji nebuvo visapusiškai išnagrinėta, buvo pažeista atsakovės teisė dalyvauti tiriant įrodymus, teikti argumentus, prieštarauti kitos šalies argumentams ir prašymams, taip pat buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir bylos nagrinėjimo objektyvumo principai.

36. Atsakovas A. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl 6 798,51 Eur priteisimo iš A. N. kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

37. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Nesutinkama su teismo išvada, kad faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, kad būtų teisinis pagrindas šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei jau suformuluotose LVAT praktikoje teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus. Teismų praktikoje valstybės tarnautojų (pareigūnų) atžvilgiu bendrosios kompetencijos teismai, esant iš esmės tapačioms situacijoms, bylas sprendžia skirtingai. Šiuo aspektu teismo sprendimas nepagrįstas, diskriminuojantis, neteisingas ir neteisėtas.

37.2. Nėra duomenų, kad aptariamu atveju A. N. veikė vykdydamas KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas, tačiau tai nesutrukdė teismui konstatuoti, kad pareiškėjas tariamai pagrįstai naudojasi regreso teise. Tokia teismo prielaida prieštarauja jau suformuotam teismų precedentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011. Įstatymų leidėjas valstybei regreso teisę suteikia tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigūnų, dėl kurių veiksmų padaryta žalos, tyčia. Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Kaltė preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti, ją privalo įrodyti atsakovas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju atsakovo kaltė liko neįrodyta, nenustatyta kaltės forma.

37.3. Iš KNNP direkcijos tuometinės direktorės rašto, o taip pat iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. KNNP direkcijos direktoriaus rašto Nr. S1-354 turinio seka, kad valstybės tarnautojas pripažįsta, kad KNNP direkcijos atstovas dalyvavo Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos darbe ir pačiame pradiniame dokumentų derinimo su valstybės institucijomis etape, derinant ginčo pastato techninį projektą, taip pat dalyvavo ne viename posėdyje. O tai reiškia, kad ne tik Detaliojo plano patikrinimo išvada ar pripažinimo tinkamu naudoti aktai, bet būtent KNNP direkcijos neveikimas sudarė sąlygas pareiškėjo nurodomai žalai susidaryti, už kurį KNNP direkcija privalėtų atsakyti. Nes pagal KNNP direkcijos nuostatus būtent ši valstybės įstaiga privalėjo užtikrinti objektyvios ir savalaikės informacijos savo kompetencijai priklausančiais klausimais pateikimą valstybės institucijoms ir įstaigoms. Todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti apsiribota raštų rašymais, bet pagal kompetenciją buvo privalu kreiptis į Inspekciją ar teismą, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų patikrintas išduotų statybos leidimų ar kitų statybos dokumentų teisėtumas. KNNP darbuotojai A. S. bei V. P., pasirašinėję ir neteisėtai apsiriboję abstraktaus pobūdžio raštų rašymu, privalėjo būti įtraukti į administracinę bylą (teismo iniciatyva) atsakovais ar trečiais suinteresuotais asmenimis ir solidariai atsakyti už savo pareigų nevykdymą, būtent iš šių asmenų regreso tvarka priteisiant pareiškėjo nurodomo dydžio žalą.

37.4. Teismas tik atkartojo pareiškėjo procesinių dokumentų argumentus, neatsakė į visus atsakovo argumentus. Teismas privalėjo atsižvelgti į regresinės prievolės sąvoką, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių, Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, tačiau to nepadarė, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

37.5. LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016 išaiškino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir narių solidari atsakomybė, tačiau nėra numatytas solidarios atsakomybės pagrindas kitais atvejais, kaip ir šio ginčo atveju, kada neteisėtus veiksmus dėl vieno akto atlieka daugelis skirtingo lygmens tarnautojų, turėdami skirtingus įgaliojimus. Čia stebimas ypač svarbus uždavinys į šią administracinę bylą atsakovais įtraukti visus, nors ir skirtingo lygmens tarnautojus, turėjusius skirtingus įgaliojimus, kad ją išnagrinėjus būtų įmanoma priimti objektyvų ir visapusišką sprendimą. Teismas šio procesinio uždavinio neatliko ir tokiu būdu įvykdė tik formalų teisingumą.

38. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Analogiškose bylose yra suformuota LVAT praktika, kuri kaip precedentas taikytina ir šioje byloje (LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021).

38.2. Tiek pareiškėjo prašyme, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, kitaip nei teigia apeliantė I. R., nurodytos tiek atsakovės vykdytos darbinės veiklos ir atsakomybės, tiek jų teisinis reguliavimas ir vertinimas, atsakovės kompetenciją ir teisinį statusą apibrėžę dokumentai, aktuali teismų praktika. Šiuo atveju Pripažinimo tinkamu naudoti aktą I. R. patvirtino apskrities administracijos viršininko atostogų metu, jį pavaduojant. I. R., patvirtinusi Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nustačiusius statinių pripažinimą tinkamais naudoti, pareigybės aprašymuose nustatytus reikalavimus, taip pat teisėtumo ir kitus teisės principus (protingumo, objektyvumo, gero viešojo administravimo, pavyzdingo pareigų vykdymo), pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai.

38.3. Komisijos pirmininkas ir apskrities viršininko pavaduotoja, būdami valstybės tarnautojais ir veikdami viešojo administravimo srityje, turėjo pareigą priimti teisėtus sprendimus, pavyzdingai vykdyti savo pareigas. Apskrities viršininko pavaduotoja, gavusi tvirtinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, matydama, kad dėl jo pasirašymo Komisijos nariai pateikė pagrįstus prieštaravimus ir akto nepasirašė (kas yra aišku iš Pripažinimo tinkamu naudoti akto turinio), negalėjo jo tvirtinti, turėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią neteisėto administracinio sprendimo priėmimui, arba atšaukti aktą vėliau.

38.4. Priešingai, nei nurodo atsakovė, teismas išsamiai aptarė atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, nurodė I. R. atliekamas funkcijas, atsakomybę. Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek šioje situacijoje pagal užimamas pareigas ir vykdomų funkcijų pobūdį turėjo būti. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp I. R. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir Lietuvos valstybės kilusios žalos (žala valstybei kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų, t. y. detaliojo planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų). Neteisėti KLAVA veiksmai statybos valstybinės priežiūros srityje, lėmę žalos priteisimą LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu, yra Pripažinimo tinkamu naudoti aktas (kartu su Detaliojo plano patikrinimo išvada), t. y. tie dokumentai be kurių nebūtų atsiradusi žala Lietuvos valstybei. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas savo esme yra dokumentas, patvirtinantis, kad statybos darbai užbaigti teisėtai ir teisinių santykių dalyviai turi pagrįstą lūkestį juo disponuoti, todėl jo pagrindu buvo vykdoma ginčo pastato teisinė registracija Nekilnojamo turto registre ir kiti veiksmai.

38.5. STR 1.11.01:2002 23 punkte buvo nustatyta imperatyvi pareiga KLAVA viršininkui Komisijos pasirašytą aktą per 15 darbo dienų patvirtinti, todėl teiginiai, kad pareigybės aprašyme nebuvo tiesioginių nuostatų, jog privaloma išmanyti teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius teisės aktus bei tai, kad akto tvirtinimas, kuris buvo numatytas teisės aktuose, buvo perteklinė funkcija ir kad už statinio pripažinimą tinkamu naudoti atsakė būtent Komisija, kuriai buvo priskirta nustatyti statinio atitikties teisės aktų reikalavimams, nepagrįsti.

38.6. Šiuo atveju ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. Teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 9 d. atlikto mokėjimo. Ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju turėjo baigtis 2018 m. lapkričio 9 d. Teismas išsamiai išanalizavo situaciją ir teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nesuėjęs.

38.7. Inspekcija 2021 m. liepos 21 d. prašymu išreiškė pageidavimą bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi skirdamas bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, proceso dalyviams nustatė terminą pareikšti nuomonei dėl bylos nagrinėjimo formos. Atsakovės atstovas teismui pateikė pranešimą, kad nesutinka su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, motyvų dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neišdėstė. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kiti proceso dalyviai prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad atsakovė, prašydama nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvų, kuriais grindžia šį prašymą, nenurodė. Teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, ką būtent būtų įrodinėjusi žodinio proceso metu. I. R. advokatas pasinaudojo teise teikti papildomus paaiškinimus. Todėl teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepadarė proceso teisės normų pažeidimo.

38.8. Teismas aptarė bylai aktualias teisės aktų normas, teismų praktiką dėl regreso teisės įgyvendinimo tvarkos, nurodė atsakovų veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildino regreso tvarka prašomą atlyginti žalą, vadovavosi precedentiniais sprendimais, aptarė materialinės atsakomybės sąlygas. Teiginiai, kad teismas netinkamai taikė teisės normas regreso teisės taikymo atžvilgiu nepagrįsti ir deklaratyvūs, taip pat atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos normos bei teismų praktika neaktuali, nes reglamentuoja kitus teisinius santykius.

38.9. Teismas įvertino kurių asmenų veiksmai lėmė žalos valstybei atsiradimą, todėl Inspekcijos reikalaujamą sumą atitinkamai padalino į 6 dalis. Kitos suinteresuotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina regreso teisę neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų atžvilgiu savarankiškai.

38.10. Teismas nepažeidė nei proceso, nei materialiosios teisės normų, o bylos medžiagą ir įrodymus ištyrė tinkamai, savo sprendimą motyvavo, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais argumentais ir akcentuoja:

39.1. Teismo išvada, jog padaryta valstybei žala yra susijusi su atsakovų atliekamomis tarnybinėmis pareigomis, yra nepagrįsta. Teismas nenurodė, kokias konkrečiai pagrindines tarnybines funkcijas atsakovai pažeidė, dėl ko jie yra atsakingi už padarytos valstybei žalos atlyginimą.

39.2. Atsakovė, 2015 m rugpjūčio 5 d. tvirtindama Pripažinimo tinkamais naudoti aktą, neturėjo akivaizdžių įrodymų, jog statyba neatitiko teritorijų planavimo dokumentų ir ar statybos leidimai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus. Savo veiksmais atsakovė nepadarė neteisėtų veiksmų, nes aktas buvo tvirtinamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Būtent Komisijos nariai, o ne apskrities viršininkas ar pavaduotojas, privalo patikrinti, ar statinys atitinka esminius reikalavimus. Tik atlikusi visus šiuos veiksmus, Komisija įformina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir pateikia išvadą, kad atlikti darbai atitinka reikalavimus, taip pat, kad statinys tinkamas saugiai naudoti. Tokiu būdu, už šio akto surašymą ir išvados pateikimą atsako Komisija, o atsakovė, laikinai atlikdama Klaipėdos apskrities viršininko pareigas ir neturėdama statybinio išsilavinimo, negali atsakyti už kitų valstybės tarnautojų atliktus veiksmus.

39.3. Apskrities viršininkas statybos valstybinę priežiūrą įgyvendino per teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (skyrių), turėjo užtikrinti tinkamą apskrities administracijos valdymą, o už skirtingoms apskrities administracijos veiklos sritims priskirtų klausimų sprendimą buvo atsakingi struktūrinių padalinių vadovai. Atsakovės atlikti veiksmai, tvirtinant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nėra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, nes atsakovė, atlikdama jai priskirtas funkcijas, veikė tinkamai ir rūpestingai. Atsakovė, patvirtinusi Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, negalėjo suvokti, kad jis yra neteisėtas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė veikė neteisėtai, t. y. elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai.

39.4. Būtent KNNP direkcijos neveikimas sudarė sąlygas pareiškėjo nurodomai žalai susidaryti, už kurį KNNP direkcija ir privalėtų atsakyti. Ši institucija privalėjo užtikrinti objektyvios ir savalaikės informacijos savo kompetencijai priklausančiais klausimais pateikimą valstybės institucijoms ir įstaigoms, privalėjo kreiptis į Inspekciją ar teismą, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų patikrintas išduotų statybos leidimų ar kitų statybos dokumentų teisėtumas.

39.5. Teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovų veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, suformavo praktiką, kai Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, o ne Detaliojo plano atlikti sprendiniai, kurie sąlygojo žalos atsiradimą valstybei. Detaliojo plano procedūra buvo išlaikyta, priimti sprendiniai atitiko teritorijų planavimo normų reikalavimus, todėl abejoti sprendimais atsakovams nebuvo pagrindo. Teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, padarė materialiosios teisės normų pažeidimus.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms. Apeliantai nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl kitos institucijos valstybės tarnautojų (apskrities viršininko ir jo administracijos tarnautojų) atsakomybės dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant funkcijas, susijusias su priskirta viešojo administravimo sritimi, atlyginimo.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, akcentuodamas, kad neturi įgalinimų ir kompetencijos vertinti žalos, atsiradusios dėl asmenų, ėjusių pareigas KLAVA ir atlikusių neteisėtus veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, atlyginimo klausimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Šioje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas tenkinti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašymą priteisti regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš A. N. – 6 798,51 Eur, iš I. R. – 11 054,34 Eur materialinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, priteisė prašomas priteisti sumas.

44. Apeliaciniuose skunduose atsakovai A. N. bei I. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jiems priskiriamų teisės pažeidimų, nenurodė teisės aktų nuostatų, kurias, esą, jie pažeidė, netinkamai taikė teismų praktiką, nenustatė jų kaltės formos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. I. R. taip pat nurodė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka be jos sutikimo, buvo pažeistos jos teisės, be to, buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti iš jos žalos atlyginimą.

45. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovų apeliacinių skundų ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

46. Atsakovė I. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka be jos sutikimo, buvo pažeistos jos teisės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė pranešimą, kad nesutinka su pareiškėjos inicijuotu bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, motyvų dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neišdėstė. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad atsakovė, prašydama nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvų, kuriais grindžia šį prašymą nenurodė, todėl teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, ką būtent būtų įrodinėjusi žodinio proceso metu. I. R. advokatas pasinaudojo teise teikti papildomus paaiškinimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepadarė proceso teisės normų pažeidimo.

47. Šios nutarties 3.1 papunktyje nustatytomis aplinkybėmis nėra ginčo, kad Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 961 678,50 Eur, kurią patyrus kilo pareiga spręsti dėl regreso įgyvendinimo kaltų asmenų atžvilgiu. Tačiau atsakovai mano, kad, nepaisant to, jog Lietuvos valstybė patyrė žalą, pirmosios instancijos teismas nenustatė jiems priskiriamų teisės pažeidimų, nenurodė teisės aktų nuostatų, kurias, esą, jie pažeidė, netinkamai taikė teismų praktiką, nenustatė jų kaltės formos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pabrėžtina, kad atsakant į šiuos atsakovų argumentus šiai bylai yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, kurioje išanalizuotos itin panašios šiai administracinei bylai aplinkybės, o taip pat taikytos ir aiškintos šiai bylai aktualios teisės nuostatos.

Dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimo sąlygų

48. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje nuostatoje įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, tačiau įstatymai gali nustatyti ir išimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017). Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl valstybės tarnautojų (apskrities viršininko ir jo administracijos tarnautojų) atsakomybės dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant funkcijas, susijusias su priskirta viešojo administravimo sritimi, atlyginimo. Todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą visų pirma aktualios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, galiojusios atsakovų veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas šioje byloje, atlikimo metu.

49. Nagrinėjamoje byloje atsakovų materialinė atsakomybė kildinama iš jų veiksmų atliekant Jachtklubo, žuvų restorano (pirmas etapas) pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtinant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, atitinkamai A. N. einant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo (kaip statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją paskyrusios institucijos atstovo ir Komisijos pirmininko) pareigas, o I. R. – Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotojos, pavaduojančios apskrities viršininkę, pareigas. Atitinkamai atsakovų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina regreso tvarka prašomą atlyginti žalą (t. y. priimant ir tvirtinant Jachtklubo, žuvų restorano (pirmas etapas) Pripažinimo tinkamu naudoti aktą)), atlikimo metu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 28 straipsnis nustatė, kad už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Remiantis minėtos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio, reglamentavusio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją, 1 dalimi, žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

50. Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dėl kurių darbuotojų (valstybės tarnautojų) neteisėtų veiksmų buvo priteistas žalos atlyginimas ją patyrusiems subjektams, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimas yra pastarųjų materialinės atsakomybės instituto dalis. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, materialinė atsakomybė – tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu, padarytą kitam tarnybinio teisinio santykio subjektui. Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas tarnybinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas. Šios atsakomybės taikymo galimybė yra saistoma būtinumo neabejotinai nustatyti materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. turi būti įrodinėjami visi valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės elementai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-893-662/2019).

51. Ginčui aktuliu metu galiojusios redakcijos ir šiuo metu galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos detaliau nereglamentuoja valstybės institucijos, dėl kurios neteisėtų veiksmų buvo priteistas žalos atlyginimas ją patyrusiems subjektams, teisės regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas iš neteisėtus veiksmus atlikusių valstybės tarnautojų įgyvendinimo sąlygų. Nors nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 38 straipsnis) 1 dalyje aptartos kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė), tačiau nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 246 straipsnis, nustatantis kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-728-556/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019). Pagal nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kitų įstatymų normos tokio pobūdžio santykiams, kokie susiklostė nagrinėjamoje byloje, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Atitinkamai sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, be kita ko, aktualios Civiliniame kodekse ir Darbo kodekse įtvirtintos nuostatos, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu.

52. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl valstybės tarnautojų atsakomybės, valstybės institucijai įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, įrodinėtini visi civilinės atsakomybės elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovų materialinės atsakomybės, taip pat aktualus Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 246 straipsnis, kuris nustatė, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:

1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Būtent šiomis nuostatomis vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, nustatant valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir tais atvejais, kai valstybės institucija įgyvendina Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje, kuris taikytinas šioje byloje sprendžiant dėl atsakovų materialinės atsakomybės, įtvirtintą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017).

Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama būtina nustatyti valstybės tarnautojo kaltės forma, tokios nuorodos nėra ir Darbo kodekso nuostatose, kiek tai susiję su būtinumu nustatyti kaltę, kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygą. Kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuojančio CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies nuostatas kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019).

53. Pabrėžtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti ginčui aktualūs teisės aktai nenustato papildomų sąlygų, todėl šiuo atveju žalos atlyginimas regreso tvarka negali būti siejamas su asmens statusu tokios žalos priteisimo metu ir pakanka nustatyti, kad asmuo valstybės tarnautojo statusą turėjo neteisėtos veikos padarymo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016). Atitinkamai byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovai veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas šioje byloje, atlikimo metu buvo valstybės tarnautojai: A. N. buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, o I. R. – Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotoja, t. y. atsakovai tarnybiniais santykiais buvo susiję su Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir minėtos žalos atsiradimas siejamas būtent su jų tarnybine veikla einant nurodytas pareigas šioje institucijoje.

54. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju žalą padariusios valstybės institucijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) neteisėti veiksmai teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, žalos padarymo faktas ir jos dydis nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009. Tačiau atsakovai nebuvo įtraukti į nurodytų bylų nagrinėjimą ir dėl jų teisių bei pareigų minėtuose procesiniuose sprendimuose nebuvo pasisakoma. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas atsakovų materialinės atsakomybės klausimą atskirai nustatinėjo visas jų materialinės atsakomybės sąlygas, o nurodytais sprendimais vadovavosi tik tiek, kiek juose buvo konstatuotas Detaliojo plano ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumas bei šiuo aspektu nustatytas valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Inspekcija) veiksmų faktas ir dėl šių veiksmų kilusi žala bei jos dydis, kaip aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pareiškėjui, įvykdžius teismo sprendimą, reikšti regresinį reikalavimą, jo manymu, kaltiems valstybės tarnautojams atlygintos žalos ribose. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino minėtų teismų sprendimų prejudicinę galią, kad bylai reikšmingas aplinkybes nustatė jų visai neištyręs, vadovaudamasis tik ankstesnių teismų sprendimais, atmestini kaip nepagrįsti.

55. Kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais, kaip viena iš būtinųjų valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-47-492/2020; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-624/2020). Viešojoje teisėje, kalbant apie valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę, būtina pabrėžti atsakingo valdymo ir gero viešojo administravimo standartus. Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia).

Tačiau kitaip vertintinos situacijos, kai valstybės tarnautojų, taip pat ir įstaigų vadovų funkcijos atliekamos srityse, kuriose sprendimai priimami atitinkamai institucijai (įstaigai) naudojantis diskrecijos teise – tam tikro laipsnio laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-624/2020).

Tokiais atvejais itin reikšmingas yra įvertinimas, ar valstybės tarnautojo, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, kaltės laipsnis yra pakankamas jo materialinei atsakomybei kilti, taigi vertinti, ar jis elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-47-492/2020). Pabrėžtina, kad nurodyti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovų materialinės atsakomybės.

Dėl A. N. ir I. R. materialinės atsakomybės

57. Atsakovų materialinė atsakomybė nagrinėjamu atveju kildinama iš jų veiksmų atliekant Jachtklubo, žuvų restorano (pirmas etapas) pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtinant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, A. N. einant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo (kaip statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją paskyrusios institucijos atstovo ir Komisijos pirmininko) pareigas, o I. R. – Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotojos, pavaduojančios apskrities viršininkę, pareigas.

58. Ginčui aktualios redakcijos Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio, reglamentavusio apskrities viršininko įgaliojimus teritorijų planavimo, statybos, statinių naudojimo priežiūros ir paminklotvarkos klausimais, 5 punkte (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2213 redakcija) buvo įtvirtinta, kad apskrities viršininkas, be kita ko, nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą. Pagal Apskrities valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 redakcija) apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja.

59. Remiantis Statybos įstatymo (ginčui aktuali 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija, galiojusi Pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo ir patvirtinimo metu) 2 straipsnio 39 dalimi, statybos valstybinė priežiūra – statinio projektavimo, statybos, jo pripažinimo tinkamu naudoti valstybinė priežiūra nuo statinio projektavimo pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, taip pat statinio griovimo priežiūra. Nurodytos redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintą sąvoką, privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai; projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustatė, kad pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių statyba vykdoma šių vertybių teritorijose, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą; branduolinės energetikos objektams šią tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus (Statybos įstatymo 24 str. 4 d.).

60. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 867 redakcija) patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų 4.1 papunktis įtvirtino, kad apskrities lygiu statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius), o 23 punkte buvo nustatyta, kad apskrities viršininko administracija: pagal kompetenciją atlikdama visų statinių statybos valstybinę priežiūrą (išskyrus branduolinės energetikos objektus) apskrities lygiu, tikrina, ar: statiniai projektuojami laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos: ar yra privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, ar statinio projektas atitinka jų reikalavimus, ar atlikta jo privalomoji ekspertizė ir projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, ar projekto sudėtis atitinka statybos techninių reglamentų nustatytą sudėtį, ar projekto ir jo ekspertizės vadovai turi būtinus kvalifikacijos atestatus, ar statybos leidimai savivaldybėse išduoti laikantis nustatytos tvarkos (23.1.1 p.); statinys statomas pagal išduotą statybos leidimą, ar statomas statinys atitinka šiame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius rodiklius ir statinio naudojimo paskirtį; kai statomas nesudėtingas statinys ir leidimas neprivalomas, – ar statinys statomas turint šiam atvejui normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus dokumentus (23.1.2 p.); statinio statyba ir griovimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo nuosavybę, valdymą ar naudojimą kitais pagrindais, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi) reikalavimų, trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado (23.1.3 p.); <...> dalyvauja statinį pripažįstant tinkamu naudoti (23.4 p.); <...> statytojui perleidžiant nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, išduoda pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto) (23.6 p.); ir kt.

Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra, statybos valstybinė priežiūra bei statinių naudojimo priežiūra atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, kitais įstatymais, teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, normatyviniais statybos techniniais dokumentais, statinio saugos ir paskirties normatyviniais dokumentais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais (Nuostatų 9 p.).

Pagal nurodytos redakcijos Nuostatų 14 punktą statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai, be Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytos atestacijos, privalo būti atestuoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (patikrinama, ar jie susipažinę su Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais).

61. Pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 9.6 papunktis nustatė, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 21 punktą statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimų motyvai išdėstomi raštu ir įteikiami komisijos pirmininkui. Kai komisijos narys prieštarauja dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, komisijos pirmininkas svarsto, ar šie prieštaravimai yra pagrįsti. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 22 ir 23 punktais, komisija įformina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o komisijos pasirašytą aktą per 15 darbo dienų patvirtina ją paskyrusi institucija. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 34 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 35 punktas nustatė, kad tuo atveju, jei statinys pripažintas tinkamu naudoti, pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus arba šį Reglamentą, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą atšaukia komisiją paskyrusi institucija iki šio statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu.

62. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atsakovė I. R. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 119 „Dėl apskrities viršininko pavaduotojo skyrimo“ nuo 2005 m. vasario 9 d. buvo paskirta Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja. 2005 m. rugpjūčio 5 d. tvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą I. R. pagal 2002 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo 4 ir 27 punktus ėjo Klaipėdos apskrities viršininko pareigas ir vykdė apskrities viršininko įgaliojimus (žr.

šios nutarties 17 punktą). Pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 81K, 10.3.5 papunktį administracija, įgyvendindama apskrities viršininkui įstatymu priskirtas funkcijas teritorijų planavimo, statybos ir paminklotvarkos srityje, pagal savo kompetenciją atlieka savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti, statinių avarinės būklės įvertinimo ir griovimo valstybinę priežiūrą; taip pat įgyvendina kitas funkcijas, pavestas statybos įstatymų (10.3.8 p.).

Šių nuostatų 12 punkte nustatyta, kad administracijai vadovauja apskrities viršininkas, kurį skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu, o 13.1 papunktyje buvo įtvirtinta, jog apskrities viršininkas organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos veiklą. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 367 patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo 4 punktu, šios pareigybės tikslas Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatyme nustatytų įgaliojimų vykdymas Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete – Klaipėdos apskrityje.

Klaipėdos apskrities viršininko pareigas einančiam valstybės tarnautojui pagal šios pareigybės aprašymą pavesta: vykdyti Apskrities valdymo įstatymo, Regioninės plėtros įstatymo ir kitų įstatymų apskrities viršininkui nustatytus įgaliojimus regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse (13 p.); koordinuoti apskrityje esančių ministerijų, Vyriausybės institucijų ir įstaigų bei jų padalinių veiklą, derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas (15 p.); formuoti apskrities viršininko administraciją, organizuoti apskrities viršininko administracijos darbą ir jai vadovauti (18 p.); priimti administracinius sprendimus apskrities viršininko administracijos veiklos klausimais (20 p.); vykdyti kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko suteiktus įgaliojimus (27 p.) ir kt.

Be to, Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo 28 punkte įtvirtinta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už tinkamą apskrities viršininko įgaliojimų vykdymą laiku. I. R., vykdydama apskrities viršininko funkcijas, turėjo minėtomis nuostatomis vadovautis, jas vykdyti.

63. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas A. N. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-175 nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. Šios pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. K-181, nurodyta, kad pareigybė reikalinga organizuoti ir įgyvendinti valstybinę teritorijų planavimo bei statinių projektavimo, statybos, griovimo priežiūrą Klaipėdos apskrityje.

Pareigybės aprašymo III skyriuje nustatyti reikalavimai valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, tarp jų: žinoti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą ir statybą, apskričių valdymą ir vietos savivaldą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatus (1 p.); turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą statybos profilio techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį statybos, projektavimo ar statybos priežiūros srityje (2 p.); savarankiškai planuoti ir organizuoti patikėto padalinio veiklą (5 p.); ir kt.

Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos išvardintos minėto pareigybės aprašymo IV skyriuje: vadovauja Skyriaus veiklai, teikia metodinę pagalbą skyriaus specialistams, rengia Skyriaus nuostatus bei darbuotojų pareigybių aprašymus (1 p.); įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos srityje (2 p.); vadovaudamasis statinių pripažinimo tinkamais naudoti reglamentu tvirtina baigtų statyti, rekonstruoti arba remontuoti pastatų valstybinės komisijos aktus arba dalyvauja komisijos darbe (5 p.); tvirtina administracinio teisės pažeidimo nutarimus bei visus aktus dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti (7 p.); organizuoja dokumentų projektų, kuriuose sprendžiami apskrities viršininko kompetencijoje esantys statinių teisinės registracijos, atsakomybės už pažeidimus statyboje taikymo ir kitais klausimais, rengimą (13 p.); ir kt.

Pagal pareigybės aprašymo V skyriaus 2 punktą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už pareigų neatlikimą ar netinkamą bei nesavalaikį atlikimą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatyta tvarka. Su šiuo pareigybės aprašymu atsakovas A. N. 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo supažindintas pasirašytinai.

64. Aptartų nuostatų kontekste pabrėžtina, kad atsakovams vykdant nurodytas funkcijas, KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VSI-152 sudaryta Komisija, kurios pirmininkas buvo A. N., 2005 m. rugpjūčio 5 d. priėmė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurį 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas tuo metu ėjusi I. R.. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 panaikino minėtą Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, konstatavęs, kad jis, be kita ko, buvo priimtas tuo pačiu teismo sprendimu panaikinto Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas ginčo teritorijos Detalusis planas, pagrindu, t. y. remiantis neteisėto Detaliojo plano sprendiniais.

Be to, teismas nurodytoje civilinėje byloje nustatė, kad: statinių techninis projektas buvo parengtas, Komisija 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10 statybos leidimo pagal parengtą projektą išdavimui pritarė ir 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimas Nr. 22 išduotas iki Neringos savivaldybės administracijos direktorei 2004 m. gegužės 31 d. patvirtinant Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43, todėl buvo pažeistos Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatos; taip pat buvo pažeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2003 m. gruodžio 18 d.

įstatymo Nr. IX-1924 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 papunkčio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 papunkčio reikalavimai, kadangi Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 buvo parengtas nedalyvaujant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai – KNNP administracijai, jos atstovai nebuvo įtraukti į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, o Projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 bei antroje projekto korektūroje, kuriai pritarta Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13, buvo leistas modernios architektūros elementų naudojimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. 439 patvirtinto KNNP apsaugos reglamento 25 punkto nuostatas.

65. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 nurodyta vadovautis inter alia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintu KNNP apsaugos reglamentu bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2004 m. gegužės 14 d. išduotomis sąlygomis Nr. (9.14.1)-V4-1669, kuriose taip pat nurodyta, kad būtina vadovautis reglamentais ir sąlygomis, nustatytomis šios teritorijos planavimo projekte ir KNNP apsaugos reglamente. Be to, KNNP direkcija 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S1-354 informavo tiek KLAVA, tiek KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją A. N., kuris buvo ir Komisijos pirmininkas, jog akte dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti nepasirašo, nes nepritaria jam, kadangi pažeidžiant galiojančius teisės aktus į parko direkciją oficialaus prašymo dėl sąlygų išdavimo minėtam statiniui nebuvo kreiptasi, parko direkcijos atstovai techninio projekto derinimo stadijoje nedalyvavo. Buvo pažymima, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu (dėl statinio pirmojo priėmimo etapo) nepritarimo grafoje buvo įrašyta direkcijos atstovo pastaba „Oficialiai pateikti statinio techninį projektą parko direkcijai peržiūrėti ir pateikti išvadas“, tačiau to nei planavimo organizatoriai, nei rengėjai neatliko.

66. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas A. N., kaip Komisijos pirmininkas, vykdydamas ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras ir būdamas informuotas apie galimus privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų pažeidimus, neįsitikino, jog statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo įsitikinti statybos teisėtumu. Šiame kontekste pabrėžtina, kad KNNP direkcijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S1-354 išdėstyti prieštaravimai, kurie pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 21 punktą yra pagrindas nepripažinti statinių tinkamais naudoti, buvo pripažinti nepagrįstais vadovaujantis nurodyto punkto 4 pastraipa, pagal kurią statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos nario išdėstytų prieštaravimų pagrįstumą svarsto būtent komisijos pirmininkas. Todėl A. N. apeliacinio skundo argumentai, susiję su KNNP direkcijos neveiklumu, šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. N., kaip Komisijos pirmininkas, pripažindamas nepagrįstais KNNP direkcijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S1-354 išdėstytus prieštaravimus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei tinkamai jų neįvertino (nepatikrino), todėl netinkamai vykdė pareigybės aprašyme ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas bei tokiu būdu sudarė sąlygas minėtus statinius pripažinti tinkamais naudoti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta atsakovo A. N. kaltė, kaip būtina sąlyga jo materialinei atsakomybei kilti, bei priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui kilusios žalos.

67. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė I. R., eidama Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas, susipažinusi (turėjusi susipažinti) su KNNP direkcijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S1-354 išdėstytais prieštaravimais dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti, prieš tvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, neįsitikino, jog ginčo statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo įsitikinti statybos teisėtumu. Todėl atsakovė I. R., kaip einanti Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas, patvirtindama Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, netinkamai vykdė savo pareigas, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir atsakovės I. R. kaltė, kaip būtina sąlyga jos materialinei atsakomybei kilti, bei priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui kilusios žalos.

68. Kaip minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 35 punktas nustatė, kad tuo atveju, jei statinys pripažintas tinkamu naudoti pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus arba šį Reglamentą, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą atšaukia komisiją paskyrusi institucija iki šio statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėto Pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo, o tokie jų veiksmai (neveikimas) pažeidė gero viešojo administravimo principą, todėl, nors šiame procese dalyvavo ir kitų institucijų atstovai, jų kaltės laipsnis yra pakankamas materialinei atsakomybei kilti.

Dėl priteistino žalos dydžio

69. Minėta, kad šioje administracinėje byloje Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 961 678,50 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime, spręsdamas dėl valstybei regreso tvarka iš žalą padariusių valstybės tarnautojų priteistinos sumos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į ginčo teritorijos planavimo ir statybų procese dalyvavusias kitas valstybės institucijas. Atsižvelgdamas į valstybinio administravimo subjektų vaidmenį ginčo teritorijos planavimo bei statybų procese, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovų A. N. ir I. R. veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintele priežastimi, lėmusia valstybės pareigą atlyginti žalą, todėl pareiškėjui regreso tvarka iš jų priteistinos žalos dydis turi būti proporcingas KLAVA kaltei ir atitinkamai mažintinas.

70. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 257 straipsnio 5 dalimi, iš byloje esančių 2016 m. rugsėjo 20 d. pažymų apie darbo užmokestį nustatė, kad žalos valstybei padarymo metu 2005 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo A. N. vidutinis darbo užmokestis buvo 755,39 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 6 798,51 Eur); I. R. 2005 m. rugpjūčio 5 d. vidutinis darbo užmokestis buvo 1 228,26 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 11 054,34 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusių valstybės tarnautojų 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių žalos atlyginimo sumą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti atlygintinos žalos dydžio mažinimo institutą (DK 257 straipsnio 2 dalį), pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis, jų keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl senaties termino

71. Minėta, kad atsakovė I. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti iš jos žalos atlyginimą. Šiuo aspektu paminėtina, kad, Lietuvos valstybei atlyginus žalą, nuo 2015 m. lapkričio 9 d. atsirado teisė pareikšti regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 8 d. Taigi šia teise Lietuvos valstybė, remiantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, pasinaudojo per trejus metus, nepažeisdama senaties termino.

72. Atsakovas A. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismų praktikoje valstybės tarnautojų (pareigūnų) atžvilgiu bendrosios kompetencijos teismai, esant iš esmės tapačioms situacijoms, bylas sprendžia skirtingai, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, diskriminuojantis, neteisingas ir neteisėtas. Taip pat apeliantas nurodo, jog LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016 išaiškino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir narių solidari atsakomybė, tačiau nėra numatytas solidarios atsakomybės pagrindas kitais atvejais, kaip ir šio ginčo atveju, kada neteisėtus veiksmus dėl vieno akto atlieka daugelis skirtingo lygmens tarnautojų, turėdami skirtingus įgaliojimus. Todėl būtina į šią administracinę bylą atsakovais įtraukti visus, nors ir skirtingo lygmens tarnautojus, turėjusius skirtingus įgaliojimus, kad ją išnagrinėjus būtų įmanoma priimti objektyvų ir visapusišką sprendimą. Pasisakydama dėl šių atsakovo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje taikytina būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, kurioje išanalizuotos itin panašios šiai administracinei bylai aplinkybės, o taip pat taikytos ir aiškintos šiai bylai aktualios teisės nuostatos; atitinkamai netaikytina bendrosios jurisdikcijos teismų praktika ir neaktuali šiai bylai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

73. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jie, ir konkrečiai atsakovė, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų I. R. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė