2013-07-03 Nr. AB-3343-3-63-3-00501-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1375/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00501-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. S. su skundu (b. l. 5−8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti 2012 m. birželio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 16SD-(14.16.104)-1177 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas);

2) panaikinti 2012 m. rugsėjo 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(7.5)-1786 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas).

Pareiškėja nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jos motinai E. K. (mirusi) priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Paaiškino, kad pareiškėjos motinos sesuo A. K. 1991 m. spalio 15 d. Palangos miesto valdybai padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės E. M. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Palangos mieste nuosavybės teise valdytą žemę (toliau – ir Prašymas), prašyme nurodė ir kitus pretendentus, tame tarpe ir pareiškėjos motiną. Paaiškino, kad dalis teritorijos, į kurią pretenduota atkurti nuosavybės teises yra valstybės išperkama žemė, todėl 2011 m. liepos 13 d.

Tarnybos sprendimu Nr. 16S-135 buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. K. (mirusiai) tenkančią nekilnojamojo turto dalį − 0,1829 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1829 ha žemės sklypą, bei nuspręsta, kad nuosavybės teisės į likusią dalį − 0,4280 ha − žemės bus atkurtos vėliau. 2012 m. gegužės 16 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Tarnybos Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, tam, kad galėtų pasirinkti žemės sklypą, tačiau Tarnybos Palangos skyrius ginčijamame Skyriaus Sprendime nepagrįstai nurodė, jog E. K. iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nepareiškė arba nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl už negrąžinamą valstybės išperkamą žemę E. K. bus atlyginta pinigais.

Tarnybos Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl Skyriaus sprendimo. Pareiškėja teigė, kad pareiškėjos motinos sesuo Prašyme yra pabraukusi pasirinktą būdą – „grąžinti žemę“, be to, Prašymo priede ji nurodė, kad pageidauja, kad žemė būtų grąžinta natūrą, ekvivalentine natūra, išpirkimu, suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo. Taigi, tiek A. K., tiek E. K. buvo tinkamai ir laiku išreiškusios valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. natūra arba ekvivalentine natūra, todėl skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, neproporcingai pažeidžia pareiškėjos interesus, neužtikrina žemės grąžinimo, nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę į nuosavybę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 31−34; 36−39), kuriuo prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog remiantis Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad 1991 m. spalio 15 d. A. K. tuometinei Palangos mieto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės į E. M. iki 1940 metų nacionalizacijos Palangos mieste nuosavybės teise valdytą žemę, Prašyme nurodė ir kitus pretendentus (taip pat ir pareiškėjos motiną), tačiau pateiktame Prašyme neišreiškė valios dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai taip pat leido nustatyti, kad E. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,0547 ha žemės: 2 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) palivarke; 0,2747 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir 0,78 ha žemės dalį buvusiose Palangos miesto bendrosiose ganyklose.

Pareiškėjos motina E. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią 0,6109 ha buvusios savininkės E. M. valdytos žemės dalį. Šiuo metu dalis žemės (2 ha) yra valstybės išperkama žemė, nes patenka į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių; dalis (duomenys neskelbtini) gatvėje užstatyta, todėl taip pat yra valstybės išperkama žemė, tik dalis privačios nuosavybės teise valdytų ganyklų patvirtinta kaip laisva, neužstatyta žemė, todėl bus grąžinta visiems pretendentams, taip pat ir E. K., bendrosios nuosavybės teise. 2011 m. liepos 7 d.

Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16S-135 E. K. nuosavybėn neatlygintinai suteiktas 0,1829 ha žemės sklypas; liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,4280 ha žemės dalį. Nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriame įtvirtinta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, nuosavybės teisės jiems atkuriamos atlyginant pinigais.

Nurodė, kad pareiškėjos motina E. K. iki įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) nepareiškė arba nepakeitė valios dėl būdo už žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, gauti lygiavertį žemės sklypą kaimo ar miesto teritorijoje, todėl nėra įstatyminio pagrindo rengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, t. y. išvada dėl žemės dalies išsikėlimo E. K. vardu negali būti rengiama, todėl ginčijamuose administraciniuose aktuose buvo pagrįstai nurodyta, jog už likusią žemės dalį bus atlyginta pinigais.

Kartu paaiškino, kad Tarnybos skyrius negali būti į bylą traukiamas kaip savarankiškas proceso dalyvis ir negali būti atsakovu, nes teritoriniai Tarnybos skyriai yra Tarnybos vidaus struktūros sudedamosios dalys, nesantys savarankiškais juridiniais asmenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu (b. l. 69−74) pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-1177, kuriuo nuspręsta už negrąžinamą valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1786, kuriuo paliktas nepakeistas teritorinio skyriaus sprendimas.

Teismas vertino, kad atsakovai, priimdami ginčijamus aktus, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija Nr. VIII-359) 3 dalimi, įsigaliojusia nuo 2012 m. vasario 1 d., kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Išanalizavęs nurodytos teisės normos turinį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ji gali būti taikoma tik nustačius, jog E. K. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 1991 m. spalio 15 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės E. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę padavė A. K., kuri tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio nuostatų dėl prašyme nurodomų duomenų nepažeidė − nurodė kitus buvusios žemės savininkės įpėdinius ir pabraukdama žodžius „grąžinti žemę“ išreiškė valią atgauti turtą natūra, o ne gauti už jį kompensaciją.

Teismas pažymėjo, kad prašymo padavimo metu galiojęs Atstatymo įstatymo 11 straipsnis konkretesnio nuosavybės teisės atkūrimo būdo pasirinkti nereikalavo. Be to, iš pretendentų E. M., A. K., E. K., G. B. A. 1992 m. gruodžio 2 d. sudaryto susitarimo atstatyti nuosavybės teises, paduoto žemėtvarkos skyriui, matyti, jog jie susitarė prašyti sugrąžinti žemę natūra po 0,695 dalis. E. K. bei kitų pretendentų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo šiame susitarime aiškiai išreikšta, todėl atsakovų argumentai dėl valios nepareiškimo yra visiškai nepagrįsti.

Nuosavybės teisės į šią žemę nėra šiuo metu pilnai atkurtos. Nors A. K. kitame 1991 m. spalio 15 d. paduotame prašyme tikrai nenurodė nuosavybės teisių atstatymo būdo, iš prašymo turinio matyti, jog ji prašė atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Palangos mieste, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės buvo atstatytos, grąžinant 0,0563 ha žemės sklypo dalį natūra Palangos miesto valdybos 1993 m. birželio 3 d. potvarkio Nr. 94 pagrindu. Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Nuosavybės teisės atkūrimo byloje Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2008 m. balandžio 3 d. protokole konstatuota, kad J. V., E. M., P. V. ir M. V. po tėvo J. V. mirties iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos valdė 2,00 ha žemės sklypą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) palivarke, 0,78 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 152,99 ha) bendrose ganyklose bei 0,2747 ha žemės sklypą Nr. 35, esantį (duomenys neskelbtini) g., Palangoje (iš viso 3,0547 ha).

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyrius 2008 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. liepos 12 d. parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriose nurodė, kad pretendentai, tame tarpe ir pareiškėjos motina E. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į protokole nurodytą žemę ir apskaičiuotos atkūrimo dalys − po 0,6109. Žemėtvarkos skyrius į atkuriamąją dalį įskaitė ir dalį žemės sklypo ploto (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, į kurį nebuvo atkurtos nuosavybės teisės ir atitinkamai apskaičiavo pretendentams tenkančias dalis.

Atkūrimas nuosavybės teisių į šį žemės sklypą buvo pradėtas natūra. Teismo vertinimu, ši aplinkybė ir pretendentų 1992 m. gruodžio 2 d. sudarytas susitarimas atstatyti nuosavybės teises, prašant sugrąžinti žemę natūra po 0,695 dalis įrodo, jog visų pretendentų valia buvo išreikšta aiškiai, jie siekė žemės grąžinimo natūra, o ne kompensavimo už žemę pinigais. Atkūrimo įstatyme nurodytas tikslus valios išreiškimo ir jos pakeitimo laikotarpis, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki minėtos datos, E. K. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Iki 2003 m. balandžio 1 d. atsakovai pareiškėjai nesiūlė nei pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nei jį pakeisti. Priešingai, visą laikotarpį nuo 1991 m. spalio 15 d. prašymo padavimo dienos iki 2012 m. vasario 1 d. (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo dienos) atsakovai laikėsi pozicijos, jog E. K. yra išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Be to, teismas vertino, kad visiems A. K. 1991 m. spalio 15 d. prašyme nurodytiems pretendentams nuosavybės teisės buvo atkuriamos ekvivalentine natūra ir dalis žemės sklypo sugrąžinta natūra.

Pareiškėja E. S. 2007 m. rugpjūčio 23 d. raštu atsisakė pasirinkti žemės sklypą E. K. vardu ir pageidavo laukti, kol Palangos savivaldybė suprojektuos naują gyvenamųjų namų kvartalą Nemirsetoje. Pareiškėja kartu su kitais pretendentais 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.45.)-27 buvo kviečiama atvykti į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai E. K. (mirusios) vardu. Tarnybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 16S-135 nuosavybės teisės E. K.

į dalį žemės taip pat buvo atkurtos ekvivalentine natūra. Net ir įsigaliojus naujai Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcijai, Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 9 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-451 informavo E. S., kad tuo atveju, jeigu ji pageidauja pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. privalo pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais.

Toks atsakovo pasiūlymas pareiškėjai pakeisti valią, teismo vertintas, kaip įrodantis kad pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo jau yra išreikšta, ir kad toji valia nėra nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais. Ginčijamame Skyriaus Sprendime nurodoma, jog dalis privačios nuosavybės teise valdytų 152,99 ha bendrų ganyklų patvirtinta kaip laisva (neužstatyta), todėl ji bus grąžinama visiems pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog tebesitęsiant naujų laisvos žemės sklypų suteikimo procesui, pareiškėja turi galimybę atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą.

Teismas vertino, jog Tarnybos skyrius nuosekliais savo veiksmais leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės jai bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, suformavo pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo samprata negali būti aiškinama kaip leidimas Tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams nepaisyti pareiškėjos įgytų teisių. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatavęs, kad E. K. tinkamai ir laiku išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, teismas darė išvadą, jog atsakovai nepagrįstai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms, todėl naikintini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1d.).

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77−81), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde, be atsiliepime pateiktų argumentų, nurodo:

1) nesutinka su teismo išvada, kad A. K., 1991 m. spalio 15 d. prašyme pabraukdama žodžius „grąžinti žemę“ išreiškė valią atgauti turtą natūra, o ne gauti už jį kompensaciją. Prašyme A. K. valia nėra išreikšta, nes neužpildytas prašymo 5 punktas, tad žodžių „grąžinti žemę“ pažymėjimas neturėjo būti vertinamas kaip valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimas.

2) Dėl pretendentų 1992 m. gruodžio 2 d. sudaryto susitarimo atstatyti nuosavybės teises, pažymi, kad jame pretendentai išreiškė valią, t. y. nurodė nuosavybės teisių atkūrimo natūra būdą, bet ne ekvivalentine natūra, į buvusio savininko V. J. P. žemės valdą, pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą esančią (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtina ir Palangos miesto valdybos 1992 m. birželio 26 d. raštas Nr. 2-237, adresuotas p. K. A.. Taigi, minėtas susitarimas sudarytas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kretingos rajono teritorijoje turėtą 2,78 ha ploto žemės sklypą ir ginčo byloje neturėjo būti vertinamas.

3) Apeliantas prieštarauja ir kitoms pirmosios instancijos teismo vertintoms A. K. pateiktuose prašymuose nustatytoms aplinkybėms apie valios išreiškimą, nes nėra rašytinių įrodymų, kad minėtuose dokumentuose tinkamai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – ekvivalentinės natūros, kurio pareiškėja reikalauja teismui pateiktame skunde.

4) Asmenys, turintys teisę į buvusios savininkės E. M. nuosavybės teisių atkūrimą, netinkamai išreiškė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t. y. nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra, bet ne ekvivalentine natūra. Todėl išvada dėl žemės dalies grąžinimo ekvivalentine natūra E. K. vardu negali būti rengiama. Remiantis Pakeitimo įstatymo 21 straipsnio 3 punktu, E. K. atkūrus nuosavybės teises grąžinant žemę natūra bendrose ganyklose, už likusią žemės dalį bus atlyginta pinigais.

Pareiškėja E. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 98−103), kuriuo prašo atsakovo Tarnybos skundą atmesti ir 2013 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) dėl pirmojo apeliacinio skundo argumento, kad A. K. Prašyme nėra išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pažymi, kad Prašymas paduotas atkuri nuosavybės teises į E. M. Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 4,75 ha žemę. A. K. Prašyme pabrauktas atkūrimo būdas – grąžinti žemę. E. K. 1991 m. spalio 15 d. prašyme yra pabraukusi, jog jos pasirinktas būdas yra „grąžinti žemę“. Prašymo padavimo metu galiojęs Atstatymo įstatymo 11 straipsnis konkretesnio nuosavybės teisės atkūrimo būdo pasirinkti nereikalavo, todėl apelianto argumentai, kad valia dėl būdo išreikšta netinkamai, kad nurodytas nuosavybės atkūrimas natūra, bet ne ekvivalentine natūra, nepagrįsti. Pabraukiant, jog nori susigrąžinti žemę, o ne gauti kompensaciją, valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreikšta tinkamai. Be to, tai, kad A. K. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra išreiškusi, patvirtina ir paties atsakovo veiksmai: atkurtos nuosavybės teisės į E. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1829 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują tokio paties dydžio žemės sklypą, bei nurodant, kad nuosavybės teisės į likusią žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

2) Iš pretendentų 1992 m. gruodžio 2 d. sudaryto susitarimo matyti, kad susitarta prašyti susigrąžinti žemę po 0,695 dalis, o ne kompensuoti už žemę pinigais. Apelianto argumentas, kad susitarimas sudarytas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) rajone turėtą 2,78 ha žemės sklypą ir byloje neturėjo būti vertinamas, nepagrįstas, nes šis prašymas tiesiogiai susijęs su pirminiu Prašymu, kuriame išreikšta valia dėl žemės grąžinimo Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisė į šią žemę nėra atkurtos pilnai. 1991 m. spalio 15 d. prašyme A. K. nurodė, kad prašė atstatyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Nuosavybės teisės buvo atstatytos grąžinant žemės sklypo dalį natūra. Akcentuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimas pradėtas ir tęsiamas natūra.

3) Remiantis bylos medžiaga nustatytos ir pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės (Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. liepos 12 d. parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriose nurodė, kad pretendentai, taip pat ir pareiškėjos mama, turi teisę atkurti nuosavybės teises į protokole nurodytą žemę ir apskaičiuotos atkūrimo dalys – po 0,6109; iki 2003 m. balandžio 1 d. atsakovai pareiškėjai nesiūlė nei pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nei jo keisti; visiems A. K. Prašyme nurodytiems pretendentams nuosavybės teisės buvo atkurtos ekvivalentine natūra ir dalis žemės sklypo sugrąžinta natūra; pareiškėja 2007 m. rugpjūčio 23 d. raštu atsisakė pasirinkti žemės sklypą E. K. vardu ir pageidavo laukti, kol Palangos savivaldybė suprojektuos naują gyvenamųjų namų kvartalą (duomenys neskelbtini), buvo kviečiama atvykti į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių dėl naujo 0,2 ha žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn; 2011 m. liepos 13 d. Tarnybos sprendimu nuosavybės teisės į dalį žemės buvo atkurtos ekvivalentine natūra; pareiškėja buvo informuota, kad gali pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamąją žemę prašyti atlyginimo pinigais; ginčijamame Skyriaus Sprendime nurodyta, jog dalis privačios nuosavybės teise valdytų bendrų ganyklų patvirtinta kaip laisva (neužstatyta) žemė, todėl gali būti grąžinama visiems pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise) patvirtina, kad valia dėl žemės atkūrimo natūra buvo išreikšta aiškiai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, jog atsakovas, nesuprasdamas A. K. prašymo dėl žemės grąžinimo, iki 2003 m. kovo 1 d. nesiūlė pareiškėjai ir kitiems pretendentams kitų įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, tęsė žemės grąžinimo atkūrimą natūra ir ekvivalentine natūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

ABTĮ 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Remdamasi įstatymo suteiktais įgaliojimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrins visą bylą, pasisakys taip pat ir dėl pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų įrodymų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Skyriaus Sprendimo (b. l. 9−11), kuriuo nuspręsta už negrąžinamą valstybės išperkamą žemę E. K. (pareiškėjos motina) bus atlyginta pinigais, ir Tarnybos Sprendimo (b. l. 12−14), kuriuo, pareiškėjos apskųstas Skyriaus Sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo.

Abu ginčijami sprendimai priimti remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 punktu (Žin., 2011, Nr. 143-6706 (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija), numatančiu, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad minėta Atkūrimo įstatymo nuostata nagrinėjamu atveju gali būti taikoma tik nustačius, jog E. K. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą.

Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Minėta nuostata taikytina tuo atveju, jei bus nustatyta, kad pareiškėjos motina iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pareiškusi valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, nors prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas Atkūrimo įstatyme nenumatytas, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą. Nustačius egzistuojant bent veną šių sąlygų, turi būti taikoma minėta Atkūrimo įstatymo nuostata ir nuosavybės teisės pareiškėjos motinai turi būti atkurtos atlyginant pinigais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos motinos E. K. sesuo A. K. 1991 m. spalio 15 d. Palangos miesto valdybai pateikė Prašymą atkurti nuosavybės teises į E. M. valdytą žemę, esančią Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 57 b. l. 1−3). Jame A. K. taip pat nurodė kitus E. M. įpėdinius, tarp jų ir pareiškėjos motiną E. K..

Pažymėtina, jog nors pareiškėjos motina buvo nurodyta minėtame Prašyme, tačiau Prašyme nesant jos pačios (pareiškėjos motinos) parašo, laikytina, jog ji šiuo Prašymu nebuvo išreiškusi savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Tinkamu ir aiškiu pareiškėjos motinos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimu laikytinas tik 1992 m. gruodžio 2 d. susitarimas (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 57 b. l. 98), kuriuo pretendentai M. E., K. A., K. E. ir A. G. B. susitarė atstatyti savo nuosavybės teisę į žemę lygiomis dalimis (po 0,695 ha) bei nurodė, kad prašys susigrąžinti žemę natūra, nes tik šiame 1992 metų susitarime yra pareiškėjos motinos valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo patvirtinantis parašas. Tuo tarpu A. K. paduotame Prašyme, minėta, ji buvo nurodyta tik kaip viena iš A. K. žinomų E. M. įpėdinių. Duomenų ar įrodymų, kad 1992 m. gruodžio 2 d. susitarime pareiškėjos motinos išreikšta valia dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo būtų pakeista byloje nėra. Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas – 2003 m. balandžio 1 d. – naikinamasis terminas, kuris jį praleidus negali būti atnaujintas, todėl vėlesnis, praleidus šį terminą valios nurodymas ar pakeitimas, negalėtų būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad A. K. Prašyme yra pabraukusi dalį prašymo pavadinimo, laikytina tinkamu valios dėl būdo, kuriuo siekiama atkurti nuosavybės teises, išreiškimu. Valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo turėjo būti išreikšta užpildant Prašymo 1 priedo 5 skiltį „Pretendentų į žemę valia“. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Kitoks, aiškios prašymo formos neatitinantis, valios išreiškimas, negali būti vertinamas kaip tinkamas valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimas ir negali sukelti teisinių pasekmių.

Vis dėlto teisėjų kolegija akcentuoja, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinos E. K. vardu, svarbus būtent jos, ne kitų pretendentų, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimas. Todėl net jei A. K. 1991 metais pateiktame Prašyme būtų tinkamai išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tai, dėl išdėstytų argumentų, nebūtų vertinama kaip pareiškėjos motinos valia.

Iš to kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos motina iki 2003 m. balandžio 1 d. yra išreiškusi ir nepakeitusi savo valios dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, pasirinktas būdas − atkurti nuosavybės teises natūra.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuosavybės teisių atkūrimo būdai natūra ir ekvivalentine natūra yra du savarankiški, skirtingi nuosavybės teisių atkūrimo būdai. Šie būdai buvo skiriami Prašymo pateikimo bei 1992 metų susitarimo sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra (1 p.); suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra (2 p.). Tai 1992 m. susitarimą pasirašiusiems pretendentams turėjo būti suprantama taip pat ir iš to, jog susitarime esančioje lentelėje, nurodant kokiu būdu prašoma susigrąžinti žemę, buvo dvi atskiros grafos – natūra ir ekvivalentine natūra.

Bylos medžiaga patvirtina, jog E. M., į kurios turėtą nekilnojamąjį turtą ir siekiama atkurti nuosavybės teises, iki nacionalizacijos Palangoje valdė: 2 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) palivarke (šiuo metu valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 6 p.), 0,2747 ha žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje (šiuo metu valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.) ir 0,78 ha žemės buvusiose Palangos miesto ganyklose (bus grąžintas visiems pretendentams bendrosios nuosavybės teise). Iš jų pareiškėjos motina turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6109 ha buvusios savininkės E. M. valdytos žemės dalį. 2011 m. liepos 13 d. Tarnybos sprendimu Nr. 16S-135 (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 57 b. l. 117) E. K. nuosavybėn neatlygintinai buvo suteiktas naujas 0,1829 ha žemės sklypas individualiai statybai, tad nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,4280 ha žemės dalį, iš jų, minėta, žemė bendrose ganyklose bus grąžinta natūra. Tad po žemės bendrose ganyklose grąžinimo natūra, liks neatkurtos nuosavybės teisės tik į žemę, esančią valstybės išperkama, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į ją pareiškėjos motinos pasirinktu būdu – natūra – negalimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. pareiškėjos motinai pasirinkus ir išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bei iki nurodyto termino jos nepakeitus, tačiau nesant galimybių nuosavybės teises atkurti pareiškėjos motinos pasirinktuoju būdu (Atkūrimo įstatymui neleidžiant grąžinti natūra valstybės išperkamos žemės), taikytina minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis − tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais − ir nuosavybės teisės į likusią neatkurtą nuosavybės dalį bus atkurtos atlyginant pinigais.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo 2012 m. vasario 9 d. raštą Nr. 16SD-(14.16.104)-451 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 57 b. l. 119−120), kuriame pareiškėja informuota, kad jei ji pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. privalo pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Teismas nurodė, kad toks atsakovo pasiūlymas pareiškėjai pakeisti valią, vertintinas, kad jos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo jau yra išreikšta, ir kad toji valia nėra nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais, ir iš esmės vertino, kad tai viena iš aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjai buvo formuojami pagrįsti lūkesčiai dėl to, jog nuosavybės teisė bus atkurta jos motinos pasirinktu būdu.

Kaip minėta, pareiškėjos motina buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo – natūra − ir nebuvo jos pakeitusi per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas raštas siųstas įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) − piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais − informuojant pareiškėją, kad Atkūrimo įstatymas papildytas dar vienu būdu, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams priskirtose teritorijose (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 6 p.) ir pareiškėja gali pakeisti savo valią pasinaudodama šiuo nuosavybės teisės atkūrimo būdu. Tačiau, kadangi tokia galimybe pasinaudota nebuvo, esant aukščiau aptartos aplinkybėms, dėl nuosavybės teisės atkūrimo tuo būdu, kurį buvo pasirinkusi pareiškėjos motina negalimumo, taikyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kuri tokiu atveju numato automatinį pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimą į atlyginimą pinigais.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog Tarnybos Skyriaus Sprendimas bei Tarnybos Sprendimas, kuriuose nurodyta, kad atkūrus nuosavybės teises grąžinant žemę natūra bendrose ganyklose, už likusią dalį bus atlyginta pinigais, laikytini teisėtais ir pagrįstais, juos naikinti skunde nurodytais ar kitais pagrindais nebuvo teisinio pagrindo.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, dėl to buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Stasys Gagys