e8b1d7c2-a69e-4951-b739-e81ca5b2867d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-413-243/2010Proceso Nr. 3-63-3-000240-2010-4Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Å vec, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo J. S. atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. praÅ¡ymÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 3865,40 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas J. S. praÅ¡yme teismui nurodo, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigÅ«nu ir jam nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nesumokėtas 3865,40 Lt darbo užmokestis. PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Mano, kad kyla solidari atsakomybė Lietuvos valstybei bei Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. PareiÅ¡kėjo teigimu, bendrÄ ja prasme valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose darbdavys yra valstybė, policijos veikla finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto ir už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto. Teigia, jog valstybei, kaip darbdaviui, tenka pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų darbÄ . PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡ymo argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 22-26).

AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjui už atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių atlikimÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę nesumokėjo dėl to, kad iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 70 procentų pareiginės algos dydį. Nurodo, jog Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje nuo 2006-06-07, buvo numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Atsakovo teigimu, jis vadovavosi teisinių santykių metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ nepriemokÄ . Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ turtinę padėtį. Atsakovas taip pat praÅ¡o atidėti administracinės bylos nagrinėjimÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs 2010-06-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ (reg.

Nr. 40/2010) dėl iÅ¡tyrimo, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio, nustatančio teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams, ar pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymÄ laike, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog galioja tik paskelbti įstatymai.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 17-18).

Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias taikė atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento ir turi bÅ«ti taikomas iki tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Teigia, jog išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, turi tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nurodo, jog iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo valstybės institucijos, mokančios pareigūnams darbo užmokestį, privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus ir riboti mokamus priedus ir priemokas 70 procentų pareiginės algos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir nėra Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Teismas konstatuoja:pareiÅ¡kėjas J. S. dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigÅ«nu. PraÅ¡ymu jis teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį. Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui nesumokėta 3865,40 Lt priemokų ir priedų dalis už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 11-12).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Asmens teisė gauti atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas bei išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 J. Kuzmičiūtė v. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėjas J. S. 2010-04-20 padavė teismui praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Jis kreipėsi į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo už 2007 m. sausio ir kovo mėnesius, praleidęs trejų metų terminÄ nustatytÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, kita praÅ¡ymo dalis praÅ¡ymas paduota, nepraleidus termino. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Nagrinėjamam ginčui nėra nustatyti specialÅ«s ieÅ¡kinio senaties terminai, todėl ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alys yra pareiÅ¡kėjas ir atsakovas (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl ji taikoma tai praÅ¡ymo reikalavimo daliai, kuri paduota teismui praleidus terminÄ , t.y dėl 726,46 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja teisinių santykių prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui Klaipėdos apskrities VPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-635/2005 ir A662-1735/2010.

PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl teismas vertina, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu.Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 4 punktais.

PareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3865,40 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl finansiniai asignavimai darbo užmokesčiui mokėti turi bÅ«ti paskirti iÅ¡ valstybės biudžeto.  Pripažįstama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį, remiantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi.Netenkintinas atsakovo praÅ¡ymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimÄ iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs klausimÄ dėl 2010-06-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymo priėmimo (reg.

Nr. 40/2010) iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 2 daliai. Ä® Konstitucinį TeismÄ kreiptasi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo retroaktyviai. Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. A-219/2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m., psl. 194-206), kurioje suformuluotos nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡mingos taisyklės. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais,n u s p r e n d ė :patenkinti pareiÅ¡kėjo J. S. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies,priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3138,94 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) nesumokėtÄ darbo užmokestį J. S. už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti), atmesti praÅ¡ymo dalį dėl 726,46 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo,teismo sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2011 m. birželio 29 d., Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                    Vida Stonkuvienė