e8b0c1df-47b1-449a-9ac0-4e5e1705e4cf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-567-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29226-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.

S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo D. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė:

I. Bylos esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės M. S. (toliau – ieÅ¡kovė) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. S. (toliau – atsakovas) dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, nustatė laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , atitinkamai: 2.1. Atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrÄ ir sÅ«nų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos ar iÅ¡ Å¡alių sutartos vieÅ¡os, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra), ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

į Å¡alių sutartÄ vieÅ¡Ä , neutraliÄ vietÄ . 2.2. Atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tÄ savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tÄ savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos ar iÅ¡ Å¡alių sutartos vieÅ¡os, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra) ir grÄ Å¾ina juos tÄ pačiÄ dienÄ nuo 19.30 val. iki 20.00 val.

į Å¡alių sutartÄ vieÅ¡Ä , neutraliÄ vietÄ . 2.3. Nepavykus Å¡alims sutarti dėl neutralios vietos, Å¡alys į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus ir (ar) kitų (trečiųjų asmenų) pagalbÄ . 2.4. Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse. 2.5. Å alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1020-934/2020 pakeitė teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytÄ nepilnamečių vaikų tėvo D. S. bendravimo su vaikais tvarkÄ (toliau – ir Nutartis) ir nustatė tokiÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ :

1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrÄ ir sÅ«nų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos arba iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini).;

2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tÄ savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tÄ savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾ina juos tÄ pačiÄ dienÄ nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini);

3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse;

4) Å¡alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-14853-1094/2021 skolininkui atsakovui paskirta 10 Eur vienkartinė bauda iÅ¡ieÅ¡kotojos ieÅ¡kovės naudai už Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties nevykdymÄ .

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovÄ netrukdyti ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais K. ir B. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovÄ gyventi skyriumi nuo ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų – B. ir K. IeÅ¡kovė taip pat prašė:

1) praÅ¡ymÄ nagrinėti skubos tvarka ir teismo nutartį priimti iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų interesais, nukreipiant skubiam vykdymui;

2) priteisti iš atsakovo visas valstybės ir ieškovės patirtas nenumatytas finansines išlaidas, kurios kilo dėl atsakovo elgesio;

3) atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė vaikai dėl tokio tėvo elgesio.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovÄ netrukdyti ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais K. ir B. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). KitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė.

7. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. ir K. tvarkÄ :

1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), pasiimdamas vaikus ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuolat bÅ«damas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė įpareigojama iÅ¡vykti iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui, nekliudant ieÅ¡kovei, bendrauti su vaikais;

2) jeigu teismas nuspręstų netenkinti Å¡io praÅ¡ymo, atsakovas alternatyviai prašė patvirtinti tolimesnę bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuolat bÅ«damas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė įpareigojama iÅ¡vykti iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui nekliudant ieÅ¡kovei bendrauti su vaikais;

3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse;

4) Å¡alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri iÅ¡ dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi B. S. ir dukra K. S., tvarkÄ .

9. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir iÅ¡sprendė klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

10. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. ir K. tvarkÄ :

1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrÄ ir sÅ«nų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos arba iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį nuo 12.30 val. iki 14.00 val. į (duomenys neskelbtini).;

2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse;

3) Å¡alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute.

11. Atsakovas praÅ¡yme nurodė, kad, praÅ¡ydamas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones tokiu bÅ«du, jog jis galėtų bendrauti su vaikais savo ir vaikų namuose (įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡vyki iÅ¡ Å¡ių namų), atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu neturi savo bÅ«sto, laikinai gyvena pas pažįstamÄ , taigi tėvas neturi kur nusivežti vaikų, kur galėtų su jais normaliai bendrauti, ir svarbiausia – kur vaikai jaustųsi komfortabiliai. Å i situacija nėra pasikeitusi, atsakovas vis dar neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, į kuriÄ galėtų atsivežti vaikus.

Todėl bendravimo su vaikais laikotarpiu atsakovas trumpalaikės nuomos pagrindu nuomojasi butÄ , į kurį gali pasiimti vaikus. Tačiau esant tokiai situacijai, tampa objektyviai neįmanoma vykdyti dabar galiojančios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties: butÄ savaitgaliui Vilniuje galima iÅ¡sinuomoti tik iki sekmadienio 12 val. (arba reikia nuomotis papildomai parai). Atsakovas neturi papildomų finansinių resursų nuomotis butÄ papildomai parai, kuomet butas nebus naudojamas. Taigi, sekmadienį atsakovas galėtų grÄ Å¾inti vaikus iki maždaug 14 valandos.

PaprastÄ dienÄ atsakovas neturi galimybės pasiimti vaikų kelioms valandoms, kadangi dėl COVID-19 pandemijos neturi kur jų nusivesti. Vasaros metu tėvas galėtų leisti laikÄ lauke, tačiau Å¡altuoju periodu tai yra neįmanoma. Po mokyklos laikyti vaikus kelias valandas lauke (o ypač jeigu sninga ar lyja) neatitiktų vaikų interesų. Nuomotis buto kelioms valandoms atsakovas negali, kadangi butai nuomojami paromis, be to, tai pareikalautų neproporcingai didelių kaÅ¡tų. Lietuvoje vis dar yra paskelbta nepaprastoji padėtis dėl COVID-19 pandemijos ir yra įvesti ribojimai, kurie trukdo atsakovui praleisti turiningai laikÄ su savo vaikais uždarose pramogų vietose (įskaitant ir tuo laikotarpiu, kuomet atsakovas neturi bÅ«sto, į kurį galėtų nusivesti vaikus).

Nors teisiÅ¡kai tėvas gali nusivesti vaikus į kavinę ar kitÄ vietÄ , jis to daryti nenorėtų, kadangi yra rizika užsikrėsti.

12. Atsakovas yra teikęs teismui įrodymus apie tai, kad ieÅ¡kovė melavo atsakovui neva dukra K. yra užsikrėtusi COVID-19 (atsakovas niekada nesuprato Å¡io melo tikslo ir prasmės), tad tėvas nenorėtų bÅ«ti su vaikais vieÅ¡ose vietose ir siekdamas iÅ¡vengti įvairių kaltinimų iÅ¡ ieÅ¡kovės. Susiklosčius tokiai situacijai, kuomet atsakovas negali matytis su vaikais jų namuose (atsakovas primena, kad jis jokiu bÅ«du negali bÅ«ti namuose kartu su ieÅ¡kove dėl jos vykdomų provokacijų ir realios rizikos vėl bÅ«ti apkaltintu smurtu), atsakovas tikėjosi, kad ieÅ¡kovė bendradarbiaus dėl vaikų bendravimo su tėvu, tačiau to neįvyko (ieÅ¡kovė savo elgesio nepakeitė). Atsakovui atėjus 2021 m. lapkričio 19 d., vis dar buvo nežinoma, ar ieÅ¡kovė sudarys sÄ lygas tėvui pasiimti vaikus savaitgaliui, kaip tai yra įtvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje.

13. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo praÅ¡ymÄ nurodė, kad su atsakovo praÅ¡ymu kategoriÅ¡kai nesutinka, prašė jį atmesti. Jos teigimu, atsakovo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas grindžiamas bÅ«tent siekiu vaikų tėvui priimtinos ir patogios bendravimo tvarkos nustatymo. Å is praÅ¡ymas visiÅ¡kai nėra susijęs su jokiomis iÅ¡ esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Atsakovas pasisakė apie tėvų bendradarbiavimo pareigos reikÅ¡mę, sprendžiant su jo bendravimo tvarkos realiu įgyvendinimu susijusias situacijas ir tokius atvejus, kada Å¡ios tvarkos objektyviai neįmanoma įgyvendinti konkrečiomis vaikų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo valandomis.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad tokios atsakovo nurodomos situacijos gali pasitaikyti, tačiau nėra normalu, kada jos tampa dėsningais reiÅ¡kiniais atsakovo gyvenime ir bendravimo tvarkos su vaikais įgyvendinime. Atsakovas savo neatsakingu elgesiu apsunkina ne tik ieÅ¡kovę, kuri augina vaikus, bet ir kitus – trečiuosius asmenis (kaimynus, mokytojus, vaikų bendramokslių tėvus). Kaip matyti, atsakovas siekia mažinti bendravimo su vaikais apimtis, perkeldamas Å¡iÄ naÅ¡tÄ iÅ¡imtinai vaikų mamai, nes yra neatsakingas tėvas ir dėl savo paties susiplanuoto kitokio užimtumo nesugeba vaikų laikų pasiimti iÅ¡ ugdymo įstaigų, užtikrinti jų poreikių bei geriausių interesų.

Pagrįstai kyla klausimas, kaip atsakovas gebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, jeigu vaikai augtų su tėvu. Negalima sutikti su atsakovu, kuris savo praÅ¡ymÄ grindė manipuliacinio pobÅ«džio argumentais, esÄ , praÅ¡ydamas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones tokiu bÅ«du, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savo ir vaikų namuose (įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡ių namų), nurodė, jog Å¡iuo metu neturi savo bÅ«sto, laikinai gyvena pas pažįstamÄ ir Å¡i aplinkybė nėra pasikeitusi.

Å ie atsakovo, kaip vaikų tėvo, teiginiai nėra pateisinami objektyviai egzistuojančia situacija, yra dirbtinai sukurti ir pateikti teismui, kad sÄ moningai pademonstruoti, koks atsakovas yra tariamai nuskriaustas žmogus, jog neturi jokio gyvenamojo bÅ«sto ar kitos vietos, kur apsistoti su vaikais ir bendrauti. Atsakovo vardu yra registruoti vienas Å¡alia kito esantys du gyvenamieji namai, vienÄ iÅ¡ jų atsakovas nuomoja. Už bÅ«sto nuomÄ jis gauna solidžias lėšas, kurias gali panaudoti kito bÅ«sto nuomai.

Teismui yra pateikti atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių turinio matyti, kokius lėšų srautus valdo vaikų tėvas ir kokio dydžio lėšomis jis disponuoja, todėl jokios kritikos neatlaiko jo kuriamos istorijos apie negalėjimÄ bendrauti su vaikais, bÅ«tinybę nuomotis bÅ«stÄ trumpalaikės nuomos pagrindu ir pan. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo sesuo gyvena prabangiame beveik 200 kv. m ploto name, netoliese esančioje (duomenys neskelbtini), kurį pats atsakovas prieÅ¡ tris metus padėjo jai įsigyti.

Manytina, kad atsakovo sesuo, už dėkingumÄ broliui įsigyjant gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tikrai turi galimybes priimti jį apsistoti dviem dienoms su nepilnamečiais vaikais, juolab, kad vaikų tėvas lėšas skyrė ne savo paties vaikų mokslams, o sesers gyvenamajam namui įsigyti. Savaime suprantama, kad tikrosios tėvo negalėjimo bendrauti su vaikais priežastys ir jo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nėra susiję su tėvo įvardijamu bÅ«sto neturėjimo klausimu. Kiekvienas rÅ«pestingas tėvas ar motina, kurie nuoÅ¡irdžiai ir atsakingai įgyvendina bendravimo su vaikais tvarkÄ , kuriems tikrai rÅ«pi jo vaikai, turi galimybę užtikrinti savo bendravimÄ su vaikais visapusiÅ¡kai, įskaitant pasirÅ«pinimÄ gyvenamuoju bÅ«stu, o ne prisidengia tariamos trumpalaikės nuomos paslaugų teikimo ypatumais.

Atsakovas nurodė, kad jis neturi papildomų finansinių resursų nuomotis butÄ papildomai parai, kuomet butas nebus naudojamas. Vaikų tėvui labiau yra nepatogi galiojanti jo bendravimo su vaikais tvarka, pirmiausia, dėl visiÅ¡kai kitokių jo asmeninių planų bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo metu, antra, dėl atsakovo principų bei ambicijų, siekio visiÅ¡kai sužlugdyti vaikų motinÄ (ieÅ¡kovę), kuri visada turi turėti laiko pasiimti iÅ¡ ugdymo įstaigų nepilnamečius vaikus.

Visi kiti jo argumentai nėra pateisinami ir neatlaiko jokios kritikos. Atsakovas savo bÅ«sto klausimus privalo spręsti taip, kad užtikrintų tinkamÄ savo bendravimÄ su vaikais. Jis nepateikė teismui duomenų, kad objektyviai neturi jokių galimybių aprÅ«pinti savo nepilnamečių vaikų bendravimo su jais metu bÅ«stu, jeigu toks poreikis atsiranda. Vaikų tėvo nurodoma aplinkybė, esÄ butÄ savaitgaliui Vilniuje galima iÅ¡sinuomoti tik iki sekmadienio 12 val. (arba reikia nuomotis papildomai parai), negali bÅ«ti laikoma pagrįsta vien jo pateiktais vienkartinio ir epizodinio pobÅ«džio duomenimis teismui ir vertintina itin kritiÅ¡kai.

Pasisakant dėl atsakovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo ir jo nurodytų aplinkybių, susijusių su vaikų apsistojimu, bÅ«tina priminti, kad vaikų tėvas byloje ne kartÄ yra pareiÅ¡kęs ir patvirtinęs, kad nori matytis su vaikais kuo dažniau, tačiau Å¡iame praÅ¡yme, pats sau prieÅ¡taraudamas, siekia mažinti bendravimo su dukra ir sÅ«numi apimtis, kadangi jie jam trukdo gyventi savo gyvenimÄ su kita moterimi. Nesutiktina su atsakovu, teigiančiu, kad paprastÄ dienÄ jis neturi galimybės pasiimti vaikų kelioms valandos, kadangi dėl COVID-19 pandemijos neturi kur jų nusivesti.

BÅ«tina pastebėti, kad pandemija yra užsitęsusi pakankamai ilgÄ laikÄ , žmonės jau yra prisitaikę prie pandemijos sÄ lygų ir įvestų ribojimų, todėl atsakovo motyvas, siejamas su pandemija nėra pagrįstas.

14. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad vaikų tėvas atsakovas Å¡iai dienai deklaruoja tik teises į vaikus, o pareigų jokių neturi ir neketina prisiimti, perkelia pilnÄ atsakomybę už dukterį ir sÅ«nų ieÅ¡kovei. Vaikų mama ryte turi vaikus pristatyti į ugdymo įstaigas, vakare pasiimti, uždirbti pajamas oriam vaikų pragyvenimui, gaminti, skalbti, padėti ruoÅ¡ti pamokas, visokeriopai rÅ«pintis vaikais. Tėvas neturi jokių pareigų, todėl Å¡i situacija nėra normali ir visiÅ¡kai neatitinka vaikų interesų. Tėvo iÅ¡sigalvojimai neturi pažeisti vaikų teisės į oriÄ kasdienybę, vežiojant juos po motelius. Vaikai turi du namus, kurie yra Å¡eimos turtas, o namuose jie nebÅ«na iÅ¡imtinai tik dėl jų tėvo kaltės. Tėvas gali nenuomoti antrojo namo ir turės saugiÄ aplinkÄ ir geras bÅ«sto sÄ lygas laikui su vaikais praleisti.

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl atsakovo praÅ¡ymo, kurioje formaliai nurodė, kad esant atsakovo praÅ¡yme nurodytoms tam tikroms aplinkybėms ir motyvams, dėl kurių praÅ¡oma pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka galimai koreguotina. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-393-1094/2021 (dabar bylos Nr. e2-153-1094/2022) tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ â€“ pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri iÅ¡ dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi B. S. ir dukra K. S. tvarkÄ , nustatant, kad:

1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrÄ ir sÅ«nų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos arba iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį nuo 12.30 val. iki 14.00 val. į (duomenys neskelbtini).;

2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse;

3) Å¡alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo TarnybÄ atkreipti ypatingÄ dėmesį į susiklosčiusiÄ Å¡eimoje situacijÄ , kai nėra tinkamai įgyvendinama abiejų tėvų valdžia.

17. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos, Tarnybos dokumentų ir kitų teisminių procesų nustatė, kad dėl nepilnamečių vaikų tėvų ambicingo elgesio susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai ir nesutarimai, dėl ko ribojama vaikų teisė bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

18. Ginčo byloje nepilnamečių vaikų tėvai viso teisminio proceso metu tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai įrodinėja, kuris iÅ¡ tėvų yra geresnis ar blogesnis 19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savaime suprantama, jog biologinio tėvo ir vaikų nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas vaikų motinos bendradarbiavimas, kurio Å¡iuo atveju nėra. Tinkamas bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io nuolatinis palaikymas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų tėvai neatsižvelgia į teismo siÅ«lymÄ suprasti, kad abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumÄ .

21. Konstatavo, kad abi Å¡alys neveikia lanksčiai, neieÅ¡ko kompromisų, nesistengia objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ , nepajėgia geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui, nors vaikai turi prigimtinę teisę turėti abu tėvus. Teismas pabrėžė, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei atkurtas normalus vaikų ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečių vaikų interesais.

23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė taiko dvigubus standartus. Viena vertus, su teismo įpareigojimu išvykti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais, ji kategoriškai nesutiko, nurodydama, kad tai pažeidžia jos teises. Kita vertus, teigė, kad vaikų tėvas su vaikais gali apsistoti trečiajam asmeniui (nesusijusiam su nagrinėjama byla) priklausančiame gyvenamajame name ir tokiu būdu jau nelaikė, jog yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas bijo lankytis namuose, kuriuose gyvena ieÅ¡kovė, juose bÅ«nant ieÅ¡kovei. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 25. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, kaip nepagrįstÄ ; įvertinti atsakovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, siekiant pakeisti bendravimo tvarkÄ , kuomet daroma žala nepilnamečiams vaikams, ir skirti atsakovui baudÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Priimdamas skundžiamÄ nutartį ir patenkindamas akivaizdžiai nepagrįstÄ vaikų tėvo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas iÅ¡ esmės grindė kaltinimais, reiÅ¡kiamais vaikų motinai ieÅ¡kovei ir Tarnybai, nuolaidžiaudamas ilgÄ laikÄ vaikų teises sistemiÅ¡kai grubiai pažeidinėjančiam tėvui atsakovui. Tik dėl formalaus neÅ¡aliÅ¡kumo iÅ¡laikymo teismas nutartyje nurodė, kad ginčo byloje nepilnamečių vaikų tėvai viso teisminio proceso metu tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai įrodinėja, kuris iÅ¡ tėvų yra geresnis ar blogesnis.

PrieÅ¡taraudama tokiai teismo iÅ¡vadai, ieÅ¡kovė pažymi, kad jai svarbiausia yra geriausi mažamečių vaikų interesai, kuriuos pirmosios instancijos teismas ignoravo. Nors santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, tačiau nereiÅ¡kia, kad tėvai neturi dėti pastangų užtikrinti Å¡ių santykių stabilumÄ , o teismas – derintis prie vaikų poreikių negebančio ir/arba nenorinčio atliepti jų tėvo ir jo poreikių. Teismas iÅ¡vardijo, kiek kartų jis keitė byloje jau pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, susijusias su laikina skyriumi gyvenančio tėvo atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pabrėždamas, kad praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiami nuo 2019 metų, tačiau skundžiama nutartimi šį nutarčių skaičių teismas tik padidino, priimdamas tėvui palankų procesinį sprendimÄ ir sumažindamas jo pareigų apimtis bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais įgyvendinime. 25.2.

Tarnybos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono specialistai nebendradarbiauja, todėl realiai situacijos neįvertina, pateikia tik formalias iÅ¡vadas. 25.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad dėl nepilnamečių vaikų tėvų ambicingo elgesio susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai ir nesutarimai, dėl ko ribojama vaikų teisė bendrauti ir matytis su abiem tėvais, tačiau, patenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ , Å¡iÄ vaikų teisę nuolat matytis su jų tėvu dar labiau apribojo, netiesiogiai iÅ¡reikÅ¡damas pozicijÄ , kad ambicingas elgesys yra bÅ«dingas vaikų motinai. 25.4.

IeÅ¡kovė, auginanti du mažamečius vaikus, atsiduria nelygiavertėje padėtyje ne tik vaikų priežiÅ«ros klausimu, tačiau ir pačiame procese teismo nepagrįstai yra menkinama ir kritikuojama. Tinkamas bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas turi galioti ne tik ieÅ¡kovės, bet ir vaikų tėvo – atsakovo atžvilgiu, bÅ«tent jis taip pat privalo imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io nuolatinis palaikymas, o ne savo negalėjimo bendrauti su vaikais pateisinimas tokiomis priežastimis, kurių konkrečioje situacijoje neturėtų pateisinti teisingumÄ vykdanti institucija.

Å ios bylos Å¡alių ir jų vaikų santykyje vaikų tėvas, kuris turi visas galimybes bendrauti pagal teismo nustatytÄ ir galiojančiÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , formaliai ir deklaratyviai pareiÅ¡kia teismui, kad nebegali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, o teismas tokį vaikų tėvo praÅ¡ymÄ patenkina ir dar apkaltina vaikų motinÄ nebendradarbiavimu. Net neturėtų kilti abejonės dėl tokio teismo procesinio sprendimo nepagrįstumo, neteisėtumo. 25.5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė Tarnybos dėmesį į susiklosčiusiÄ Å¡eimoje situacijÄ , tačiau atsakovo elgesio dėl jo pareikÅ¡to praÅ¡ymo nevertino ir neanalizavo, sudarydamas atsakovui visas sÄ lygas nepateisinamai apsiriboti bendravimÄ su dukra ir sÅ«numi. 25.6.

Atsakovas iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ savo seseriai ir iÅ¡ jos elektroninio paÅ¡to parašė atsakymÄ arba paprašė jį paraÅ¡yti, tokiu bÅ«du sukurdamas jam palankius įrodymus. 25.7. IeÅ¡kovė tik iÅ¡reiÅ¡kė tokiÄ pozicijÄ , kad vaikų teta galėtų sudaryti sÄ lygas broliui jos namuose susitikti su mažamečiais, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog siekė konkrečiam asmeniui perkelti Å¡ias pareigas. Ne ieÅ¡kovei spręsti už atsakovÄ , kur jam apsistoti su vaikais, ieÅ¡kovė iÅ¡sakė tokiÄ pozicijÄ tik dėl atsakovo objektyvių galimybių, siekdama paneigti jo iÅ¡sisukinėjimus dėl jokio bÅ«sto, kuriame galėtų apsistoti su vaikais, neturėjimo.

26. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priimti kartu su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nustatė faktines aplinkybes, kurių pagrindų priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ nutartį. Skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta reali tarp Å¡alių susiklosčiusi faktinė situacija bei pateikti įrodymai. Bendravimo tvarkÄ reikėjo keisti ne tik dėl atsakovo praÅ¡ymo, bet ir siekiant apsaugoti vaikų interesus ir jų sveikatÄ . 26.2.

Skundžiamos nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pagrindžia tai, jog tam, kad atsakovas yra priverstas nuomotis bÅ«stÄ , kurio nuomos laikotarpio pabaiga savaitgaliais yra sekmadienio 12 valanda. Suėjus Å¡iam laikui, atsakovas su vaikais nebeturi kur apsistoti, o ilgesnis apsistojimas trumpalaikės nuomos bÅ«ste sukeltų papildomas ir nereikalingas iÅ¡laidas, nes vaikus reiktų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iki 18 - 18:30 val., tuo tarpu bÅ«sto nuoma baigtųsi pirmadienio popietę. Toks bÅ«sto nuomojimasis yra neekonomiÅ¡kas, dėl to atsakovas juo nesinaudoja.

Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pavojų vaikų sveikatai, jiems būnant viešose vietose, kadangi didėja susirgimų COVID-19 virusu. 26.3. Ieškovės teiginys dėl elektroninio laiško parašymo iš atsakovo sesers elektroninio pašto, taip sukuriant atsakovui palankius įrodymus, nepagrįstas, kadangi tokiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. 26.4. Atsakovas neturi kitų galimybių ir priemonių užtikrinti vaikų interesus, kaip tik esamomis priemonėmis.

Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis negali nuomotis bÅ«sto ilgam laikotarpiui. Atsakovas gyvena pas pažįstamus asmenis, kurių namuose nėra galimybės kokybiÅ¡kai praleisti laiko kartu su vaikais. 26.5. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas turiningai ir prasmingai praleido laikÄ su vaikais – Å¡ventė dukros gimtadienį Druskininkuose. 26.6. BÅ«tent ieÅ¡kovės elgesys labiausiai kenkia Å¡alių nepilnamečių vaikų interesams, atsakovui trukdoma normaliai bendrauti su vaikais, jis yra kaltinamas iÅ¡galvotais dalykais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų prijungimo.

27. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus – fotonuotraukas iÅ¡ Druskininkų, elektroninį laiÅ¡kÄ , susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kove, trumpųjų SMS žinučių informacijÄ , paslaugų Druskininkuose užsakymo patvirtinimo dokumentÄ , susiraÅ¡inėjimÄ su sÅ«naus mokytoja ir susiraÅ¡inėjimÄ dėl vaikų paėmimo.

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

30. Atsakovo praÅ¡omi pateikti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma atsakovo naujai teikiamų įrodymų atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, iÅ¡skyrus paslaugų užsakymo Druskininkuose, Grand SPA Lietuva patvirtinimÄ . Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas itin socialiai jautrus klausimas – nustatytos tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pirmosios instancijos teisme pakeitimas.

Dėl Å¡ios priežasties yra aktualu nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui, taigi, ir pasisakant dėl Å¡alių nepilnamečių vaikių teisių ir teisėtų interesų, teisės į saugiÄ ir harmoningÄ aplinkÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo naujai pridedami įrodymai gali turėti reikÅ¡mė apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pastarasis atsakovo praÅ¡ymas yra pagrįstas, todėl prijungia jo naujai teikiamus įrodymus į bylÄ .

Dėl bylos esmės.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

32. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

33. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-153-1094/2022 pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, nustatė laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

34. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1020-934/2020 pakeitė teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytÄ nepilnamečių vaikų tėvo D. S. bendravimo su vaikais tvarkÄ (toliau – ir Nutartis) ir nustatė tokiÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ :

1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrÄ ir sÅ«nų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos arba iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini);

2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tÄ savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tÄ savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾ina juos tÄ pačiÄ dienÄ nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini);

3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse;

4) Å¡alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute.

35. Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog yra pagrindas pakeisti bendravimo tvarkÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo abipusių nesutarimų, atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri iÅ¡ dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi B. S. ir dukra K. S. tvarkÄ , nustatant, kad:

1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sÅ«numi B. kas antrÄ savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrÄ ir sÅ«nų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iÅ¡ jų ugdymo įstaigos arba iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį nuo 12.30 val. iki 14.00 val. į (duomenys neskelbtini);

2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu bÅ«tina pamokų ruoÅ¡a ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimÄ pamokoms ir dalyvavimÄ užsiėmimuose, renginiuose bei Å¡ventėse;

3) Å¡alys apie negalėjimÄ vykdyti bendravimo tvarkÄ informuoja viena kitÄ kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laikÄ perkelti į kitÄ laikÄ , Å¡alims sutarus elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ ja SMS žinute. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo TarnybÄ atkreipti ypatingÄ dėmesį į susiklosčiusiÄ Å¡eimoje situacijÄ , kai nėra tinkamai įgyvendinama abiejų tėvų valdžia.

36. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir joje iÅ¡dėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei iÅ¡vadomis, atskirajame skunde teigia, kad atsakovo praÅ¡ymas buvo nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas tokio praÅ¡ymo neturėjo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo praÅ¡ymÄ , vaikų teisę nuolat matytis su jų tėvu dar labiau apribojo, netiesiogiai iÅ¡reikÅ¡damas pozicijÄ , kad ambicingas elgesys yra bÅ«dingas vaikų motinai. IeÅ¡kovės teigimu, vaikų tėvas, kuris turi visas galimybes bendrauti pagal teismo nustatytÄ ir galiojančiÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , formaliai ir deklaratyviai pareiÅ¡kia teismui, kad nebegali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, o teismas tokį vaikų tėvo praÅ¡ymÄ nepagrįstai patenkino ir dar apkaltino vaikų motinÄ nebendradarbiavimu. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovo elektroninis susiraÅ¡inėjimas su savo seserimi yra jam palankių įrodymų rinkimas.

37. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ sutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad ieÅ¡kovės atskirasis skundas nepagrįstas, o bendravimo tvarkÄ reikėjo keisti ne tik dėl atsakovo praÅ¡ymo bet ir siekiant apsaugoti vaikų interesus. Atsakovas dėl jam nepalankios finansinės padėties Å¡iuo metu neturi galimybės nuomotis bÅ«stÄ , kad bÅ«tų galima tinkamai įgyvendinti Å¡iuo metu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovas rÅ«pinasi vaikais, leidžia su jais laikÄ .

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi nustatyta tvarka ginčo atveju geriausiai atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad nurodytos nepilnamečių vaikų tėvų teisės ir pareigos turi bÅ«ti įgyvendinamos, užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tame tarpe ir teisę į emociÅ¡kai bei fiziÅ¡kai saugiÄ vaikams aplinkÄ .

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

42. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvacijÄ veikti – pasirÅ«pinti savimi ir Å¡alia esančiu, mokytis, dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad tarp Å¡alių yra susiklostę ypatingai konfliktiÅ¡ki santykiai, Å¡alys viena kitÄ kaltina savo, kaip tėvų, pareigų netinkamu vykdymu. Tokie santykiai, kokie yra susiklostę tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kenkia Å¡alių nepilnamečių vaikų gerai psichologinei ir emocinei bÅ«senai, pilnavertiÅ¡kam emociniam vystymuisi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

44. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo praÅ¡ymÄ , vaikų teisę nuolat matytis su jų tėvu dar labiau apribojo, netiesiogiai iÅ¡reikÅ¡damas pozicijÄ , kad ambicingas elgesys yra bÅ«dingas vaikų motinai, vertinamas, kaip nepagrįstas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ , pakeitė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ Ä¯ tokiÄ , kuri netenkina ieÅ¡kovės ir jos poreikių, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo bendravimÄ su Å¡alių nepilnamečiais vaikais.

IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino, tik konstatavęs naujos laikinos bendravimo tvarkos naudingumÄ Å¡alių nepilnamečiams vaikams. Viena vertus, matyti, kad atsakovas trumpiau bendraus su Å¡alių nepilnamečiais vaikais, tačiau, kita vertus, toks bendravimo sumažinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiÅ¡kai pateisinamas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo tikslais.

45. IeÅ¡kovė atskirajame skunde teigia, kad vaikų tėvas, kuris turi visas galimybes bendrauti pagal teismo nustatytÄ ir galiojančiÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , formaliai ir deklaratyviai pareiÅ¡kia teismui, kad nebegali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, o teismas tokį vaikų tėvo praÅ¡ymÄ nepagrįstai patenkino ir dar apkaltino vaikų motinÄ nebendradarbiavimu.

46. Atsakydamas į šį atskirojo skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ , vertino ne tik atsakovo teiginius dėl jo pablogėjusios finansinės padėties, bet ir naujos laikinos tvarkos naudÄ Å¡alių nepilnamečiams vaikams. Jau konstatuota, kad pakeista laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka geriausiai atitinka Å¡alių nepilnamečių vaikų teisių į emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai saugiÄ aplinkÄ , teisėtų interesų įgyvendinimÄ .

Atsakovas nurodė, kad darbo dienomis neturi galimybės pasiimti vaikų kelioms valandoms, kadangi dėl COVID-19 pandemijos neturi kur jų nusivesti. Vasaros metu tėvas galėtų leisti laikÄ lauke, tačiau Å¡altuoju periodu tai yra neįmanoma. Po mokyklos laikyti vaikus kelias valandas lauke (o ypač jeigu sninga ar lyja) neatitiktų vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, nes Å¡iuo metu vis dar paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, todėl nėra saugu leisti laikÄ uždarose pramogų vietose ar kavinėse.

Be to, Å¡alių vaikams bÅ«tina atlikti pamokų ruoÅ¡Ä , kas yra sudėtinga esamoje situacijoje, paėmus vaikus kelioms valandoms darbo dienomis. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu Å¡alių vaikams ypač aktualus stabilumas bei emocinis saugumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuo 2019 metų Å¡alių nepilnamečiai vaikai mato tėvų konfliktinę situacijÄ ir tokiu bÅ«du tinkamai nebendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu. Taigi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrins Å¡alims rečiau susitikti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti papildomų konfliktų, kurie daro didelę žalÄ jų nepilnamečiams vaikams.

Dėl procesinės bylos baigties.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

48. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

49. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rosita Patackienė