e8b0669e-3b7c-492b-a605-e1ffb089c025 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-838-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00902-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1172-1023/2016 pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei I. S. dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje prašė: atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis yra praleistas; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymÄ ; 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas skaičiuotinas nuo ieÅ¡kovui priteistinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė su ieÅ¡kovu sudarė susitarimÄ dėl velionio J.

N. palikimo priėmimo. Å alys susitarė, kad ieÅ¡kovas savo motinos vardu dėl akių atsisakys (nepriims) jai priklausančios palikimo dalies ir visÄ J. N. palikimÄ priims tik atsakovė, kuri, priėmusi visÄ palikimÄ , vėliau tiesiog perleis ieÅ¡kovui, jo motinai priklausančiÄ palikimo dalį. Sudarius minėtÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų susitarimo, todėl sÄ moningai nebeatliko tolimesnių veiksmų, jog jam bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančiÄ palikimo dalį.

Atsakovė iki pat 2013 m. liepos 28 d. tvirtino, jog dokumentai tebetvarkomi, taip sudarydama įspÅ«dį, kad susitarimas dėl palikimo pasidalinimo negali bÅ«ti įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių. 2013 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovui nuvykus pas atsakovę, ji nurodė, jog nieko nežino apie jų susitarimÄ ir pareiÅ¡kė, jog visÄ palikimÄ perrašė (padovanojo) savo sÅ«nui. Atsakovei atsisakius perleisti ieÅ¡kovui preliminariajame susitarime numatytÄ turtÄ , ieÅ¡kovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančiÄ J.

N. palikimo dalį. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ieÅ¡kovas patyrė žalÄ .Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovo iniciatyva nubraižyta lentelė, t. y. jos turinys, visiÅ¡kai neatitinka preliminariosios sutarties sampratos, ir ji negali bÅ«ti pripažinta preliminariÄ ja sutartimi. IÅ¡ jos turinio spręsti, kad tarp Å¡alių buvo aiÅ¡kus susitarimas ateityje sudaryti kitÄ sutartį, negalima.

IÅ¡ pateiktos lentelės turinio negalima numatyti Å¡alių, kuri Å¡alis turi atlikti veiksmus ir konkrečiai kokius, bei konkrečiai iki kada. Ketinimo sudaryti dovanojimo sutartį niekada neturėjo, ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi pažado dovanoti ieÅ¡kovui nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡ jos priteisti ieÅ¡kovui 15 173,50 Eur jo tariamai patirtos žalos. Tokiu atveju, jeigu teismas Å¡iÄ lentelę pripažintų preliminariu susitarimu, pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2013 m. gegužės 6 d., todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praleidęs trijų metų senaties terminÄ , ir jo atnaujinti nepraÅ¡o.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės I. S. naudai. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 6,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Dėl sutarties turinio sÄ lygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečiÄ sutartį preliminariÄ ja. Teismas konstatavo, kad nors raÅ¡ytinis ginčo susitarimo turinys nėra aiÅ¡kus, nėra konkrečiai paskirstomos prievolės kas kÄ turi daryti, kas turi teisę gauti, nėra nurodomi terminai įsipareigojimams atlikti, tačiau iÅ¡ įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo, jog 2012 m. gegužės 6 d. pabraižyta lentelė abiejų Å¡alių laikyta susitarimu minėtoje byloje nekilo.

AiÅ¡kinantis tikruosius Å¡alių ketinimus, teismas nustatė, kad Å¡alių susitarimas atitinka preliminarios sutarties bÅ«tinus požymius.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nėra duomenų apie abiejų Å¡alių bendradarbiavimo pareigos vykdymÄ , o atvirkščiai iÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, iÅ¡ kasacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 matyti, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo palikimo priėmimo procedÅ«rų, pats pripažino, kad visus paveldėjimo dokumentus paliko tvarkyti atsakovės dispozicijoje, atsakovė nurodė, kad ji viena rÅ«pinosi palikimo priėmimu, dokumentų tvarkymu, tokiu bÅ«du teismas konstatavo, kad pats ieÅ¡kovas pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad nors iÅ¡ raÅ¡ytinio ginčo preliminaraus sutarties turinio neaiÅ¡ku kokiÄ pagrindinę sutartį Å¡alys ketino sudaryti, tačiau aiÅ¡kinantis Å¡alių tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į Å¡alių fiduciarinius santykius, į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, laikytina, kad ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė bÅ«tų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintÄ turtÄ . Teismas taip pat nustatė, kad ne tik patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma aplinkybė, jog turėjo bÅ«ti sudarytas dovanojimo pagrindinis sandoris, tačiau ir teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas patvirtino, jog atsakovė turėjo jam padovanoti turtÄ pagal ginčo susitarimÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad preliminariu susitarimu Å¡alys buvo numačiusios sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę turto perleidimo - dovanojimo sutartį, todėl taikė CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatas.Dėl nuostolių teismas nustatė, kad duomenų apie ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, susijusius su pasiruoÅ¡imu priimti dovanÄ , su investavimu į pažadėtÄ padovanoti turtÄ , jo iÅ¡laikymu ar pagerinimu byloje nebuvo pateikta ir nors ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti dovanojimo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė nuostolius, rengdamasis priimti dovanÄ (CPK 178 straipsnis).

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino teismas nurodė, kad ginčo susitarimo terminas apibrėžtas įvykiu – iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ , įregistravus nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ vieÅ¡ame registre, todėl senaties termino pradžia skaičiuotina nuo Å¡io termino. Atsakovė pagal 2013 m. sausio 4 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ 2013 m. vasario 13 d. įregistravo nuosavybės teises, tokiu bÅ«du iÅ¡vieÅ¡ino jas prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepakankamai rÅ«pestingai įgyvendino savo teisę domėtis palikėjo turtu, kadangi pasak ieÅ¡kovo, tik liepos mėnesio gale, t.y. praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, apie kurio iÅ¡davimÄ jis 2012 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu buvo informuotas notarės, jis paklausė atsakovės ir iÅ¡ jos sužinojo apie susitarimo nevykdymÄ . Byloje nepateikta duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti pagrindinę turto dovanojimo sutartį, jog jis ragino ar iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas atsakovei dėl ginčo preliminariosios sutarties nevykdymo.

IÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 teismas nustatė, kad atsakovė savo pareiÅ¡kime notarei iÅ¡ karto nurodė kitÄ tos pačios eilės įpėdinę - savo seserį, ieÅ¡kovo motinÄ , todėl ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , ji nenuslėpė. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai jau iÅ¡davus jai paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi ji savo nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ iÅ¡vieÅ¡ino, jas įregistruodama VÄ® Registrų centre.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, į tikruosius Å¡alių ketinimus, į ginčo sutarties esmę, terminÄ kada turėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, yeismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įregistravus atsakovės nuosavybės teises vieÅ¡ame registre, t.y. 2013 m. vasario 13. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2016 m. vasario 13 d.Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kaip praleistÄ dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų, jai nuslepiant nuo ieÅ¡kovo faktÄ , kad yra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ir nieko nelaukiant perleidžiant paveldėtÄ turtÄ sÅ«nui, teismas ieÅ¡kovo nurodomas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežastis atmetė kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, atsakovė buvo sÄ Å¾ininga, nes tik iÅ¡davus jai paveldėjimo teisės liudijimÄ ji įgytas nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ iÅ¡vieÅ¡ino, įregistravo VÄ® Registrų centre 2013 m. vasario 13 d. ir tik praėjus pusei metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo paveldėtÄ turtÄ perleido sÅ«nui.

Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertintino ieÅ¡kovo argumentus dėl ypatingų Å¡alių tarpusavio pasitikėjimo santykių, dėl atsakovės sÄ moningo jo klaidinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo fakto slėpimo. IeÅ¡kovo argumentÄ , kad jis tik iÅ¡ atsakovės 2013 m. liepos 28 d. sužinojo apie paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ , paveldėjimo dokumentų sutvarkymÄ ir pan., teismas atmetė, kadangi kaip matyti iÅ¡ prijungtos bylos, ieÅ¡kovas apie paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ 2012 m. lapkričio 19 d. buvo informuotas notarės, jai nurodant, kad jei ieÅ¡kovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje, tai notarė paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duos įpėdinei, priėmusiai palikimÄ .

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, kadangi ieÅ¡kovo nurodomos senaties termino atnaujinimo priežastys yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nelaikytinos svarbiomis ir pakankamomis ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, esant atsakovės praÅ¡ymui, teismas taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas A.

M. praÅ¡o panaikinti 2016-12-09 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr.e2- 1172-1023/2016 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės I. S. ieÅ¡kovo A. M. naudai 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliancinės instancijos teisme pagal į bylÄ pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendime iÅ¡dėstyti argumentai ir iÅ¡vados yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Teismas Å¡alių sudarytÄ preliminarų susitarimÄ vertino kaip susitarimÄ pasidalinti mirusiojo J. N. palikimÄ , tačiau konstatavo, kad iÅ¡ raÅ¡ytinio ginčo preliminaraus sutarties turinio neaiÅ¡ku kokiÄ pagrindinę sutartį Å¡alys ketino sudaryti, tačiau aiÅ¡kinantis Å¡alių tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į Å¡alių fiduciarinius santykius, į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys laikė, kad ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė bÅ«tų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintÄ turtÄ .

Teismo sprendimo formuluotė „padovanoti preliminariu susitarimu pasidalintÄ turtÄ â€ yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taringa. Tai, kad ginčo susitarimas negali bÅ«ti laikomas susitarimu dėl turto dovanojimo ateityje ar „pažadu dovanoti“ turtÄ patvirtina ne tik Å¡io sandorio sudarymo aplinkybės, bet ir pati dovanojimo sutarties esmė. Tampa akivaizdu, kad ginčo susitarimas, atsižvelgiant į aplinkybes jo sudarymo metu ir Å¡alių valiÄ , jokiu bÅ«du negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip susitarimas sudaryti dovanojimo sandorį.Teismas konstatavo, kad preliminariu susitarimu Å¡alys buvo numačiusios sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek sprendime konstatuotoms aplinkybėms, tiek ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytiems argumentams, tiek ieÅ¡kovo žodiniams paaiÅ¡kinimams ir yra tiesiog pažodžiui perraÅ¡yta iÅ¡ atsakovės atsiliepimo, kuriame Å¡is argumentas buvo pateiktas kaip atsakovės gynybinė pozicija, siekiant, kad ginčo santykiuose dalyje dėl nuostolių priteisimo bÅ«tų taikomos CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė suprato, jog susitarimu dalinamas J. N. palikimas, o ne tariamasi dėl jai priklausančio turto neatlygintinio perleidimo.Teismas nepagrįstai vadovavosi dovanojimo institutÄ reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, sprendžiant nuostolių priteisimo klausimÄ . Skirtingai, nei atsakovė nurodo savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, susitarimo esmė buvo ne neatlygintino atsakovei nuosavybės teise priklausančio dovanojimo sandorio sudarymas ateityje ieÅ¡kovo naudai, o bÅ«tent paveldimo turto pasidalinimas, kuriuo abi susitarimo Å¡alys prisiėmė tam tikras teises ir pareigas, kad jis bÅ«tų įgyvendintas: ieÅ¡kovas nepriėmė (atsisakė priimti) savo neveiksnios motinos vardu, ko pasekoje atsakovei atiteko visas J.

N. palikimas, o atsakovė prisiėmė pareigÄ , įgijusi visÄ palikimÄ , perleisti preliminariame susitarime nurodytÄ jo dalį ieÅ¡kovui.IÅ¡ bylos medžiagos (ir iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 medžiagos) matyti, kad atsakovės argumentai dėl ginčo sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybių yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, prieÅ¡tarauja surinktiems įrodymams. Tai patvirtina 2013-12-12 atsakovės apklausos protokolas Kauno apskrities VPK NTV; atsakovės globotinės E. R. 2013-12-13 duoti parodymai; 2014 m. gegužės 27 d.

Lazdijų rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio stenograma.Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219¬780/2014, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstavo, kad ieÅ¡kovas su kita įpėdine - ieÅ¡kovo motinos seserimi - atsakove I. S. - 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimÄ dėl palikėjo turto pasidalijimo, kas laikytina prejudicine aplinkybe, kurios papildomai įrodinėti Å¡alims nereikia.Atsakovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį, ieÅ¡kovo atžvilgiu ne tik pasielgė itin nesÄ Å¾iningai, bet ir vėliau, pasinaudodama tokia iÅ¡skirtinai jai palankia padėtimi, iÅ¡ to nepagrįstai gavo naudos, t. y. vietoje ½ J.

N. palikimo dalies gavo visÄ palikimÄ . Atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. atsisakius perleisti ieÅ¡kovui preliminariajame susitarime numatytÄ turtÄ , ieÅ¡kovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu pretenduoti į jai priklausančiÄ J. N. palikimo dalį. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina nuostolių už preliminaraus susitarimo nevykdymÄ suma iÅ¡ viso sudaro 15 173,50 Eur.Nepagrįstais turėtų bÅ«ti laikomi atsakovės argumentai, kuriais ji bandė pateisinti savo atsisakymÄ Ä¯vykdyti preliminariuoju susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t.y. ieÅ¡kovas esÄ nesirÅ«pino sodyba, nepadėjo tvarkyti dokumentų.

Remiantis preliminaraus susitarimo sÄ lygomis, ieÅ¡kovas net neprendavo į sodybÄ , be to, atsakovė niekada jokios pagalbos ieÅ¡kovo neprašė, jokių įgaliojimų tvarkyti palikimo priėimo dokumentus nebuvo iÅ¡davusi ir tokius argumentus pirmÄ kartÄ iÅ¡sakė tik nagrinėjant bylÄ Lazdijų rajono apylinkės teisme.Nepagrįsti teismo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. IeÅ¡kovas nebuvo nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. nustatytas specialusis subjektas, nei palikimÄ priėmęs įpėdinis (įpėdinio atstovas) paveldėjimo byloje, kuriam iÅ¡duodamas notaro liudijimas apie teisę gauti duomenis apie palikėjo turtÄ , todėl tol, kol nekilo ginčas su atsakove, ieÅ¡kovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikrinti reigistrų duomenis ir/ar atsakovės teiginių tikrumÄ .

IeÅ¡kovo ir atsakovės sudaryto preliminaraus susitarimo esmė ir prasmė bÅ«tent ir lėmė, kad atsakovė faktiÅ¡kai galėjo perleisti atsakovui paveldėtÄ turtÄ tik tuomet, kai bus užbaigta paveldėjimo procedÅ«ra, iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į turtÄ vieÅ¡ajame registre, apie kÄ , privalėjo informuoti atsakovė.2012 m. lapkričio 19 d. notarės praneÅ¡imas niekaip neįrodo, kad ieÅ¡kovas juo galėjo bÅ«ti informuotas apie dar neįvykusį faktÄ , t.y. 2013 m. sausio mėnesį iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .Nesuprantama, kokių aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti pagrindinę turto dovanojimo sutartį, ieÅ¡kovas turėjo imtis, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį ir kodėl jis turėjo raginti ar reikÅ¡ti pretenzijas atsakovei dėl ginčo preliminariosios sutarties nevykdymo, jei iki pat 2013 m. liepos 28 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nebuvo kilęs joks ginčas.Nesuprantama, kokias aplinkybes dėl senaties termino taikymo turėtų pagrįsti pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad atsakovė savo pareiÅ¡kime notarei iÅ¡ karto nurodė kitÄ tos pačios eilės įpėdinę - savo seserį, ieÅ¡kovo motinÄ , todėl ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , ji nenuslėpė.Kad atsakovė savo nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ iÅ¡vieÅ¡ino, jas įregistruodama VÄ® Registrų centre, nepakanka konstatuoti, kad atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.Nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai jau iÅ¡davus jai paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ Lazdijų rajono apylinkės teisme nurodė, kad palikimÄ ji galutinai priėmė 2013 m. birželio mėnesį, tai patvirtino ir atsakovės sÅ«nus, nors Å¡ioje byloje atsakovė jau nurodo kitokias palikimo priėmimo ir turtinių teisių įregistravimo datas ir neigia aplinkybes, kad tvarkėsi dokumentus iki pat 2013 m. birželio mėnesio. Tai akivaizdžiai įrodo atsakovės nenuoseklumÄ , nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį nuslėptį tikrÄ sias aplinkybes.IeÅ¡kovas, atsakovei esant jo artimai giminaitei, besÄ lygiÅ¡kai ja pasitikėjo, pats paveldėjimo procedÅ«roje atsisakęs palikimo atsakovės naudai nedalyvavo ir tik atsakovei atsisakius vykdyti preliminaraus susitarimo sÄ lygas susitikimo metu 2013-07-28, ieÅ¡kovas galėjo sužinoti ir suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

BÅ«tent Å¡i data turėtų bÅ«ti laikoma senaties termino reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo eigos pradžia (CK 1.127 str. 1 d.).IeÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (LR CK 1.130 str. 2 d.). Atsakovė iki pat 2013 m. liepos 28 d. tvirtino, jog palikimo dokumentai tebetvarkomi, taip sudarydama įspÅ«dį, kad susitarimas dėl palikimo pasidalinimo negali bÅ«ti įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių. Aplinkybė, kad tokie atsakovės veiksmai, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad senaties eiga prasidėjo tik 2013 m. liepos 28 d. atsakovei pripažinus, kad susitarimo vykdyti ji neketina, o visÄ palikimÄ jau yra perleidusi.

Teismas pakankamai Å¡aliÅ¡kai sprendė ir kvalifikavo Å¡alių veiksmus.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skunda amesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: IeÅ¡kovas tiek kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tiek ir nagrinėjant civilinę bylÄ teisme, siekė įrodyti, kad atsakovė prelimanariu 2012 m. gegužės 6 d. susitarimu įsipareigojo ieÅ¡kovui padovanoti lentelėje nurodytÄ turtÄ .

Todėl teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė bÅ«tų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintÄ turtÄ , neprieÅ¡tarauja byloje nustatytai objektyviai tiesai. Apeliaciniame skunde iÅ¡keliama visiÅ¡kai nauja versija, apie tarp Å¡alių galimas ateityje sudaryti pagrindines sutartis, kurios nebuvo minimos nagrinėjant bylÄ teisme. Apeliacinio skundo argumentai yra prieÅ¡taringi ir tuo aspektu, kad vienu metu siekiama įrodyti, kad buvo preliminarus susitarimas ateityje sudaryti sandorį ir kad jau buvo sudarytas susitarimas dėl turto pasidalijimo.

IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad tarp jo ir atsakovės pasiraÅ¡yta 2012-05-06 lentelė vertintina, kaip susitarimas dėl J. N. palikimo pasidalijimo. Tačiau, Å¡iuo susitarimu nebuvo susitarta dėl paveldimo turto pasidalijimo tvarkos ir bÅ«do, nes nebuvo dviejų esminių sutarties sÄ lygų (Å¡alių sutikimo, kad visÄ turtÄ paveldėtų viena atsakovė ir Å¡alių susitarimo, kad atsakovė padalins nekilnojamÄ jį turtÄ visoms susitarimo Å¡alims). IÅ¡ lentelės turinio tik galima numanyti, kokio turto kuri Å¡alis pageidauja, bet nėra jokių galimybių nuspėti kuris bÅ«tent iÅ¡ trijų sutarties dalyvių priims palikimÄ ir kas konkrečiai padalins turtÄ .

IÅ¡ atsakovės parodymų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad pasiraÅ¡ymo lentelėje momentu, atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas turi įgaliojimus turtui padalinti ir jis padalins lentelėje nurodytÄ turtÄ , o ne atsakovė. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad lentelė buvo sudaryta paties ieÅ¡kovo iniciatyva ir pagal jo diktuojamas sÄ lygas. Atsakovei suvokiant, kad ji turės padalinti savo brolio turtÄ , su tokiu padalijimo bÅ«du nebÅ«tų sutikusi, nes nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad jos brolio turtas niekada nepriklausė, kaip beje, ir pačiam ieÅ¡kovui, nes jos brolio turto dalis turėjo atitekti ieÅ¡kovo motinai, o ne jam pačiam.

Apeliacinio skundo argumentas, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl J. N. palikimo pasidalijimo, atmestinas ir tuo pagrindu, kad toks susitarimas turėjo bÅ«ti įformintas notarine sutartimi, kuri privalo bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ajame registre (LR CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, pažymėtina, kad patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo susitarimÄ , dėl paveldėto turto pasidalijimo pripažinti galiojančiu. Apeliantas neteikė įrodymų, kad susitarimas su atsakove dėl paveldėto turto pasidalijimo buvo įformintas notarine sutartimi.

IeÅ¡kovas nuosekliai siekia suklaidinti teismÄ , nurodydamas, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovas su kita įpėdine - ieÅ¡kovo motinos seserimi - atsakove I. S. - 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimÄ dėl palikėjo turto padalijimo. IeÅ¡kovas Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis priėmė savo motinos vardu J.

N. palikimÄ aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti palikimÄ iÅ¡ karto po jo mirties. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas niekada 2012-05-06 lentelės nelaikė susitarimu dėl palikėjo turto pasidalijimo, nes laikėsi pozicijos, jog J. N. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovas Lazdijų rajono apylinkės teismui bÅ«tų teikęs ieÅ¡kinį dėl 2012-05-06 susitarimo pripažinimo sudarytu bei įpareigojimu atlikti konkrečius veiksmus. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė Lazdijų rajono apylinkės teisme patvirtino susitarimo bÅ«tent dėl palikimo psidalinimo sudarymo faktÄ .

Tai yra tik iÅ¡vedžiojimai, kadangi atsakovė nieko panaÅ¡aus nėra teigusi, duomenų patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra. Nepagrįstas bei prieÅ¡taraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ J. N. palikimÄ buvo iÅ¡duotas tik todėl, kad jis nepriėmė (atsisakė priimti) savo neveiksnios motinos vardu palikimo ir, tokiu bÅ«du, įvykdė susitarime prisiimtÄ savo įsipareigojimÄ . Tačiau, Å¡ie argumentai prieÅ¡tarauja objektyviai tiesai bei civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytoms aplinkybėms.

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo konstatuota, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga bei suklaidino ieÅ¡kovÄ , ir kad jis bÅ«tent jos neteisėtų veiksmų įtakotas, atsisakė tolimesnių paveldėjimo veiksmų. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nustytas faktas, kad atsakovė notarui pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl J. N. palikimo priėmimo, nurodžiusi, kad be jos, yra dar viena jstatyminė įpėdinė- jos sesuo V. M.. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį parodo tai, jog atsakovė po palikimo priėmimo klaidino ieÅ¡kovÄ nurodydama, kad vis dar tvarko dokumentus, taip sudarydama įspÅ«dį, kad ji ketina vykdyti susitarimÄ bei tai, kad atsakovei buvo puikiai žinoma, jog, ieÅ¡kovas savo neveiksnios motinos vardu atsisakęs jai priklausančios J.

N. palikimo dalies, vėliau negalės pretenduoti į J. N. palikimo dalį. Tačiau, Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų, prie apeliacinio skundo nepateikiama.Teismui visiÅ¡kai pagrįstai pripažinus, kad 2012-05-06 susitarimas yra preliminari sutartis, ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo (padovanojimo), teisėtai taikytos CK 6.465 straipsnio 2 normos. IeÅ¡kovas nepatyrė jokių pasirengimo priimti dovanÄ iÅ¡laidų, bent jau tokių iÅ¡laidų neįrodinėjo.

Atsakovė yra garbaus amžiaus (75-erių metų), pagrindinio išsilavinimo, neturinti gyvenimiškos patirties teisiniuose dalykuose, todėl atsakovui, kuris yra teisininkas, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, buvo lengva manipuliuoti ieškove, liepti jai pasirašyti lentelėje, suklaidinant, kad jis turi teisę spręsti dėl J. N. palikimo padalijimo. Byloje nėra duomenų, kad po šios lentelės pasirašymo, ieškovas, būtų bendradarbiavęs su atsakove, rūpinęsis paveldėjimo reikalais, padėjęs atsakovei ar panašiai.

Vertinant ieÅ¡kovo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2012 m. lapkričio 19 d. notarės praneÅ¡imas niekaip neįrodo, kad ieÅ¡kovas juo galėjo bÅ«ti informuotas apie dar neįvykusi faktÄ , t.y. 2013 m. sausio mėnesio iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas notarės 2012 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu, kad bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei, priėmusiai palikimÄ , jeigu ieÅ¡kovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje. IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo yra akivaizdu, kad visos reikiamos procedÅ«ros, tam, kad užbaigti J. N. paveldėjimo bylÄ , iÅ¡duodant įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimÄ , jau yra atliktos.Apeliacinio skundo turinyje ypatingai akcentuojami puikÅ«s ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei apeliuojama į atsakovės sÄ Å¾inę, tačiau tolimesni ieÅ¡kovo veiksmai, tai kategoriÅ¡kai paneigia bei patvirtina, kad tarp jų niekada nebuvo santykių paremtų tarpusavio supratimu, pagarba bei pasitikėjimu.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė privalėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie jai iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kad atsakovė privalėjo informuoti apie savo nuosavybės teisių įregistravimÄ VÄ® Registrų centre, atsakovė privalėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovui sudaryti dovanojimo sutartį.

Å iuo konkrečiu atveju atsakovė tokių pareigų neturėjo ir neprivalėjo bÅ«ti aktyvi.Net jeigu vertinti, kad susitarimo įvykdymo terminas nebuvo apibrėžtas konkrečiu įvykiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo, nuosavybės teisių įregistravimo VÄ® Registrų centre, senaties terminas kreipiantis ieÅ¡kovui į teismÄ buvo praleistas.Å iuo atveju pagrindinės sutarties sudarymo terminas suėjo 2013-05-06. Todėl, kaip minėta, ieÅ¡kinio senaties terminas dėl preliminaries sutarties nevykdymo ir nuostolių priteisimo prasidėjo 2013-05-06 ir baigėsi 2016-05-06.

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016-06-30. Todėl jam taikytinos CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.Dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, Lazdijų rajono apylinkės teisme, galutinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiame teisme buvo priimtas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi.

Tačiau, ieÅ¡kovas tik po pusės metų, nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos, nusprendė kreiptis į teismÄ , tuo pats prisiimdamas rizikÄ , kad ieÅ¡kinys bus atmestas dėl senaties termino praleidimo. Kokios priežastys sutrukdė ieÅ¡kovui tęsti savo pažeistų teisių gynybÄ ir iÅ¡ karto kreiptis į teismÄ , kai tik tapo aiÅ¡ku, kad jo pažeistų teisių pasirinktas gynybos bÅ«das buvo neteisingas, ieÅ¡kovas nenurodė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsnius), neteisingai vertino 2012 m. gegužės 6 d. Å¡alių susitarimÄ pasidalinti J. N. palikim, kuriuo atsakovė, priėmusi palikimÄ , įsipareigojo ieÅ¡kovui perleisti ½ dalį paveldėto J.

N. turto, dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė bÅ«tų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintÄ turtÄ . Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. N., pagal įstatymÄ jo turtÄ turėjo teisę paveldėti mirusiojo seserys: atsakovė I. S. ir ieÅ¡kovo globotinė – jo motina V. E. M., kuri nuo 2008 m. pripažinta neveiksnia.IeÅ¡kovas, kaip neveiksnios įpėdinės globėjas, per įstatyme nustatytÄ terminÄ Ä¯ notaro kontorÄ pareiÅ¡kimo dėl jo motinos brolio J.

N. palikimo priėmimo motinos V. E. M. vardu ar atsisakymo jį priimti nepateikė. 2012 m. gegužės 6 d. Å¡alys pasirašė laisvos formos susitarimÄ (lentelės forma), kuriuo susitarė pasidalinti lentelėje nurodytomis dalimis turtÄ (pinigines lėšas banke, miÅ¡kÄ ir žemę). Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2012 11 19 raÅ¡tu Nr. 14 informavo ieÅ¡kovÄ Â apie tai, kad jeigu iki 2012 m. gruodžio 5 d. jis nepateiks sprendimo apie mirusiojo palikimo priėmimÄ arba jo atsisakymÄ , tada paveldėjimo teisės liudijimas bus iÅ¡duotas įpėdinei, priėmusiai palikimÄ .

Atsakovei 2013 01 04 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 35 į mirusiojo J. N. palikimÄ . Atsakovė paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, 2, 0421 ha miÅ¡ko ir 4, 46 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 2013 06 25 dovanojimo sutartimi padovanojo sÅ«nui R. S.. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad atsakovei atsisakius perleisti ieÅ¡kovui preliminariajame susitarime pasidalintÄ turtÄ , ieÅ¡kovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančiÄ J.

N. palikimo dalį. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ieÅ¡kovas patyrė 15173,50 Eur žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kinyje jis įvertino turto, kuris jam turėjo atitekti pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas, vertės pinigine iÅ¡raiÅ¡ka: 1/2 dalis piniginių lėšų - 6942,73 Eur, miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo vertė - 6000 Eur, 3 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo vertė - 2230,77 Eur, iÅ¡ viso - 15173,50 Eur nuostolių, kuriuos ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, jo neįrodžius.    Dėl Å¡alių sudaryto susitarimo aiÅ¡kinimoCivilinės prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Tam, kad asmuo bÅ«tų teismo įpareigotas vykdyti prievolę kito asmens naudai, turi bÅ«ti konstatuotas atitinkamas faktinis ir teisinis pagrindas. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieÅ¡taraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taip pat apima ir asmens teisę laisvai spręsti sudaryti sutartį ar ne; niekas negali bÅ«ti verčiamas sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2dalis).

Asmens pažadas negali bÅ«ti prilyginamas savanoriÅ¡kam įsipareigojimui sudaryti sutartį sutarties laisvės principo iÅ¡imties prasme, jeigu tokios teisinės reikÅ¡mės jam nesuteikta įstatymu. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar sutarties Å¡alių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma bÅ«tina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja Å¡alių tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrÄ jį turinį, nustačius, kas yra sutarties Å¡alys, ir tikrÄ jÄ jų valiÄ â€“ kokias tarpusavio teises ir pareigas Å¡alys prisiėmė tarpusavio susitarimu, Å¡iuo aspektu neturi esminės reikÅ¡mės tai, kaip Å¡alys sutartį pavadino.

Tuo atveju, kai faktinis sutarties turinys - Å¡alių tarpusavio įsipareigojimai - atitinka įstatyme apibrėžtÄ tam tikros sutarties turinį, sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti taikomi materialiniai įstatymai reglamentuojantys tuos sutartinius santykius. Nuosavybės teisės perleidimas gali įvykti įvairių sutarčių pagrindu (pvz. pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo, kt.), jis gali bÅ«ti tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis; sutarties Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų turinys skirtingose nuosavybės perleidimo sutartyse skirtingas.

Be to, sprendžiant, ar Å¡alys turi sutartinių prievolių viena kitai, bÅ«tina konstatuoti sutarties sudarymo faktÄ kaip tokį; Å¡iuo aspektu sutartinių santykių kvalifikavimas svarbus tam, bÅ«tų nustatyta, ar sutartis realinė ar konsensualinė. Realinė nuosavybės perleidimo sutartis, pvz., dovanojimo, negali bÅ«ti pripažinta sudaryta, jeigu nėra perduotas sutarties objektu esantis daiktas (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytas aplinkybes, į tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant 2012 m. gegužės 6 d. pabraižytÄ lentelę, nustatė, kad Å¡alių susitarimas atitinka preliminarios sutarties bÅ«tinus požymius, ir kad Å¡alys ketino ateityje sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė bÅ«tų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintÄ turtÄ .

Atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto perleidimo - dovanojimo sutartį, teismas taikė CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatas. teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, įrodymų vertinimu bei padarytoms iÅ¡vadoms. Apeliantas teigia, kad tarp jo ir atsakovės pasiraÅ¡yta 2012-05-06 lentelė vertintina, kaip susitarimas dėl J. N. palikimo pasidalijimo. Teigia, kad Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas savo motinos vardu dėl akių atsisakys (nepriims) jai priklausančios palikimo dalies ir visÄ J.

N. palikimÄ priims tik atsakovė, kuri vėliau tiesiog perleis ieÅ¡kovui jo motinai priklausančiÄ Â½ dalį palikimo ir šį savo įsipareigojimÄ jis įvykdė. Pagal CK 5.70 str. 1 dalį įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru susitarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre. Ä®pėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieÅ¡kinį turtÄ padalija teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad susitarimo metu (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 5.70 str. 1 d., 1.93 str. 3 d. ir 4 d.) nekilnojamojo daikto padalijimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma ir Å¡io reikalavimo pažeidimo padariniai - įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju 2012-05-06 lentelė yra paprastos raÅ¡ytinės formos, apeliantas nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti pasidalijimo sandorį galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d.), todėl toks susitarimas nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jÄ sudariusios Å¡alys.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas su kita įpėdine - ieÅ¡kovo motinos seserimi - atsakove I. S. - 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimÄ dėl palikėjo turto pasidalijimo ir Å¡i aplinkybė laikytina prejudicine aplinkybe, kurios įrodinėti Å¡alims nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė neturi bÅ«ti vertinama atsietai, neatsižvelgiant į byloje esančių nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumÄ .

Kaip teigia pats apeliantas 2012-05-06 susitarimas – preliminarus. Susitarime (lentelėje) nėra iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia priimti ar atsisakyti palikėjo J. N. turto paveldėjimo.Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ ( CK 5.50 straipsnio 1dalis). Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009; kt.) Bylos duomenys patvirtina, kad mirusiojo J.

N. įstatyminė įpėdinė buvo ieÅ¡kovo motina, o ne ieÅ¡kovas kaip jos globėjas, kuris globotinės vardu nesikreipė į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, jam nuo notarės 2012 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imo buvo žinoma, kad visos paveldėjimo procedÅ«ros atliktos ir atsakovei bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, jeigu ieÅ¡kovas kaip įstatyminės įpėdinės, globėjas neįgyvendins globotinės teisių į jai tenkančiÄ palikimo dalį, tačiau Å¡ių teisių CK 5. 50 str. 2 d. numatytais bÅ«dais neįgyvendino.

Pažymėtina ir tai, kad V. E. M. mirė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas pagal 2014 02 06 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ priėmė motinos palikimÄ ir tik po to 2014 02 21 kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ priteisimo, tačiau ieÅ¡kinys netenkintas (prijungtos civ. bylos Nr.2-219-780/2014 medžiaga). Apelianto procesiniuose dokumentuose teigiama, kad ieÅ¡kovas susitarė su atsakove, kad savo motinos vardu tik dėl akių atsisakys (nepriims) jai priklausančios palikimo dalies ir visÄ J.

N. palikimÄ priims tik atsakovė, kuri vėliau tiesiog perleis ieÅ¡kovui jo motinai priklausančiÄ Â½ dalį palikimo. Tačiau skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 priimtame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime, peržiÅ«rėtame apeliacine bei kasacine tvarka, konstatuota, kad norėdamas iÅ¡vengti sudėtingų teisinių palikimo priėmimo savo motinos vardu procedÅ«rų, jis sÄ moningai ir laisva valia nusprendė nepriimti J. N. palikimo savo neveiksnios motinos vardu, nes nuosavybės teisę į palikėjo turto dalį savo globotinei jis nusprendė įgyti ne paveldėjimo teisės bÅ«du, o kitu pagrindu – susitaręs, kad atsakovė I.

S. ateityje perleis ieÅ¡kovo motinai dalį palikimo, prieÅ¡ tai jį priėmusi viena. Nei civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 priimtame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime, nei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutartyse, nei Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2013 12 13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (prijungtos civ. bylos Nr.2-219-780/2014 1 tomas, b. l. 37-38) nekonstatuota, kad ieÅ¡kovas buvo kaip nors įtakotas, suklaidintas atsakovės ir ne laisva valia atsisakė jo motinai priklausančios palikimo dalies, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai.

IÅ¡ Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus  2013 12 13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (prijungtos civ. bylos Nr.2-219-780/2014 1 tomas, b. l. 37-38) matyti, kad apklausiama liudytoja I. S. patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma iÅ¡ geranoriÅ¡kų paskatų pasirašė 2012 05 06 laisvos formos susitarimÄ dėl mirusio brolio turto pasidalijimo, tačiau vėliau, pabaigusi visas dokumentų tvarkymo procedÅ«ras, nusprendė Å¡io susitarimo nesilaikyti, kad nesiÅ«lė A.

M. atsisakyti savo dalies į mirusiojo turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje nustatytų susitarimo sudarymo aplinkybių, jo turinio, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, galima konstatuoti, jog atsakovė 2012 05 06 susitarimu pažadėjo ateityje perleisti (padovanoti) jame nurodytÄ turtÄ ieÅ¡kovo motinai. Pažado padovanoti turtÄ nesilaikymo teisinės pasekmės reglamentuojamos CK 6.465 straipsnio 2 dalyje, pagal jÄ asmuo, kuriam buvo pažadėta kÄ nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovanÄ , atlyginimÄ , jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.

Todėl ieÅ¡kovui neįrodžius, kad jis patyrė pasirengimo priimti dovanÄ iÅ¡laidų, kai atsakovė neįvykdė pažado dovanoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio netenkino. Apelianto argumentai, kad 2012 05 06 susitarimu Å¡alys pasidalino palikimÄ , kad atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį ieÅ¡kovo atžvilgiu ne tik pasielgė itin nesÄ Å¾iningai, bet ir iÅ¡ to nepagrįstai gavo naudos, nes vietoj ½ J. N. palikimo dalies gavo visÄ palikimÄ , atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 25, 27, 29, 30 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytini nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

    Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo nurodomos senaties termino atnaujinimo priežastys yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nelaikytinos svarbiomis ir pakankamomis ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. Apeliantas teigia, kad apie pažeistÄ teisę sužinojęs tik 2013 m. liepos 28 d., kuomet atsakovė nurodė, jog susitarimas negalioja ir jog turtÄ padovanojo sÅ«nui ir tokiu bÅ«du supratęs, jog ji šį turtÄ laiko savo asmenine nuosavybe, kad jis iki kol nekilo ginčas su atsakove, ieÅ¡kovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikrinti reigistrų duomenis ir/ar atsakovės teiginių tikrumÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiuoti nuo apelianto nurodytos datos ar jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui aplinkybė apie atsakovės paveldimo turto apimtį bei palikimo priėmimÄ turėjo bÅ«ti žinoma žymiai anksčiau, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas notarės 2012 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu, kad bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei, priėmusiai palikimÄ , jeigu ieÅ¡kovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje, todėl turėjo suprasti, kad visos reikiamos procedÅ«ros, tam, kad užbaigti J.

N. paveldėjimo bylÄ , iÅ¡duodant įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimÄ , jau yra atliktos, todėl pats kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėjo domėtis 2012 m. gegužės 6 d. susitarimo įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai, o jo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. Dėl atmesto reikalavimo priteisti nuostolius Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi dovanojimo institutÄ reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, sprendžiant nuostolių priteisimo klausimÄ , tačiau teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu apelianto pozicijai nepritarė ir pasisakė Å¡ios nutarties 24-30 punktuose, todėl nekartoja.

Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymÄ , nustatęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei nuostolių padarymo fakto nei dydžio, susijusių su pasiruoÅ¡imu priimti dovanÄ , su investavimu į pažadėtÄ padovanoti turtÄ , jo iÅ¡laikymu ar pagerinimu (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pritaria Å¡iai iÅ¡vadai. Nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė (CK 6. 246-6.249 str.) Byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis turėjo su pažadėto padovanoti turto iÅ¡laikymo, jo pagerinimo iÅ¡laidų. Tai, kad ieÅ¡kovas kaip nuostolius nurodė 15173,50 Eur negauto turto, kuris jam turėjo atitekti pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas, vertės pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, nesudaro pagrindo pripažinti esant atsakovės veiksmus neteisėtais bei lėmusiais žalos atsiradimÄ (CK 6.246, 6. 247 str., 6.249 str.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis), tačiau apeliantas nuÅ¡alinimo teise nesinaudojo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti atsakovei iÅ¡ apelianto atsakovės turėtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Minėtų iÅ¡laidų dydį patvirtina 2017 m. sausio 26 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 8 bei pinigų priėmimo kvitas Nr.888364.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktÄ maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ gali bÅ«ti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl atsakovei iÅ¡ apelianto priteistinos 600 Eur iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteisiamos 4,64 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei I. S..Priteisti valstybei iÅ¡ A. M. 4,64 Eur (keturis Eur ir 64 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Dalė Burdulienė                                                                               Raimondas Buzelis