Legislator Case Law & Legislation
2017-01-11 Nr. AB-1278-3-61-3-04276-2016-1 AI generated

2017-01-11 Nr. AB-1278-3-61-3-04276-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-01-11 Nr. AB-1278-3-61-3-04276-2016-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-01-11 Nr. AB-1278-3-61-3-04276-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-69-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04276-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekė apskųsti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kurį gavo 2016 m. rugpjūčio 24 d. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, skundas teismui turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo, toks terminas buvo nurodytas ir skundžiamame sprendime, taigi paskutinė diena skundui dėl šio sprendimo paduoti (atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. buvo šeštadienis) buvo 2016 m. rugsėjo 26 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą padavė tik 2016 m. spalio 28 d., akivaizdžiai praleidęs ABTĮ nustatytą terminą.

Nors pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas teismo iniciatyva. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis terminą skundui paduoti skaičiavo nuo atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. BR6-11854 gavimo dienos. Toks skundo padavimo termino skaičiavimas buvo nepagristas, nes pareiškėjas teikė skundą ne dėl atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. BR6-11854, o dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 237102 panaikinimo. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Akcentuotina, jog skundžiamame 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi tai, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą nusprendė kreiptis į atsakovą, išdėstydamas savo nesutikimą su jo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 237102, nesudarė pagrindo spręsti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti šį skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas M. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. BR6-11854 patikslino 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. BR6-10047 nurodytą poziciją, todėl šie sprendimai vertintini kaip vienas aktas. Be to, įpareigojimai pareiškėjui buvo nustatyti būtent atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu, kurį pareiškėjas gavo 2016 m. spalio 1 d., todėl terminas skundui dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. BR6-10047 paduoti skaičiuotinas nuo 2016 m. spalio 1 d.

Nustačius, kad pareiškėjas vis tik praleido terminą skundui paduoti, jis prašo atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas paaiškina, jog iki atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. BR6-11854 pateikto atsakymo jis tikėjosi, kad atsakovas pakeis ar net panaikins pirmuoju sprendimu skirtas sankcijas ir ginčą pavyks išspręsti neteismine tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, kas laikytina papildomu pagrindu praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis terminą skundui paduoti praleido ne dėl netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, bet dėl klaidos. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl sunkios materialinės padėties jis negalėjo pasinaudoti teismine gynyba, praleido daug laiko ieškodamas finansinių šaltinių. Be to, siekiant pateikti svarius įrodymus, jam teko atlikti kitus veiksmus (atlikti geodezinius matavimus ir juos įregistruoti), kurių sparta nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo vertinimu, jis į teismas kreipėsi per protingą laiką nuo dėl ne nuo jo valios susiklosčiusių objektyvių aplinkybių pabaigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. S. siekė panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 237102.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo nepriėmė nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nebuvo svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti teismo iniciatyva.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad jis termino skundui paduoti nepraleido, o pripažinus šį terminą praleistu, prašo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje TA502-69/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl skundžiamo atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 237102 (b. l. 14-20), kurį gavo 2016 m. rugpjūčio 24 d., į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. (žyma ant skundo, b. l. 1-5). Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo terminą skundui paduoti skaičiuoti nuo tos dienos, kai jis gavo atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (b. l. 25-26), t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. (žyma ant voko, b. l. 12), kadangi šie du sprendimai turėtų būti vertinami kaip vienas aktas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimų turiniu, su pareiškėjo nuomone nesutinka, kadangi pastaruoju raštu tik buvo atsisakyta pakartotinai nagrinėti jo anksčiau pateiktus duomenis ir panaikinti ankstesnius sprendimus, įskaitant 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą. Taigi, termino atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimui Nr. 237102 apskųsti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo šį sprendimą – 2016 m. rugpjūčio 24 d., o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šio termino pabaiga buvo 2016 m. rugsėjo 26 d., atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. buvo ne darbo diena ir todėl termino pabaigos diena laikytina po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 str. 4 d.). Taigi, pareiškėjas daugiau nei mėnesiu praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo atsižvelgti į skundžiamo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo pabaigoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytą šio sprendimo apskundimo tvarką ir ja vadovautis.

Pareiškėjas laisva valia ir savo nuožiūra pasirinko kitokį elgesio būdą, todėl kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, t. y. kad jis galbūt praleis terminą skundui paduoti nurodyta tvarka ir taip neteks teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjo teiginiai, kad tokį sprendimą nulėmė jo prasta finansinė padėtis, nagrinėjamu atveju nelaikytini pakankamai svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, kadangi teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. ir 11 str.) ir galimybę būti visiškai ar iš dalies atleistiems nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.).

Pareiškėjas neteigė bandęs pasinaudoti šiomis galimybėmis arba kad jam buvo sudarytos kliūtys jomis pasinaudoti. Be to, nusprendęs kreiptis į teismą, pareiškėjas atstovo (advokato padėjėjos) paslaugomis pasinaudojo (2016 m. spalio 18 d. sąskaita - faktūra už teisines paslaugas, b. l. 32; 2016 m. spalio 21 d. atstovavimo sutartis, b. l. 36), bet duomenų apie lėšų atstovo paslaugoms apmokėti rinkimo trukmę nepateikė, to negalima nustatyti ir iš pateiktų banko išrašų (b. l. 43-45, 47-49), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su prasta finansine padėtimi, atmestini.

Bylos duomenimis nebuvo patvirtintas ir pareiškėjo teiginys, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl būtinybės atlikti ir įregistruoti geodezinius žemės matavimus, kadangi, remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 9-10), šių ribų patikslinimas parengtas 2016 m. birželio 23 d. (b. l. 13), tačiau prašymas pakeitimus įregistruoti pateiktas tik 2016 m. spalio 18 d. (2016 m. spalio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10 p., b. l. 8).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiais aspektais nėra pagrindo pripažinti svarbių priežasčių terminui atnaujinti egzistavimą.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo nuomone, kad jis terminą skundui paduoti praleido nežymiai, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, šis terminas buvo praleistas daugiau nei mėnesiu. Be to, akcentuotina, jog maža termino praleidimo trukmė pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės tik vertinant, ar yra pakankamai svarbios priežastys atnaujinti terminą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015). Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir pakankamai svarbios atnaujinti terminą skundui paduoti, nusprendžia pareiškėjo prašymo atnaujinti šį terminą netenkinti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė