2021-03-24 Nr. AB-5992-3-61-3-03841-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1980-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03841-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“ (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas remiantis Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. pažyma Nr. O5-E-461 „Dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2010-2019 metų investicijų“ (toliau – ir Pažyma), kurioje, pareiškėjo manymu, padaryta neteisinga išvada, jog Bendrovė nepatyrė sąnaudų, įsigydama Pažymos 1 lentelėje parodytą nuomininko investicijomis sukurtą turtą Nr. 1-5, todėl Pažymoje šis turtas nagrinėjamas 0 verte. Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės taryba ir UAB „Litesko“ (toliau – ir Nuomininkas) 2000 m. gruodžio 27 d. pasirašė su Bendrove (toliau – ir Nuomotojas) šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nr. 1-K (toliau – ir Šilumos ūkio sutartis), pagal kurios priedą Nr. 1 – 2000 m. gruodžio 27 d.

Turto nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis) Bendrovė jai priklausantį turtą – Palangos centralizuoto šilumos tiekimo ūkį, išnuomojo Nuomininkui iki 2016 m. birželio 15 d. Nuomos sutarties V skyriuje buvo numatyta turto nuomos kaina, IV skyriuje šalys numatė nuomos mokesčių atsiskaitymo tvarką. Vadovaujantis Nuomos sutarties IV skyriaus 5 punktu, Nuomininkui nurodyta vykdyti visus turto pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbus, numatytus Šilumos ūkio sutartyje, turto atnaujinimui ir modernizavimui atlikti. Pasibaigus Šilumos ūkio sutarties terminui, 2016 m. gegužės 31 d. tarp Bendrovės ir Nuomininko buvo pasirašytas Turto perleidimo / grąžinimo priėmimo perdavimo aktas (toliau – ir Aktas), kurio 3 punkte nurodyta, kad Nuomos sutarties pagrindu Bendrovės Nuomininkui per visą sutarties laikotarpį tinkamai pateiktų nuomos mokesčio Nr. 4 sąskaitų suma yra 2 661 765,73 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), taip pat nurodyta, kad turto pagerinimų vertė (po nuolaidos) yra 2 661 765,73 Eur be PVM.

Pagal Šilumos ūkio sutarties 1.8 punktą, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, Bendrovė įsipareigojo nupirkti iš Nuomininko turto pagerinimus. Tai reiškia, kad Nuomininkas turėjo reikalavimo teisę, kylančią iš Šilumos ūkio sutarties, pagal kurią Bendrovė turėjo sumokėti Nuomininkui 2 661 765,73 Eur be PVM už įsigytus turto pagerinimus. Pagal Nuomos sutarties V skyriuje nustatytą tvarką, Nuomininkui buvo skaičiuojamas turto nuomos mokestis, mokėtinas Bendrovei, kurio dalis, pasibaigus Šilumos ūkio sutarčiai, sudarė 2 661 765,73 Eur be PVM.

Todėl turto pagerinimai Bendrovei kainavo 2 661 765,73 Eur be PVM, nes šią sumą pareiškėjas sumokėjo Nuomininkui įskaitymo būdu, todėl patyrė išlaidas. Nuomininkas grąžino išnuomotą turtą, kurį Bendrovė naudoja ekonominėje veikloje. Bendrovė turi tęsti tokio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimą. Aplinkybė, jog jokių tiesioginių mokėjimų už perleidžiamo turto pagerinimus nebuvo atliekama, pareiškėjo manymu, neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimą dėl patirtų / nepatirtų pareiškėjo išlaidų, nes pareiškėjo reikalavimo pagal Nuomos sutartį įskaitymas yra prilyginamas skolos už įsigyjamą turtą apmokėjimui.

Tokiu būdu pareiškėjas už turto pagerinimus pagal Šilumos ūkio sutartį sumokėjo Nuomininkui 2 661 765,73 Eur be PVM, todėl patyrė išlaidas (sąnaudas). Pareiškėjas darė išvadą, kad Taryba nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo įsigytas turtas buvo 0 Eur vertės. Pareiškėjo manymu, Nutarimu buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), teisinio tikrumo ir aiškumo principai. Atsakovas nenustatė teisingų faktinių aplinkybių, jų nesiaiškino, neatliko tyrimo, nenurodė jokių motyvų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Taryba rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 8 straipsnio 10 dalies 6 punktu, 18 dalimi ir pažymėjo, kad energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba, o suderintos investicijos yra vertinamos kaip energetikos įmonių teikiamų paslaugų sąnaudos ir turi įtakos reguliuojamų kainų dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.

5. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. SD-18-185, 2019 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SD-19-192 Tarybai pateikė derinti 2010-2018 metų faktiškai atliktas investicijas, 2019-2020 metų planuojamas investicijas ir UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų investicijų į Palangos šilumos ūkį dėka sukurtą ir pareiškėjai 2016 m. perduotą turtą. Nuomininko grąžintas / perduotas turtas Tarybai pateiktas derinti pradine verte, t. y., nevertinant fakto, kad turtas buvo naudojamas šilumos tiekimo bei kitose veiklose ir dėvėjosi. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad reguliacinės apskaitos kontekste pareiškėjas jokių išlaidų investicijoms atlikti nepatyrė. Atsakovo teigimu, priešinga išvada ne tik neatitiktų realios faktinės situacijos, tačiau ir pažeistų teisės aktuose įtvirtintą mažiausių sąnaudų principą bei nepagrįstai padidintų šilumos kainą vartotojams už Bendrovės teikiamas paslaugas.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nevertino fakto, jog Nuomininko 2005 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpiu atliktos investicijos buvo naudojamos ekonominėje veikloje, t. y. buvo dėvimos, o jų likutinė vertė mažėjo. Nutarimas neapriboja pareiškėjo teisės naudoti turtą ekonominėje veikloje, nekeičia šio turto vertės ir (ar) neapriboja pareiškėjo teisės tęsti šio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimą, t. y. niekaip neprieštarauja Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktam išaiškinimui. Taryba, priimdama sprendimą dėl investicijų ir (ar) turto derinimo, nutarimais nustato veikloje naudojamo turto reguliacinę vertę, t. y. vertę, kuri gali būti traukiama į reguliuojamas kainas. Priimdama Nutarimą, Taryba vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 patvirtintu Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 1 ir 62 punktus Taryba, priimdama Nutarimą, analizavo reguliacinę turto vertę, kuri reikalinga reguliuojamų paslaugų, šiuo atveju šilumos kainoms, nustatyti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį, įskaitant nuomos mokestį Nr. 4, kaip jis apibrėžiamas Nuomos sutarties 5 skyriaus 1 punkte (išnuomoto turto nusidėvėjimo sąnaudos) (toliau – ir Nuomos mokestis Nr. 4), jau buvo įvertintas Komisijai nustatant UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas. Komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 49.8 ir 58 punktai numatė išnuomoto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir normatyvinio pelno įvertinimą, nustatant šilumos kainas (kainų dedamąsias). Tai, kad nuomos mokestis buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ šilumos kainose, patvirtina Komisijos Šilumos skyriaus 2005 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. Š1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. O3-24. 2005 m. nustatant šilumos bazinę kainą, buvo įvertinta 877,17 tūkst. Lt (254,05 tūkst. Eur) Nuomos mokesčio Nr. 4. į 2005 m. šilumos bazinę kainą nuo išsinuomoto turto buvo įskaičiuotas ir normatyvinis pelnas. Vėlesnis šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo reglamentavimas nenumatė šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo, koreguojant šilumos bazinėje kainoje įvertintas išsinuomoto turto nusidėvėjimo sąnaudas. Nuomos mokestis Nr. 4 buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ taikomoje šilumos kainoje, kurią filialas taikė iki 2016 m. gegužės 31 d. ir pareiškėjo taikomoje šilumos kainoje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Jei Taryba suderintų pareiškėjo prašomas derinti investicijas pareiškėjo nurodyta verte, tos pačios sąnaudos, t. y., nusidėvėjimo amortizacijos sąnaudos ir investicijų grąža, kurios jau kartą buvo įtrauktos į šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, pakartotinai būtų įtrauktos nustatant pareiškėjo paslaugų kainas ir šilumos vartotojas, mokėdamas už šildymą, šias sąnaudas padengtų du kartus.

8. Atsakovo teigimu, Nutarimas pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis. Nutarimo preambulėje nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyti ir šio nutarimo priėmimo faktinis pagrindas bei įrodymai – pareiškėjo Tarybai pateikti dokumentai bei Pažyma.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjant bylas dėl Tarybos (anksčiau Komisijos) priimtų sprendimų, ir pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, turi įvertinti, ar atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo suteiktų galių.

11. Teismas nustatė, kad rengiant Pažymą buvo išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo pateiktų derinti investicijų ir turto, kurių bendra suma yra 4 415,2 tūkst. Eur, duomenys. Turto vertinimas pateiktas Pažymos 2 skyriuje, kuriame, įvertinus Nuomos sutarties VI skyriaus nuostatas, nustatyta, jog, pasibaigus Nuomos sutarčiai, pareiškėjas Nuomininkui už perduotą ilgalaikį turtą (atliktas investicijas) neliko skolingas, nes Nuomininko Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus Nuomos sutarčiai Aktu perduotas turtas (atliktos investicijos) padengė Nuomininko pareiškėjui nesumokėtą nuomos mokestį. Nustatęs, jog pareiškėjas nepatyrė sąnaudų, įsigydamas Pažymos 1 lentelėje parodytą turtą, šį turtą nagrinėjo 0 Eur verte. Taip pat Pažymoje nustatyta, jog turto dalys yra sukurtos investicijomis, kurios buvo suderintos Komisijos viešo posėdžio 2007 m. kovo 27 d. protokolu Nr. O2-9 ir Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. O3-61. Taryba, įvertinusi Pažymoje priimtas išvadas dėl UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų į Palangos šilumos ūkį investicijų ir jai 2016 m. perduoto turto, Nutarimu nutarė derinti pareiškėjo 2016 m. iš UAB „Litesko“ perimtą turtą 0 Eur turto verte.

12. Atmesdamas pareiškėjo argumentą, jog Taryba nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog už pagerinimus Nuomininkui buvo sumokėta įskaitymo būdu, todėl išlaidos buvo patirtos, teismas pažymėjo, jog, priimdama sprendimus dėl turto ir (ar) investicijų derinimo, Taryba teisės aktų yra įpareigota nustatyti veikloje, kurios kainos yra reguliuojamos, naudojamo turto (investicijų) reguliacinę vertę, t. y. vertę, kuri gali būti traukiama į reguliuojamas kainas. Teismas rėmėsi Aprašo 1, 2, 62, 63, 101 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas Nuomininko investicijomis sukurtą turtą Tarybai pateikė derinti „pradine verte“, nors tiek UAB „Litesko“, tiek vėliau pats pareiškėjas šį turtą naudojo ekonominėje veikloje. Be to, Taryba nustatė, jog nuomos mokestis (taip pat ir Nuomos mokestis Nr. 4) pagal Nuomos sutartį jau buvo įvertintas Komisijai nustatant UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, kurias UAB „Litesko“ Palangos filialas taikė iki veiklos vykdymo pabaigos 2016 m. gegužės 31 d., o pareiškėjas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas rėmėsi Metodikos 49.8, 58 punktais, iš Komisijos Šilumos skyriaus 2005 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. Š1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. O3-24, nustatė, kad 2005 m. nustatant šilumos bazinę kainą buvo įvertinta 877,17 tūkst. Lt (254,05 tūkst. Eur) Nuomos mokesčio Nr. 4., o 2122,48 tūkst. Eur suma suderinta Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. O3-61 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ investicijų, iš dalies finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pateiktos derinti turto (investicijų) amortizacijos sąnaudos jau buvo įtrauktos į Nuomininko centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, todėl pakartotinis jų įtraukimas reikštų, jog vartotojai už šias sąnaudas sumokėtų du kartus.

13. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentu, jog Nuomininkui grąžinus išnuomotą turtą, kurį pareiškėjas naudoja ekonominėje veikloje, pareiškėjas turi tęsti tokio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimą, teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nereglamentuoja nusidėvėjimo ir investicijų grąžos skaičiavimo, t. y. klausimų, kurie priskirti Tarybos kompetencijai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (32.40-PM)RM-32673 neturi reikšmės Tarybos nustatomai reguliacinei turto vertei, o Nutarimas neturi reikšmės pareiškėjo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimui pagal Pelno mokesčio įstatymą.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Nutarimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas neatliktus tyrimo ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, teismas rėmėsi Tarybos nuostatų 59, 64 punktais, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. raštu buvo informuotas apie 2019 m. spalio 10 d. vyksiantį posėdį, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų teikęs pastabas dėl Nutarimo projekto. Pareiškėjo atstovai dalyvavo posėdyje, kurio metu buvo svarstomas ir priimtas Nutarimas, todėl taip pat galėjo išsakyti savo pastabas dėl Pažymos argumentų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarimas buvo parengtas pareiškėjo pateiktos informacijos pagrindu, be to, pareiškėjas jokių pastabų Tarybai dėl Pažymos neturėjo.

15. Teismas nenustatė, kad Taryba, priimdama Nutarimą, būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus ar būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius savarankišką pagrindą Nutarimui panaikinti.

16. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Palangos šilumos tinklai“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo panaikinti Nutarimą dėl jame padarytos neteisingos išvados, kad pareiškėjo įsigytas turtas buvo 0 Eur vertės. Pareiškėjas paaiškina, kad Nuomininkas nuomos mokestį, kuris buvo skaičiuojamas pagal Nuomos sutartį, atsiėmė iš vartotojų. Nuomininkas šį nuomos mokestį turėjo sumokėti pareiškėjui, o pareiškėjas nuomos mokesčio sumą, pasibaigus Šilumos ūkio sutarčiai, turėjo realiai gauti. Vadovaujantis Nuomos sutarties V skyriuje nustatyta tvarka, Nuomininkui buvo skaičiuojamas turto nuomos mokestis. Akto 3 punkte nurodyta, kad Nuomos sutarties pagrindu Bendrovės Nuomininkui per visą sutarties laikotarpį tinkamai pateiktų Nuomos mokesčio Nr. 4 sąskaitų suma yra 2 661 765,73 Eur. Pareiškėjas neteikė Tarybai derinti gautino nuomos mokesčio, o ir objektyviai negalėjo teikti, kadangi nuomos mokesčio sumą iš vartotojų atsiėmė Nuomininkas, kurį turėjo sumokėti pareiškėjui. Pagal Nuomos sutartį, nuomos mokestis buvo skaičiuojamas tik Nuomininko perimtam turtui, o turto pagerinimams nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas. Pagal Šilumos ūkio sutarties 1.8 punktą, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, Bendrovė įsipareigojo nupirkti iš Nuomininko turto pagerinimus. Nuomininko turto pagerinimai buvo pateikti derinti Tarybai pradine verte, o Nuomininko grąžintas turtas buvo pateiktas derinti likutine verte. Nuomininkas turėjo pareigą sumokėti Bendrovei 2 661 765,73 Eur be PVM (Nuomos sutarties V, VI skyrius, Akto 3 p., Akto 5 priedas). Bendrovė turėjo pareigą sumokėti Nuomininkui 2 661 765,73 Eur be PVM už įsigyjamus turto pagerinimus (Šilumos ūkio sutarties 1.8 p.; Akto 3 p.). Bendrovė pareigą sumokėti Nuomotojui 2 661 765,73 Eur įvykdė įskaitymo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.436 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įskaitydamas Nuomininkui mokėtiną sumą už turto pagerinimus. Todėl Bendrovė patyrė išlaidas (sąnaudas) už įsigytus turto pagerinimus.

19. Pareiškėjas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad 2122,48 tūkst. Eur suma suderinta Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. O3-61, kadangi jame nurodytos kitokios Turto Nr. 4 dalys nei Pažymos lentelėje Nr. 3. Be to, iš Pažymos lentelės Nr. 3 matyti, kad pateiktos derinti realiai įgyvendintos investicijos, o Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. O3-61 buvo derinamos tik į ateitį nukreiptos investicijos, kurios 2009 metais buvo tik planuojamos ir niekada nebuvo traukiamos į šilumos kainą. Tai reiškia, kad dėl turto pagerinimų, kuriuos atlygintinai įsigijo Bendrovė, sumokant Bendrovei įskaitymo būdu Nuomininkui mokėtiną sumą už turto pagerinimus, Bendrovė patyrė išlaidas (sąnaudas). Todėl Nutarime prieita nepagrįsta išvada, jog pareiškėjo įsigytas turtas vertinamas 0 Eur verte.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo konstatuota aplinkybe, kad jo pateiktos derinti turto (investicijų) amortizacijos sąnaudos jau buvo įtrauktos į Nuomininko centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, laikosi pozicijos, kad Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. O3-61 nurodytas turtas (suderintų investicijų turtas) nepagristai tapatinamas su Pažymoje nurodytu turtu (pateiktu derinti turtu). Pažymoje nurodyto turto investicijų sąnaudos nebuvo traukiamos į Nuomininko centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas. Vadovaujantis Šilumos ūkio sutarties 1.8 punktu, pasibaigus Turto nuomos sutarties terminui, Bendrovė įsipareigojo nupirkti iš Nuomininko turto pagerinimus. Bendrovė nupirko iš Nuomininko turto pagerinimus, kurie niekada nebuvo traukiami į šilumos vartotojų kainą. Pareiškėjas už turto pagerinimus atsiskaitė Nuomininkui (įskaitymo būdu), todėl patyrė sąnaudas. Kadangi pareiškėjo pateiktos derinti turto (investicijų) sąnaudos niekada anksčiau nebuvo įtrauktos į Nuomininko centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, nepanaikinus Nutarimo, vartotojai už šias sąnaudas niekada nesumokės, o pareiškėjas patirs nuostolius.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, detalizuojančių ginčo santykį, teismo išvados neparemtos jokiomis aplinkybėmis ar duomenimis, kurie būtų aptarti skundžiamame teismo sprendime ar egzistuotų bylos medžiagoje. Teismas nesilaikė procesinių teisės normų, numatytų ABTĮ 10, 78, 80 straipsniuose, pažeidė šilumos sąnaudų aiškumo principą, kadangi bylai reikšmingas aplinkybes konstatavo ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, sprendimą grindė tik perrašytais Tarybos nepagrįstais teiginiais. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai vertino Nutarimo turinio atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nukrypo nuo formuojamos vieningos teisminės praktikos, kadangi Nutarime tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagristų šių teisės normų taikymo būtinybę.

22. Atsakovas Taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo vertinimu, dengiant nuomos mokestį įskaitymo būdu (turto pagerinimais), pareiškėjas faktiškai nepatyrė jokių išlaidų turto pagerinimams atlikti, todėl jo reikalavimas derinti šias investicijas pradine 2 661 765 Eur verte reiškia, kad pareiškėjas šią sumą, kuria buvo pagerintas turtas, siekia gauti dar ir iš šilumos vartotojų per mokestį už šilumą (Tarybai suderinus šią investiciją jos pradine verte (2 661 765 Eur), šilumos kainos skaičiavimo ir tvirtinimo procese ši suma būtų įskaičiuota į šilumos kainą). Atsakovas akcentuoja, kad, pasibaigus Nuomos sutarčiai, pareiškėjas Nuomininkui už perduotą ilgalaikį turtą (atliktas investicijas) skolingas neliko, nes Nuomininko Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus Nuomos sutarčiai Aktu perduotas ilgalaikis turtas (atliktos investicijos) padengė Nuomininko pareiškėjui nesumokėtą nuomos mokestį. Atsakovo manymu, reguliacinės apskaitos kontekste pareiškėjas jokių išlaidų investicijoms atlikti nepatyrė. Atsakovas sutinka teismo išvada, kad, priimdama sprendimus dėl turto (investicijų) derinimo, Taryba teisės aktų yra įpareigota nustatyti veikloje, kurios kainos yra reguliuojamos, naudojamo turto (investicijų) reguliacinę vertę, t. y. vertę, kuri gali būti įtraukiama į reguliuojamas kainas. Atsakovo manymu, priešinga išvada ne tik neatitiktų realios faktinės situacijos, tačiau ir pažeistų teisės aktuose įtvirtintą mažiausių sąnaudų principą bei nepagrįstai padidintų šilumos kainą vartotojams už Bendrovės teikiamas šilumos tiekimo paslaugas.

24. Atsakovas nurodo, kad Metodikos 49.8, 58 punktai numatė išsinuomoto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir normatyvinio pelno įvertinimą, nustatant šilumos kainas (kainų dedamąsias). Tai, kad Nuomos mokestis Nr. 4 buvo įvertintas Nuomininkui taikytose šilumos kainose (kainų dedamosiose), patvirtina Komisijos Šilumos skyriaus 2005 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. Š1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. O3-24, kuriuo nustatytos UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamosios. Atsakovas daro išvadą, kad, 2005 m. nustatant šilumos bazinę kainą, buvo įvertinta 877,17 tūkst. Lt (254,05 tūkst. Eur) per metus Nuomos mokesčio Nr. 4. Be to, į 2005 m. šilumos bazinę kainą nuo išsinuomoto turto buvo įskaičiuotas ir normatyvinis pelnas. Vėlesnis šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo reglamentavimas nenumatė šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo, koreguojant šilumos bazinėje kainoje įvertintas išsinuomoto turto nusidėvėjimo sąnaudas. Nuomos mokestis Nr. 4 buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ taikomoje šilumos kainoje, kurią UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ taikė iki 2016 m. gegužės 31 d., t. y. veiklos vykdymo Palangos mieste pabaigos, ir pareiškėjo taikomoje šilumos kainoje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y., apėmė ir laikotarpį, kai šilumos ūkį jau buvo perėmusi Bendrovė. Nuomos mokesčio Nr. 4 sąnaudos buvo dengiamos vartotojų per šilumos kainą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Todėl Tarybai suderinus pareiškėjo prašomas derinti investicijas pareiškėjo nurodyta verte (2 661 765,33 Eur be PVM), tos pačios sąnaudos, t. y., nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir investicijų grąža, kurios jau kartą buvo įtrauktos į šilumos tiekėjo (UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“) centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, pakartotinai būtų įtrauktos nustatant Bendrovės teikiamų paslaugų kainas, o tai reiškia, kad šilumos vartotojas, mokėdamas už šildymą, šias sąnaudas padengtų du kartus.

25. Atsakovo manymu, techninė klaida teismui nurodant Tarybos darbo reglamento pavadinimą neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Be to, teismo sprendime aptartos Tarybos darbo reglamento nuostatos nėra esminės vertinant Nutarimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Ginčas kilęs dėl Tarybos 2019 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“ teisėtumo bei pagrįstumo.

27. Tikrinamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų Nutarimui panaikinti, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nesilaikė proceso teisės normų, keliamų įrodymų tyrimui bei vertinimui, teismo sprendimo motyvavimui, dėl ko buvo padarytos teisės aktų taikymo bei aiškinimo klaidos, o priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

30. Energetikos įstatymo (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1968 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga. Vadovaujantis minimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, taigi į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai ir į kainas vartotojams) įtraukiamos tik būtinosios reguliuojamai veiklai sąnaudos. Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Tai reiškia, kad į reguliuojamas kainas draudžiama įtraukti nesuderinto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir nuo šio turto likutinės vertės apskaičiuotą investicijų grąžą. Taigi reguliuojamai paslaugai vykdyti būtino turto poreikis taip pat vertinamas taikant nurodytą taisyklę, t. y. vertinant, kiek sąnaudų reikia būtent reguliuojamai veiklai vykdyti. Tarybos funkcija yra nustatant reguliuojamas kainas įvertinti investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą ir būtinumą (Energetikos įstatymo 8 str., 15 str. 3 d., 19 str. 2 d.).

31. Šilumos ūkio įstatymo (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

32. Aprašas reglamentuoja energetikos įmonių planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Taryboje bei įvykdytų investicijų kontrolės tvarką (Aprašo 1 p.). Pagal Aprašo 62 punktą ekonominis investicijų įvertinimas atliekamas skaičiuojant investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms bei taikant kaštų ir naudos analizės metodą.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jų naujais įrodymais nepaneigė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, o pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

35. Pagal Nuomos sutarties 5 skyriaus 1 punkto nuostatas, be kita ko, Nuomos mokestis Nr. 4 yra Nuomininko išsinuomoto turto kompensavimo mokestis, kuris lygus Nuomotojo turto nusidėvėjimo atskaitymų ar/ir nurašymų dėl turto pagerinimų (atliktų investicijų į išsinuomotą turtą) dydžiui. Byloje nustatyta, kad šis Nuomos mokestis (Nr. 4) buvo dengiamas išnuomoto turto įskaitymo būdu, t. y. kaip 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. SD19-0443 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Tarybai ir nurodė pats pareiškėjas, Nuomos mokestis Nr. 4 buvo dengiamas turto pagerinimais – perduodamais turto pagerinimais buvo dengiamos nuomos sutarties pagrindu Nuomotojo Nuomininkui per visą Nuomos sutarties laikotarpį pateiktos Nuomos mokesčio Nr. 4 sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptariamų Nuomos sutarties sąlygų, apibrėžiančių turto nuomos kainą, pagrindu vertina, kad atsakovo argumentai, jog Nuomininkas vietoje nuomos mokesčio pinigais atlikdavo turto pagerinimus, ir, atitinkamai, pareiškėjas kaip atlygį už nuomą gavo išnuomoto turto pagerinimus – Nuomininko atliktomis investicijomis į pareiškėjui priklausantį turtą (šio turto pagerinimu) buvo kompensuojamas pagal Nuomos sutartį išnuomoto turto vertės mažėjimas yra pagrįsti.

36. Pasibaigus Nuomos sutarčiai, pareiškėjas Nuomininkui už perduotą ilgalaikį turtą (atliktas investicijas) turto pagerinimo kainą (2 661 765,33 Eur be PVM) sumokėjo Nuomininkui įskaitymo būdu, t. y. Nuomininko pareiškėjui perduodamą turtą įvertino 2 661 765,33 Eur be PVM verte ir neatliko jokių tiesioginių mokėjimų. Remdamasi aptariama aplinkybe, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuomininko Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus Nuomos sutarčiai Aktu perduotas ilgalaikis turtas (atliktos investicijos) padengė Nuomininko pareiškėjui nesumokėtą nuomos mokestį.

37. Nustatytų aplinkybių pagrindu (nutarties 35-36 p.) vertintina, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovo argumento, kad Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, analizavo naudojamo turto (investicijų) reguliacinę turto vertę, reikalingą reguliuojamų paslaugų (šiuo atveju šilumos kainoms) nustatyti.

38. Apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovės pateiktos derinti turto (investicijų) sąnaudos niekada anksčiau nebuvo įtrauktos į Nuomininko centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, todėl Nutarimas užtikrina, jog vartotojai už šias sąnaudas niekada nesumokės, o pareiškėjas patirs nuostolius, teisėjų kolegija vertinimu yra paneigiami byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Komisijos Šilumos skyriaus 2005 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. Š1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. O3-24, patvirtina, kad nuomos mokestis buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ šilumos kainose, o į 2005 m. šilumos bazinę kainą nuo išsinuomoto turto buvo įskaičiuotas ir normatyvinis pelnas. Pastebėtina, jog aplinkybę dėl nuomos mokesčio įvertinimo pripažįsta ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde (15 p.).

39. Nuomos mokestis Nr. 4 (877,17 tūkst. Lt / 254,05 tūkst. Eur per metus – atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, vartotojai iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“ ir Bendrovei faktiškai sumokėjo 2 622,85 tūkst. Eur Nuomos mokesčio Nr. 4 bei 2 419,26 tūkst. Eur normatyvinio pelno (investicijų grąžos)) buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ taikomoje šilumos kainoje, kurią UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ taikė iki 2016 m. gegužės 31 d., t. y. veiklos vykdymo Palangos mieste pabaigos, ir pareiškėjo taikomoje šilumos kainoje nuo 2016 m. birželio 1 d. (UAB „Palangos šilumos tinklai“, 2016 m. birželio 1 d. pradėjusi veiklą, taikė Komisijos 2009 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-82 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“ nustatytas šilumos kainos dedamąsias) iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Taryba 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3E-788 „Dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ nustatė UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamąsias, kurios įsigaliojo 2019 m. gruodžio 1 d. ir yra taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d.), t. y. apėmė ir laikotarpį, kai šilumos ūkį jau buvo perėmusi Bendrovė.

40. Remdamasi nutarties 38-39 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Nuomos mokesčio Nr. 4 sąnaudos (išsinuomoto turto nusidėvėjimo sąnaudos) buvo dengiamos vartotojų per šilumos kainą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Todėl Taryba pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjo prašomų derinti investicijų Bendrovės nurodyta verte, kuri atitinka Nuomos mokesčio sąskaitų sumą (2 661 765,33 Eur be PVM), Tarybos suderinimo atveju, tos pačios sąnaudos, t. y. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir investicijų grąža, kurios jau kartą buvo įtrauktos į šilumos tiekėjo (UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“) centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, pakartotinai būtų įtrauktos nustatant pareiškėjo teikiamų paslaugų kainas ir tai reikštų, kad šilumos vartotojas, mokėdamas už šildymą, šias sąnaudas padengtų du kartus.

41. Pažymos 1 lentelė patvirtina, kad 2 122,48 Eur suma buvo suderinta Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. O3-61, todėl ši suma taip pat pagrįstai ir teisėtai pakartotinai nebuvo derinama.

42. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad Nuomininkas (UAB „Litesko“) nuomos mokestį, kurį UAB „Litesko“ atsiėmė iš vartotojų, turėjo sumokėti pareiškėjui (Nuomotojui), o pareiškėjas Nuomos mokesčio sumą, pasibaigus Šilumos ūkio sutarčiai, turėjo realiai gauti, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamo ginčo atveju minimas argumentas neturi teisinės reikšmės nei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nei Nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui paneigti.

43. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė