Legislator Case Law & Legislation
e8aba46a-9a8a-4fda-a156-cfaaf251bd9a AI generated

e8aba46a-9a8a-4fda-a156-cfaaf251bd9a · Kauno apygardos teismas

Case Number e8aba46a-9a8a-4fda-a156-cfaaf251bd9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo irn u s t a t ė:I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėByloje ginčas kilo iÅ¡ darbo santykių, t. y. dėl to, kad atsakovė (darbdavė), nutraukusi su ieÅ¡kove darbo sutartį 2011-11-30, atleidimo dienÄ nesumokėjo jai 727,5 Lt darbo užmokesčio ir 763,62 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso atskaičius mokesčius 1 205,52 Lt, kurių dalį vėliau sumokėjo, 2012-02-07 likdama skolinga 540 Lt darbo užmokesčio ir 1 400,16 Lt delspinigių.

Legislator headnote

AI generated

e8aba46a-9a8a-4fda-a156-cfaaf251bd9a · Kauno apygardos teismas: Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už pavėluotÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, kai su ieÅ¡kove darbo sutartis buvo nutraukta 2011-11-30, ir cituoja LAT bylas, kuriose pasisakyta, jog „delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tÄ dienÄ , kai darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo.“ Toks apeliantės argumentas atmestinas. DK 207 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-239-527/2013;procesinių sprendimų kategorijos: 14.1; 14.5; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1622-825/2012 pagal ieÅ¡kovės L.

S. ieÅ¡kinį atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo irn u s t a t ė:I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėByloje ginčas kilo iÅ¡ darbo santykių, t. y. dėl to, kad atsakovė (darbdavė), nutraukusi su ieÅ¡kove darbo sutartį 2011-11-30, atleidimo dienÄ nesumokėjo jai 727,5 Lt darbo užmokesčio ir 763,62 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso atskaičius mokesčius 1 205,52 Lt, kurių dalį vėliau sumokėjo, 2012-02-07 likdama skolinga 540 Lt darbo užmokesčio ir 1 400,16 Lt delspinigių.

Nuo 2012-02-08 iki pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo padavimo dienos (2012-05-04) praėjo dar 60 dienų, todėl, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė privalėjo sumokėti dar 2 415,20 Lt. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi DK 141 straipsnio 3 dalimi, CK 6.54 straipsnio 1 dalimi, 6.57 ir 1.5 straipsniais, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės praneÅ¡imuose nurodytÄ skolos sumÄ â€“ 2 480,16 Lt.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-06-29 preliminariu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 540 Lt (atskaičius mokesčius) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 1 862,4 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už uždelsimo laikÄ nuo 2011-12-01 iki 2012-02-07 bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos darbo užmokesčio sumos (540 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2012-06-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovė 2012-08-01 pateikė prieÅ¡taravimus (b. l. 45-46), praÅ¡ydama ieÅ¡kinį atmesti ir nurodydama, kad atleidimo dienÄ ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta jai priklausančio priskaičiuoto darbo užmokesčio dalis (727,50 Lt neatskaičius mokesčių), o dėl likusios atsiskaitymo dalies buvo susitarta, kad bus iÅ¡mokėta dalimis.

Tai, kad ieÅ¡kovę tenkino tokios sÄ lygos, įrodo jos priimtas iÅ¡mokėtas dalinis atsiskaitymas (150 Lt) bei 2012-02-22 paÅ¡to kvitas su galutiniu atsiskaitymu (543 Lt). IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus (b. l. 54-55), nurodydama, kad nors atsakovė sumokėjo 150 Lt bei paÅ¡tu atsiuntė 540 Lt, tačiau pirmiausia yra padengiamos skolos administravimo iÅ¡laidos, vėliau delspinigiai, todėl laikytina, kad atsakovė sumokėjo tik dalį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priklausančių delspinigių.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-10-09 galutiniu sprendimu (b. l. 69-72) 2012-06-29 preliminarų sprendimÄ pakeitė ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2 017,6 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ , 19,76 Lt delspinigius ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (2 037,36 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad Å¡alys buvo sutarę atsiskaityti 2012-01-01, todėl su ieÅ¡kove buvo uždelsta atsiskaityti nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, t. y. 52 dienas, todėl jai priteista 2 017,6 Lt (38,8 x 52) (neatskaičius mokesčių už uždelsimo atsiskaityti laikÄ bei 19,76 Lt delspinigių (543,16 x 0,07 /100 x 52). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 74-76) praÅ¡o pakeisti 2012-10-09 galutinį sprendimÄ ir priteistÄ 2 017,60 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 sumažinti iki 540 Lt; ieÅ¡kinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti, o 5 procentų metines palÅ«kanas priteisti nuo 540 Lt sumos.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. DK 207 straipsnyje nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas Darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai pagal Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ Nr. 1-1214 (Žin., 1996, Nr. 20-521 ir kt.). Tai yra, delspinigiai skaičiuojami tik už uždelsimÄ atsiskaityti su esamu darbuotoju.

Tokia praktika suformuota ir kasacinėje instancijoje - LAT praktikoje konstatuota, kad delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tÄ dienÄ , kai darbuotojas yra atleidžiamas iÅ¡ darbo (LAT 1999-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/1999; 2002-01-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2002 ir kt.). Tokiu atveju atsiranda darbdavio pareiga mokėti buvusiam darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ laikÄ atsiskaitant su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju ir dar palÅ«kanas pagal CK. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės delspinigius už pavėluotÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, kai su ieÅ¡kove darbo sutartis jau buvo nutraukta 2011-11-30.2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡as, kuriame nustatyta, kad apskaičiuojant pavėluotÄ atsiskaityti laikÄ , Å¡is laikotarpis apskaičiuojamas darbo dienomis (LAT 2011-05-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-562/2011, 2012-09- 26 nutartis c. b. Nr. 2A-1086-527/2012). Teismas konstatavo, jog, Å¡alims sutarus, jog atsakovė atsiskaitys su ieÅ¡kove iki 2012-01-01, tačiau faktiÅ¡kai atsiskaičius tiktai 2012-02-22, uždelsimas sudaro 52 darbo dienas, nors faktiÅ¡kai tai yra kalendorinės dienos, o darbo dienų skaičius - 38.

Todėl skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti 38 darbo dienų laikÄ jis sudarytų 1 474, 40 Lt (38,88 Lt x 38 d. d.).3. Formuodamas teismų praktikÄ dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, LAT ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡ios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali bÅ«ti pasiekti tiktai tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderintas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010;

Nr. 3K-3-179/2012). Apeliantė mano, kad teismas, nurodydamas kad priteisiama vidutinio darbo užmokesčio suma yra proporcinga teisės pažeidimui, neatsižvelgė į faktines aplinkybes - kad ieÅ¡kovė dirbo trumpÄ laikÄ , kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų (tai pripažino ir ieÅ¡kovė, sutikdama, kad nutraukiant darbo sutartį su ja bÅ«tų atsiskaityta iki 2012-01-01), kad atsakovė nors ir pavėluotai, tačiau atsiskaitė su ieÅ¡kove, kad nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kove iÅ¡ dalies buvo atsiskaityta.

LAT formuojamoje praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad Å¡i norma (DK 141 str. 3 d.) nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-82/2008). Teismas nesivadovavo Å¡ia praktika. Apeliantė mano, jog sankcija darbdaviui bÅ«tų proporcinga padarytam teisės normos pažeidimui, atitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, jeigu priteistas jos dydis nevirÅ¡ytų sumos, kuriÄ atsakovė uždelsė sumokėti – 540 Lt.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 80-82) praÅ¡o palikti 2012-10-09 galutinį sprendimÄ nepakeistÄ Å¡iais motyvais:1.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už pavėluotÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, kai su ieÅ¡kove darbo sutartis buvo nutraukta 2011-11-30, ir cituoja LAT bylas, kuriose pasisakyta, jog „delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tÄ dienÄ , kai darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo.“ Toks apeliantės argumentas atmestinas. DK 207 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Tokiu atveju darbdavys privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio delspinigius. Tačiau Å¡i teisės norma taikoma tais atvejais, kai darbo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nėra pasibaigę. „Pagal DK 207 straipsnį ir Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotÄ mokėjimÄ , įstatymÄ delspinigiai yra skaičiuojami ir iÅ¡mokami darbuotojui už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ iki darbo santykiai dar nepasibaigę, po atleidimo iÅ¡ darbo dienos bet koks jų skaičiavimas nutraukiamas.

Tokį delspinigių instituto taikymÄ patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartÄ aiÅ¡kinta, kad delspinigiai yra skaičiuojami už laikÄ , kol darbuotojui iÅ¡mokamos pavėluotos iÅ¡mokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su iÅ¡mokas pavėlavusiu iÅ¡mokėti darbdaviu pasibaigimo (LAT 2001-06-25 nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-679; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; 2012-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012). Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2011-11-30.

Pasibaigus darbo teisiniams santykiams taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Darbo teisinių santykių pasibaigimo dienÄ ieÅ¡kovė su atsakove sudarė susitarimÄ , kuriame numatė, jog atsakovė atsiskaitys iki 2012-01-01. Pasibaigus Å¡iam nustatytam terminui atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė. Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2012-01-01 darbdavys privalo vykdyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ buvusiai darbuotojai sumokėti vidutinį darbo užmokestį.

2. Teismas pagrįstai skaičiavo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ nuo 2012-01-01, t. y. nuo tada, kai atsakovė pažeidė susitarimu nustatytÄ terminÄ atsiskaityti. Atsakovės cituojamų LAT bylų ratio decidendi nesutampa su Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, Å¡ioje situacijoje, kaip minėta, negalima remtis ir DK 207 straipsniu. Todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas turėtų bÅ«ti atmestas.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priteisė neproporcingÄ teisės pažeidimui sumÄ .

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutiktina, nes teismas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių visetÄ , darbdavio veiksmus, proporcingumÄ . Nors ieÅ¡kovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį iki pareiÅ¡kimo teismui padavimo dienos, teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22. Teismo sprendimas motyvuojamas bÅ«tent tuo, kad ieÅ¡kovė atsakovės įmonėje dirbo neilgai ir atsižvelgė į teismų praktikÄ , jog sankcija negali bÅ«ti neproporcinga teisės pažeidimui.

Todėl už uždelsimo laikÄ ieÅ¡kovei priteisė ne praÅ¡ytÄ 3 259,2 Lt sumÄ , o 2 017, 6 Lt. Atsakovės argumentas, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, negali bÅ«ti vertinamas kaip priežastis, dėl kurios darbuotojas neturėtų teisės reikalauti jam priklausančių sumų ir jo reikalavimas bÅ«tų traktuojamas kaip neproporcingas. Teismas tinkamai ir adekvačiai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-12-01 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (b. l.

2) patvirtina, jog tarp šalių 2010-11-30 sudaryta Darbo sutartis Nr. 12 (b. l. 20-22) nutraukta 2011-11-30 pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo pareiškimu. 2012-02-22 atsakovės pranešimo kopija dėl likusios nesumokėtos kompensacijos išmokėjimo (b. l.

24) patvirtina, jog ieÅ¡kovei už jos darbo funkcijų atlikimÄ 2011 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota 727,5 Lt darbo užmokesčio, 763,62 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, viso 1 491,12 Lt (neatskaičius mokesčių). IÅ¡ Å¡ios sumos atskaičiuoti mokesčiai (socialinio draudimo – 134,20 Lt, gyventojų pajamų mokestis - 51,40 Lt, viso atskaičiuota 285,60 Lt (b. l. 24)). Vadinasi, atskaičius mokesčius iÅ¡mokėtina suma sudaro 1 250,52 Lt. NurodytÄ aplinkybę patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-02-01 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (b. l. 23).

Byloje abi Å¡alys pripažįsta, kad atleidimo dienÄ (2011-11-30) Å¡alys tarpusavio susitarimu nustatė kitokiÄ atsiskaitymo su ieÅ¡kove tvarkÄ , t. y., kad visiÅ¡kai atsiskaityta turėjo bÅ«ti 2012-01-01. Tai, kad ieÅ¡kovę tenkino Å¡ios sÄ lygos, įrodo jos priimtas 150 Lt (per tris kartus po 50 Lt) atsiskaitymas, kurio vieno data 12.13 (b. l. 50). Pažymėtina, jog DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui sudaryti susitarimÄ dėl galutinio atsiskaitymo, esant tokiam susitarimui, turi bÅ«ti laikomasi susitarime nustatytos atsiskaitymo tvarkos.Aplinkybę, kad atsakovė iki 2012-02-07 buvo nesumokėjusi ieÅ¡kovei 540 Lt darbo užmokesčio, savo procesiniuose dokumentuose pripažino ir pati ieÅ¡kovė.

Be to, iš 2012-02-22 pašto kvito (b. l.

50) matyti, jog 2012-02-22 ieÅ¡kovei paÅ¡tu buvo iÅ¡siųsta 543 Lt. IeÅ¡kovė neginčija Å¡iÄ perlaidÄ gavusi. Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog bÅ«tent 2012-02-22 buvo sumokėtas galutinis atsiskaitymas ir kad vidutinis atlyginimas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ skaičiuotinas tik už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog 2012-01-01 likęs darbo užmokesčio įsiskolinimas ieÅ¡kovei buvo sumokėtas 2012-02-22 (b. l. 50).

DK 141 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ , 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .Pritartina apeliantei, jog apylinkės teismas, teisingai nustatęs, jog atsakovė, pažeisdama Å¡alių susitarimÄ atsiskaityti iki 2012-01-01, faktiÅ¡kai atsiskaitė tiktai 2012-02-22, neteisingai paskaičiavo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priklausantį vidutinį darbo užmokestį.

Kadangi ieÅ¡kovės vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 38,8 Lt (ginčas dėl to nekilo), akivaizdu, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 taip pat turėjo bÅ«ti paskaičiuotas ne už kalendorines dienas, bet už darbo dienas. Kadangi nurodytu laikotarpiu buvo 38 darbo dienos (ieÅ¡kovė Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neginčijo), akivaizdu, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, t. y. už 38 darbo dienas, sudaro tik 1 474,4 Lt (38,8 Lt * 38 d. d.).

Be to, atsakovė (apeliantė) praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo sumažinti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡mokÄ . Paminėtina, jog aiÅ¡kinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti Å¡ios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti Å¡ios normos sisteminį aiÅ¡kinimÄ . DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartÄ pažymėjo, kad Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik Å¡iuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atleidimo dienÄ 2011-11-30 su ieÅ¡kove buvo neatsiskaityta dėl jos sunkios finansinės bÅ«klės, apeliacinės instancijos nuomone, buvo įvertinta pačių Å¡alių, nukeliant atsiskaitymo datÄ iki 2012-01-01, todėl antrÄ kartÄ vertinti tÄ pačiÄ aplinkybę ir dėl to mažinti priteistinÄ vidutinį daro užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nėra teisėto pagrindo. Tačiau, nustačius aplinkybę, jog Å¡alių sutartu laiku 2012-01-01 likusi nesumokėta darbo užmokesčio suma buvo tik 540 Lt (kÄ , kaip jau minėta, savo procesiniuose dokumentuose nurodo abi Å¡alys), t. y. mažesnė už ieÅ¡kovės vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, be to, įvertinus aplinkybę, jog ieÅ¡kovė dirbo palyginus trumpÄ laikÄ (1 metus), vadovaujantis LAT formuojama teismine praktika, ieÅ¡kovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ skaičiuotinas taip: 540 Lt / 21,1 (t. y.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. A1-623 patvirtintas vidutinis 2011 metų darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei) = 25,59 Lt (vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis, paskaičiuotas nuo pavėluotai sumokėtos 540 Lt sumos); 25,59 Lt x 38 d. d. = 972,42 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bÅ«tent tokia sankcija, paskaičiuota už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, darbdaviui bÅ«tų proporcinga padarytam teisės normos pažeidimui, atitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Dėl delspinigių.

Pagal įstatymÄ , kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.), kurie pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai turėjo bÅ«ti sumokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, numatytos darbo sutartyje bei teisės aktuose, ir mokami iki darbo santykių su iÅ¡mokas pavėlavusiu iÅ¡mokėti darbdaviu pasibaigimo (DK 207 str. 1 d.;

Ä®statymo 2 str. 1, 3 d.). Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje bei DK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tol, kol darbuotojÄ , kuriam nustatytu laiku nebuvo iÅ¡mokėtos atitinkamos iÅ¡mokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos prievolės, gali bÅ«ti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, Teismų praktika 34).

Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei formuojamÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad delspinigiai baigiami skaičiuoti darbo santykių tarp Å¡alių nutraukimo dienÄ , t. y. 2011-11-30. Esant tokioms aplinkybėms, DK 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieÅ¡kovei priteisus kompensacijÄ už uždelsimo laikÄ , apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas be teisėto pagrindo priteisė delspinigius. Todėl sprendimo dalis delspinigių dalyje naikintina ir ieÅ¡kinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apylinkės teismo 2012-10-09 galutinis sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumÄ iki 972,42 Lt, o ieÅ¡kinį dėl delspinigių priteisimo atmetant bei atitinkamai sumažinant sumÄ , nuo kurios skaičiuojamos teismo priteistos palÅ«kanos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 61 Lt ((2 017,6 Lt + 19,76) x 0,03) žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus priteistų sumų dydį, keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93, 96 str.), jį sumažinant iki 29 Lt (972,42 Lt x 0,03). Be to, apeliantei (darbdavei) iÅ¡ dalies laimėjus apeliacijÄ (t. y. tik dėl 524,94 Lt (1 497,36 – 972,42) sumos, iÅ¡ ieÅ¡kovės (darbuotojos) atsakovei priteistinas jos už apeliacinį skundÄ sumokėto 73 Lt žyminio mokesčio dalis 15,75 Lt (b. l. 77).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. galutinį sprendimÄ pakeisti. PriteistÄ iÅ¡ atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 301128671) ieÅ¡kovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 017,6 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumÄ sumažinti iki 972,42 Lt (atskaičius mokesčius).Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista 19,76 Lt delspinigių, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Nurodyti, jog priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo priteistos 972,42 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PriteistÄ iÅ¡ atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 61 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 29 Lt.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 301128671) 15,75 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėja                                                                                                   Jolita Cirulienė