2024-12-16 Nr. CB-7443-2-60-3-00059-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4338

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00059-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 29 d. paduotu pareiškėjo A. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. V. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0128/2023e panaikinimo.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0128/2023e priteisė ieškovei MB „Valservis“ iš atsakovo A. V. 5000 Eur kompensaciją pagal 2022 m. spalio 11 d. sutartį dėl konfidencialios informacijos ir kitų mažosios bendrijos interesų apsaugos; taip pat priteisė ieškovei MB „Valservis“ iš atsakovo A. V. 35 734,53 Eur nuostolių atlyginimą ir 23 575,49 Eur arbitražo išlaidų.

Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje pabrėžiama, kad iš esmės pakartoti tik vienos iš šalių procesiniuose dokumentuose argumentai yra pagrindas pripažinti, kad sprendime nėra motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 1 d. apžvalga dėl Sprendimo panaikinimo pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, atitinkamai, jei sprendimas yra be motyvų, tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Jei Lietuvos apeliacinis teismas būtų vadovavęsis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tai būtų pripažinęs, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas (toliau – arbitražo sprendimas) yra nemotyvuotas (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas), o tai inter alia, yra viešosios tvarkos pažeidimas Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) prasme, todėl arbitražo sprendimas turi būti panaikintas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu.

2. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje padarė proceso teisės normų pažeidimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes Lietuvos apeliacinis teismas peržengė KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas kompetencijos ribas, nes arbitražo sprendimo teisėtumą vertino KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nenustatytu pagrindu – vertindamas sprendimo turinį ir bylos medžiagą. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-687/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad arbitražo teismo sprendimo teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma, todėl Lietuvos apeliacinis teismas neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Tai savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai. Teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022).

Tuo atveju, jei Lietuvos apeliacinis teismas nebūtų išėjęs iš savo kompetencijos ribų, nebūtų galėjęs vertinti, ar arbitražo sprendimas yra teisingas – tokia teisė yra suteikta Lietuvos apeliaciniam teismui tik bylą nagrinėjant bendrąja ginčo teisena instancine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 34 punkte nurodė, kad „iš Arbitražo teismo sprendimo galima aiškiai daryti išvadą, kodėl jis nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė interesų apsaugos sutartį, kokiu pagrindu iš jo priteisiama kompensacija bei nuostoliai“.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvada dėl arbitražo sprendimo motyvų pakankamumo padaryta įvertinus ne arbitražo sprendimo teisėtumą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto kontekste, o sprendimo teisingumą, atsižvelgiant į byloje esančius paaiškinimus, įrodymus ir faktines aplinkybes. Pareiškėjui susidaro įspūdis, kad pirminę išvadą, jog arbitražo sprendimo motyvai yra pakankami, Lietuvos apeliacinis teismas padarė ne išimtinai vertinęs motyvų (ne)buvimą proceso teisės apimtimi, o įvertinęs arbitražo bylos medžiagą ir nustatęs, kad jei byla būtų nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, tai Lietuvos apeliacinis teismas priimtų analogišką sprendimą pagal teisę ir faktus byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas buvo nagrinėtas arbitraže, o Lietuvos apeliacinis teismas atlieka tik savarankišką funkciją, tikrinant ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, Lietuvos apeliacinis teismas peržengė savo įgaliojimų ribas ir dėl to nutartis turi būti panaikinta, ir byla pagal pareiškėjo skundą perduotina nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo.

3. Arbitrui turi būti taikomi tie patys (ar labai artimi) kvalifikacijos, kokybės, nešališkumo ir nepriekaištingos reputacijos standartai, kaip ir teisėjams. Kita vertus, kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar tais atvejais, kai arbitražo institucija paskiria arbitrą ir toks arbitras pasirodo nekompetentingas, tokio arbitro sprendimą panaikinus, šaliai turėtų būti kompensuojami patirti nuostoliai, ir jei taip, kokia apimtimi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir komercinio arbitražo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Triniti Jurex“ (kodas 302633203) 549 (penkis šimtus keturiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 127, kodas ZN77042.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė