e8a97df5-0f80-483e-87b5-83ff2f669d18 · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-531/2017             Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00021-2015-3             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant nukentėjusiajam P. A.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam V.

Å .,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendžio, kuriuo V. Å . nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo V. Å . nukentėjusiojo P. A. naudai priteista 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

V. Å . nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), A. Å . sodybos kieme panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo P. A. atžvilgiu suduodamas kumščiais ne mažiau keturių kartų į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas jam sėdint automobilyje, o iÅ¡tempus iÅ¡ automobilio, pargriovus ant žemės ir gulinčiam ant žemės įspyrė ne mažiau kaip du kartus į juosmenį bei sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių kartų į krÅ«tinės sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ .Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendį apeliacine tvarka apskundė nuteistasis V.

Å .. Panevėžio apygardos teismas 2016-03-23 nuosprendžiu panaikino skundžiamÄ 2015-12-10 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį – V. Å . iÅ¡ kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, nukentėjusysis (privatus kaltintojas) P. A. padavė kasacinį skundÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-22 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016-03-23 nuosprendį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Nuteistasis V.

Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendį ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį. Apeliantas teigia apie jo kaltę patvirtinančių patikimų įrodymų nebuvimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų nesilaikymÄ . Mano esantis nuteistas nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų, o susiklosčiusi situacija galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip netinkamas civilinio ginčo sprendimo bÅ«das. Pažymi, kad apylinkės teismas iÅ¡ viso nevertino nei įrodymų atskirai, nei jų visumos, neÅ¡alino akivaizdžių prieÅ¡taravimų, o nuosprendį surašė remdamasis tik tais parodymais, kurie neprieÅ¡taravo galimai iÅ¡ankstinei teismo nuomonei dėl jo kaltės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nesistengė atskleisti abipusio konflikto kilimo priežasčių, kas svarbu siekiant teisingai įvertinti privataus kaltintojo ir jo (apelianto) parodymų patikimumÄ .

Pažymi, kad privataus kaltinimo tvarka į teismÄ buvo kreiptasi praėjus beveik trejiems metams po konflikto, be to, nepraÅ¡oma nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, kas kelia abejonių dėl veikos buvimo. Mano, kad kreipdamasis po įvykio praėjus gana ilgam laiko tarpui į teismÄ privataus kaltinimo tvarka nukentėjusysis tokiu bÅ«du siekia daryti jam neteisėtÄ spaudimÄ dėl kilusio civilinio ginčo dėl kombaino nuosavybės teisių. Taip pat pažymi, kad pagal BK 140 str. 1 d. baudžiama ne už bet kokį kontaktÄ (prisilietimÄ ), o tik už tokį tyčinį sumuÅ¡imÄ ar kitokį smurtavimÄ , kuris sukelia skausmÄ .

Šiuo atveju nukentėjusysis aplinkybės, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįrodinėja. Mano, kad šio nusikaltimo sudėties nėra, kai susimuša abi konflikto šalys. Pasisakydamas dėl automobilyje suduotų smūgių, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis (apeliantas) yra dešiniarankis, o nukentėjusiojo krūtinę saugojo vairas, taigi suduoti smūgius trukdė pati automobilio konstrukcija. Jeigu būtų buvę taip, kaip teigia nukentėjusysis, tai galimai smūgiai būtų buvę suduoti į kairę korpuso ar veido pusę, bet tik ne į krūtinę.

Apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad smÅ«gių sudavimÄ automobilyje patvirtina liudytojos A. Å . parodymai, nes ji nurodė, kad jie susikibo nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio. Mano, kad liudytojo V. G. parodymai yra nepatikimi, nes jo nebuvo įvykio vietoje, be to, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi kombainas tÄ dienÄ kÅ«lė jo laukuose. Taipogi, Å¡is liudytojas teigė, kad važiavo kartu tam, kad P. A. pasiimtų savo automobilį iÅ¡ V. Å . sodybos, tačiau kažkodėl po konflikto automobilio nepasiėmė.

Visa tai patvirtina, kad V. G. nebuvo įvykio vietoje ir jis liudijo papraÅ¡ytas privataus kaltintojo. Taip pat teigia, kad, jei V. G. buvo taip pasislėpęs automobilyje, kad jo niekas ten nematė, tai ir jis negalėjo matyti, kas vyko kieme. Pirmosios instancijos teismas nevertino informacijos, esančios prokurorų nutarimuose, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja nuosprendyje padarytoms iÅ¡vadoms. Mano, kad jei nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., tai negali bÅ«ti ir nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėties.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio smurto pavartojimo P. A. atžvilgiu kritikuoja teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei pateikia savo, mano esantis nuteistas nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-22 nutarties argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos bei ikiteisminio tyrimo Nr. 76-1-00143-14 medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , be kita ko atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir pati įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo V.

Å . P. A. atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingÄ bausmę už jÄ .Nuteistajam V. Å . inkriminuota BK 140 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis suduodamas kumščiais nukentėjusiajam ne mažiau keturių kartų į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas jam sėdint automobilyje, o iÅ¡tempus iÅ¡ automobilio, pargriovus ant žemės ir gulinčiam ant žemės įspirdamas ne mažiau kaip du kartus į juosmenį bei suduodamas ne mažiau Å¡eÅ¡ių kartų į krÅ«tinės sritį, sukėlė P. A. fizinį skausmÄ .Apeliantas neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir P. A. buvus konfliktÄ bei tam tikrÄ kontaktÄ , tačiau neigia mušęs nukentėjusįjį bei tam tikrais argumentais iÅ¡ esmės ginčija su tuo susijusius teismo konstatuotus faktus, pateikia savo įvykio versijÄ , pagal kuriÄ nukentėjusysis pirmas jį užsipuolė ir jie abu susistumdė, voliojosi ant žemės. Tačiau Å¡ie jo teiginiai dėl nukentėjusiojo tariamai neteisėto elgesio yra nepagrįsti, paneigti byloje esančių objektyvių įrodymų visuma.Nukentėjusysis P. A. nuo pat pradžių nurodė, kad V.

Å . jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ â€“ jam sėdint automobilyje sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas, o iÅ¡tempęs iÅ¡ automobilio, pargriovė ant žemės ir gulinčiam įspyrė ne mažiau kaip du kartus į juosmenį bei sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į krÅ«tinės sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ . Å ie jo parodymai iÅ¡ esmės nekito ir buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Nors kitoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-07 apklausoje bei akistatos su V.

Å . metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 28, 61-63 b.l.) P. A. dėl, jo teigimu – užmarÅ¡umo, iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl jo iÅ¡traukimo jėga iÅ¡ automobilio (nepamena, ar buvo jėga iÅ¡trauktas, ar pats iÅ¡lipo), Å¡i aplinkybė nėra pakankama iÅ¡vadai dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ar nepatikimumo. Be to, Å¡iÄ nukentėjusiojo abejonę paÅ¡alina kiti byloje esantys duomenys.Nukentėjusysis parodė, kad įvykio dienÄ jis iÅ¡ V. Å . namų kiemo Å¡iam nepasakęs, iÅ¡sivarė jų bendrai naudojamÄ kombainÄ , dėl ko V.

Å . supyko ir jam - P. A. atvažiavus pasiimti savo automobilio, ėmė prieÅ¡ jį aukščiau nurodytais veiksmais smurtauti. Nors nuteistasis, neigdamas savo kaltę dėl inkriminuotų veiksmų, ginčija nukentėjusiojo nurodytus jo elgesio motyvus ir įvykio situacijÄ , teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo P. A. iÅ¡dėstyta, kitais bylos duomenimis pagrįsta įvykių versija.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pirmÄ kartÄ apklaustas V. Å . pripažino, kad įvykio dienÄ konfliktas tarp jo ir P. A. kilo dėl kombaino iÅ¡varymo iÅ¡ jo kiemo be jo žinios (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 57-58 b.l.).

Kad dėl kombaino supyko ir dėl to su P. A. susikibo, V. Š. parodė ir teisminio nagrinėjimo pradžioje (30 b.l.). Nukentėjusiojo P. A. teiginius dėl V. Š. pykčio motyvų patvirtino ir ikiteisminio tyrimo kitoje byloje metu liudytoja apklausta nuteistojo mama A. Š. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 45-46 b.l.), taip pat – liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo kitoje byloje (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 48-49 b.l.) bei teisminio šios bylos nagrinėjimo metu (77 b.l.). Nors vėliau V. Š. ir A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad V.

Š. konfliktas su P. A. įvyko, nes šis liepė V. Š. važiuoti kulti kitų žmonių laukus, o šiam atsisakius P. A. supyko ir puolė jį, tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kaip V. Š. pasirinktas gynybos nuo kaltinimo būdas bei mamos siekis pagelbėti sūnui, ir nepaneigia pirminių dėl nagrinėjamo įvykio jų duotų su kitais įrodymais sutampančių parodymų apie konflikto priežastį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. Š. darbinius ar kitokius sutartinius santykius, įpareigojančius paklusti P. A. ar pastarojo teisę duoti V.

Å . nurodymus, pavedimus dėl kokių tai darbinių funkcijų atlikimo ar pan. Todėl kaip nepagrįsti atmestini tiek V. Å ., tiek jo naudai mamos A. Å . duoti parodymai apie P. A. tariamÄ nurodymÄ V. Å . kulti kitų žmonių laukus ir nepaklusimo tokiam nurodymui sÄ lygotÄ P. A. pyktį bei smurtÄ .Nuteistojo gynybinių versijų, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, kÅ«rimÄ patvirtina ir jo gynėjo teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡sakyta dar viena jokiais objektyviais įrodymais neparemta versija, kad V. Å . reikalavo iÅ¡ P. A. grÄ Å¾inti skolÄ , dėl ko pastarasis įsižeidė ir atvažiavęs pradėjo muÅ¡tis.

Nors byloje iÅ¡ tiesų yra duomenų, kad kombainas, kurį P. A. įvykio dienÄ iÅ¡sivarė iÅ¡ V. Å . namų kiemo Å¡iam nepasakęs, galimai pirktas nuteistojo ir nukentėjusiojo lėšomis, tačiau Å¡ie duomenys nėra pakankami, jie kelia abejonių ir patys savaime nepatvirtina gynėjo deklaratyvių teiginių apie P. A. motyvÄ taip veikti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir paties nuteistojo parodymų turinys taipogi neleidžia daryti iÅ¡vados dėl gynėjo nurodytų tariamų P. A. veikimo motyvų.

Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, patvirtinančių P. A. skolÄ V. Å . ir to sÄ lygotÄ P. A. netinkamÄ elgesį.Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad kombaino nuosavybės klausimas nėra Å¡io skundo nagrinėjimo bei apskritai – baudžiamosios teisės dalykas, ir nuteistojo V. Å . statuso kombaino atžvilgiu (kaip savininko, naudotojo ar kt.) ypatumai, naudojimosi juo tvarka nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje nuteistojo veiksmų įvertinimo bei kvalifikavimo kontekste.

Å iuo aspektu teismas pasisako tik incidento kilmės nustatymo tikslu.Nuo pat pirmos apklausos P. A. parodė pasiimti savo automobilio iÅ¡ V. Å . kiemo važiavęs su V. G. Å¡io automobiliu. Å iÄ aplinkybę jis tvirtino nuosekliai, jÄ patvirtino ir pats liudytojas V. G. apklausų bei akistatų su V. Å ., A. Å . metu. Liudytojas V. G. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ jis kartu su P. A., Å¡iam vairuojant jo automobilį, vyko į V. Å . kiemÄ , nes P. A. norėjo pasiimti ten savo paliktÄ automobilį.

Joks kitas paaiÅ¡kinimas P. A. vykti pas V. Å . į namus bÅ«tų nelogiÅ¡kas. Liudytojas parodė, kad jis automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, o įvažiavus į V. Å . kiemÄ â€“ atsigulė, kad jo nepamatytų V. Å ., nes nenorėjo kiÅ¡tis ne į savo reikalus. Nors V. Å . ir A. Å . tvirtino įvykio metu automobilyje, kuriuo atvažiavo P. A., V. G. nematę, Å¡i aplinkybė nepakankama paneigti V. G. buvimo automobilyje faktÄ . Liudytojas V. G. parodė, kad jo automobilio galiniai langai tamsinti, Å¡i aplinkybė nėra ginčijama ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

Be to, kad langai tamsinti parodė ir liudytoja A. Å . akistatos su V. G. metu. Todėl įvertinus Å¡iÄ aplinkybę, kad tamsinti langai iÅ¡ tiesų apsunkina matomumÄ , o, pasak paties V. G., jis, siekdamas bÅ«ti nepastebėtas dėjo tam pastangas – ant galinės sėdynės gulėjo, vykstant konfliktui iÅ¡ automobilio nelipo ir į jį nesikiÅ¡o, yra pagrindo manyti, kad įvykio vietoje buvę V. Å . ir A. Å . galėjo V. G. nematyti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į A. Å . nenuoseklius parodymus dėl to, iÅ¡ kurios vietos ji stebėjo įvykį – 2014-03-21 apklausos metu ji teigė P. A. atvažiavus ir prasidėjus konfliktui buvusi kieme, netoli sÅ«naus (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 45-46 b.l.), o teisminio nagrinėjimo Å¡ioje byloje metu jau teigė tuo metu buvusi namuose, viskÄ stebėjusi pro langÄ ir tik Å¡uniui užpuolus P. A. ji išėjusi į kiemÄ (78 b.l.).

Toks jos parodymų nenuoseklumas, be akivaizdaus Å¡aliÅ¡kumo sÅ«naus naudai, tik patvirtina esant pagrindui A. Å . parodymus laikyti nepatikimais.Teisėjų kolegija pastebi, kad V. G. parodė, jog iki įvykio su V. Å . buvo draugiÅ¡kuose santykiuose, nesipyko. TÄ patvirtino ir pats V. Å . akistatos su Å¡iuo liudytoju metu. Minėtos aplinkybės paaiÅ¡kina V. G. elgesį įvykio metu slepiantis bei taip vengiant įsikiÅ¡imo į P. A. ir V. Å . konfliktÄ . Taipogi paneigia galimÄ kokį tai apkalbėjimo motyvÄ iÅ¡ V.

G. pusės. Be to, teisėjų kolegijai konstatavus pagrindÄ tikėti nukentėjusiojo nurodytu atvykimo į V. Å . kiemÄ motyvu (pasiimti savo automobilio), yra logiÅ¡ka manyti, kad atvažiuodamas kitu automobiliu P. A. abiejų automobilių (savo palikto ir V. G., kuriuo atvažiavo) vienas pats parvairuoti nesugebėtų.Liudytojo V. G. parodymų patikimumu neverčia abejoti ir V. Å . iniciatyva teisme liudytoju apklausto K. G. parodymai, pagal kuriuos V. G. jam sakęs apie P. A. praÅ¡ymÄ liudyti ir pažadÄ už tai pasidalinti iÅ¡ V.

Å . gautais pinigais, be to, prisipažino įvykio metu nebuvęs V. Å . sodyboje. Visų pirma pažymėtina, kad tokių liudytojo K. G. parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Antra, pasak paties K. G., V. Å . yra jo kaimynas, kuris jam padeda atlikti visokius darbus (suarti daržus, suvirinti ir pan.), kas atskleidžia pastarųjų tam tikrÄ draugiÅ¡kÄ ryšį bei rodo liudytojo tam tikrÄ priklausymÄ nuo nuteistojo, kuris teikia K. G. įvairiÄ pagalbÄ paslaugomis, už kurias, savaime suprantama – jis V.

Å . yra dėkingas. Trečia, liudytojo K. G. nurodomÄ aplinkybę apie tariamÄ P. A. pažadÄ V. G. pasidalinti iÅ¡ V. Å . gautais pinigais paneigia tas faktas, kad nukentėjusysis Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nepareiÅ¡kė jokio civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ teisėjų kolegijai K. G. parodymus vertinti kaip nepatikimus, liudytojo duotus siekiant padėti nuteistajam iÅ¡vengti atsakomybės ar suÅ¡velninti jÄ .Taigi, netikėti liudytojo V.

G. parodymais nei dėl jo nepatikimumo, nei dėl prieÅ¡taravimo kitiems įrodymams teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pastarasis liudytojas davė esminėse detalėse su nukentėjusiojo nurodytais sutampančius parodymus, juos taipogi pakartojo akistatų metu. Jis patvirtino nukentėjusiojo nurodytÄ Ä¯vykių eigÄ , nuteistojo smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam sėdint automobilyje faktÄ , Å¡io iÅ¡traukimo jėga iÅ¡ automobilio faktÄ bei V. Å . ir P. A. voliojimosi ant žemės faktÄ . Tai, kad V.

G. negalėjo tiksliai įvardinti V. Å . nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiaus ir tikslios vietos, galima paaiÅ¡kinti tuo, kas atitinka jo aukščiau nurodytas aplinkybes dėl pastangų bÅ«ti nepastebėtam V. Å . ir A. Å . bei to sÄ lygoto negalėjimo viskÄ detaliai stebėti ir matyti.Nukentėjusysis parodė, kad jis įvykio metu prie įvažiavimo į V. Å . kiemÄ matė M. P. ir N. M.. Kad Å¡ie asmenys buvo automobilyje, teismo posėdyje parodė ir liudytojas V. G.. Nuteistasis V. Å . 2014-04-08 apklausos metu patvirtino, kad jį parvežė M.

P. sesuo, paleido prie sodybos ir abu su Mindaugu iÅ¡važiavo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 57-58 b.l.). Pats M. P. tvirtino apie kaltinime nurodytÄ Ä¯vykį nieko nežinantis ir jo nematęs, o liudytoja A. Å . bei ikiteisminio tyrimo kitoje byloje metu liudytoja apklausta N. M. parodė, kad M. P. įvykio metu minėtoje vietoje nebuvo. Tokie liudytojos N. M. parodymai apie Å¡iai bylai svarbias įvykio aplinkybes, ir tai, kad jų negalima patikrinti, nes Å¡i liudytoja yra mirusi, taip pat teisėjų kolegijos konstatuotas liudytojos A.

Å . Å¡aliÅ¡kumas Å¡ioje byloje ir liudytojo M. P. liudijimas, kad įvykio nematė, rodo jog liudytojų N. M. ir M. P. parodymai apie įvykį yra nepatikimi ir jais vadovautis, siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , negalima. Todėl teismas Å¡ių liudytojų parodymus atmeta vertindamas, kaip neturinčius reikÅ¡mingos juridinės vertės, iÅ¡skyrus N. M. buvimo netoli įvykio vietos faktÄ , kuris be kita ko atitinka nukentėjusiojo P. A. ir liudytojo V. G. parodymus, kuriais remiasi teismas.Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas kruopščiai iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti V.

Å . kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., todėl iÅ¡teisinti jį iÅ¡ pastarojo nėra jokio pagrindo. Kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu gana intensyvus atlikimas patvirtina neteisėtÄ , nepageidaujamÄ nuteistojo kontaktinį poveikį nukentėjusiojo kÅ«nui, kas atitinkamai leidžia preziumuoti ir fizinio skausmÄ sukėlimÄ , apie kurį, prieÅ¡ingai apelianto skundo teiginiams, teigiama jau pirminiame nukentėjusiojo privataus kaltinimo skunde (2-3 b.l.).Nuteistasis neigdamas savo kaltę apeliaciniame skunde nurodo esantis deÅ¡iniarankis ir pateikia savo samprotavimus dėl galimybės suduoti prie vairo sėdinčiam nukentėjusiajam nebuvimo, taip pat galimÄ nukentėjusiojo siekį daryti jam neteisėtÄ spaudimÄ kilusiame civiliniame ginče dėl kombaino nuosavybės teisių.

Tačiau Å¡ie teiginiai tėra subjektyvus, deklaratyvus nuomonės pateikimas, nepaneigiantis byloje esančios įrodymų visumos bei jos apylinkės teismo bei Å¡ios teisėjų kolegijos atlikto objektyvaus vertinimo. Å io vertinimo ir teismo padarytos iÅ¡vados, be kita ko atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo pateiktÄ logiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , nekeičia nukentėjusiojo kreipimosi privataus kaltinimo tvarka į teismÄ laikas, civilinio ieÅ¡kinio nepadavimas.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 138 str. 1 d., V.

Å . savo veiksmais nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos, negali bÅ«ti ir nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo dėl BK 138 str. 1 d. medžiagos matyti, kad tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta, kieno veiksmais – V. Å . ar paties P. A. – P. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina V. Å . tyčia atlikus P. A. atžvilgiu neteisėtus smurtinius veiksmus ir jais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , kas sÄ lygoja pagrįstai taikytinÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 140 str. 1 d.Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V.

Å . nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirdamas jÄ ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo V. Å . baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  Valdas CiesiÅ«nas                                                                  Jolanta Raščiuvienė                                                                  ArtÅ«ras Ridikas