e8a87f6c-c480-41b4-9e97-00c0cfe31ff9 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Jūratė Petraškienė Baudž

Teisėja Jūratė

PetraÅ¡kienė                                                                Â

Baudž. byla Nr. 1A-31-579/2011

Pranešėjas Evaldas

Gražys                                                                 Â

(Proceso Nr. 07-1-00115-2009)

                                                                      Â

                        Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                           2.4.6.4.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                           Â

2011 m. sausio 27 d. Â

                                                                         Kaunas

                     Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Emilijos Akelienės, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo D. B. gynėjui adv. Singridai SamoÅ¡kienei, asmenims, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. K., A. B., jų gynėjams adv. Ramunei G. BaltruÅ¡aitienei, Jonui Gaidukevičiui, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. L. gynėjui adv. Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Jonavos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundÄ dėl

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str.1

d. ir 225 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato 3 metams, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; A.

K. padariusi baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 227 str. 3 d., atleista  nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato 1 metams, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta; D. B. nuteistas pagal BK 227 str. 3d. 10 parų areÅ¡to, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.

A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per 1 metus.

Konfiskuotas A. B. turtas už 1100 Lt.

Skundžiamu

nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleista ir R. L., padariusi baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 227

str. 3 d., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

                    Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

                     A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ

už tai, kad bÅ«damas prilygintas valstybės tarnautojui asmuo, dirbdamas pagal darbo sutartį VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ gydytoju – echoskopuotoju, teikdamas vieÅ¡Ä sias paslaugas, 2009-06-18 – 2009-08-13 laikotarpiu, savo darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, savo naudai tiesiogiai priėmė kaip kyšį pinigus bendroje sumoje 1100 litų, iÅ¡ jų 850 litų už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra echoskopinio tyrimo atlikimÄ neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto gydytojo siuntimo: 2009-06-18, apie 1655 val. – 100 litų iÅ¡ V. Ž.; 2009-06-19, apie 1524 val. – 100 litų iÅ¡ R. L.; 2009-06-23, apie 1520 val. –

200 litų iš nenustatytos moters; 2009-06-25, apie 1030 val. – 150

litų iÅ¡ B. G.; 2009-07-08, apie 11 val. – 100 litų iÅ¡ D. B.; 2009-07-09, apie 17 val. – 150 litų iÅ¡ I. G. už echoskopinio tyrimo atlikimÄ S.

G.; 2009-08-06, apie 17 val. – 50 litų iÅ¡ M. Z. beiÂ

250 litų už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra echoskopinio tyrimo atlikimÄ , turint nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ gydytojo siuntimÄ : 2009-07-09, apie 1350 val. – 200 litų iÅ¡ D. R. už echoskopinio tyrimo atlikimÄ K. B. ir 2009-08-13, apie 1130 val. – 50 litų iÅ¡ A. K. už echokardiografinio tyrimo jai atlikimÄ . Tokie A. B. veiksmai atitinka BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d.

A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad 2009-08-13, apie 1130 val., bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo – echoskopuotojo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, tiesiogiai pasiÅ«lė ir davė 50 litų kaip kyšį asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui, dirbančiam pagal darbo sutartį VÅ¡Ä® „Jonavos ligoninė“ gydytoju – echoskopuotoju, A. B., už pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ , vykdant jam savo įgaliojimus, echokardiografinio tyrimo atlikimÄ . Tokie

A. K. veiksmai atitinka BK 227 str. 3 d.

D. B. pagal BK 227 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2009-07-08, apie 11 val., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo – echoskopuotojo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tiesiogiai pasiūlė ir davė

100 litų kaip kyšį asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui, dirbančiam

pagal darbo sutartį VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ gydytoju – echoskopuotoju, A. B., už pageidaujamÄ neteisėtÄ veikimÄ , vykdant jam savo

įgaliojimus, tai yra, kad neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto gydytojo siuntimo jam atliko kÅ«no echoskopijÄ .

Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 40 str. ir A. B. nuteisti: pagal BK

225 str. 1 d. (dėl kyšininkavimo iš D. R.) laisvės

atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš I. G.) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 225

str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš B. G.) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš V. Ž.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros

įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš R. L.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose

1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ D. B.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ A. K.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ M. Z.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti, prie griežčiausiosios bausmės 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių ir paskirti subendrintÄ bausmę 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., Å¡ias paskirtas bausmes visiÅ¡kai sudėti, prie griežčiausiosios bausmės pridedant Å¡velnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 3 metus laisvės atėmimo su atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose 5 metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®mokos sumokėjimo terminÄ nustatyti per 6 mėnesius. Taip pat skundu prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal BK

40 str. ir jÄ pagal BK 227 str. 3 d. nuteisti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Taip pat skundu prokuroras praÅ¡o nuosprendį dalyje dėl D. B. paskirtos bausmės pakeisti – skirti D. B. 25 parų areÅ¡to bausmę.

Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas, A. B. atžvilgiu nutraukęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jį atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino A. B. parodymus, jog jis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nes jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nors formaliai ir pripažino kaltę, tačiau savo padarytas veikas vertina pozityviai, manydamas, kad tai pelnytas atlygis (padėka) už atliktÄ darbÄ , papildomai pacientams paaiÅ¡kindamas iÅ¡vados turinį. Be to, tai prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems ir teisme iÅ¡nagrinėtiems duomenims apie tai, kad A. B. paima pinigus iÅ¡ D. B. atidarytos piniginės, liudytojo V. Ž. papraÅ¡o dar duoti 50 litų, liudytojos D. R. parodymams apie tai, kad iÅ¡ gydytojo rankų judesių supratusi, kad turi gydytojui atsidėkoti už tyrimÄ (padėjus ant stalo 150 Lt, gydytojas paprašė duoti dar 50 Lt). Tokiu bÅ«du A.

B. atskirais atvejais savo veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas norÄ gauti atlygį už atliktÄ darbÄ , suvokė savo daromų neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, taip paneigiant jo parodymus apie nesuvokimÄ , jog tokie jo veiksmai yra neteisėti. Be to, bylos nagrinėjimo metu duoti A. B. parodymai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog jis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nes jis neprisipažįsta padaręs įstatymų uždraustÄ veikÄ . Todėl A. B. prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis teismo nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skundo autorius nurodo, kad A. B. kaltinamuoju aktu perduotas teismui kaltinant jį devynių nusikalstamų veikų padarymu, o nesutikdamas su veikų kvalifikacija, teismas jo padarytas nusikalstamas veikas pripažino kaip dvi tęstines veikas, sudarančias idealiÄ jÄ nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1

d., 225 str. 2 d., sutaptį. Tačiau tokia teismo išvada yra neteisinga, nes A. B. padarytose nusikalstamose veikose nėra tyčios

vieningumo, kadangi skiriasi veikų atlikimo bÅ«das, t.y. vieniems pacientams A. B. tyrimÄ atliko nustatyta tvarka, turint iÅ¡duotÄ

gydytojo  siuntimÄ , kitiems – neturint. Skunde teigiama, kad tyčios vieningumÄ

A. B. veiksmuose teismas grindė A. B. parodymais

apie tai, jog jis kyšį priėmė kaip atsidėkojimÄ , dėl finansinių sunkumų, todėl padarė

iÅ¡vadÄ , kad A. B. veiksmus siejo vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia su vieningu tikslu – gauti iÅ¡ savo darbinės veiklos papildomÄ , su darbo užmokesčiu nesusijusį atlygį. Be to, skunde teigiama, kad iÅ¡ A. B. parodymų matyti, jog jis nereikalavo kyÅ¡ių iÅ¡ pacientų, nes jie tai darydavo laisva valia ir galimai nesuvokdamas savo veikos nusikalstamo pobÅ«džio. Todėl A. B. negalėjo numatyti, kad konkretus lankytojas skirtingu laiku jam atsilygins kyÅ¡iu, kas yra svarbu kvalifikuojant veikas kaip atskiras. Prokuroras teigia, kad nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties ir dėl to, kad jos yra skirtingo pobÅ«džio, padarytos ne tapačiais veiksmais, t.y. padarytos devynerios nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurių 3 apysunkiai nusikaltimai, 4 baudžiamieji nusižengimai (kyÅ¡io priėmimai už neteisėtÄ veikimÄ ) ir apysunkis nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas už teisėtÄ veikimÄ teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Skundo autorius teigia, kad A. B. padarė devynias tyčines korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (4 apysunkius nusikaltimus, 5 baudžiamuosius nusižengimus) su ypatingu cinizmu, t.y. įžūliai reikalaudamas iÅ¡ pacientų duoti kyšį, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas yra bÅ«tina sÄ lyga pagal BK 40 str. 2 d. 4 p. Be to, teismas netinkamai įvertino ir A. B. asmenybę, kas taip pat turėjo įtakos netinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Â

Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas A. K. atžvilgiu nutraukęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jÄ atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Prokuroras mano, kad tokia praktika, kuomet advokato, kurį su ginamuoju sieja tik teisiniai santykiai, pripažinimas tinkamu laiduotojui, paskyrimas ir perdavimas laidavimui, yra ydinga, kadangi teismas neturi galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar advokatas neturi daugiau asmenų, už kuriuos jis laiduoja ir ar tikrai jis gali daryti visiems jiems teigiamÄ Ä¯takÄ . Paskirdamas advokatę R. G. BaltruÅ¡aitienę A.

K. laiduotoju, apylinkės teismas į tai nesigilino ir apsiribojo tik formaliu įvardinimu, jog tiki Å¡io asmens nepriekaiÅ¡tinga reputacija, bet nesiaiÅ¡kino ar ji nebausta administracine tvarka, nepasidomėjo jos charakteristika. Be to, nesiaiÅ¡kinta ir dėl laiduotojos gyvenamosios vietos, kadangi A. K. gyvena Jonavos rajone, o laiduotoja galimai Kaune, todėl neaiÅ¡ku, ar galės ir kokiu bÅ«du laiduotoja, gyvendama kitame mieste, darys teigiamÄ poveikį A. K.. VisÄ tai rodo, kad nebus pasiekti įstatyme numatyti laidavimo tikslai.

Skundo autorius teigia, kad skirdamas bausmę D. B. pagal BK 227 str. 3 d., apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ (BK 54 str. 2 d., 61 str. 3 d.). Prokuroras teigia, kad pagal BK 49 str. 3 d., už baudžiamÄ jį nusižengimÄ nustatoma nuo 10 iki 45 parų areÅ¡to bausmė, todėl pagal BK 227 str. 3 d. bausmės vidurkis yra 27 paros. Tačiau apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, kad D.

B. teistas keturis kartus, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, todėl paskyrė nepagrįstÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ , bausmę, t.y. žymiai mažesnę negu minėtas tokios bausmės vidurkis, taip netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies nuostatas. Prokuroras nurodo, kad dėl visų jo skunde paminėtų motyvų, skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o A. B., A. K., jų gynėjai, taip pat D. B., R. L. gynėjai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

                     Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

                     Dėl skundo A. B. atžvilgiu

                     Prokuroras skunde tvirtina, kad A. B. padarė devynias atskiras korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir tuo pačiu nesutinka su Jonavos raj. apyl. teismo iÅ¡vada, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. B. įvykdė dvi tęstines veikas, sudarančias idealiÄ nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d., sutaptį. Taigi skunde keliama nusikalstamų veikų realiosios ir idealiosios sutapčių atribojimo nuo tęstinių nusikalstamų veikų problema. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Paprastai tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad A. B. padarė ne dvi tęstines, idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas, o atskiras devynias nusikalstamas veikas. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, dėl ko buvo pripažinta, kad A. B. padarė tęstines veikas: tai, kad nusikalstamas veikas siejo vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia ir vieningas tikslas – gauti iÅ¡ darbinės veiklos papildomų pajamų. Tačiau

kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad atleistojo nuo atsakomybės A. B. neteisėti veiksmai buvo nulemti vieno pradinio

sumanymo, nes pagal bylos aplinkybes akivaizdu, jog sumanymas daryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ kiekvienÄ kartÄ kildavo iÅ¡ naujo susidarius palankiai situacijai bei susiformavus naujiems savanaudiÅ¡kiems motyvams. Kaip matyti ir elgdavosi A. B. kiekvienu atveju skirtingai, pagal situacijÄ . Vienu atveju už tÄ patį echoskopinį tyrimÄ jis apsiribodavo paimdamas 50 Lt sumÄ , o kitu, jeigu situacija palanki, A. B. ir 100 Lt

buvo mažai. Dar vienu atveju A. B. pats pasiima iš D. B. atkištos piniginės 100 Lt. Tai rodo, kad jo tyčia

susiformuodavo iÅ¡ naujo susiklosčius palankioms aplinkybėms. Nuo tų aplinkybių priklausydavo ir sumos dydis. Taigi nusikalstamų veikų dalykÄ sudarė skirtingos pinigų sumos, kurios buvo priimtos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, iÅ¡ skirtingų Å¡altinių ir t. t. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padarytos ne dvi tęstinės nusikalstamos veikos, o sistemingai, susiklosčius palankioms aplinkybėms ir situacijai, buvo daromos savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos sudarančios realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pats A. B. suvokė, jog paima skirtingas pinigų sumas iÅ¡ skirtingų asmenų, taigi priima kyšį ne iÅ¡ vieno Å¡altinio. Todėl nepaisant to, kad Å¡ių veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, visuma paminėtų skirtumų ir nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo veikas kvalifikuoti kaip tęstines. Akivaizdu, kad Å¡ių nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji.

                     Apylinkės teismas A. B. padarytas nusikalstamas veikas vertino kaip dvi tęstines, sudarančias idealiÄ jÄ nusikaltimų, numatytų, BK 225 str. 1 d. (kyÅ¡io ėmimai už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus) ir 225 str. 2 d. (kyÅ¡io ėmimai už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus) sutaptį. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas neteisingai suprato idealiosios sutapties esmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tik tada, kai kaltininkas, įgyvendindamas vieningÄ sumanymÄ , viena veika tuo pačiu metu

padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų

veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiÅ¡komis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiÅ¡kų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Kaip teisingai pastebėjo savo skunde prokuroras, net ir tuo atveju, jeigu A. B. neteisėtos veikos bÅ«tų kvalifikuotos kaip dvi tęstinės, numatytos BK 225 str. 1 d. ir 2 d., jos negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios idealiÄ jÄ sutaptį vien dėl to, kad kvalifikuotos pagal tÄ patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Tačiau konstatavus, kad A. B. neteistos veikos sudaro realiÄ devynių nusikalstamų veikų sutaptį, Å¡ios aplinkybės platesnis aptarimas netenka prasmės.

BK 40 straipsnio

1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 str. 2 d. 1 punkte esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Joje iÅ¡dėstyta, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas paÅ¡alina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu

pirmÄ kartÄ , todėl anksčiau Å¡iame nuosprendyje konstatavus, kad A. B. padarė devynias veikas, sudarančias realiÄ jÄ

nusikalstamų veikų sutaptį, pagrindo taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti A. B. pagal laidavimÄ nebeliko.

Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ netinkamai kvalifikavo veikas, numatytas BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d. kaip tęstines, sudarančias

idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį bei netinkamai taikė BK 40 str. ir nepagrįstai A. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Tuo pačiu nepagrįstai nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ A. B. atžvilgiu. Todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje panaikinamas, o ne keičiamas, kaip

prašoma apeliaciniu skundu, ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis – A. B. pripažįstamas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK

225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas (BPK

329 str. 3 p.).

Skirdama bausmes

A. B. už padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų realizavimÄ .

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d., padarymÄ , numato po dvi alternatyvias bausmes: teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ ir terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgiama, kad buvo padarytos trys veikos, numatytos BK 225 str. 2 d. ir viena, numatyta BK 225 str. 1 d. (taip pat penkios numatytos BK 225 str. 4 d.), tai yra jos buvo daromos sistemingai, taip pat į tai, kad kova su kyÅ¡ininkavimu yra vienas iÅ¡ valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų. Dėl to už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 str. 4 d., padarymÄ skirtinos bausmės – atėmimas teisės dirbti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Tačiau kolegija, atsižvelgusi į tai, kad A. B. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, iÅ¡laiko tris vaikus, iÅ¡ kurių du mažamečiai, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atideda.

                     Dėl skundo A. K. atžvilgiu

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas A. K. atžvilgiu BK 40 str. ir atleisdamas jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios

atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei

pagal laidavimÄ ir tik esant įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ , visumai.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei: 1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iÅ¡ skundo, jame iÅ¡ esmės neginčijamas sÄ lygų, numatytų BK 40 str. 2 d., buvimas, tačiau nesutinkama su laiduotojo asmeniu.

Pagal BK 40 str. 1 ir 3 dalių reikalavimus laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. K. gynėja advokatė R. G. BaltruÅ¡aitienė verta teismo pasitikėjimo ir gali bÅ«ti laiduotoja. Tuo tarpu skunde abejojama, ar advokatė R. G. BaltruÅ¡aitienė yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, be to tvirtinama, kad A. K. gynėjÄ su asmeniu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sieja tik teisiniai santykiai ir jokios teigiamos įtakos ji daryti A. K. negali. Su tokiu skundo teiginiu negalima sutikti. Kolegijos nuomone, asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, gali bÅ«ti bet kuris pilnametis asmuo, turintis autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo

7 str. advokatu gali bÅ«ti tik asmuo esantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, kas reiÅ¡kia, jog advokato profesijai iÅ¡ esmės keliami didesni, reiklesni elgesio standartai. Taigi tik nepriekaiÅ¡tingo profesinio lygio, gero elgesio žmogui gali bÅ«ti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Todėl kolegijai nekyla abejonių dėl nepriekaiÅ¡tingos advokatės R. G. BaltruÅ¡aitienės reputacijos ir tuo pačiu dėl to, ar ji verta teismo pasitikėjimo. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos (papirkimo) specifikÄ , laiduotoja kaip teisininkė ir ypač asmuo, dalyvaujanti teisingumo įgyvendinimo procese, kaip tik gali teigiamai paveikti A. K.. Tai matyti ir iÅ¡ pačios advokatės R. G. BaltruÅ¡aitienės pareiÅ¡kimų tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kad ji jau ne kartÄ kalbėjo su A. K. apie jos padarytÄ veikÄ , aiÅ¡kino Å¡ios veikos pavojingumo pobÅ«dį, tokios veikos neteisėtÄ poveikį valstybės tarnautojams (ar jiems prilygintiems asmenims). O tokio pobÅ«džio bylose kaip tik tokio pobÅ«džio įtaka ir yra svarbiausia. Ji taip pat įsipareigojo (prisiėmė atsakomybę) tokiÄ Ä¯takÄ atleistajai nuo atsakomybės daryti ir ateityje. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino R. G. BaltruÅ¡aitienės tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoja ir galimumÄ daryti įtakÄ A. K..

Savo skunde akcentuodamas vien tik laiduotojo nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ atleistajam nuo atsakomybės, prokuroras nepagrįstai sumenkina atleidimo pagal laidavimÄ reikÅ¡mę. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad A. K. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam Å¡is BK straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrÄ juridinį statusÄ , verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiÅ¡kai tinkamai moralės ir teisės požiÅ«riu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų. PrieÅ¡ingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besÄ lygiÅ¡kai privalo spręsti klausimÄ dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tina atsižvelgti ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes bet ir į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , Å¡ios veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamÄ veikÄ padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, tai yra mažiausiai pavojinga nusikalstama veika, taip pat į A. K. asmenybę (ji nėra padariusi nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų, yra pensininkė, ligota), į konkrečias veikos padarymo aplinkybes. Be to, kolegijos nuomone, didelę reikÅ¡mę A. K. turėjo įspėjamosios, prevencinės teisinės priemonės (laikinas sulaikymas, ikiteisminio tyrimo eiga, kaltinimo pareiÅ¡kimas, teisminis nagrinėjimas ir kriminalinės bausmės grėsmė), kÄ rodo jos nuoÅ¡irdus galėjimasis, pergyvenimas, netgi paÅ«mėję sveikatos sutrikimai. Todėl laiduotojo asmenybė ir jo galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui turi bÅ«ti vertinama viso to kas paminėta kontekste.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad laiduotojo asmenybė atitinka įstatymo (BK 40 str.) nuostatas, o A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra pakankama poveikio priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

Dėl skundo D. B. atžvilgiu

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl per Å¡velnios bausmės paskyrimo D. B. atmestini. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Prielaidų iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Jonavos raj. apyl. teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. anksčiau ne kartÄ teistas, į jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat į tai, jog administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei tai, kad nebuvo nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas pagrįstai jam paskyrė griežčiausiÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – areÅ¡tÄ , kurios dydį nustatė minimalų. Prokuroro tvirtinimas, kad nepakankamai atsižvelgta į tÄ aplinkybę, jog D. B. keturis kartus teistas, nepagrįsta. Å i aplinkybė nėra prioritetinė prieÅ¡ kitas, kurios paminėtos BK 54 str. 2 d. ir kurias įvertino Jonavos raj. apyl. teismas, todėl paskirta D. B. bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni ir griežtinti Å¡ios bausmės nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 str. 3 p teismas

n u s p r e n d ž i a :

                    prokuroro skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

                    Panaikinti 2010-10-01 Jonavos raj. apyl. teismo nuosprendžio dalį, kuria A.

B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.

                    A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas,

numatytas BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 4 d. ir paskirti bausmes:

                    - pagal BK

225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš V. Ž.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                    - pagal BK

225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš R. L.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                    - pagal BK

225 str. 2 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ nenustatyto asmens) laisvės atėmimÄ 1 metams

2 mėnesiams;

                    - pagal BK

225 str. 2 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ B. G.) laisvės atėmimÄ

1 metams 2 mėnesiams;

                    - pagal BK

225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš D. B.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                    - pagal BK

225 str. 1 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ D. R.) laisvės atėmimÄ

1 metams 2 mėnesiams;

                    - pagal BK

225 str. 2 d. (dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ I. G.) laisvės atėmimÄ

1 metams 3 mėnesiams;

                     - pagal BK

225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš M. Z.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                    - pagal BK

225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš A. K.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.

                    Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2p, 6 d. paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dus – bausmes pagal BK 225 str. 2 d. subendrinti apėmimo bÅ«du su bausmėmis pagal BK 225 str. 4 d., o po to Å¡ias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su bausme pagal BK 225 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

                    Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant A. B. šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

                     Kolegijos

pirmininkas                                              Evaldas Gražys

                     Teisėjai

:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Regina

Majauskienė

                                                                                                Â

  Emilija Akelienė