2017-03-21 Nr. AB-6477-3-61-3-05419-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-852-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05419-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. KK-2456 (10.6.1 E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“; 2) panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2648 (10.6.1 E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalį, kurioje perskaičiuota galima paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur ir vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 57.5 papunkčiu pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) 2014 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą atlikti melioracijos griovių tvarkymo darbus. Administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, įvertinęs faktinę melioracijos griovių būklę (faktinius darbų kiekius), vadovaudamasis galiojančiais įkainiais (pagal Melioracijos techninį reglamentą MTR 1.05.01:2005), sudarė numatomų atlikti darbų lokalinę sąmatą (toliau – ir Sąmata), pagal kurią už atliktus darbus turėjo būti skirta 14 384,00 Eur dydžio parama. Administracija sutiko dėl 9,610 km ilgio ir 11,7440 ha ploto melioracijos griovių priežiūros, o Agentūra pareiškėją pripažino tinkamu paramos gavėju.

Pareiškėjas, atlikęs sąmatoje numatytus darbus, apie tai pranešė Agentūrai, kuri 2015 m. gegužės mėn. 21 d.–birželio 5 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad dalis darbų pagal sąmatą neatlikta. Administracija organizavo pakartotinę patikrą vietoje ir nustatė, kad nebuvo atlikta 17,96 proc. melioracijos tvarkymo darbų, numatytų sąmatoje. Taip pat Agentūra patikros metu padarė išvadą, kad krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbai ir griovių šlaitų šienavimo darbai buvo atlikti mechanizuotu, o ne rankiniu būdu, kaip tai numatyta Sąmatoje. Atsižvelgdama į šią išvadą, Administracija 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (7.22)-R3-2015/l 188 „Dėl sąmatų patikslinimo“ NMA pateikė patikslintą jau atliktų darbų sąmatą, pakeisdama pirminėje sąmatoje numatytą griovių, šlaitų ir dugno šienavimą rankiniu būdu (buvusi darbų vertė 4 194,72 Eur) į mechanizuotą šienavimą (įranga ant traktorių iki 59 kW (80 AJ) galingumo (perskaičiuota darbų vertė 2 730,43 Eur)). Vadovaujantis patikslinta sąmata, paramos suma buvo perskaičiuota ir vietoje pirminės 14 384,00 Eur paramos buvo nurodyta 12 920,00 Eur paramos suma. Be to, dėl dalies faktiškai atliktų darbų (krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų) Administracija nepateikė patikslintų sąmatų, nes Melioracijos normatyvinio dokumento Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normose nenurodyta, kad šie darbai gali būti atliekami ir mechanizuotai.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. gavo Agentūros 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. KK-2456(10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuriame nurodoma, kad vietoje pagal paraišką skirtinos 14 384,00 Eur paramos, vertinimo metu pritaikius sankcijas, apskaičiuota 4 105,78 Eur kompensuojama suma. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 17 d. gavo NMA 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. KK-2648 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuriame nurodoma, kad vietoje pagal paraišką jam skirtinos 14 384,00 Eur paramos sumos, vertinimo metu pritaikius sankcijas, apskaičiuota 6 574,89 Eur kompensuojama suma. Pareiškėjo teigimu, sankcijos jam buvo pritaikytos dėl to, kad jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė paramos paraiškos sąlygas. Pažeidimas neva pasireiškė tuo, kad mechanizuoti krūmų, augančių ant melioracijos griovių šlaitų pašalinimo darbai nebuvo numatyti su paraiška pateiktose sąmatose ir patikslintose sąmatose, šie darbai pirminėje sąmatoje buvo numatyti atlikti rankiniu būdu, todėl 2 469,11 Eur išlaidos už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą yra netinkamos finansuoti. Be to, jis neatliko 17,96 proc. darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą, todėl vadovaujantis Taisyklių 56.3 papunkčiu, išmoka buvo sumažinta 30 proc. nuo visos paramos sumos, t. y. 3 876,00 Eur.

Pareiškėjas su taikomomis sankcijomis sutiko iš dalies, nurodė, kad griovių šlaitų šienavimo darbus, kaip numatyta sąmatoje, atliko rankiniu būdu, tačiau ne naudodamasis pačiais primityviausiais darbo įrankiais (rankiniu dalgiu, pjautuvu ar pan.), o naudodamas pažangesnius darbo įrankius ‒ trimerius, žoliapjoves ir kt. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nepagrindė, kuo remiantis ji sumažino galimą skirtinos paramos sumą. Pažymėjo, kad NMA neturi metodologijos, kuria remiantis būtų galima padaryti vienareikšmišką išvadą - rankiniu ar mechanizuotu būdu buvo atliekami vieni ar kiti darbai. Pareiškėjo nuomone, jeigu sudarant lokalinę sąmatą numatyta, jog tam tikrus darbus galima atlikti tik rankiniu būdu, tai reiškia, kad nėra galimybių naudoti traktorius, ekskavatorius ar kitus mechanizmus. Įtakos Administracijai dėl specialistų pasirinkto būdo darbams atlikti nedarė. Pareiškėjui taip pat nėra žinoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis faktiškai atliktus darbus savivaldybė gali pakeisti (patikslinti). Pažymėjo, kad pati savivaldybė yra nurodžiusi, jog nėra galimybės nustatyti, kokiame plote darbai atlikti mechanizuotu, o kokiame – rankiniu būdu. Pareiškėjas tvirtino, kad šie darbai priklauso Taisyklių 21 ir 22 punktuose nurodytoms kategorijoms, jie buvo numatyti sąmatoje ir yra faktiškai atlikti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai pagal Taisyklių 22 ir 22.2 punktus yra priskirti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai. Šie darbai dėl savo specifikos turi tik rankinių darbų verčių skaičiavimo įkainius, todėl jie turėtų būti atliekami tik rankiniu būdu. Tuo vadovaudamiesi Administracijos specialistai pagal parinktą tvarkyti griovio plotą ir apskaičiavo numatomų atlikti darbų vertę juos atliekant būtent rankiniu būdu. Neįtraukti šių darbų į sąmatą nebuvo jokios galimybės, kadangi neatlikus nurodytų darbų, melioracijos grioviai būtų sutvarkomi ne ištisai, o tik atskirais ruožais. Pareiškėjo nuomone, atliekant krūmų pašalinimo darbus neturėtų būti draudžiama naudoti arklį, benzininį pjūklą ar kokius nors savadarbius mechanizmus (kaip kad buvo nagrinėjamu atveju), palengvinančius rankinį darbą. Tuo tarpu remiantis skundžiamu sprendimu, tokius darbus galima atlikti tik naudojant kirvį, rankinį pjūklą ir žmogaus fizinę jėgą. Pareiškėjo vertinimu, toks tiesmukiškas ir formalus akivaizdžiai neatitinkančių realybės reikalavimų darbus atlikti tik rankiniu būdu taikymas prasilenkia su sveika logika, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas teigė, kad esmine aplinkybe turi būti laikoma tai, kad darbai, numatyti sąmatoje, faktiškai buvo atlikti. Tai pripažino ir NMA skundžiamame sprendime, tačiau pritaikė pačią griežčiausią sankciją - už faktiškai atliktus darbus paramos apskritai neskyrė (vadovaujantis Taisyklių 21 ir 57.5 punktais.).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kuomet sąmatoje numatyti darbai faktiškai būna atlikti nepilnai, taikoma švelnesnė sankcija - išmokamos paramos suma atitinkamai sumažinama pagal procentinę neatliktų darbų dalį (Taisyklių 56.3 p. p.). Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju yra pagrindas vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais bei pripažinti, kad jis tinkamai ir pilnai atliko krūmų, augančių ant melioracijos griovių šlaitų pašalinimo darbus, ir išmokėti už tai priklausančią paramos sumą. Pareiškėjas sutiko, kad dalies darbų, numatytų sąmatoje neatliko. Dalyje griovių sunkiai prieinamose vietose nevisiškai švariai pašalino nupjautą žolę, ajerus, meldus ir nendres, ne visur atliko žiočių latakų valymo darbus rankiniu būdu. Pakartotinės patikros metu buvo konstatuota, kad jis neatliko 17,96 proc. melioracijos tvarkymo darbų, todėl neginčijo, kad vadovaujantis Taisyklių 56.3 papunkčiu, išmoka jam galėtų būti mažinama 30 proc. nuo visos paramos sumos, t. y. 3 876 Eur sumai.

Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju ataskaitoje užfiksuoti pažeidimai nekelia jokių abejonių, kadangi ji užpildyta vadovaujantis teisės aktais, situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, pridėtos nuotraukos su užfiksuotais pažeidimais, joje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, todėl ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, kurio pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti. Pabrėžė, kad pareiškėjui nenuginčijus patikros vietoje užfiksuotų pažeidimų bei nepateikus įrodymų dėl netinkamos patikros atlikimo procedūros, pareiškėjas negali teigti, jog tinkamai atliko sąmatose nurodytus darbus ir jo atžvilgiu yra neteisėtai taikomos sankcijos.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Administracija neturėjo teisės pateikti patikslintų sąmatų, atsakovas nurodė, kad finansuojamos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra nurodytos sąmatose. Šiuo atveju NMA nustačius, jog patikros vietoje ataskaitos duomenys prieštarauja pateiktoms sąmatoms ir dėl to kyla reali grėsmė išmokėti pareiškėjui paramą už netinkamai atliktus darbus, buvo kreiptasi į Administraciją, atsakingą už sąmatų sudarymą, dėl patikslintų sąmatų pateikimo. Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi Taisyklėmis. Sprendime aiškiai ir išsamiai aprašytos ne tik faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo vertinama pareiškėjo paraiška, bet ir aiškiai apskaičiuotos taikomų sankcijų sumos, vadovaujantis atitinkamais Taisyklių punktais, taip pat nurodyta galutinė pareiškėjui priklausanti paramos suma. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu, jo manymu, teisės aktu NMA vadovavosi priimdama skundžiamą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas su Sąmata ir numatytu atlikti darbų būdu buvo susipažinęs, dėl to nereiškė pretenzijų ir tai patvirtino pasirašydamas paraišką. Administracija, gavusi NMA paranešimą ir ataskaitą dėl neatliktų darbų, sudarė komisiją neatliktų darbų kiekių vertei nustatyti. Komisija 2015 m. birželio 2 d. pateikė neatliktų darbų kiekių aktą, nurodydama kiekvienos sąmatos neatliktų darbų vertes išreikštas procentais. Su šiuo komisijos sprendimu pareiškėjas sutinka ir tai patvirtina skunde. Agentūra po patikros vietoje nustatymo fakto pateikė 2015 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. BRK-7770 „Dėl lokalinių sąmatų patikslinimo“, kuriame informavo, kad visuose pamatuotuose griovių plotuose griovių šlaitų ir dugno šienavimas atliktas mechanizuotu būdu. NMA nustačius ir pateikus informaciją apie neatliktus darbus ir darbus atliktus ne tuo būdu, kurie buvo numatyti sąmatoje, vadovaujantis pateikta informacija, Administracija, perskaičiavo sąmatas, pakeisdama atliktų darbų būdą iš rankinio šienavimo į mechanizuotą ir pateikė 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr.(7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“.

Nurodė, kad pagal melioracijos darbams taikomus normatyvus ir reikalavimus, griovių šienavimas rankiniu būdu apima šienavimą nenaudojant savaeigių mechanizmų, o darbus atliekant dalgiais, trimeriais ir panašiais įrankiais, o mechanizuotas griovių šienavimas apima darbus, atliekamus su šienavimo įranga, sumontuota ant traktorių ar kitų savaeigių mechanizmų. Administracijos specialistai perskaičiavimą iš rankinio šienavimo į mechanizuotą atliko tik griovių šlaitų šienavimo darbams, krūmų pašalinimas nuo griovio šlaito iš rankinio į mechanizuotą perskaičiuotas nebuvo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. KK-2456 (10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kuriose pareiškėjui Ž. B. perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur, 2 469,11 Eur išlaidos už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą rankiniu būdu yra pripažintos netinkamomis finansuoti ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos; panaikino Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2648 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kuriose perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos. Taip pat įpareigojo Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo Ž. B. paraiškos (reg. Nr. 2GR-KK-14-1-004924-PR001) vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti reikalingus dokumentus ir leisti atlikti magistralinių griovių sutvarkymo darbus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ ir 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Administracija 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė statinių grupių remonto lokalines sąmatas ir 2014 m. gruodžio 22 d. sutikimu Nr. (12.1)-GP-2014/521 „Dėl melioracijos griovių priežiūros“ sutiko, jog pareiškėjas atliktų melioracijos griovių sutvarkymo darbus pagal priemonę ir 5 metus vykdytų tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisykles (reg.

Nr. 2GR-KK-14-1-004924-PR001) (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė, jog prašo 49 666 Lt (14 384,27 Eur) paramos už šių melioracijos griovių tvarkymo darbus, taip pat paraiškoje nurodė, jog planuojamos veiklos pabaiga – 2015 m. gegužės 15 d. Kartu su paraiška buvo pateiktos ir sąmatos, kuriose nurodyta, kad darbai bus atliekami rankiniu būdu. Vėliau pareiškėjas buvo informuotas, jog jis patvirtintas paramos gavėju ir jam skiriama 14 384 Eur parama. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 15 d. informavo Agentūrą, kad visus darbus atliko, todėl 2015 m. gegužės 21 d.–2015 m. birželio 5 d. buvo atlikta darbu patikra, kurios metu buvo nustatyta, jog griovių šlaituose atliktas mechanizuotas tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimas.

Mediena yra susmulkinta į stambias drožles, kurios yra nesurinktos, o paliktos ant griovių šlaitų. Griovių šlaitų ir dugno šienavimas atliktas mechaniniu būdu. Žolė nėra sugrėbta nuo griovių šlaitų ir neišmesta ant griovių krašto. Neatlikti ajerų, meldų, nendrių ir kitokių žolių iš griovių dugno pašalinimo darbai. Neatlikti žiočių latakų valymo rankiniu būdu darbai. Nurodyta, kad pagal sąmatas neatliktų darbų kiekis sudaro 53 proc. Administracijai atlikus pakartotinę patikrą vietoje buvo nustatyta, kad griovių šlaituose esantys krūmai iš dalies susmulkinti ir palikti griovyje, todėl neatliktas visos supjautos medienos išvežimas.

Neatlikti nušienautos žolės sugrėbimo nuo šlaitų ir išmetimo ant griovių krašto darbai. Neatliktas žiočių latakų valymas, ajerų, meldų, nendrių ir kitokių žolių pašalinimas iš griovių dugno rankiniu būdu. Konstatuota, kad bendrai neatliktas darbų kiekis 17,96 proc.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. NMA pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atliktos patikros rezultatais, todėl prašė atlikti pakartotinę patikrą, tačiau Agentūra atlikti pakartotinę patikrą atsisakė, motyvuodama tuo, kad išsamiai išnagrinėjo visus duomenis, o patikra buvo atlikta tinkamai. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyrius 2015 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. KK-2456-(10.6.1E) informavo pareiškėją dėl sankcijos taikymo pagal priemonę, kadangi jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar pažeidė paramos paraiškos sąlygas. Nurodė, kad pritaikius sankcijas išmokama paramos suma yra 4 105,78 Eur. NMA 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu informavo pareiškėją apie patikros vietoje nustatytus pažeidimus, sumažintos paramos dydį, paraiškos vertinimo metu nustatytų pažeidimų pagrindu pritaikytas sankcijas ir išmokamos paramos dydį, kuris yra 6 574,89 Eur.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl NMA 2015 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. KK-2456-(10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ ir 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalių, kuriomis pareiškėjui sumažinta galima paramos suma bei pritaikyta paramos neskyrimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjo paraiškos vertinimo ir galutinės paramos sumos išmokėjimo buvo priimti du sprendimai, kuriuose nurodyta skirtinga išmokama paramos suma: 2015 m. spalio 13 d. – 4 105,78 Eur ir 2015 m. lapkričio 9 d. ‒ 6 574,89 Eur. Šiuose sprendimuose išmokama suma apskaičiuota atsižvelgiant į paramos sumos sumažinimą ir taikytas sankcijas už teisės aktų reikalavimų ir paramos paraiškos sąlygų pažeidimus. Teismas sprendė, kad juose atsakovas paramos sumos sumažinimą grindė Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“ pateiktomis patikslintomis darbų atlikimo sąmatomis, pagal kurias pakeistas griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimo būdas iš rankinio (buvusi darbų vertė 4 194,72 Eur) į mechanizuotą griovių šlaitų šienavimo traktorių iki 59 kW (80 AJ) galingumo įranga būdą (perskaičiuota darbų vertė 2 730,43 Eur). Teisės normos, remiantis kuria mažinama paramos suma, atsakovas sprendimuose nenurodė. Bylos duomenimis paramos sumos tikslinimas buvo atliktas paramos gavėjui pranešus apie paraiškoje nurodytų darbų atlikimą ir atlikus patikrą vietoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad paramos sumos tikslinimas yra paramos sumažinimo sankcija. Teismas konstatavo, kad ginčijamų sprendimų dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta paramos sumažinimo sankcija vietoje 14 384 Eur paramos sumos skiriant 12 920 Eur sumą, turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiškėjui, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą ir šio pasikeitimo pagrindus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl šią sprendimų dalį panaikino. Atsakovas, pakartotinai vertindamas pareiškėjui mokėtinos paramos dydį už melioracijos griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą ne rankiniu, o mechanizuotu būdu ir priimdamas sprendimą privalo įvertinti, ar egzistuoja pagrindai atitinkamos sankcijos taikymui, o nustačius tokią aplinkybę - aiškiai nurodyti, kaip paskaičiuota atitinkama sankcija ir tai tinkamai pagrįsti.

Taip pat teismas nurodė, kad NMA 2015 m. gegužės 21 d.–2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. birželio 2 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, jog pareiškėjas tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus atliko ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, t. y. nesilaikydamas lokalinėse sąmatose nurodytų darbų atlikimo būdo. Dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl pareiškėjo lokalinės sąmatos, darbų atlikimo pobūdžio ir įkainių. Kaip matyti iš atsakovui pateikto 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (7.45)-R3-2015/1061 „Dėl sąmatų tikslinimo“, Administracija nurodė Agentūrai, kad, vadovaujantis Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normomis, krūmų šalinimo darbams nėra numatytas mechanizuotas atlikimas, todėl nėra galimybės perskaičiuoti įkainių. Atsakovas ginčijamame sprendime vadovavosi šia Administracijos nurodyta informacija ir vadovaudamasis Taisyklių 57.5 punktu pareiškėjui pritaikė paramos neskyrimo sankciją, kurios dydis 2 469,11 Eur.

Teismas pažymėjo, jog Taisyklių 22 punkte yra išvardinti atitinkami darbai, už kurių atlikimą patirtos išlaidos (sąnaudos) yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti, ir nėra nurodytas konkretus jų atlikimo būdas. Paraiškoje buvo nustatyti šie atliktų veiklų priežiūros rodikliai: 1) sutvarkyta 9,610 km melioracijos griovių; 2) sutvarkyta 11,7440 ha melioracijos griovių šlaitų. Lėšų poreikio (sąnaudos) paskaičiavimas, susijęs su numatomų tvarkyti melioracijos griovių tvarkymo darbais, pagrįstas sąmatomis. Tai, jog pareiškėjas atliko krūmų, augančių ant melioracijos šlaitų, pašalinimo ir griovių šlaitų šienavimo darbus mechanizuotu būdu, byloje patvirtina patikros ataskaita ir vaizdinė medžiaga. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintų Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių“ (toliau – ir Melioracijos techninis reglamentas) 39 punktu nustatyta, jog krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose kertami rankiniu būdu arba mechaniniais pjūklais. Tačiau nei Melioracijos techniniame reglamente, nei kituose norminiuose teisės aktuose nėra draudžiama atlikti tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu. Nors pareiškėjas šiuos darbus atliko kitokiu būdu, nei buvo numatyta lokalinėse sąmatose, nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo įgyvendinti Taisyklėse nustatyti paramos tikslai. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, atlikdamas krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu, būtų sugadinęs melioracijos statinius ar būtų nustatytas melioracijos griovių sugadinimo faktas, kas pagal Taisyklių 57.7 punktą galėtų būti laikoma vienu iš pagrindų taikyti paramos neskyrimo sankciją.

Teismas akcentavo, kad ginčijamuose sprendimuose Agentūra nenurodė teisinio pagrindimo ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad aptariami darbai, atlikti ne Sąmatoje nurodytu būdu, negali būti finansuojami Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis. Tai, kad Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normose krūmų šalinimo darbams mechanizuotu būdu nėra numatyta įkainių, laikė nuo paramos gavėjo nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios lokalinės sąmatos tokių darbų atlikimui turi būti sudaromos tik jų atlikimui rankiniu būdu. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo darbai realiai yra atlikti, teismo vertinimu, negalėjo būti teisiniu pagrindu taikyti paramos neskyrimo sankciją. Taip pat teismas pažymėjo, kad Agentūrai kyla pareiga užtikrinti, kad ES lėšos būtų panaudotos tinkamai. Todėl jei NMA manė, kad mechanizuotu būdu atliktų darbų vertė buvo mažesnė už nustatytą paramos sumą, ji privalėjo pareikalauti pareiškėjo įrodymų, pagrindžiančių dėl šių darbų atlikimo realiai patirtas išlaidas. Nustačiusi, kad šios išlaidos yra mažesnės nei finansuotinos ir, kad pareiškėjas gali gauti nepagrįstų pajamų, Agentūra turi apskaičiuoti šią naudą ir priimti sprendimą dėl dalies išlaidų pripažinimo nefinansuotinomis. Teismas konstatavo, kad NMA nepagrindė pareiškėjui taikytos sankcijos teisėtumo, todėl ginčijamų 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimų dalis, kuriomis 2 469,11 Eur suma pripažinta netinkamomis finansuoti, pripažino nepagrįstas ir jas panaikino. Taip pat teismas įpareigojo Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos vertinimą ir priimti VAĮ 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

III. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog teisės aktai nenustato Administracijai teisės vienašališkai ir nederinant su paramos gavėju tikslinti ar perskaičiuoti prie Paraiškos pateiktas lokalines sąmatas, o Agentūrai – pagal naujai perskaičiuotas sąmatas nustatyti mokėtinos paramos sumą. Remiantis Taisyklių 21 ir 22 punktais, finansuojamos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra nurodytos sąmatose. Šiuo atveju NMA nustačiusi, jog patikros vietoje ataskaitos duomenys prieštarauja pateiktoms sąmatoms, ir dėl to kyla reali grėsmė išmokėti pareiškėjui paramą už netinkamai atliktus darbus, kreipėsi į Administraciją dėl patikslintų sąmatų pateikimo. Agentūra, kaip institucija, kuri yra atsakinga už skaidrų ir tinkamą Europos Sąjungos paramos skirstymą, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į Administraciją, nes ji yra atsakinga už sąmatų sudarymą. Šiuo atveju vien tai, kad krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai yra priskiriami tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai, nereiškia, kad pareiškėjui turi būti išmokėta parama, jei jis numatytus darbus atliko netinkamu būdu. Agentūra pažymi, kad Taisyklių 51 punkte nurodyta, jog paramos lėšos paramos gavėjui išmokamos tik atlikus patikrą vietoje. Todėl, vien tai, jog Agentūra 2015 m. kovo 13 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tai, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju ir jam skiriama 13 892 Eur paramos suma, dar nereiškia, kad šią sumą NMA turi išmokėti nesilaikydama teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Atsakovas akcentuoja, jog atikus patikrą vietoje ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas darbus atliko netinkamai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas. Atsakovo teigimu, ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas ir jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir patikros vietoje ataskaita užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie patikros vietoje ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Patikros vietos ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino NMA sprendimus neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Agentūros nuomone, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime aiškiai ir išsamiai aprašytos ne tik faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo vertinama pareiškėjo paraiška, bet ir aiškiai apskaičiuotos taikomų sankcijų sumos, vadovaujantis atitinkamais Taisyklių punktais, taip pat nurodyta galutinė pareiškėjui priklausanti paramos suma. Šiuo atveju 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime aiškiai nurodyta, kodėl paramos suma buvo sumažinta, t. y. dėl to, kad patikros metu nustačius pažeidimus buvo pakeistas griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimo būdas iš rankinio į mechanizuotą. Sprendime buvo nurodyta bendra pirminė (rankiniu būdu atliekamų darbų) vertė – 4 194,72 Eur apskaičiuota lokalinėse sąmatose ir bendra pakeista (mechanizuotu būdu atliekamų darbų) vertė – 2 730,43 Eur apskaičiuota patikslintose lokalinėse sąmatose. Taip pat apskaičiuotas verčių skirtumas ir nurodyta galutinė 12 919,71 Eur paramos suma. Todėl vien dėl to, kad agentūra 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime nenurodė konkrečiai kiekvienoje (tiek pirminėje, tiek patikslintoje) sąmatoje apskaičiuotų kiekvieno griovio darbų vertės skirtumo, nesudaro pagrindo teigti, kad ši agentūros sprendimo dalis neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų.

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog paramos neskyrimas pareiškėjui vien dėl to, kad jis griovių valymo darbu atliko netinkamo būdu yra aiškiai neproporcinga ir varžanti priemonė, varžanti pareiškėjo teises ir laisves. NMA atkreipia dėmesį, kad teismas tokiu sprendimu gali suformuluoti ydingą praktiką, kuri leistų pareiškėjams laisvai pažeisti paramos išmokėjimo, įsipareigojimų laikymosi teisės aktus ir vis tiek galėtų tikėtis gauti paramą. Tokiu atveju teisės aktai, reglamentuojantys paramos skyrimą, prarastų savo prasmę. NMA pažymi, jog pareiškėjas pateikdamas paraišką patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis bei sutiko, kad visi prisiimti įsipareigojimai bus patikrinti Agentūros nustatytais terminais. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas pats prisiėmė riziką, ar sugebės atlikti visus darbus tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų. Atsakovas teigia, kad jis, vadovaudamasi patikros vietoje rezultatais ir patikslintomis sąmatomis, visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai atliko griovių priežiūros darbus, pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui priklausančią paramos sumą bei priėmė skundžiamą sprendimą, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas panaikino jau negaliojantį 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, kadangi Agentūra apie 2015 m. spalio 13 d. sprendimo negaliojimą informavo pareiškėją, o pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. gruodžio 3 d. patikslintą skundą, nurodė, jog skundžia ne Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, bet 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kadangi būtent šis sprendimas yra galutinis ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas Ž. B. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, jog taisyklės nenustato, kad Administracijai yra suteikta teisė vienašališkai ir nederinant su paramos gavėju tikslinti ir perskaičiuoti prie paraiškos pateiktas lokalines sąmatas, o Agentūrai - pagal naujai perskaičiuotas sąmatas nustatyti mokėtinos paramos sumą. Kadangi sąmatos yra būsimų ir numatomų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimo dokumentai, jų perskaičiavimas ir patikslinimas ne darbų atlikimo eigoje, o tuomet, kai paramos gavėjas jau yra faktiškai atlikęs darbus, nustatant mokėtinos paramos dydį paramos gavėjui yra teisiškai nereikšmingas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo teigimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimu paramos gavėjui sumažinta galima paramos suma iš 14 384,00 Eur į 12 920,00 Eur reiškia sankcijos pritaikymą, t. y. paramos sumažinimą. Nagrinėjamu atveju tikslai buvo pasiekti, jokia žala niekam nepadaryta, todėl priėmus skundžiamą teismo sprendimą jokia ydinga praktika nebus suformuota. Pažymėjo, kad kiekvienas paramos skyrimo atvejis turi būti išnagrinėtas individualiai, įvertinant tiek skundžiamame teismo sprendime, tiek suformuotoje teismų praktikoje užfiksuotus reikšmingus momentus.

Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad NMA sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnyje suformuotų principų. Ginčijamame sprendime yra tik abstrakčiai nurodoma, kad vadovaujantis Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“ buvo perskaičiuota galima paramos suma ir patvirtinta 12 920,00 Eur paramos suma, tačiau joks detalus paskaičiavimas nenurodytas. Pareiškėjas akcentuoja, jog tai, kad ginčijamame sprendime remiamasi minėtu raštu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos priimant individualų administracinį aktą jame nurodyti teisinius ir faktinius priėmimo pagrindus, bei nurodyti motyvus, kuriais jis yra grindžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui buvo siųstas Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“, kurios pagrindu patikslinta lokalinė sąmata, ar priimti atitinkami dokumentai, kuriuose perskaičiuota galima paramos suma ir patvirtinta 12 920,00 Eur paramos suma, nėra.

Pareiškėjo teigimu, NMA nepagrįstai jam taikė pačią griežčiausią sankciją – neskirti paramos už atliktus darbus. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju griežčiausios sankcijos pritaikymas yra aiškiai neproporcinga ir varžanti pareiškėjo teises ir laisves daugiau nei būtina Taisyklėse numatytiems tikslams pasiekti, nes akivaizdu, kad tik labai formaliai buvo pažeistas jose nurodytas šių darbų atlikimo būdas. Teismas teisingai pažymėjo, jog pats faktas, kad Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normose krūmų šalinimo darbams mechanizuotu būdu nėra numatyta įkainių, laikytina nuo paramos gavėjo nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios lokalinės sąmatos tokių darbų atlikimui turi būti sudaromos tik jų atlikimui rankiniu būdu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas per klaidą sprendime panaikino ir Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, kadangi Agentūra pareiškėją buvo informavusi apie jo panaikinimą, todėl pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde ginčijo tik Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, reikalavimo panaikinti 2015 m. spalio 13 d. sprendimą nereiškė. Pareiškėjo nuomone, teismas dėl šios priežasties sprendime nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai išsprendžiant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pareiškėjas mano, kad šią klaidą galima ištaisyti sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą apeliacinėje instancijoje ir be atskiro pareiškėjo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2648 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalies, kurioje perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. KK-2456 (10.6.1 E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“. Teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti.

Agentūra 2015 m. lapkričio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2015 m. spalio 13 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Agentūra priėmė 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. KK-2684 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 3 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame suformuluotas reikalavimas panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2648(10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalį, kurioje perskaičiuota galima paramos suma ir sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur bei vadovaujantis Taisyklių 57.5 p. p. pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos. Teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei pareiškėjo patikslinto skundo turinio, Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu ir priimtas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Nors pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nenurodė, kad atsisako savo pirminiame skunde suformuluoto reikalavimo dėl Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimo panaikinimo, tačiau iš skundo turinio ir jame suformuluoto jo dalyko akivaizdu, kad pareiškėjas skundžia tik Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur bei kuria, vadovaujantis Taisyklių 57.5 p. p., pritaikyta 2 469,11 Eur paramos neskyrimo sankcija. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, turėjo nustatyti nagrinėjamo ginčo ribas, o esant neaiškiam pareiškėjo skundo reikalavimui, turėjo pasiūlyti pareiškėjui galutinai suformuluoti skundo dalyką, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nustatęs, kad Agentūros 2015 m. lapkričio 8 d. sprendimas dalyje, kurioje pritaikyta paramos sumažinimo sankcija už griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, taip pat dalis dėl pritaikytos paramos sumažinimo sankcijos neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, įpareigojo Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą, nors pareiškėjas reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos vertinimą, patikslintame skunde nereiškė.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimo ir panaikindamas jo dalį bei įpareigodamas Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą, peržengė nagrinėjamo ginčo ribas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Pasisakydama dėl atsakovo Agentūros apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad skundžiamas 2015 m. lapkričio 8 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o aplinkybė, kad jame nenurodytas konkrečiai kiekvienoje (tiek pirminėje, tiek patikslintoje) sąmatoje apskaičiuotų kiekvieno griovio darbų vertės skirtumas, nesudaro pagrindo teigti, kad ši Agentūros sprendimo dalis neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei padarytoms išvadoms šiuo klausimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kaip skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne kartą buvo akcentuota, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog atliko ne visus Sąmatose nurodytus darbus, tačiau nesutinka su Agentūros vertinimu ir sprendimu sumažinti paramos sumą dėl to, kad dalis darbų buvo atlikta ne Sąmatose nurodytu būdu. Agentūra apeliaciniam skunde teigia, kad atlikus patikrą vietoje buvo nustatyta, jog pareiškėjas darbus atliko netinkamai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, jog paramos neskyrimas pareiškėjui vien dėl to, kad jis griovių valymo darbus atliko netinkamu būdu yra aiškiai neproporcinga priemonė, varžanti pareiškėjo teises ir laisves.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Agentūra sprendimą sumažinti pareiškėjui paramą grindė Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu „Dėl sąmatų tikslinimo“ pateiktomis patikslintomis darbų atlikimo sąmatomis, pagal kurias pakeistas griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimo būdas iš rankinio į mechanizuotą griovių šlaitų šienavimo traktorių iki 59 kW (80 AJ) galingumo įranga būdą. Tačiau Agentūra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis mažina paramos sumą, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paramos sumos tikslinimas buvo atliktas pareiškėjui pranešus apie atliktus darbus ir atlikus patikrą vietoje, todėl pagrįstai paramos sumos tikslinimą vertino kaip paramos sumažinimo sankciją. Nustatęs, kad iš ginčijamo Agentūros 2015 m. lapkričio 8 d. sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu mažinama paramos suma iki 12 920 Eur, pagrįstai sprendė, kad Agentūros sprendimas šioje dalyje neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl šią skundžiamo sprendimo dalį panaikino.

Skundžiamu Agentūros 2015 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo patirtos 2 469,11 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti, kadangi pareiškėjas tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus atliko ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, t. y. nesilaikydamas sąmatose nurodytų darbų atlikimo būdo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nors pareiškėjas minėtus darbus atliko kitokiu būdu, nei buvo numatyta lokalinėse sąmatose, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog nebuvo įgyvendinti Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nustatyti paramos tikslai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas, atlikdamas krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu, būtų sugadinęs melioracijos statinius ar būtų nustatytas melioracijos griovių sugadinimo faktas, kas pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.7 p. galėtų būti laikoma vienu iš pagrindų taikyti paramos neskyrimo sankciją, nėra. Įvertinus tai, kad Agentūra nepagrindė pareiškėjui pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.5 p. taikytos sankcijos teisėtumo, Agentūros 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis, kuria 2 469,11 Eur suma pripažinta netinkamomis finansuoti, pagrįstai panaikinta.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo teismo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Agentūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje, kurioje panaikinta Agentūros 2015 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. KK-2456 (10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kurioje pareiškėjui Ž. B. perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur, 2 469,11 Eur išlaidos už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą rankiniu būdu yra pripažintos netinkamomis finansuoti ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos, ir Agentūra įpareigojama iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos Nr. 2GR-KK-14-1-004924-PR001 vertinimą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė: 2016 m. kovo 22 d. su advokatu S. Ž. sudarytą atstovavimo sutartį, kuria advokatui pavedama surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą; 2016 m. kovo 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2016 m. kovo 30 d. vietinio mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas Ž. B. advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 450 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1-2 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktu, pareiškėjui, įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priteisiama už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 300 Eur (maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galima priteisti suma pagal Rekomendacijų 8.11 p. - 1 031,29 Eur (793,3 Eur x 1.3) (2016 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 793,3 Eur, Rekomendacijų koeficientas – 1.3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. KK-2456 (10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalies, kurioje pareiškėjui Ž. B. perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur, 2 469,11 Eur išlaidos už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą rankiniu būdu yra pripažintos netinkamomis finansuoti ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos, panaikinimo ir Agentūros įpareigojimo iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos Nr. 2GR-KK-14-1-004924-PR001 vertinimą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Ž. B. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė