e8a4de7d-c112-4a37-8930-efbaae09436f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-65-178/2016 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00784-2014-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinės įmonės Turto bankas apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-898-826/2015 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės įmonės Turto bankas ieÅ¡kinį atsakovei antstolei R.

V., trečiajam asmeniui įmonei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje yra kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios antstoliui neareÅ¡tavus pakankamai skolininko turto vykdant teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovui atlyginimo. IeÅ¡kovas VÄ® „Turto bankas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintais ieÅ¡kiniais (t. 1, b. l. 2-5, 50-53; t. 3, b. l. 6-9) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės R.

V. 57 924 Eur (200 000 Lt) žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad atsakovei 2010 m. lapkričio 5 d. pateikė vykdyti įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 730 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko I. P.. IeÅ¡kovas sužinojo, kad vykdomojo raÅ¡to pateikimo atsakovei metu skolininkas I. P. nuosavybės teise valdė 358,92 kv. m bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ su 0,0448 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), tačiau Å¡is Turtas areÅ¡tuotas nebuvo.

Skolininkas 2011 m. lapkričio 30 d., praėjus daugiau kaip metams po vykdomojo raÅ¡to pateikimo atsakovei, TurtÄ pirkimo-pardavimo sutartimi už 57 924 Eur perleido trečiajam asmeniui. Atsakovė, atlikdama vykdymo veiksmus, laiku Turto neareÅ¡tavo, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovui antstolės neveikimu padaryta 57 924 Eur žala, nes prarasta galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ TurtÄ . Atsakovė 2010 m. areÅ¡tavo tik 1/2 dalį pastato (kavinės su parduotuve) ir 1/2 dalį kiemo statinių, tačiau ketvirtus metus besitęsiantis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto patvirtina, jog dalies, o ne viso turto pardavimas yra komplikuotas.

Nelikvidus ir kitas atsakovės areÅ¡tuotas turtas, t.y. kavinė (duomenys neskelbtini), 0,78 ha ir 0,53 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kurių tik 1/2 dalis priklauso skolininkui. IeÅ¡kovas, įvertinęs skolininko areÅ¡tuoto turto specifikÄ bei pardavimo ypatumus, prognozuoja, jog gautinos piniginės lėšos bÅ«tų tarp 300 000–450 000 Lt, tačiau Å¡ios sumos nepakaks 970 200 Lt skolos padengimui. Atsakovė, gavusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , gindama kreditoriaus interesus ir veikdama protingai bei rÅ«pestingai, privalėjo ne tik surinkti bei patikrinti informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, bet ir imtis priemonių iÅ¡saugoti TurtÄ , t. y. jį areÅ¡tuoti, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 036 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos antstolio ar jo darbuotojų, atlyginimo klausimÄ (Antstolių įstatymo 16 str. 1 d.), turi bÅ«ti nustatytos visos antstolio civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje, pripažino kad antstolė, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jokių pažeidimų nepadarė (CPK 185 str.).

Nustatė, kad antstolė, vykdydama ieÅ¡kovo jai pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , siuntė skolininkui raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju, ieÅ¡kodama skolininko turto kreipėsi į bankus ir vieÅ¡uosius registrus, surado skolininkui priklausantį turtÄ ir aprašė jo tiek, kad pakaktų ieÅ¡kovo reikalavimams patenkinti, be to, buvo areÅ¡tuotos ir skolininkui priklausančios iÅ¡mokėti lėšos bei dalis darbo užmokesčio. Todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo reikalavimai buvo užtikrinti.

Akcentavo, jog CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Aplinkybė, jog buvo areÅ¡tuotas ne tas turtas, kuris ieÅ¡kovo manymu turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nebuvo užtikrinti ar užtikrinti nepakankamai, be to pats ieÅ¡kovas per visÄ vykdymo procesÄ jokių praÅ¡ymų ar siÅ«lymų dėl areÅ¡tuotino turto neteikė, nors turi pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 641 str. 2 p.), taip pat neteikė skundų dėl turto vertinimo ar kitų priverstinio vykdymo veiksmų.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir kitos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. žalos, kadangi Turto pardavimo kaina yra hipotetinis, tikėtinas žalos dydis. Atsakovė buvo areÅ¡tavusi pakankamai kito turto ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti, be to, vykdomoji byla nėra pasibaigusi, todėl ieÅ¡kovas neprarado galimybės gauti reikalavimo patenkinimÄ , reali žala nepatirta. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatavus, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovas žalos nėra patyręs, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai Ieškovas VĮ Turto bankas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, 2) prijungti naujai pateiktus reikÅ¡mingus bylai įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog atsakovė surado skolininkui priklausantį turtÄ ir aprašė jo tiek, kad pakaktų ieÅ¡kinio reikalavimams patenkinti, padarė visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė pagal 2008 m. gegužės 1 d. masinio vertinimo duomenis buvo 417 154,48 Eur, o po dviejų metų pradėtoje vykdomojoje byloje to paties turto vertė pagal 2010 m. sausio 1 d. masinio vertinimo duomenis nurodyta jau tik 370 134,38 Eur.

Dar iki 2010 m. lapkričio 12 d., kuomet atsakovei buvo pateiktas vykdomasis raštas, įvyko ženklūs kainų pokyčiai, todėl antstolė neturėjo pagrindo vadovautis dviejų metų senumo masinio vertinimo duomenimis. Be to, skolininkui priklausė tik ½ šio turto, todėl jo vertė tesiekė 185 067,19 Eur, šios sumos nebūtų pakakę reikalavimui patenkinti, taigi, atsakovė areštavo nepakankamai turto skolos išieškojimui.

2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad areÅ¡tuojant dalį turto nėra tikslu vadovautis masiniu vertinimu, kadangi tik ½ dalies objekto (kavinės, esančios (duomenys neskelbtini)) pardavimas yra komplikuotas, objektas yra nepatrauklus. Atsakovė, įvertinusi visÄ turimÄ skolininko turtÄ , turėjo areÅ¡tuoti likvidų TurtÄ , o ne probleminius turtinius vienetus, kad bÅ«tų galimas efektyvus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.4. Sprendime nepagrįstai, iÅ¡kraipant antstolio ir iÅ¡ieÅ¡kotojo pareigų turinį, nurodyta, kad pats apeliantas per visÄ vykdymo procesÄ jokių praÅ¡ymų ar siÅ«lymų dėl areÅ¡tuotino turto neteikė, nors turėjo pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo eiga.

Apeliantas nebuvo informuotas apie skolininko turtinę padėtį, be to, informacijos apie konkretų turtÄ antstolei pateikimas yra iÅ¡ieÅ¡kotojo teisė, o ne pareiga.5. IÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir antstolį sieja fiduciariniai santykiai, todėl apeliantas turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, kad atsakovė tinkamai atliks savo pareigas, veiks geriausiu apeliantui bÅ«du. Tačiau atsakovė, 2010 m. lapkričio 12 d. gavusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , neperžiÅ«rėjo turto areÅ¡to masto, nors nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo situacija nekilnojamojo turto rinkoje buvo ženkliai pasikeitusi, be to, atsakovė neareÅ¡tavo neapsunkinto/nesuvaržyto turto.

6. Atsakovės neveikimu padaryta žala yra 57 924 Eur, tai patvirtina 2011 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal kuriÄ Turtas buvo perleistas už 57 924 Eur. IÅ¡ieÅ¡koma skola ieÅ¡kinio pateikimo metu siekė 280 931,42 Eur, o areÅ¡tuotas turtas ilgÄ laikÄ neparduodamas, jo kaina mažinama, todėl akivaizdu, jog net ir pardavus areÅ¡tuotÄ turtÄ , skolos likutis bus didesnis nei praÅ¡oma atlyginti 57 924 Eur žala.

7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas turi galimybę atgauti skolÄ ateityje, kadangi teismui buvo pateikta informacija, jog skolininkas 2014 m. gruodžio 30 d. praneÅ¡imu paskelbė, jog jis teiks pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliantas teikia dokumentus, patvirtinančius fizinio asmens bankroto bylos iniciavimÄ , kurių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti VÄ® Turto bankas apeliacinį skundÄ bei palikti nepakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimÄ (t. 3, b. l. 80-88).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Antstolė, vykdydama 2008 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, surašė areÅ¡tuojamo turto apraÅ¡Ä ir 2008 m. gruodžio 28 d. jį iÅ¡siuntė apeliantui. AreÅ¡tuota turto už 730 300 Lt, apeliantas su Å¡iuo turto apraÅ¡u sutiko ir jo neginčijo. 2010 m. lapkričio 12 d. atsakovė priėmė patvarkymÄ dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei iÅ¡siuntė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ .

Vadovaujantis CPK 659 straipsnio 1 dalimi skolininkas iki 2010 m. lapkričio 26 d. turėjo teisę atsiskaityti geruoju, todėl nesibaigus raginime nustatytam terminui, atsakovė negalėjo imtis vykdymo veiksmų. 2010 m. lapkričio 26 d., nesibaigus raginime nustatytam terminui, skolininkas kreipėsi dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kurio apeliantas taip pat neskundė. Vėliau išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria išdėstytas skolininko skolos mokėjimas.

Teismui nustačius, kad pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ skolininkas turi sumokėti 2011 m. spalio 20 d., atsakovė iki Å¡ios datos negalėjo imtis jokių priverstinio vykdymo veiksmų. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė neturėjo teisinio pagrindo areÅ¡tuoti ir kitÄ skolininko turtÄ . Skolininkui nesumokėjus įmokų, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymu skyrė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.2. Atsakovė surado ir areÅ¡tavo skolininko turtÄ nepažeisdama CPK 675, 664 straipsnių reikalavimų.

Be to, atsakovė neturi objektyvių galimybių nustatyti, ar konkretus turtas yra paklausus rinkoje. Apeliantas turi pareigÄ nurodyti, koks konkretus skolininko turtas turėtų bÅ«ti areÅ¡tuotas (CPK 662 str.).

3. Atsakovė neturi priimti patvarkymo dėl surasto skolininkui priklausančio turto bei neprivalo informuoti kreditoriaus. Todėl apelianto teiginys, kad atsakovė, neinformuodama apelianto apie surastÄ skolininko turtÄ , pažeidė savo pareigas, yra deklaratyvus bei nepagrįstas. Be to, CPK 639-640 straipsniuose įtvirtintos iÅ¡ieÅ¡kotojo teisės ir pareigos, kuriomis apeliantas nesinaudojo.

4. Apeliantas nepatyrė realios žalos, kadangi neprarasta galimybė skolas atgauti ateityje. Tuo tarpu aplinkybė, kad skolininkas kreipėsi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepatvirtina, kad skola nebus iÅ¡ieÅ¡kota. Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimÄ (t. 3, b. l. 76-78). Nurodė, kad apeliantas nepaneigė teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, neįrodė, kad atsakovės (ne)veikimas buvo neteisėtas, kad buvo patirta reali žala. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2010 m. lapkričio 5 d. pateikė atsakovei Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 dėl 730 000 Lt ir 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo 2008 m. gegužės 13 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko I.

P. (toliau - skolininkas) (vykdomoji byla Nr. 0074/10/17609 – t. 2, b.l. 1-188). Dar 2008 m. vykdomojoje byloje Nr. 0074/08/12898, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje civilinėje byloje, buvo apraÅ¡yta ½ dalis skolininkui priklausiusios kavinės ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) 730 300 Lt vertės (t. 1, b.l. 110-124). Apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl žalos atlyginimo nurodydamas, kad atsakovė teismo sprendimo įvykdymui areÅ¡tavo mažo likvidumo ir nepakankamos vertės skolininko turto, nors Å¡is turėjo daugiau likvidaus turto (pirmiau minėtas gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) - Turtas) ir praėjus metams po vykdomojo raÅ¡to pateikimo vykdymui TurtÄ pardavė, dėl ko apeliantui priteista suma nebus visa apimtimi iÅ¡ieÅ¡kota.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad antstolio civilinės atsakomybės konstatavimui bÅ«tina nustatyti visas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, t.y. CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytų sÄ lygų visetÄ , taip pat teisminės praktikos taisyklių kontekste pagrįstai nurodė antstoliui, kaip profesine veikla užsiimančiam asmeniui, taikytinus specifinius veiksmų vertinimo standartus atsakomybės atsiradimui – aukÅ¡tesnio lygmens rÅ«pestingumÄ ir atidumÄ .

Todėl teisėjų kolegija nurodytų Å¡iais aspektais skundžiamame sprendime motyvų nekartoja ir, sutikdama su jais, iÅ¡samiau dėl to taip pat nepasisako. Tačiau pirmosios instancijos teismas, darydamas galutines iÅ¡vadas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, teisėjų kolegijos nuomone, visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių neįvertino (CPK 185 str.).Ä®statymas iÅ¡ tikrųjų, kaip nurodė atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, numato, kad tiek teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek teismo nutartį ar sprendimÄ vykdantis antstolis negali apraÅ¡yti/areÅ¡tuoti skolininko iÅ¡ esmės daugiau nei yra pareikÅ¡tas reikalavimas/ iÅ¡ieÅ¡kotina suma su vykdymo iÅ¡laidomis (CPK 145 str. 2 d., 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.).

Tačiau šios įstatyminės normos nustato, kad aprašyta/areštuota negali būti tik iš esmės daugiau. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Akivaizdu, jog Å¡ios normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad antstoliui, ginant iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, keliamas reikalavimas a priori numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ esmė suponuoja iÅ¡vadas, kad, pirma, antstolis, bÅ«damas profesionalas, turėdamas atitinkamÄ praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamÄ atlygį už savo darbÄ , turi aktyviai ir rÅ«pestingai veikti taip, jog bÅ«tų maksimaliai iÅ¡naudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais (pavyzdžiui, esant vertingo likvidaus turto, vietoje jo areÅ¡tuoti gal bÅ«t ir vertingo, bet nelikvidžiÄ ar menko likvidumo turto dalį, vadovautis kelerių metų senumo, esant naujesnių, duomenimis apie turto vertę ir pan.); antra, tinkamam sprendimo įvykdymui turi bÅ«ti apraÅ¡omas/areÅ¡tuojamas ne mažesnės vertės turtas nei pareikÅ¡tas reikalavimas/iÅ¡ieÅ¡kotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto apraÅ¡ymas/areÅ¡tas, jei tai nebus „iÅ¡ esmės“ daugiau.

Pastebėtina ir tai, kad CPK 681 straipsnio 2 dalis nustato, jog turtas antstolio patvarkymu, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, gali bÅ«ti perkainojamas. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, kad jau ir skolininko turto areÅ¡to metu 2010 m. gruodžio 1 d. (o ir vėliau) areÅ¡tuoto turto vertė, atsakovei jau žinant apie iÅ¡ esmės visÄ turimÄ skolininko turtÄ , neatitiko sprendimu apeliantui priteistos sumos netgi be procesinių palÅ«kanų, ir atsakovė, kaip savo srities patyrusi profesionalė, negalėjo to nežinoti, juo labiau, žinodama apie įstatymuose įtvirtintÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainos nustatymo mechanizmÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. vykdomosios bylos Nr. 0074/08/12898, tuomet, esant nekilnojamojo turto vertės pikui, atsakovė aprašė skolininko turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė skolininkui priklausiusios ½ dalies vertę 730 300 Lt. 2008 m. gegužės 1 d. masinio vertinimo duomenimis Å¡io (viso) turto vertė buvo 1,44 mln. litų (t. 1, b.l. 118 ). Po dviejų metų (2010 m. gruodžio 1 d.), jau esant teismo sprendimui, vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609 atsakovė areÅ¡tavo tÄ patį turtÄ ta pačia verte (t. 2, b.l. 34-35), nors jau nekilnojamo turto vertės pikas buvo praėjęs, o ir masinio vertinimo 2010 m. spalio 1 d. duomenimis (t.y. vadovaujantis tuo pačiu turto vertės nustatymo kriterijumi) areÅ¡tuotos skolininko turto dalies vertė tesiekė 639 000 Lt (1,28 mln.

Lt/2) (t. 2, b.l. 31), taigi, beveik 100 000 Lt neužtikrino - net ir be visų kitų galinčių bÅ«ti reikÅ¡mingomis aplinkybių (likvidumo, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodytų turto verčių ir pan.) vertinimo – nei pagrindinės apeliantui priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Todėl vien jau pagal tokį (masinio vertinimo) turto vertės nustatymo kriterijų areÅ¡tuotino turto nepakankamumas realiam sprendimo įvykdymui buvo akivaizdus, dėl ko, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė turėjo imtis veiksmų areÅ¡tuojant skolininko kitÄ vertingÄ turtÄ .

Nėra įtikinami atsakovės argumentai, kad ji negalėjo numatyti „sprogusio nekilnojamojo turto burbulo“ ir tai nepriklausė nuo jos valios – iš tikrųjų „burbulo sprogimas“ nuo jos valios nepriklausė, tačiau nėra jokio pagrindo sutikti, kad ji (netgi iš savo tiesioginės veiklos patirties) nežinojo realių buvusios turto vertės sumažėjimo po „burbulo sprogimo“ tendencijų, kurias rodė ir masinio vertinimo duomenys. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismo ir atsakovės nurodytus argumentus, kad vykdomoji byla Nr. 0074/10/17609 2010 m. gruodžio 2 d. buvo sustabdyta, 2011 m. balandžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi vykdytino teismo sprendimo vykdymas buvo iÅ¡dėstytas, dėl ko, anot atsakovės, priverstinio vykdymo veiksmai negalėjo bÅ«ti atliekami, o jų nepradėjusi ji negalėjusi žinoti apie nepakankamÄ areÅ¡tuoto turto vertę. Visų pirma, tai faktiÅ¡kai turėjo bÅ«ti žinoma, kaip minėta, dar iki vykdomosios bylos sustabdymo 2010 m. gruodžio 2 d. (ar juo labiau, per penkis mėnesius iki 2011 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties) vien jau iÅ¡ masinio vertinimo duomenų.

Antra, atsakovė 2010 m. gruodžio 2 d. patvarkyme nurodė vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdanti CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (t. 2, b.l. 32), nors byloje nėra pateikta įrodymų, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bÅ«tų prašęs sustabdyti apeliantas (minėtos normos pagrindu vykdomoji byla gali bÅ«ti sustabdoma iÅ¡ieÅ¡kotojo, o ne skolininko praÅ¡ymo pagrindu). Trečia, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areÅ¡tuoti ir esant sustabdytai vykdomajai bylai (CPK 628 str. 3 d.). IÅ¡ esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad negalima laikyti, jog asmens reikalavimas laikytinas antstolio tinkamai neužtikrintu ar nepakankamai užtikrintu tik dėl to, kad areÅ¡tuojamas ne tas turtas, kuris vien to asmens retrospektyviu manymu turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertintina visų pirma tai, kad ginčo esmė yra ne vien tik tai, koks konkrečiai skolininko turtas turėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas, nes ieÅ¡kinys grindžiamas inter alia tuo, kad jau turto areÅ¡to metu (2010 m. gruodžio 1 d.) buvo matyti, kad areÅ¡tuojamo turto realizavimas neužtikrins sprendimo įvykdymo; antra, turi bÅ«ti įvertinta (ko nepadarė pirmosios instancijos teismas), ar iÅ¡ieÅ¡kotojo atžvilgiu atsakovė, taikydama areÅ¡tÄ komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, kurio tik dalis priklauso skolininkui, bet neareÅ¡tuodama Turto - skolininkui priklausančios visos namų valdos, kurios vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 690‘000 Lt (Turtas perleistas už 200 000 Lt) (t. 3, b.l. 12,13), - iÅ¡ tikrųjų veikė maksimaliai apdairiai ir rÅ«pestingai siekdama greitai ir realiai įvykdyti teismo sprendimÄ .

Å iuo atveju, turint galvoje, kad bÅ«tent atskiro turtinio vieneto likvidumas, nesant kokių nors iÅ¡skirtinių aplinkybių, paprastai yra didesnis, teisėjų kolegijos nuomone, negalima nesutikti su apeliantu, kad atsakovė jo interesų užtikrinimo atžvilgiu neveikė geriausiu bÅ«du. Pastebėtina, kad atsakovė ir nepateikia svarių argumentų, kad bÅ«tent toks jos pasirinktas veikimo bÅ«das buvo pakankamas ar kitokios veikimo galimybės dėl kokių nors priežasčių nebuvo įmanomos. Sutiktina su jos argumentais, kad įstatymas numato iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ fizinio asmens turto eiliÅ¡kumÄ , pagal kurį iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkui priklausančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame jis gyvena, vykdomas paskutiniÄ ja eile (CPK 664 str.).

Tačiau, visų pirma, tai savaime nepaneigia tokio turto (jo dalies) areÅ¡to galimybės, kai yra pagrindas manyti, jog kito areÅ¡tuoto turto gali neužtekti iÅ¡ieÅ¡komai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti ar jis nelikvidus (CPK 662 str. 4 d.). Antra, teisėjų kolegija ypatingai pažymi, kad iÅ¡ vykdomosios bylos korespondencijoje su skolininku duomenų matyti, jog skolininkas ir gyveno net ne Klaipėdoje (Turto buvimo vietoje), o (duomenys neskelbtini), ir, dar daugiau, jau iki 2010 m. gruodžio 1 d. turto areÅ¡to pati atsakovė iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos buvo iÅ¡sireikalavusi duomenis, patvirtinančius, kad skolininkas (ir jo nepilnamečiai vaikai) nuo pat 1987 m. yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 27).

Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad didesnio likvidumo Turtas iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumo prasme buvo lygiavertis tiek 2010 m. gruodžio 1 d. areÅ¡tuotam menkesnio likvidumo nekilnojamam turtui, tiek vėliau areÅ¡tuotam turtui (1/2 dalis statinių (duomenys neskelbtini)); trečia, atsakovės rėmimasis CPK 664 straipsnyje nustatytu eiliÅ¡kumu nėra įtikinamas ir dėl jos pačios faktinių veiksmų – į skolininko darbo užmokestį, pinigines lėšas ji iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė, skirtingai nei nustato Å¡io straipsnio 2 dalis, paskiausiai.

Be to, sprendžiant iÅ¡ vykdomojoje byloje esančių duomenų, galima daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turėjo numatyti, kad ne tik 2010 m. gruodžio 1 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuoto turto, bet ir viso kito skolininkui priklausančio turto, neareÅ¡tavus Turto (jo dalies), sprendimo įvykdymui gali nepakakti. Tokia iÅ¡vada grindžiama tiek iÅ¡ vykdomojoje byloje turto areÅ¡to dienai (2010 m. gruodžio 1 d.) buvusių, tiek iÅ¡ apelianto su ieÅ¡kiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡rašų.

Jau minėta, kad skolininkui priklausančios žemės sklypų dalys Palangoje apsunkintos hipoteka, kas faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ jų realizavimo sprendimo vykdymas itin menkai tikėtinas. Pagal prieÅ¡ turto areÅ¡tÄ pačios atsakovės gautus Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡us vykdomojoje byloje 2010 m. gruodžio 1 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuoto turto (duomenys neskelbtini) skolininkui priklausančios turto ½ dalies vidutinė rinkos vertė yra 285 800 Lt (t. 2, b.l. 20-22), o (duomenys neskelbtini) – 163 174 Lt (t. 2, b.l. 23-25), t.y. tokios vertės turto areÅ¡tas geriausiu atveju galėjo bÅ«ti vertinamas kaip galintis vos pusiau užtikrinti sprendimo įvykdymÄ .

Tiesa, Å¡ios vertės nustatytos atitinkamai 2004 m. liepos 26 d. ir 1999 m. rugpjūčio 4 d., todėl tikėtina, kad jos neatitiko vėliau iÅ¡augusių nekilnojamojo turto verčių. Tačiau iÅ¡ apelianto su ieÅ¡kiniu pateiktų ir vėlesnių registro iÅ¡rašų su 2011 m., 2014 m. nustatytomis minėto turto vidutinėmis rinkos vertėmis matyti, kad skolininkui priklausiusių dalių vertė - atitinkamai 459 300 Lt (t. 1, b.l. 23-25) (beje, Å¡i suma iÅ¡ esmės atitinka ir vėliau eksperto nustatytÄ â€“ t. 2, b.l.

46) ir 198 830 Lt (t. 1, b.l. 27-29) – taip pat neužtikrintų net pagrindinės 730 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo ir sprendžia, kad, buvus neužtikrintam apelianto reikalavimui pakankama apimtimi net ir mažesnio likvidumo turtu apskritai (kÄ iÅ¡ esmės vėliau patvirtino ir reali vykdymo proceso eiga) ir buvus galimybei šį reikalavimÄ bent iÅ¡ dalies užtikrinti didesnio likvidumo Turtu, t.y. realiai veikiant nepakankamai efektyviai, nors veikti efektyviau galimybė iÅ¡ esmės egzistavo, atsakovės veikla (neveikimas) nelaikytina atitinkančia asmeniui, juo labiau, profesionalui keliamus apdairumo ir rÅ«pestingumo pareigos vykdymo standartus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ apie atliktų veiksmų vertinimÄ kaip neteisėtų (CK 6.246 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog atsakovei civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma ir dėl to, kad nėra kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos, nes vykdymo procesas nepasibaigęs, ir jos priežastinio ryÅ¡io su atsakovės veiksmais. Tačiau teisėjų kolegija ir Å¡iais aspektais nesutinka su teismo iÅ¡vadomis. IÅ¡ tikrųjų, skundžiamo sprendimo priėmimo metu vykdymo procesas dar nebuvo pasibaigęs. Jo eigoje, atsakovei po Turto perleidimo areÅ¡tavus kitÄ skolininko turtÄ (1/2 dalis statinių (duomenys neskelbtini), turtinė teisė, darbo užmokestis, hipoteka apsunkintos žemės sklypų dalys (duomenys neskelbtini) – t. 2, b.l. 71-72, 108-109, 122-124, 127, 132), iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo atveju tam tikra apelianto reikalavimo dalis galėjo bÅ«ti patenkinta.

Tačiau nėra jokio pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, kad atsižvelgiant į skolininko papildomai areÅ¡tuoto turto Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytÄ vertę (beje, jau minėta, kad nurodyta registre turto (duomenys neskelbtini) vertė iÅ¡ esmės sutapo su eksperto nustatyta) (žr. t. 2, b.l. 16-17, 18-19, 23-25), į tai, kad (duomenys neskelbtini) komercinės paskirties pastate skolininkui taip pat priklauso tik jo dalis, o žemės sklypai yra apsunkinti hipoteka (kas, kaip minėta, faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ jų realizavimo sprendimo vykdymas itin menkai tikėtinas), turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainos nustatymo ypatumus, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad neiÅ¡ieÅ¡kota apeliantui priklausančios sumos dalis neabejotinai nebÅ«tų mažesnė nei praÅ¡oma priteisti suma ir papildomai areÅ¡tuoto turto realizavimo atveju.

Todėl teisėjų kolegija, nepaisant to, kad vykdymo procesas nebuvo pasibaigęs, neturi pagrindo manyti, kad apeliantas iÅ¡ skolininko kito areÅ¡tuoto turto bÅ«tų atgavęs visÄ priteistÄ sumÄ . Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad jau pirmosios instancijos teisme buvo žinoma aplinkybė, jog skolininkas inicijavo bankroto bylos sau iÅ¡kėlimÄ (Å¡iuo metu bankroto byla jau ir iÅ¡kelta, dėl ko apelianto galimybės gauti reikalavimo patenkinimÄ , esant dar ir kitiems kreditoriams, dar menkesnės), tuo pripažindamas esÄ s nepajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ ir ateityje.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie žalos atsiradimÄ apeliantui. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.). Å iame kontekste pastebėtina, kad bÅ«tent atsakovė turėtų paneigti kaltės prezumpcijÄ (CK 6.248 str. 1 d.), tuo tarpu, kaip minėta, jos dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios prezumpcijos nepaneigia.

Todėl pirmiau paminėtų aplinkybių viseto vertinimas teikia pagrindÄ pripažinti įrodytomis atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl ko skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nustatant priteistinos žalos dydį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo motyvais dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo vaidmens vykdymo procese ir apelianto neteisėto pasyvumo aptariamame vykdymo procese. Ä®statymas iÅ¡ieÅ¡kotojui suteikia ne vien tik teisę kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo, bet ir imperatyviai numato iÅ¡ieÅ¡kotojo pareigas dėl bendradarbiavimo su antstoliu, domėjimosi vykdymo eiga (CPK 640 str. 1, 2 p. p.), taip pat suteikia galimybę iki priverstinio vykdymo pradžios, laikantis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, pačiam pasirinkti iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡kotina pirmiausia, kas antstoliui yra privaloma (CPK 662 str. 1, 2 d. d.).

Å iuo atveju apeliantas žinojo, kad tiek vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek teismo sprendimÄ buvo areÅ¡tuotas tas pats turtas ta pačia verte. Pažymėtina, kad už atitinkamÄ atlyginimÄ kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis vieÅ¡o registro duomenimis (CK 4.261 str.). Apeliantas yra juridinis asmuo, turintis ne tik kvalifikuotus specialistus domėjimuisi vykdymo procesu per antstolį, bet ir finansines galimybes gauti atitinkamus viešų registrų duomenis.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas pats turėjo visas galimybes nustatyti bei įsivertinti palankiausius sprendimo realaus įvykdymo variantus, juo labiau pirmiau paminėtų iÅ¡ieÅ¡kotojo pareigų vykdymo privalomumo kontekste. Tuo tarpu iÅ¡ vykdomosios bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantas, pateikęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , ilgÄ laikÄ , pažeisdamas pirmiau paminėtas CPK 640 straipsnyje nurodytas pareigas, nei bendradarbiavo su antstoliu, nei domėjosi vykdymo eiga apskritai – raÅ¡tiÅ¡kas praÅ¡ymas antstolei informuoti apie vykdymo veiksmus pateiktas tik 2012 m. rugpjūčio 23 d. (t. 2, b.l. 45).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl žalos atsiradimo žymia dalimi kaltas ir pats apeliantas (kreditorius), bei dėl to per pusę – iki 28 962 Eur - mažinti jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ nuostoliams atlyginti (CK 6.248 str. 4 d.). Kolegijos vertinimu, tai atitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes tokiu bÅ«du iÅ¡laikoma prieÅ¡ingų Å¡alių interesų pusiausvyra, atitinkanti Å¡ių principų esmę.IeÅ¡kovas pagal įstatymÄ yra atleistas nuo (1 447 Eur) žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 11 p.).

Todėl, tenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės proporcingai priteistinas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.                    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u s p r e n d ė:              Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

             IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti iÅ¡ atsakovės antstolės R. V. 28 962 Eur žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui Valstybės įmonei Turto bankas bei 1 447 Eur žyminį mokestį valstybei.                                                                                                            Teisėjai                                                    Romualda Janovičienė Alvydas PoÅ¡kus                          Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė