e8a4dd8a-b69d-4319-ac73-c3a11b36d5a5 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedD. D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame pavirÅ¡iuje. Rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininÄs pagalbos. Jo padarymo galimybÄ užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis eismo įvykio metu nukentÄjusiajai esant prie vieno iÅ¡ susidÅ«rusių automobilio vairo, neatmetama.
Legislator headnote
AI generatede8a4dd8a-b69d-4319-ac73-c3a11b36d5a5 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: PamatÄs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, nespÄjo iÅ¡sukti į deÅ¡inÄ, stabdÄ, taÄiau automobilio nesuvaldÄ ir prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu BMW automobiliu. Jo automobilis atsitrenkÄ Ä¯ BMW automobilio priekinÄs dalies kairÄ pusÄ. Jis eismo įvykio metu nenukentÄjo. NukentÄjo BMW automobiliu važiavusi keleivÄ, kuri sÄdÄjo ant galinÄs sÄdynÄs. BMW automobilio vairuotoja sakÄ, kad ir jai vÄliau pradÄjo skaudÄti rankÄ .
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1-576-806/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18979-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Sonata RaupÄnaitÄ-LekarauskienÄ, sekretoriaujant Laurai Mikelskytei, dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, ArtÅ«rui Survilai, kaltinamajam A. V., jo gynÄjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, nukentÄjusiajai ir mažametÄs nukentÄjusiosios M.
D. įstatyminei atstovei D. D. bei mažametÄs nukentÄjusiosios įstatyminiam atstovui E. D., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedÄs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t Ä : A. V. vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent, jis, 2020 m. gegužÄs 17 d., apie 13.55 vai., Vilniuje., GineitiÅ¡kių g., ties pastatu Nr. 40, vairavo automobilį âSeat Toledoâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo GineitiÅ¡kių g. nuo Žirgų g. Nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio âBMWâ keleivÄ M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dÄl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio âBMWâ vairuotoja D.
D., kuriai dÄl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis A. V. teismo posÄdyje savo kaltÄ pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad buvo taip, kad jis nelabai žinojo to kelio, tas kelias buvo be juostų, neįvertino situacijos ir taip įvyko. Kada įvyko, tiksliai neprisimena, važiavo su Seat, Žirgų g. ir iÅ¡ kitos pusÄs atvažiavo BMW maÅ¡ina ir jis nespÄjo iÅ¡sukti normaliai ir trenkÄsi į kitÄ automobilį. IÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ . Automobiliai buvo apgadinti, jo automobilis vos nesudegÄ, o kitai maÅ¡inai bamperis nukrito.
Mergaitei iÅ¡ nosies kraujas bÄgo, moteriÅ¡kÄ tiesiog buvo iÅ¡sigandus, sakÄ, kad nieko nejautÄ, bet paskui rankÄ pradÄjo jai skaudÄti. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, visas tas aplinkybes patvirtina. Dabar tiksliai negali nurodyti įvykio datos. SusidÅ«rimas įvyko, kai jis buvo labiau iÅ¡važiavÄs į kairÄ pusÄ. Jo automobilyje kartais bÅ«davo, kad kai stabdydavo, drebÄdavo, bet technikinÄ buvo praeita, tai viskas gerai, nemano, kad tai buvo eismo įvykio priežastis. Blogai vertina savo veiksmus, nes neįvertino situacijos.
Gailisi dÄl įvykio. Po įvykio yra bendravÄs su nukentÄjusiosiomis, bet jos vyras pasiÅ«lÄ Å¾alos atlyginimui per didelÄ sumÄ , tai jis neturi tiek pinigų. Jo automobilis buvo draustas, dabar nepasakys, kokioje bendrovÄje. Vertina savo poelgį nelabai gerai. KlausÄ nukentÄjusiosios, kaip sveikata po avarijos, kai buvo susitikÄ kalbÄti dÄl pinigų, bet kai pasakÄ sumÄ , pasakÄ savo Å¡eimai, Å¡ie pasakÄ, kad suma per didelÄ ir neverta tiek mokÄti. DÄl žalos atlyginimo neprieÅ¡taravo, sakÄ, kad pagalvos ir praneÅ¡ savaitÄs laike, nepraneÅ¡Ä.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo dingÄs, dažniausiai kiekvienÄ dienÄ dirbdavo nuo ryto iki vakaro 22:00 val. Ä®vykio metu važiavo iÅ¡ kliento, tas kelias jam nÄra žinomas, nežinojo, kur staigesnis posÅ«kis, kur ne, nespÄjo iÅ¡sukti. TechninÄ apžiÅ«ra automobilio dar galiojo metus laiko ar pusÄ metų. Planavo tvarkyti automobilį, bet tuo metu neturÄjo lÄšų. MaÅ¡ina veikÄ, tik stabdžiai kartais drebÄti pradÄdavo ir silpnesnis stabdymas bÅ«davo, bet ne visada taip. Nebuvo susitikÄs su mažamete nukentÄjusiÄ ja, nemano, kad ji norÄtų su juo susitikti, per tÄvus reikia bendrauti.
Supranta, kad Å¡iame įvykyje yra du nukentÄjusieji. AdministracinÄs nuobaudos yra alkoholio pardavimas be licencijos. Toje paÄioje vietoje dirbo kartu su broliu, tai taip ir gavosi. Äia kalti ne jie, jiems direktorius sakydavo, kad licencija yra, bet paskui sužinojo, kad neturi licencijų. Geri santykiai su broliu, kartu gyveno. Apklaustas teisme laiduotoju T. V. parodÄ, kad jis yra darbÅ¡tus, stropus, žalingų įproÄių turi truputį, bet ne per daug, sÄ Å¾iningas, draugiÅ¡kas, nusiteikÄs padÄti, apie brolį galÄtų tÄ patį pasakyti, tik jis neturi visiÅ¡kai žalingų įproÄių, geba padÄti kitiems.
Dirba (duomenys neskelbtini). Gal netyÄia charakteristikoje nurodÄ ne tuos jo metus. Su broliu kartu gyveno, santykiai tikrai geri. Yra baustas vienÄ kartÄ , bauda sumokÄta. Mano, Å¡is įvykis broliui padarys įtakÄ , vers brolį daugiau medituoti, sportuoti, stebÄs, kad daugiau nei vieno nusižengimo nepadarytų. Jis, T. V. yra vyresnis brolis. Žino, kad brolis baustas administraciniais nusižengimais kelis kartus, už kokias veikas baustas, nepasakys. Gyvena kartu su broliu pusantrų - dvejus metus. KalbÄjo apie šį įvykį su broliu.
SakÄ, kad važiavo darbe, iÅ¡siblaÅ¡kÄs, padarÄ avarijÄ , kad jis kaltas. UžsiminÄ, kad asmens sveikata truputį sužalota, bet nieko baisaus. BandÄ sakyti, kad reikia sprÄsti problemÄ , manÄ, kad jis atsakingas ir iÅ¡sprÄs problemÄ . KlausÄ, ar susisiekÄ, sakÄ, kad viskas vykdoma, paliko paÄiam iÅ¡sisprÄsti. Gali bÅ«ti, kad sunkiai pasiekiamas buvo, bet jis dirba ilgas valandas. JauÄiasi tinkamas laiduoti ir gali daryti įtakÄ . Jis, T. V. neskiria maÅ¡inų, pats nevairuoja.
Po įvykio jo brolis dirbo (duomenys neskelbtini), ten labiau individuali veikla, kažkiek pajamų gaudavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinÄta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todÄl kiti bylos įrodymai, teismo posÄdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinÄ su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. V. savo kaltÄ visiÅ¡kai pripažino ir parodÄ, kad psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninÄse nesigydÄ. 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje, vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir darbo reikalais važiavo GineitiÅ¡kių gatve apie 50-60 km/h greiÄiu. Buvo Å¡viesu, giedra. Kelio vingyje į deÅ¡inÄ pusÄ nepastebÄjo prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojanÄio automobilio ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .
PamatÄs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, nespÄjo iÅ¡sukti į deÅ¡inÄ, stabdÄ, taÄiau automobilio nesuvaldÄ ir prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu BMW automobiliu. Jo automobilis atsitrenkÄ Ä¯ BMW automobilio priekinÄs dalies kairÄ pusÄ. Jis eismo įvykio metu nenukentÄjo. NukentÄjo BMW automobiliu važiavusi keleivÄ, kuri sÄdÄjo ant galinÄs sÄdynÄs. BMW automobilio vairuotoja sakÄ, kad ir jai vÄliau pradÄjo skaudÄti rankÄ .
AtvykÄ GMP medikai, mergaitÄ ir moterį iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ. Apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta bendruoju pagalbos telefonu 112. Savo kaltÄ pripažino, gailisi, nori atlyginti nukentÄjusioms padarytÄ Å¾alÄ . Papildomai apklaustas parodÄ, kad jis automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko žiemÄ , tikslios datos neprisimena. Automobiliui buvo galiojanti valstybinÄ techninÄ apžiÅ«ra. Jis apsidraudÄ civilinÄs atsakomybÄs draudimu, o valstybinÄs techninÄs apžiÅ«ros neatliko.
Kartais važiuodamas jausdavo, kad stabdant automobilio stabdžiai suvirpÄdavo, taÄiau stabdymui tai netrukdÄ, gal tik ilgiau užtrukdavo stabdymas. Jis dÄl to į automobilių mechanikus nesikreipÄ. TechninÄ apžiÅ«ra buvo galiojanti, jokių kitų gedimų automobilis neturÄjo, todÄl į meistrus nesikreipÄ. Iki įvykio automobilio neremontavo. Kai po eismo įvykio raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimus paminÄjo, kad stabdant nesuveikÄ stabdžiai, turÄjo galvoje, kad stabdžiai suveikÄ lÄÄiau, taÄiau stabdžiai veikÄ ir stabdÄ.
Po eismo įvykio jis automobilio Seat Toledo neremontavo, o pridavÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä (b. l. 65, 71, 74). NukentÄjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo GineitiÅ¡kių gatve link Žirgų gatvÄs. Važiavo deÅ¡ine puse savo eismo juosta. Buvo Å¡viesu, giedra, kelio danga - sausas asfaltas. Automobiliu važiavo apie 30-40 km/h greiÄiu. Kelio vingyje į kairÄ pusÄ greitį dar sulÄtino.
PriartÄjusi prie kelio vingio pamatÄ, kad prieÅ¡prieÅ¡ais važiavÄs lengvasis automobilis kelio vingyje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir artÄjo link jos automobilio. Tuo metu jos automobilio greitis buvo nedidelis. Ji vairÄ suko deÅ¡iniau, užvažiavo ant kelkraÅ¡Äio, kad automobiliai galÄtų prasilenkti ir iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. TaÄiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. PrieÅ¡inga kryptimi važiavÄs sidabrinÄs spalvos Seat Toledo automobilis priekine dalimi kliudÄ jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampÄ .
SusidÅ«rimas įvyko jos eismo juostoje. Nuo smÅ«gio suveikÄ jos automobilio oro pagalvÄs. Kartu su ja automobiliu važiavo jos dukra M., kuri sÄdÄjo ant galinÄs sÄdynÄs, buvo prisisegusi saugos diržu. Ji liepÄ dukrai lipti iÅ¡ automobilio pro deÅ¡inÄs pusÄs keleivio dureles, o pati iÅ¡lipo pro priekines keleivio dureles, nes vairuotojo durelÄs neatsidarÄ, kadangi buvo sulankstytos. IÅ¡lipus prie jų priÄjo Seat Toledo automobilio vairuotojas, kuris paklausÄ, ar joms reikia pagalbos. MatÄsi, kad vairuotojas buvo apsibrozdinÄs. Dukrai iÅ¡ nosies bÄgo kraujas, sakÄ, kad skauda krÅ«tinÄ.
Po įvykio sustojo pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotojas iÅ¡kvietÄ pagalbÄ , medikus ir policijÄ . GMP ekipažas dukrÄ M. iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ. Ji sulaukÄ policijos pareigÅ«nų, įvykio vietoje paraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ . VÄliau GMP medikai jÄ iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ RVU ligoninÄ, kur jÄ apžiÅ«rÄjo, nustatÄ krÅ«tinÄs lÄ stos ir kairio dilbio sumuÅ¡imus, kaklo pavirÅ¡ių sužalojimÄ ir iÅ¡leido gydytis į namus (b. l. 36). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:
1. M. D. nustatytas nosies kaulų lūžis.
2. Nosies kaulų lūžis padarytas smÅ«ginio kieto buko daikto poveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininÄs pagalbos. Jo padarymo galimybÄ užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis eismo įvykio metu neatmetama.
3. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 26). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:
1. D. D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame paviršiuje.
2. Rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininÄs pagalbos. Jo padarymo galimybÄ užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis eismo įvykio metu nukentÄjusiajai esant prie vieno iÅ¡ susidÅ«rusių automobilio vairo, neatmetama.
3. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 33). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄs duomenimis A. V. 2020-05-17 13,52 val. praneÅ¡Ä apie eismo įvykį (b.l. 4). (Duomenys neskelbtini) vyr. patrulÄs R. V. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos aplinkybÄs nuvykus į įvykio vietÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, GineitiÅ¡kių g. prie ežero praneÅ¡Äjui vairuojant savo automobilį pas jį nesuveikÄ stabdžiai ir jis kliudÄ (duomenys neskelbtini) m. mergaitÄ. Atvykus į įvykio vietÄ užfiksuotos eismo įvykio aplinkybÄs (b.l. 6).
Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rÄta eismo įvykio vieta (b.l. 7), fotolentelÄse užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių sugadinimai (b.l. 10-13), nubraižytas ir suraÅ¡ytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 14), užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 15), transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais apžiÅ«rÄtos transporto priemonÄs, dalyvavusios eismo įvykyje (b.l. 16, 18). Draudimo bendrovÄs âIf P&C Insurance ASâ filialo pateikÄ informacijÄ apie paskaiÄiuotÄ ir M.
D. bei D. D. atlygintÄ Å¾alÄ (b. l. 51, 52, 55, 57). Lietuvos techninÄs apžiÅ«ros įmonių asociacija âTransekstaâ pateikÄ informacijÄ dÄl automobilio Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartÄ atliktos privalomosios techninÄs apžiÅ«ros ir nustatytų trÅ«kumų (b.l. 61). Eismo įvykio metu A. V. buvo blaivus (b.l. 6). Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvÄs atÄmimu iki dvejų metų. Pagrindinis Å¡io nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisÄs aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybÄ, sveikata ir nuosavybÄ. Teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis A.
V. padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent, jis, 2020 m. gegužÄs 17 d., apie 13.55 val., Vilniuje., GineitiÅ¡kių g., ties pastatu Nr. 40, vairavo automobilį âSeat Toledoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo GineitiÅ¡kių g. nuo Žirgų g. Nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu âBMWâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio âBMWâ keleivÄ M. D., kuriai dÄl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio âBMWâ vairuotoja D. D., kuriai dÄl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas teisminio bylos nagrinÄjimo metu kaltinamasis A. V. pilnai pripažino jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes. Pastarasis viso proceso metu davÄ nuoseklius parodymus, kurie visiÅ¡kai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.
NukentÄjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo GineitiÅ¡kių gatve link Žirgų gatvÄs, važiavo apie 30-40 km/h greiÄiu. Kelio vingyje į kairÄ pusÄ greitį dar sulÄtino. PriartÄjusi prie kelio vingio pamatÄ, kad prieÅ¡prieÅ¡ais važiavÄs lengvasis automobilis kelio vingyje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir artÄjo link jos automobilio.
Ji vairÄ suko deÅ¡iniau, užvažiavo ant kelkraÅ¡Äio, kad automobiliai galÄtų prasilenkti ir iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. TaÄiau prieÅ¡inga kryptimi važiavÄs sidabrinÄs spalvos Seat Toledo automobilis priekine dalimi kliudÄ jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampÄ . Kartu su ja automobiliu važiavo jos dukra M., kuri sÄdÄjo ant galinÄs sÄdynÄs, buvo prisisegusi saugos diržu. Dukrai iÅ¡ nosies bÄgo kraujas, sakÄ, kad skauda krÅ«tinÄ. VÄliau GMP medikai jÄ iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ RVU ligoninÄ, kur jÄ apžiÅ«rÄjo, nustatÄ krÅ«tinÄs lÄ stos ir kairio dilbio sumuÅ¡imus, kaklo pavirÅ¡ių sužalojimÄ ir iÅ¡leido gydytis į namus.
Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rÄta eismo įvykio vieta (b.l. 7), fotolentelÄse užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių sugadinimai (b.l. 10-13), nubraižytas ir suraÅ¡ytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 14), užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 15), transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais apžiÅ«rÄtos transporto priemonÄs, dalyvavusios eismo įvykyje (b.l. 16, 18). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M.
D. nustatytas nosies kaulų lūžis; nosies kaulų lūžis padarytas smÅ«ginio kieto buko daikto poveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininÄs pagalbos; jo padarymo galimybÄ užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis eismo įvykio metu neatmetama; sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 26). ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D.
D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame pavirÅ¡iuje; rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininÄs pagalbos. Jo padarymo galimybÄ užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis eismo įvykio metu nukentÄjusiajai esant prie vieno iÅ¡ susidÅ«rusių automobilio vairo, neatmetama; sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 33). KET 99 p. numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse. KET 119 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.
AukÅ¡Äiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. pažeidÄ minÄtus kelių eismo taisyklių reikalavimus. DÄl Å¡ių taisyklių reikalavimų nesilaikymo kilo padariniai, nukentÄjusiajai M. D. buvo nesunkiai, o D. D. - nežymiai buvo sutrikdytos sveikatos, t.y. bÅ«tent A. V. KET pažeidimai buvo eismo įvykio bei nukentÄjusiųjų sveikatos sutrikdymo priežastis. Tam, kad A. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d. bÅ«tina nustatyti ir neatsargiÄ kaltininko kaltÄ â nusikalstamÄ pasitikÄjimÄ ar nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ .
Pirmiau iÅ¡dÄstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad A. V. vairuodamas transporto priemonÄ minÄtų KET 99, 119 punktų reikalavimų nesilaikÄ, nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu. A. V. yra įgijÄs teisÄ vairuoti, jam žinomos kelių eismo taisyklÄs. NusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarÄ veikdamas neatsargia kaltÄs forma â nusikalstamu nerÅ«pestingumu.
A. V. vairuodamas transporto priemonÄ nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ nenumatÄ, kad dÄl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes A. V. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ BylÄ nagrinÄjant teisme kaltinamasis A. V. praÅ¡Ä atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ perduodant jo brolio T. V. atsakomybÄn. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos.
To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Net ir nustaÄius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybÄ, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
TaÄiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013). BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu nustatoma, kad anksÄiau nÄra nusikaltÄs arba dÄl anksÄiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigÄs ir neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs (pvz., už ankstesnÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas, taÄiau teistumas iÅ¡nykÄs).
Å iuo atveju byloje nustatyta, kad A. V. padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , anksÄiau nÄra teistas, taigi nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ pirmÄ kartÄ . Kaltinamasis taip pat visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . Taigi kaltinamasis atitinka dvi pirmÄ sias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1â2 punktai). SpecifinÄ situacija byloje yra susidariusi dÄl treÄiosios sÄ lygos atleidžiant asmenį pagal laidavimÄ .
IÅ¡ If P&C Insurance AS filialo praneÅ¡imo matyti, kad dÄl aktualaus įvykio draudimas iÅ¡mokÄjo M. D. 1200 eurų, D. D. - 500 eurų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinÄs žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . NukentÄjusioji D. D. ir nukentÄjusiosios nepilnametÄs M. D. įstatyminiai atstovai byloje civilinį ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo teikÄ teismui, taÄiau pavÄlavo jį pateikti iki įrodymų tyrimo pradžios.
Pastariesiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ civilinį ieÅ¡kinį teikti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieÅ¡kinio, kuris bÅ«tų sprendžiamas iÅ¡ esmÄs priimant baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ , byloje nÄra, konkretus turtinÄs ir/ar neturtinÄs žalos dydis byloje pagal baudžiamojo proceso normas byloje nebuvo sprendžiamas. PastebÄtina, kad byloje žala turi bÅ«ti apibrÄžta aiÅ¡kiai ir tiksliai bei susieta su pirmiau nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lyga.
Teismas sprendžia, kad nesant byloje duomenų apie tiksliÄ galimai neatlygintÄ nukentÄjusiosioms žalos dalį, nÄra teisinio pagrindo vertinti, ar ji buvo padaryta ir Å¡i aplinkybÄ negali bÅ«ti vertinama kaltinamojo nenaudai, konstatuojant, jog kaltinamasis A. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų. Sprendžiant dÄl ketvirtosios sÄ lygos, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžianÄius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.
Taip pat vertintinos aplinkybÄs, apibÅ«dinanÄios kaltininko asmenybÄ, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turÄti įtakos ankstesni (iÅ¡nykÄ) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksÄiau buvo nuteistas, pobÅ«dis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksÄiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
Vertinant kaltinamojo pozicijÄ teisme dÄl pastarojo padarytos veikos teismas sprendžia, kad pastarojo požiÅ«ris į veikÄ gan pavirÅ¡utiniÅ¡kas, pastarasis vertino savo poelgį kaip nelabai gerÄ , nerodÄ pastangų atsipraÅ¡yti nukentÄjusiųjų ar tartis bent dÄl dalies praÅ¡omos atlyginti žalos, buvo gan atsainios pozicijos dÄl nukentÄjusiųjų asmenų sveikatos, nors dirbo, bet finansinius prioritetus teikÄ kitiems dalykams, o ne nukentÄjusiųjų bent dalies praÅ¡omos žalos atlyginimui ar kitokiai pagalbai.
Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, nes tai irgi svarbu vertinant, ar A. V. ateityje laikysis įstatymų. A. V. administracinių baustumų sÄ raÅ¡as iÅ¡ties ilgas, nors už KET pažeidimus jis nebaustas, taÄiau 2016 m. liepos 19 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 163, 2016 m. lapkriÄio 26 d. â pagal ATPK 142 str. 4 d., 2018 m. lapkriÄio 10 d.- pagal ANK 168 str. 2 d., 2018 m. lapkriÄio 10 d.- pagal ANK 168 str. 3 d., 2019 m. sausio 24 d. âpagal 168 str. 6 d., 2020 m. vasario 7 d.-pagal ANK 168 str. 7 d., 2020 m. vasario 10 d.-pagal ANK 150 str. 1 d. , 2020 m. gegužÄs 15 d.
âpagal ANK 266 str. 1 d. Å ios aplinkybÄs suponuoja pagrindÄ manyti, kad A. V. nÄra linkÄs laikytis įstatymų. Teismas, įvertinÄs anksÄiau aptartas aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). NenustaÄius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygų, atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybÄs Å¡iuo pagrindu nÄra galimybÄs. Tuo paÄiu teismas pasisako ir dÄl galimo laiduotojo tinkamumo.
Asmenimis, vertais teismo pasitikÄjimo, laikytini pilnameÄiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinÄiu pasitikÄjimÄ ir galinÄiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobÅ«dį ir realiÄ galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019).
Laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikÄjimo asmuo, kurio galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). A. V. laiduotoju bÅ«ti praÅ¡o jo brolis T. V. Teismas vertina, kad T. V. nÄra tinkamas laiduotojas, jis nÄra pakankamai vertas teismo pasitikÄjimo ir negalÄs A. V. daryti pakankamos teigiamos įtakos, taigi nÄra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos â tinkamo laiduotojo, galinÄio daryti A.
V. teigiamÄ Ä¯takÄ . Nors T. V. save charakterizavo kaip teigiamÄ asmenybÄ, galinÄiÄ bÅ«ti autoritetu savo broliui, pateikÄ gerai jį charakterizuojanÄiÄ charakteristikÄ iÅ¡ darbovietÄs, iÅ¡ paties T. V. pasisakymų teisme jis neatsiskleidÄ kaip brandi asmenybÄ, dar pats yra tik besiformuojant asmenybÄ ir jo vertybinÄs nuostatos tik formuojasi, jis yra gan jauno amžiaus, požiÅ«ris į patį nusikaltimÄ yra gan lengvabÅ«diÅ¡kas, mažai tikÄtina, kad pastarasis savo broliui galÄs daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , formuoti vertybines nuostatas, ypaÄ A.
V. tarnaujant kariuomenÄje ir bendraujant telefonu. Kaip nurodÄ pats T. V. jis nevairuoja, nesusigaudo automobilių modeliuose. Å ios aplinkybÄs taip pat sustiprina teismo pozicijÄ , kad jis broliui negali daryti teigiamos įtakos bei dalintis patirtimi apie atsakingÄ vairavimÄ . Kreiptinas dÄmesys, kad ir T. V. 2019-04-09 buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 168 str. 7 d. BausmÄs skyrimas Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailÄjosi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. V. atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių teismas nenustatÄ. Skirdamas bausmÄ kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentÄjusiųjų sveikata), į kaltinamojo asmenybÄ (neteistas, dirbo, Å¡iuo metu tarnauja kariuomenÄje, kaltÄ pripažino visiÅ¡kai, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baustas už kitokio pobÅ«džio administracinius nusižengimus, į atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių santykį, ir vertina, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmÄ â baudÄ , kurios dydis artimas tokios bausmÄs minimumui (BK 47 straipsnis).
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, Ä tai, kad A. V. Å¡iuo metu tarnauja kariuomenÄje, baudos sumokÄjimui teismas nustato ilgesnį terminÄ , nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla iÅ¡nagrinÄta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmÄ tuo paÄiu teismo sprendimu sumažinama vienu treÄdaliu. Teismas atsižvelgÄs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad A.
V. skiriama bausmÄ sumažintina vienu treÄdaliu. A. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonÄ nebuvo paskirta, iki nuosprendžio įsiteisÄjimo nauja kardomoji priemonÄ neskirtina. DÄl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonÄ paskyrimo Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis, tarp jų â teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis jis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Å iame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, taÄiau jo paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, sprÄsdami dÄl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmÄ, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs tikslÄ â užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinÄti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustaÄius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinÄja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai, sÄ moningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2Kâ85/2010). Atsižvelgtina į tai, kad A. V. nagrinÄjamu atveju buvo blaivus, padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltÄ visiÅ¡kai pripažino, gailÄjosi dÄl veikos padarymo, jauno amžiaus, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, neteistas, iki karinÄs tarnybos dirbo (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinÄs bylos aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybÄ, konstatuoja, kad bausmÄs paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant kaltinamajam A. V. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmÄ â 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudÄ .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtÄ bausmÄ sumažinus vienu treÄdaliu A. V. skirti 30 MGL (1500 eurų) baudÄ ). Kardomosios priemonÄs iki nuosprendžio įsiteisÄjimo A. V. neskirti.
1. Bauda turi bÅ«ti sumokÄta Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ laikotarpį â penkis mÄnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavÄjo pavadinimas â VMI, mokÄjimo paskirtis: âbauda užâ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvÄs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;
LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvÄs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB âSwedbankâ; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. SumokÄjus baudÄ Ä¯ teritorinÄs MokesÄių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokÄjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo priÄmimo skyriui (Vilnius, LaisvÄs pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).
2. Laiku nesumokÄjus paskirtos baudos, Å¡i bausmÄ vykdoma priverstinai. Baudos bausmÄ priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmÄs atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnÄ dÄl antstolio apskaiÄiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lÄšų baudai sumokÄti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokÄti baudÄ ir nÄra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvÄs apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Sonata RaupÄnaitÄ-LekarauskienÄ