Legislator Case Law & Legislation
e8a4dd8a-b69d-4319-ac73-c3a11b36d5a5 AI generated

e8a4dd8a-b69d-4319-ac73-c3a11b36d5a5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number e8a4dd8a-b69d-4319-ac73-c3a11b36d5a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame paviršiuje. Rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant prie vieno iš susidūrusių automobilio vairo, neatmetama.

Legislator headnote

AI generated

e8a4dd8a-b69d-4319-ac73-c3a11b36d5a5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pamatęs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, nespėjo iÅ¡sukti į deÅ¡inę, stabdė, tačiau automobilio nesuvaldė ir prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu BMW automobiliu. Jo automobilis atsitrenkė į BMW automobilio priekinės dalies kairę pusę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Nukentėjo BMW automobiliu važiavusi keleivė, kuri sėdėjo ant galinės sėdynės. BMW automobilio vairuotoja sakė, kad ir jai vėliau pradėjo skaudėti rankÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-576-806/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18979-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Laurai Mikelskytei, dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Artūrui Survilai, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusiosios M.

D. įstatyminei atstovei D. D. bei mažametės nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui E. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent, jis, 2020 m. gegužės 17 d., apie 13.55 vai., Vilniuje., GineitiÅ¡kių g., ties pastatu Nr. 40, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo GineitiÅ¡kių g. nuo Žirgų g. Nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „BMW“ keleivė M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio „BMW“ vairuotoja D.

D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis A. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad buvo taip, kad jis nelabai žinojo to kelio, tas kelias buvo be juostų, neįvertino situacijos ir taip įvyko. Kada įvyko, tiksliai neprisimena, važiavo su Seat, Žirgų g. ir iÅ¡ kitos pusės atvažiavo BMW maÅ¡ina ir jis nespėjo iÅ¡sukti normaliai ir trenkėsi į kitÄ automobilį. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Automobiliai buvo apgadinti, jo automobilis vos nesudegė, o kitai maÅ¡inai bamperis nukrito.

Mergaitei iÅ¡ nosies kraujas bėgo, moteriÅ¡kė tiesiog buvo iÅ¡sigandus, sakė, kad nieko nejautė, bet paskui rankÄ pradėjo jai skaudėti. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, visas tas aplinkybes patvirtina. Dabar tiksliai negali nurodyti įvykio datos. SusidÅ«rimas įvyko, kai jis buvo labiau iÅ¡važiavęs į kairę pusę. Jo automobilyje kartais bÅ«davo, kad kai stabdydavo, drebėdavo, bet technikinė buvo praeita, tai viskas gerai, nemano, kad tai buvo eismo įvykio priežastis. Blogai vertina savo veiksmus, nes neįvertino situacijos.

Gailisi dėl įvykio. Po įvykio yra bendravęs su nukentėjusiosiomis, bet jos vyras pasiÅ«lė žalos atlyginimui per didelę sumÄ , tai jis neturi tiek pinigų. Jo automobilis buvo draustas, dabar nepasakys, kokioje bendrovėje. Vertina savo poelgį nelabai gerai. Klausė nukentėjusiosios, kaip sveikata po avarijos, kai buvo susitikę kalbėti dėl pinigų, bet kai pasakė sumÄ , pasakė savo Å¡eimai, Å¡ie pasakė, kad suma per didelė ir neverta tiek mokėti. Dėl žalos atlyginimo neprieÅ¡taravo, sakė, kad pagalvos ir praneÅ¡ savaitės laike, nepranešė.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo dingęs, dažniausiai kiekvienÄ dienÄ dirbdavo nuo ryto iki vakaro 22:00 val. Ä®vykio metu važiavo iÅ¡ kliento, tas kelias jam nėra žinomas, nežinojo, kur staigesnis posÅ«kis, kur ne, nespėjo iÅ¡sukti. Techninė apžiÅ«ra automobilio dar galiojo metus laiko ar pusę metų. Planavo tvarkyti automobilį, bet tuo metu neturėjo lėšų. MaÅ¡ina veikė, tik stabdžiai kartais drebėti pradėdavo ir silpnesnis stabdymas bÅ«davo, bet ne visada taip. Nebuvo susitikęs su mažamete nukentėjusiÄ ja, nemano, kad ji norėtų su juo susitikti, per tėvus reikia bendrauti.

Supranta, kad Å¡iame įvykyje yra du nukentėjusieji. Administracinės nuobaudos yra alkoholio pardavimas be licencijos. Toje pačioje vietoje dirbo kartu su broliu, tai taip ir gavosi. Čia kalti ne jie, jiems direktorius sakydavo, kad licencija yra, bet paskui sužinojo, kad neturi licencijų. Geri santykiai su broliu, kartu gyveno. Apklaustas teisme laiduotoju T. V. parodė, kad jis yra darbÅ¡tus, stropus, žalingų įpročių turi truputį, bet ne per daug, sÄ Å¾iningas, draugiÅ¡kas, nusiteikęs padėti, apie brolį galėtų tÄ patį pasakyti, tik jis neturi visiÅ¡kai žalingų įpročių, geba padėti kitiems.

Dirba (duomenys neskelbtini). Gal netyčia charakteristikoje nurodė ne tuos jo metus. Su broliu kartu gyveno, santykiai tikrai geri. Yra baustas vienÄ kartÄ , bauda sumokėta. Mano, Å¡is įvykis broliui padarys įtakÄ , vers brolį daugiau medituoti, sportuoti, stebės, kad daugiau nei vieno nusižengimo nepadarytų. Jis, T. V. yra vyresnis brolis. Žino, kad brolis baustas administraciniais nusižengimais kelis kartus, už kokias veikas baustas, nepasakys. Gyvena kartu su broliu pusantrų - dvejus metus. Kalbėjo apie šį įvykį su broliu.

Sakė, kad važiavo darbe, iÅ¡siblaÅ¡kęs, padarė avarijÄ , kad jis kaltas. Užsiminė, kad asmens sveikata truputį sužalota, bet nieko baisaus. Bandė sakyti, kad reikia spręsti problemÄ , manė, kad jis atsakingas ir iÅ¡spręs problemÄ . Klausė, ar susisiekė, sakė, kad viskas vykdoma, paliko pačiam iÅ¡sispręsti. Gali bÅ«ti, kad sunkiai pasiekiamas buvo, bet jis dirba ilgas valandas. Jaučiasi tinkamas laiduoti ir gali daryti įtakÄ . Jis, T. V. neskiria maÅ¡inų, pats nevairuoja.

Po įvykio jo brolis dirbo (duomenys neskelbtini), ten labiau individuali veikla, kažkiek pajamų gaudavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. V. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninėse nesigydė. 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje, vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir darbo reikalais važiavo GineitiÅ¡kių gatve apie 50-60 km/h greičiu. Buvo Å¡viesu, giedra. Kelio vingyje į deÅ¡inę pusę nepastebėjo prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Pamatęs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, nespėjo iÅ¡sukti į deÅ¡inę, stabdė, tačiau automobilio nesuvaldė ir prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu BMW automobiliu. Jo automobilis atsitrenkė į BMW automobilio priekinės dalies kairę pusę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Nukentėjo BMW automobiliu važiavusi keleivė, kuri sėdėjo ant galinės sėdynės. BMW automobilio vairuotoja sakė, kad ir jai vėliau pradėjo skaudėti rankÄ .

Atvykę GMP medikai, mergaitę ir moterį iÅ¡vežė į ligoninę. Apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta bendruoju pagalbos telefonu 112. Savo kaltę pripažino, gailisi, nori atlyginti nukentėjusioms padarytÄ Å¾alÄ . Papildomai apklaustas parodė, kad jis automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko žiemÄ , tikslios datos neprisimena. Automobiliui buvo galiojanti valstybinė techninė apžiÅ«ra. Jis apsidraudė civilinės atsakomybės draudimu, o valstybinės techninės apžiÅ«ros neatliko.

Kartais važiuodamas jausdavo, kad stabdant automobilio stabdžiai suvirpėdavo, tačiau stabdymui tai netrukdė, gal tik ilgiau užtrukdavo stabdymas. Jis dėl to į automobilių mechanikus nesikreipė. Techninė apžiūra buvo galiojanti, jokių kitų gedimų automobilis neturėjo, todėl į meistrus nesikreipė. Iki įvykio automobilio neremontavo. Kai po eismo įvykio rašydamas paaiškinimus paminėjo, kad stabdant nesuveikė stabdžiai, turėjo galvoje, kad stabdžiai suveikė lėčiau, tačiau stabdžiai veikė ir stabdė.

Po eismo įvykio jis automobilio Seat Toledo neremontavo, o pridavė į metalo lauÅ¾Ä (b. l. 65, 71, 74). Nukentėjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo GineitiÅ¡kių gatve link Žirgų gatvės. Važiavo deÅ¡ine puse savo eismo juosta. Buvo Å¡viesu, giedra, kelio danga - sausas asfaltas. Automobiliu važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Kelio vingyje į kairę pusę greitį dar sulėtino.

Priartėjusi prie kelio vingio pamatė, kad prieÅ¡prieÅ¡ais važiavęs lengvasis automobilis kelio vingyje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir artėjo link jos automobilio. Tuo metu jos automobilio greitis buvo nedidelis. Ji vairÄ suko deÅ¡iniau, užvažiavo ant kelkraščio, kad automobiliai galėtų prasilenkti ir iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. PrieÅ¡inga kryptimi važiavęs sidabrinės spalvos Seat Toledo automobilis priekine dalimi kliudė jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampÄ .

Susidūrimas įvyko jos eismo juostoje. Nuo smūgio suveikė jos automobilio oro pagalvės. Kartu su ja automobiliu važiavo jos dukra M., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, buvo prisisegusi saugos diržu. Ji liepė dukrai lipti iš automobilio pro dešinės pusės keleivio dureles, o pati išlipo pro priekines keleivio dureles, nes vairuotojo durelės neatsidarė, kadangi buvo sulankstytos. Išlipus prie jų priėjo Seat Toledo automobilio vairuotojas, kuris paklausė, ar joms reikia pagalbos. Matėsi, kad vairuotojas buvo apsibrozdinęs. Dukrai iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad skauda krūtinę.

Po įvykio sustojo pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotojas iÅ¡kvietė pagalbÄ , medikus ir policijÄ . GMP ekipažas dukrÄ M. iÅ¡vežė į ligoninę. Ji sulaukė policijos pareigÅ«nų, įvykio vietoje parašė paaiÅ¡kinimÄ . Vėliau GMP medikai jÄ iÅ¡vežė į RVU ligoninę, kur jÄ apžiÅ«rėjo, nustatė krÅ«tinės lÄ stos ir kairio dilbio sumuÅ¡imus, kaklo pavirÅ¡ių sužalojimÄ ir iÅ¡leido gydytis į namus (b. l. 36). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:

1. M. D. nustatytas nosies kaulų lūžis.

2. Nosies kaulų lūžis padarytas smūginio kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu neatmetama.

3. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:

1. D. D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame paviršiuje.

2. Rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant prie vieno iš susidūrusių automobilio vairo, neatmetama.

3. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 33). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis A. V. 2020-05-17 13,52 val. pranešė apie eismo įvykį (b.l. 4). (Duomenys neskelbtini) vyr. patrulės R. V. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos aplinkybės nuvykus į įvykio vietÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, GineitiÅ¡kių g. prie ežero pranešėjui vairuojant savo automobilį pas jį nesuveikė stabdžiai ir jis kliudė (duomenys neskelbtini) m. mergaitę. Atvykus į įvykio vietÄ užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b.l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta (b.l. 7), fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių sugadinimai (b.l. 10-13), nubraižytas ir suraÅ¡ytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 14), užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 15), transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais apžiÅ«rėtos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje (b.l. 16, 18). Draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo pateikė informacijÄ apie paskaičiuotÄ ir M.

D. bei D. D. atlygintÄ Å¾alÄ (b. l. 51, 52, 55, 57). Lietuvos techninės apžiÅ«ros įmonių asociacija „Transeksta“ pateikė informacijÄ dėl automobilio Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartÄ atliktos privalomosios techninės apžiÅ«ros ir nustatytų trÅ«kumų (b.l. 61). Eismo įvykio metu A. V. buvo blaivus (b.l. 6). Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis Å¡io nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis A.

V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent, jis, 2020 m. gegužės 17 d., apie 13.55 val., Vilniuje., GineitiÅ¡kių g., ties pastatu Nr. 40, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo GineitiÅ¡kių g. nuo Žirgų g. Nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „BMW“ keleivė M. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio „BMW“ vairuotoja D. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. pilnai pripažino jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes. Pastarasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kurie visiÅ¡kai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Nukentėjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo GineitiÅ¡kių gatve link Žirgų gatvės, važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Kelio vingyje į kairę pusę greitį dar sulėtino. Priartėjusi prie kelio vingio pamatė, kad prieÅ¡prieÅ¡ais važiavęs lengvasis automobilis kelio vingyje iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir artėjo link jos automobilio.

Ji vairÄ suko deÅ¡iniau, užvažiavo ant kelkraščio, kad automobiliai galėtų prasilenkti ir iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Tačiau prieÅ¡inga kryptimi važiavęs sidabrinės spalvos Seat Toledo automobilis priekine dalimi kliudė jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampÄ . Kartu su ja automobiliu važiavo jos dukra M., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, buvo prisisegusi saugos diržu. Dukrai iÅ¡ nosies bėgo kraujas, sakė, kad skauda krÅ«tinę. Vėliau GMP medikai jÄ iÅ¡vežė į RVU ligoninę, kur jÄ apžiÅ«rėjo, nustatė krÅ«tinės lÄ stos ir kairio dilbio sumuÅ¡imus, kaklo pavirÅ¡ių sužalojimÄ ir iÅ¡leido gydytis į namus.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta (b.l. 7), fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių sugadinimai (b.l. 10-13), nubraižytas ir surašytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 14), užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais apžiūrėtos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje (b.l. 16, 18). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M.

D. nustatytas nosies kaulų lūžis; nosies kaulų lūžis padarytas smÅ«ginio kieto buko daikto poveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos; jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu neatmetama; sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D.

D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame pavirÅ¡iuje; rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant prie vieno iÅ¡ susidÅ«rusių automobilio vairo, neatmetama; sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 33). KET 99 p. numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse. KET 119 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. pažeidė minėtus kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl Å¡ių taisyklių reikalavimų nesilaikymo kilo padariniai, nukentėjusiajai M. D. buvo nesunkiai, o D. D. - nežymiai buvo sutrikdytos sveikatos, t.y. bÅ«tent A. V. KET pažeidimai buvo eismo įvykio bei nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo priežastis. Tam, kad A. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d. bÅ«tina nustatyti ir neatsargiÄ kaltininko kaltę – nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ar nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ .

Pirmiau iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad A. V. vairuodamas transporto priemonę minėtų KET 99, 119 punktų reikalavimų nesilaikė, nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu. A. V. yra įgijęs teisę vairuoti, jam žinomos kelių eismo taisyklės. NusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerÅ«pestingumu.

A. V. vairuodamas transporto priemonę nevažiuodamas deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes A. V. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BylÄ nagrinėjant teisme kaltinamasis A. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jo brolio T. V. atsakomybėn. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013). BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikÅ¡mės (pvz., už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs).

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad A. V. padarė neatsargų nusikaltimÄ , anksčiau nėra teistas, taigi nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ . Kaltinamasis taip pat visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Taigi kaltinamasis atitinka dvi pirmÄ sias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Specifinė situacija byloje yra susidariusi dėl trečiosios sÄ lygos atleidžiant asmenį pagal laidavimÄ .

IÅ¡ If P&C Insurance AS filialo praneÅ¡imo matyti, kad dėl aktualaus įvykio draudimas iÅ¡mokėjo M. D. 1200 eurų, D. D. - 500 eurų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Nukentėjusioji D. D. ir nukentėjusiosios nepilnametės M. D. įstatyminiai atstovai byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo teikė teismui, tačiau pavėlavo jį pateikti iki įrodymų tyrimo pradžios.

Pastariesiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė civilinį ieÅ¡kinį teikti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieÅ¡kinio, kuris bÅ«tų sprendžiamas iÅ¡ esmės priimant baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ , byloje nėra, konkretus turtinės ir/ar neturtinės žalos dydis byloje pagal baudžiamojo proceso normas byloje nebuvo sprendžiamas. Pastebėtina, kad byloje žala turi bÅ«ti apibrėžta aiÅ¡kiai ir tiksliai bei susieta su pirmiau nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga.

Teismas sprendžia, kad nesant byloje duomenų apie tiksliÄ galimai neatlygintÄ nukentėjusiosioms žalos dalį, nėra teisinio pagrindo vertinti, ar ji buvo padaryta ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaltinamojo nenaudai, konstatuojant, jog kaltinamasis A. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų. Sprendžiant dėl ketvirtosios sÄ lygos, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Vertinant kaltinamojo pozicijÄ teisme dėl pastarojo padarytos veikos teismas sprendžia, kad pastarojo požiÅ«ris į veikÄ gan pavirÅ¡utiniÅ¡kas, pastarasis vertino savo poelgį kaip nelabai gerÄ , nerodė pastangų atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų ar tartis bent dėl dalies praÅ¡omos atlyginti žalos, buvo gan atsainios pozicijos dėl nukentėjusiųjų asmenų sveikatos, nors dirbo, bet finansinius prioritetus teikė kitiems dalykams, o ne nukentėjusiųjų bent dalies praÅ¡omos žalos atlyginimui ar kitokiai pagalbai.

Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, nes tai irgi svarbu vertinant, ar A. V. ateityje laikysis įstatymų. A. V. administracinių baustumų sÄ raÅ¡as iÅ¡ties ilgas, nors už KET pažeidimus jis nebaustas, tačiau 2016 m. liepos 19 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 163, 2016 m. lapkričio 26 d. – pagal ATPK 142 str. 4 d., 2018 m. lapkričio 10 d.- pagal ANK 168 str. 2 d., 2018 m. lapkričio 10 d.- pagal ANK 168 str. 3 d., 2019 m. sausio 24 d. –pagal 168 str. 6 d., 2020 m. vasario 7 d.-pagal ANK 168 str. 7 d., 2020 m. vasario 10 d.-pagal ANK 150 str. 1 d. , 2020 m. gegužės 15 d.

–pagal ANK 266 str. 1 d. Å ios aplinkybės suponuoja pagrindÄ manyti, kad A. V. nėra linkęs laikytis įstatymų. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo pagrindu nėra galimybės. Tuo pačiu teismas pasisako ir dėl galimo laiduotojo tinkamumo.

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobÅ«dį ir realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019).

Laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). A. V. laiduotoju bÅ«ti praÅ¡o jo brolis T. V. Teismas vertina, kad T. V. nėra tinkamas laiduotojas, jis nėra pakankamai vertas teismo pasitikėjimo ir negalės A. V. daryti pakankamos teigiamos įtakos, taigi nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti A.

V. teigiamÄ Ä¯takÄ . Nors T. V. save charakterizavo kaip teigiamÄ asmenybę, galinčiÄ bÅ«ti autoritetu savo broliui, pateikė gerai jį charakterizuojančiÄ charakteristikÄ iÅ¡ darbovietės, iÅ¡ paties T. V. pasisakymų teisme jis neatsiskleidė kaip brandi asmenybė, dar pats yra tik besiformuojant asmenybė ir jo vertybinės nuostatos tik formuojasi, jis yra gan jauno amžiaus, požiÅ«ris į patį nusikaltimÄ yra gan lengvabÅ«diÅ¡kas, mažai tikėtina, kad pastarasis savo broliui galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , formuoti vertybines nuostatas, ypač A.

V. tarnaujant kariuomenėje ir bendraujant telefonu. Kaip nurodė pats T. V. jis nevairuoja, nesusigaudo automobilių modeliuose. Å ios aplinkybės taip pat sustiprina teismo pozicijÄ , kad jis broliui negali daryti teigiamos įtakos bei dalintis patirtimi apie atsakingÄ vairavimÄ . Kreiptinas dėmesys, kad ir T. V. 2019-04-09 buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 168 str. 7 d. Bausmės skyrimas Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirbo, Å¡iuo metu tarnauja kariuomenėje, kaltę pripažino visiÅ¡kai, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baustas už kitokio pobÅ«džio administracinius nusižengimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, ir vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmę – baudÄ , kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, ė tai, kad A. V. Å¡iuo metu tarnauja kariuomenėje, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminÄ , nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad A.

V. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. A. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nauja kardomoji priemonė neskirtina. Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę paskyrimo Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Å iame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). Atsižvelgtina į tai, kad A. V. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, gailėjosi dėl veikos padarymo, jauno amžiaus, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, neteistas, iki karinės tarnybos dirbo (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant kaltinamajam A. V. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. V. skirti 30 MGL (1500 eurų) baudÄ ). Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. neskirti.

1. Bauda turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ laikotarpį – penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė