e8a4cbf7-0f4d-4cd0-b95e-d34a62104d3b · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00161-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.; (S) 1.1.4.6.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam V.

M., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nuteistajam D. V., jo gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, nuteistojo K. Č. gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nuteistojo D. V. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų K. Č. (toliau – K. Č.), V. M. (toliau – V. M.), D. V. (toliau – D. V.) ir D. V. (toliau – D. V.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo: - K.

Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu K. Č. paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 10 (deÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta Å¡iuo nuosprendžiu K. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 1 (vieneri) metai, paskiriant jam galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 10 (deÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje; - V. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria subendrintos Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu V.

M. paskirtos bausmės, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 5 (penki) mėnesiai ir 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonios) dienos, paskiriant V. M. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę. V. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje; - D. V. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu D. V. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 2 (du) metai ir 5 (penki) mėnesiai, paskiriant D. V. galutinę subendrintÄ 7 (septynerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 25 (dvideÅ¡imt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę. D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje; - D.

V. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas 2 (dvejų) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu D. V. paskirtos bausmės visiÅ¡kai pridėta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 1 (viena) diena, paskiriant D. V. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių ir 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę.

D. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. Č., V. M., D. V. ir D. V. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteisti už tai, kad, atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, 2017 m. lapkričio 26 d. jie tyčia smurtavo nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu, o bÅ«tent: apie 20.30 val. ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam G. B. D. V. sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus į veidÄ , deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ spyrė į kaktÄ ir dar vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį.

D. V. pakviesti, paeiliui: K. Č. sudavė kumščiais nukentėjusiajam G. B. ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų į veidÄ ; D. V. abiejų rankų kumščiais nukentėjusiajam G. B. sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidÄ ir ne mažiau kaip tris kartus į nugarÄ , sulenkta alkÅ«ne sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ ir deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos čiurnÄ ; V. M. nukentėjusiajam G. B. kumščiais sudavė tris kartus į veidÄ ir keturis kartus į nugarÄ bei abiem kojomis spyrė po kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį; apie 21.00 val., po vakarinio patikrinimo, D.

V. pasakius, jog reikia tęsti egzekucijÄ , D. V. suko ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam G. B. rankas ir kojas, o Å¡iam pasiprieÅ¡inus ir iÅ¡trÅ«kus, D. V. paprašė kitų nuteistųjų pagalbos. D. V. pakviesti, veikdami bendrai su D. V., K. Č. ir D. V. pririÅ¡o nukentėjusiojo G. B. rankas prie lovos D. V. paduotomis virvelėmis. Po ko, K. Č. kankino nukentėjusįjį G. B. – krėtė elektra įkišęs ant nukentėjusiojo kairės rankos mažojo pirÅ¡to užvyniotÄ elektros laidÄ Ä¯ elektros rozetę.

Nukentėjusiajam G. B. muistantis ir nukritus nuo jo rankos mažojo pirÅ¡to elektros laidui, D. V. kumščiu sudavė nukentėjusiajam du kartus į veidÄ , pagrasino ir kankino nukentėjusįjį G. B. – elektros laidu, pajungtu prie elektrinio virdulio kaitinamosios dalies, lietė nukentėjusiojo kairį delnÄ , deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , deÅ¡inę kojÄ ir kairę kojÄ . V. M. pasakius gana, nukentėjusysis G. B. buvo atriÅ¡tas; apie 21.30 val., D. V. pasakius, kad reikia dar kartÄ nukentėjusįjį G.

B. pakankinti elektra, D. V., D. V. ir K. Č., veikdami bendrai, bandė ir vėl pririÅ¡ti nukentėjusįjį G. B. prie lovos, tačiau Å¡is iÅ¡trÅ«ko ir palindo po lova. Nukentėjusiajam G. B. neiÅ¡lendant iÅ¡ po lovos ir D. V., D. V. bei K. Č. negalint jo iÅ¡traukti, D. V. atsinešė elektrinį virdulį verdančio vandens ir pasielgė itin žiauriai – pylė verdantį vandenį ant į lovÄ rankomis įsikibusio nukentėjusiojo G. B. plaÅ¡takų. Pritardamas D. V. veiksmams, D. V. dar kartÄ užkaitė virdulį ir, užvirus vandeniui, pasielgė itin žiauriai – pylė verdantį vandenį ant į lovÄ rankomis įsikibusio nukentėjusiojo G.

B. plaÅ¡takų. V. M. liepus nebepilti verdančio vandens ir nukentėjusiajam G. B. nepaklusus D. V. reikalavimams iÅ¡lįsti iÅ¡ po lovos, D. V. metaliniu kampuočiu nukentėjusiajam G. B. sudavė ne mažiau kaip tris kartus per į lovÄ Ä¯sikibusių rankų pirÅ¡tus. D. V., D. V. ir K. Č. negalint iÅ¡traukti nukentėjusiojo G. B. iÅ¡ po lovos, veikdami bendrai, paeiliui: D. V. abiem kojomis spyrė nukentėjusiajam po kartÄ Ä¯ nugarÄ , K. Č. abiem kojomis spyrė nukentėjusiajam tris kartus į nugarÄ , D.

V. abiem kojomis spyrė ne mažiau kaip du kartus į nugarÄ . V. M. pasakius liautis spardyti ir daužyti nukentėjusįjį, D. V. nukentėjusiajam G. B. liepė eiti apsiplauti žaizdas; nukentėjusiajam G. B. grįžus iÅ¡ tualeto nusiprausus, einant link savo lovos, D. V. sudavė kumščiu nukentėjusiajam G. B. į pakaušį. Po ko D. V. taip pat kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. B. du kartus į pakaušį ir nukentėjusysis parvirto ant lovos, dėl ko nukentėjusiajam G. B. buvo padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nugaroje, krÅ«tinėje, žastuose, dilbiuose, Å¡launyse, blauzdose, pakauÅ¡io ir kaktos sumuÅ¡imai, I-II laipsnio abiejų plaÅ¡takų odos nudegimai, apimantys apie 1,00 proc. kÅ«no pavirÅ¡iaus, t. y. dėl K.

Č. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo G. B. sveikata sutrikdyta nežymiai; dėl V. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo G. B. sveikata sutrikdyta nežymiai; dėl D. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo G. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai; dėl D. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo G. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir panaikinti nuosprendyje esančius netikslumus. 2.1. Nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 14 (keturiolikos) metų, dėl ko, nori adaptuotis į visuomenę. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Be to, pasak apelianto, neaiÅ¡ku kuo remiantis buvo nustatytas jo nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičius.

Nors nuosprendžiu teigiama, kad nuteistasis nukentėjusiajam smogė 10 kartų, tačiau jei tai bÅ«tų tiesa, Å¡ių smÅ«gių pasekmės G. B. bÅ«tų gerokai sunkesnės, nei jos nustatytos nagrinėjamoje byloje. AnalogiÅ¡kai apeliaciniu skundu vertinami ir pirmosios instancijos teismo nustatytas G. B. K. Č. suduotų smÅ«gių į nugarÄ skaičius. Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas sprendė, jog nukentėjusysis buvo pririÅ¡tas prie lovos ir kratomas elektra. Juo labiau, kai pats nukentėjusysis Å¡ias aplinkybes neigė ir bylos nagrinėjimo metu prašė nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai vadinamas recidyvistu.

3. Apeliaciniame skunde V. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 3.1. Pasak nuteistojo, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo pozicijos dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties. Jis neigė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ jo atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į jam užduodamus klausimus.

Duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo grasinama ir dėl to nukentėjusysis atsisakė duoti parodymus teisme, byloje nėra. Å iÄ aplinkybę neigė ir pats nukentėjusysis. Å iame kontekste pažymima, kad liudytojas E. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, jog apklausos protokolo jis nematė ir jo nepasiraÅ¡inėjo. Pabrėžiama ir tai, kad liudytoju apklaustas J. U. patvirtino, jog G. B. buvo sužalotas dar iki jam patenkant į kamerų tipo patalpÄ (duomenys neskelbtini). 3.2.

Apelianto teigimu, skirdamas jam itin griežtÄ bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ne kartÄ stabdė savo bendrininkus nuo nusikalstamų veiksmų, prašė nepilti verdančio vandens nukentėjusiajam ant veido, prašė nustoti jį spardyti ir daužyti.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. praÅ¡o peržiÅ«rėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , į teismo posėdį kviesti visus liudytojus, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus bei nukentėjusįjį, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 4.1. Pasak nuteistojo, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo pozicijos dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties. Jis neigė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ jo atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė neskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡ytų jo apklausos protokolų, juos tik pasiraÅ¡ydamas.

Be to, netinkamai vertino ir liudytojo E. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis kategoriÅ¡kai paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė nematęs jo apklausos protokolo, jį tik pasirašęs. Neįvertinta, pasak D. V., liko ir tai, kad, bylos duomenimis, E. K. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ abejoti jo parodymų patikimumu. 4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pataisos namų uždarojoje zonoje kas pusę valandos prižiÅ«rėtojas pro kameroje esantį langelį pasižiÅ«ri į kameros vidų, todėl nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas, be kita ko, trukęs pusantros valandos, nagrinėjamu atveju nėra įmanomas.

5. Apeliaciniame skunde D. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. 5.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo pozicijos dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties. Jis neigė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ jo atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į jam užduodamus klausimus.

Duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo grasinamas ir dėl to nukentėjusysis atsisakė duoti parodymus teisme, byloje nėra. Å iÄ aplinkybę neigė ir pats nukentėjusysis, jokių pretenzijų jis nuteistiesiems neturėjo. Be to, bylos nagrinėjimo metu G. B. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė neskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡ytų jo apklausos protokolų, juos tik pasiraÅ¡ydamas. 5.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog net ir tikint nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų atlikimu G.

B. atžvilgiu, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kur tuo metu buvo pataisos namų pareigÅ«nai, kodėl jie nieko negirdėjo ir nematė. Å iame kontekste pabrėžiama ir tai, kad liudytojas J. U. patvirtino, jog nukentėjusysis G. B. buvo sužalotas dar iki jo perkėlimo į kamerų tipo patalpÄ (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina ir G. B. medicininėje byloje esantis įraÅ¡as apie tai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. jis buvo sumuÅ¡tas.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistieji ir jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliaciniu skundu motyvais, prašė juos atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliekant nepakeistÄ .

7. Nuteistųjų D. V. ir D. V. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistųjų K. Č. ir V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste tikrinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju D. V. ir D. V. buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , K. Č. – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o V. M. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad Å¡io nuosprendžio 1 punkte nurodytoje vietoje, nustatytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami bendrai, jie tyčia smurtavo nukentėjusiojo G.

B. atžvilgiu, savo veiksmais padarydami jam atitinkamo mÄ sto sužalojimus (nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal jų konkrečius veiksmus ir nukentėjusiojo atžvilgiu ir Å¡iais veiksmais jam sukeltas pasekmes). Nors K. Č., D. V., D. V. ir K. M. iÅ¡ esmės nesutinka su savo kalte jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, teigdami, kad pripažindamas juos kaltais pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo pozicijos, neatsižvelgė į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡ esmės pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistųjų atžvilgiu nutraukti, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡ esmės tinkamai pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su Å¡iais nuteistųjų apeliacinių skundu argumentais ir jų pagrindu naikinti/keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

Kadangi nuteistieji apeliaciniais skundais ginčija kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, dalis apeliacinių skundų argumentų yra analogiški, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai dėl kiekvieno nuteistojo nėra išskirti, viskas aprašyta bendrai, nusikalstamos veikos padarytos bendrais nuteistųjų veiksmais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti besikartojančių frazių ir motyvų, dėl nuteistųjų apeliacinių skundų teiginių pasisako bendrai.

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo.

10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. detaliai nurodė K. Č., D. V., D. V. ir V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, nurodė, kas jam sudavė smÅ«gius, smulkiai ir detaliai paaiÅ¡kino jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų mechanizmÄ , įvardindamas ir jam suduotų smÅ«gių lokalizacijÄ . Kalbėdamas apie K. Č. veiksmus, nukentėjusysis parodė, kad Å¡is sudavė jam 10 kartų į veidÄ , su D.

V. ir D. V. pririÅ¡o jį prie lovos, tuo metu, įkišęs ant nukentėjusiojo kairės rankos mažojo pirÅ¡to užvyniotÄ elektros laidÄ Ä¯ rozetę, kratė jį elektra, po ko, kartu su D. V. ir D. V. vėl bandė jį pririÅ¡ti prie lovos, tačiau to padaryti jiems nepavykus, D. V. ir D. V. veiksmais jis (nukentėjusysis) buvo apipiltas verdančiu vandeniu, po ko, K. Č. jam abiem kojomis spyrė tris kartus į nugarÄ . D. V., nukentėjusiojo teigimu, kumščiu smogė jam ne mažiau nei 5 kartus į veidÄ , deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ spyrė į kaktÄ ir 1 kartÄ â€“ į pakaušį, suko jo rankas ir kojas, kartu su K.

Č. ir D. V., pririÅ¡o jį prie lovos, po ko, kumščiu sudavė jam 2 kartus į veidÄ , elektros laidu, pajungtu prie elektrinio virdulio kaitinamosios dalies, lietė kairį jo (nukentėjusiojo) delnÄ , deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , deÅ¡inę ir kairę kojas, kartu su K. Č. ir D. V. vėl bandė jį pririÅ¡ti prie lovos, tačiau to padaryti nepavykus, pylė verdantį vandenį ant jo plaÅ¡takų, metaliniu kampuočiu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus per nukentėjusiojo pirÅ¡tus, abiem kojomis spyrė Å¡iam po kartÄ Ä¯ nugarÄ , sudavė kumščiu į pakaušį.

D. V., G. B. teigimu, abiejų rankų kumščiais jam sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į veidÄ , ne mažiau kaip 3 kartus į nugara, sulenkta alkÅ«ne – vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ ir deÅ¡ine koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairės kojos čiurnÄ , po ko, kartu su K. Č. ir D. V., pririÅ¡o jį prie lovos, kur K. Č. ir D. V. veiksmais jis buvo purtomas elektra, po ko, kartu su K. Č. ir D. V. vėl bandė jį (nukentėjusįjį) pririÅ¡ti prie lovos, tačiau, nepavykus to padaryti, pylė vandenį ant jo (nukentėjusiojo) plaÅ¡takų, po ko, spyrė abiem kojomis ne mažiau kaip 2 kartus į nugarÄ , 2 kartus kumščiu sudavė į pakaušį.

Tuo tarpu V. M., pasak nukentėjusiojo, jam kumščiais sudavė 3 kartus į veidÄ ir 4 kartus į nugarÄ , abiem kojomis spyrė po kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį, K. Č. ir D. V. purtant jį (nukentėjusįjį) elektra, V. M., sakė gana, po ko, jis (nukentėjusysis) buvo atriÅ¡tas nuo lovos, D. V. ir D. V. pilant verdantį vandenį ant jo (nukentėjusiojo) plaÅ¡takų, V. M. liepė to nebedaryti, prašė liautis jį (nukentėjusįjį) spardyti ir daužyti (1 t., b. l. 27-29, 30), kas iÅ¡ esmės patvirtina K.

Č., D. V., D. V. ir V. M. byloje pareikÅ¡tus ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintus pagrįstais kaltinimus. Å ie nukentėjusiojo parodymai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, jie, kaip teisingi ir suraÅ¡yti iÅ¡ jo žodžių, buvo patvirtinti ir nukentėjusiojo paraÅ¡u.

11. Ir nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aukščiau aptartų parodymų nepatvirtino, pagarsintus parodymus kategoriÅ¡kai paneigė, teigė neskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų suraÅ¡ytų jo apklausos protokolų, juos tik pasirašė, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniais skundais tai suvokia nuteistieji, jų kaltės nepaneigia. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-79-489/2017).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kurios duomenimis, pagal vienintelio ar lemiamo įrodymo taisyklę tuo atveju, jeigu kaltinamojo nuteisimas grindžiamas vien tik arba lemiamais parodymais liudytojo, kurio jis negali apklausti jokioje proceso stadijoje, gynybos teisės yra apribojamos netinkamai. Å iame kontekste žodis „lemiamas“ turėtų bÅ«ti suprantamas siaurÄ ja prasme, t. y. kaip nurodantis tokios reikÅ¡mės ar svarbos įrodymÄ , kad jis gali nulemti bylos baigtį, tuo tarpu tuo atveju, kai neatvykusio liudyti teisme asmens parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės. Kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami.

Ir vis tik, net ir tuo atveju, kai teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai yra vienintelis arba lemiamas kaltinantis duomuo, jų pripažinimas įrodymu (priėmimas kaip įrodymo) savaime nesukelia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik arba lemiamai teismo procese nedalyvaujančių liudytojų parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesÄ (2012 m. spalio 25 d. EŽTT sprendimas byloje Å tefančič prieÅ¡ SlovėnijÄ ).

12. Å iame kontekste analizuojant nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vertinant jų patikimumÄ ir pagrįstumÄ paminėtina, kad aukščiau aptartus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodydamas, kad visos vertinamo įvykio faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu, kai jas Å¡is atsiminė geriau, kartu pažymėdamas, kad Å¡iuo metu jis atsisako atsakinėti į jam užduodamus klausimus, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 43-45).

Be to, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, tiek ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu G. B. atpažino V. Č., D. V., D. V. ir V. M. kaip asmenis, dalyvavusius neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu atlikime Å¡io nuosprendžio 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, laiku ir vietoje (1 t., b. l. 48-63). G. B. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, kiek jos susijusios su jam suduotais smÅ«giais, jų lokalizacija ir mechanizmu, jo atžvilgiu atliktais kitais veiksmais – purtymu elektros srove, verdančio vandens pylimu ant jo plaÅ¡takų patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3638/2017(02) konstatuotos iÅ¡vados, remiantis kuriomis, nukentėjusiajam G.

B. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nugaroje, krÅ«tinėje, žastuose, dilbiuose, Å¡launyse, blauzdose, pakauÅ¡io ir kaktos sumuÅ¡imai, I-II laipsnio abiejų plaÅ¡takų odos nudegimai, apimantys apie 1,00 proc. kÅ«no pavirÅ¡iaus; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2017 m. lapkričio 26 d.; odos nudegimai abiejose plaÅ¡takose padaryti aukÅ¡tÄ temperatÅ«rÄ turinčių daiktų (pavyzdžiui, skysčių) ar liepsnos poveikyje.

Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas (1 t., b. l. 95–96). Iš esmės analogiški nukentėjusiojo G. B. sužalojimai buvo nustatyti ir 2017 m. lapkričio 29 d., apie 22.25 val. Sveikatos priežiūros tarnyboje) (1 t., b. l. 7), 2017 m. lapkričio 29 d. jį apžiūrėjus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 76-79) bei jo asmens sveikatos istorijoje iš karto po vertinamo įvykio, t. y. 2017 m. lapkričio 26 d., užfiksuoti duomenys (3 t., b. l. 22-53).

13. Be to, G. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktai įvykių sekai neprieštaravo ir ikiteisminio tyrimo metu (šie jo parodymai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka) duoti liudytojo E. K. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas detaliai nupasakojo kiekvieno iš komentuojamame įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus, nurodė, į kurias kūno dalis nukentėjusiajam buvo smūgiuojama, patvirtino, kad vertinamo įvykio metu G.

B. buvo pririÅ¡tas prie lovos, pažymėdamas ir tai, kad analizuojamo įvykio metu buvo gÄ sdinamas ir jis pats, po to, kai G. B. buvo pririÅ¡tas prie lovos, jam (liudytojui) buvo liepta nežiÅ«rėti, po ko, jis nusisuko į sienÄ , ir nors nuo to momento nieko nebematė, tačiau aiÅ¡kiai girdėjo, kad G. B. yra kankinamas ir toliau (1 t., b. l. 74-75). Nepaisant to, kas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. Å¡iuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, kad apie baudžiamojoje byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį nieko nežino, komentuojamo įvykio metu miegojo, tačiau tikėti bÅ«tent Å¡iais liudytojo parodymais, tokiu bÅ«du atmetant jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ teismų praktikÄ dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų proceso dalyvių parodymų vertinimo, teisinio pagrindo nėra.

PareigÅ«nui atlikus apklausÄ gauti duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai tikrinant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, o nustačius neatitikimus tarp asmens parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bylÄ nagrinėjantis teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti tokių prieÅ¡taravimų priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015, 2K-295-719/2018).

R. K., kaip, be kita ko, ir G. B. (taip pat pakeitęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu) objektyvių priežasčių, dėl kurių jie pakeitė savo duotus parodymus ir jų laikėsi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nenurodė. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, Å¡is pareigÅ«nas gali bÅ«ti apklausiamas teisme. Pirmosios instancijos teismas Å¡ia galimybe pasinaudojo, liudytoju apklausdamas pataisos įstaigos pareigÅ«nÄ , priėmusį G.

B. pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jį apklaususį ikiteisminio tyrimo metu, apklaususį ir liudytojÄ R. K. – R. K.. PareigÅ«nas patvirtino, kad tiek nukentėjusysis G. B., tiek ir liudytojas E. K. jam papasakojo teisme nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o jis tik užrašė jų parodymus. Nuketėjusiojo G. B. apklausa, pasak pareigÅ«no, užtruko labai ilgai, nes jis labai detaliai pasakojo ir bandė prisiminti vis daugiau aplinkybių. Nukentėjusysis nebuvo verčiamas duoti parodymų.

Liudytojas E. K. nepasirodė jam netinkamas apklausti, nes su juo bendravo normaliai, kalbėjo riÅ¡liai ir aiÅ¡kiai. Nors liudytojas E. K. atrodo lyg turintis negaliÄ , tačiau viskÄ suvokia: ir kÄ daro, ir kÄ kalba. Å ie pareigÅ«no parodymai patvirtina, kad tiek nukentėjusiojo G. B., tiek ir liudytojo E. K. apklausos vyko nepažeidžiant BPK numatytų taisyklių, parodymus tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas E. K. davė savanoriÅ¡kai, niekieno neverčiami, jie perskaitė ir pasirašė apklausos protokoluose, pretenzijų dėl galimai netinkamai vykdytų jų apklausų iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jie nepateikė, todėl abejoti jų ikiteisminio tyrimo metu atliktomis apklausomis ir jų metu užfiksuotomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Be to, liudytojo R. K. parodymai, be kita ko, leidžia pagrįstai atmesti ir nuteistojo D. V. apeliacinio skundo teiginius, jog E. K. parodymai analizuojamu atveju negali bÅ«ti vertinami kaip tinkami įrodymai jo kaltei pagrįsti dėl galimo E. K. protinio atsilikimo. Ä®vertinus tiek pareigÅ«no parodymus, tiek ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , abejonių Å¡io liudytojo gebėjimu tinkamai suvokti ir perteikti analizuojamo įvykio aplinkybes, nepaisant jam nustatyto lengvo protinio atsilikimo (3 t., b. l. 2), teisėjų kolegijai vis tik nekyla.

14. Tuo tarpu vertinant galimas tiek G. B., tiek ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimo pirmosios instancijos teisme priežastis, vis tik pažymėtina, kad E. K., kaip, be kita ko, ir G. B., atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur ir įvyko komentuojamas įvykis, laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose tuo metu atlikinėjo ir nuteistieji, todėl, įvertinus itin ciniÅ¡kÄ , ypatingai žiaurų ir nežmoniÅ¡kÄ nuteistųjų elgesį G. B. atžvilgiu, neatmestina galimybė, jog E. K. parodymų pakeitimÄ galėjo lemti baimė, jog su juo bus susidorota pataisos namuose.

Baimės jausmas patirti analogiÅ¡kus iÅ¡gyvenimus kaip ir analizuojamo įvykio metu galėjo lemti ir G. B. parodymų pakeitimÄ teisme. Å ios aplinkybės įvertinimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifikÄ â€“ sumuÅ¡tas toje pačioje kameroje pataisos namuose sėdėjęs nuteistasis, vertinant tiek E. K., tiek ir G. B. parodymus, atsižvelgiant į tai, kad G. B. po įvykio nustatyti sužalojimai bei jų mechanizmas iÅ¡ esmės atitiko tiek jo, tiek ir liudytojo E. K. iÅ¡dėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes, nekvestionuotinas.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad tiek nukentėjusiojo, tiek E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu paimtos dvi pilkai juodos virvelės, elektros lemputė su geltonu ir žaliu laidais, pilkos spalvos elektrinis virdulys ir jo padėklas su laidu bei metalinis kampuotis, kurie buvo apžiÅ«rėti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 16–23, 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. atpažino Å¡iuos daiktus, kaip daiktus, kurie buvo naudojami smurtaujant prieÅ¡ jį 2017 m. lapkričio 26 d., paaiÅ¡kindamas, kad pilkai juodomis virvelėmis jis buvo pririÅ¡tas prie lovos, elektros lemputės geltonu ir žaliu laidais – kratomas elektra, iÅ¡ pilko virdulio verdančiu vandeniu – plikomas; metaliniu kampuočiu – muÅ¡amas per rankas (t. 1, b. l. 84–92), Å¡ių daiktų panaudojimas atitinka ir faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes bei nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir mechanizmÄ .

16. Esant Å¡ių duomenų visumai, sutikti su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais dėl galimai netinkamo nukentėjusiojo parodymų vertinimo, teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu nesant pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų visuma, kuria remiantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyti kiekvienam nuteistajam inkriminuoti veiksmai bei suduotų smÅ«gių kiekis, lokalizacija ir mechanizmas, nuteistųjų apeliacinių skundu motyvai dėl galimai netinkamo jų veiksmų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme vertinimo, atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

17. Å ių duomenų visumoje paminėtina, kad nuteistųjų parodymų, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo G. B., jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina. Abejonių tuo, jog įvykio metu jie visi buvo įvykio vietoje, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtina (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimų dėl G. B., V. M., K. Č., D. V. ir D. V. nubaudimo ir perkėlimo į kamerų tipo patalpas turinys (1 t, b. l. 112-116), teisėjų kolegijai nekyla, o įvertinus ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų bei tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , neabejotina ir tuo, kad į uždarosios zonos kamerų tipo patalpÄ Nr. 26 G.

B. buvo patalpintas be komentuojamoje baudžiamojoje byloje jam nustatytų sužalojimų, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti pataisos namų pareigÅ«nai S. N. ir R. M., nurodę, jog perkeliant nuteistÄ jį iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , patikrinami nuteistojo asmeniniai daiktai ir apžiÅ«rimas pats nuteistasis. Jei yra matomi sužalojimai, bÅ«tina medikų patikra, kuri, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visumos, vertinamu atveju dėl galimų G.

B. sužalojimų nebuvo atliekama. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir G. B. sveikatos istorijoje esantis įraÅ¡as apie tai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. jis buvo apžiÅ«rėtas sveikatos priežiÅ«ros specialistų, kurie G. B. nustatė kairės akies orbitos kraujosrÅ«vas, kairio ir deÅ¡inio žastų daugybines kraujosruvas, kadangi, bylos duomenimis, į uždaros zonos kamerų tipo patalpÄ Nr. 26 G. B. buvo patalpintas 2017 m. lapkričio 13 d. (3 t., b. l. 19-21), o įraÅ¡o jo sveikatos istorijoje apie tai, kad patalpinimo į kamerÄ (duomenys neskelbtini) momentu jam buvo nustatyti kokie nors sužalojimai, nėra, kas iÅ¡ esmės paneigia J.

U. parodymus, kuriais savo apeliaciniu skundu remiasi nuteistasis D. V..

18. Atmetant nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, įvertintini ir pataisos įstaigos pareigÅ«no Ž. J. parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad maždaug apie 21.50 val., priėjęs prie kameros (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡girdo garsus. Pakėlė kameros užuolaidėlę ir pamatė, kaip vienas ir kitas nuteistasis prieidavo prie ant lovos sėdinčio G. B. ir ant jo rėkė. Kas prieidavo prie lovos, nematė, buvo tamsu. Nedelsdamas apie triukÅ¡mÄ kameroje jis informavo direktoriaus budintį padėjėjÄ R.

L.. Kartu su juo užėję į kamerÄ pamatė, kad G. B. buvo sužalotas – nubrozdinimo žymės veide, tačiau G. B. tvirtino, kad jam viskas gerai. Tuo metu kameroje buvo Å¡eÅ¡i nuteistieji, įskaitant ir K. Č., V. M., D. V. ir D. V., kas iÅ¡ esmės patvirtina tiek nukentėjusiojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , tiek ir nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Å iuos Ž. J. parodymus patvirtino ir R. L.. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Jie buvo nuoseklÅ«s ir detalÅ«s, o jų atpasakotos nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje bei atitiko nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Jų suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas.

19. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tėra apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai, jog apylinkės teismas iÅ¡ esmės neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

20. Ir vis tik, atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, K. Č. veikė kartu su D. V. ir D. V., tiek muÅ¡ant G. B. (Å¡iame epizode kartu su minėtais asmenimis veikė ir V. M., sudavęs nukentėjusiajam kumščiu 3 kartus į veidÄ ir 4 kartus į nugarÄ bei abiem kojomis spyręs nukentėjusiajam po 1 kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį), tiek kratant jį elektra – (bendrais veiksmais jį pririÅ¡o prie lovos, įkišęs ant G. B. kairės rankos mažojo pirÅ¡to užvyniotÄ elektros laidÄ Ä¯ elektros rozetę krėtė jį elektra, neprieÅ¡taravo D.

V. veiksmams krečiant nukentėjusįjį elektra), tiek ir D. V. bei D. V. pilant ant nukentėjusiojo plaÅ¡takų verdantį vandenį (bendrais veiksmais su D. V. ir D. V. bandė pririÅ¡ti G. B. prie lovos, Å¡iam pasislėpus po lova, bandant jį iÅ¡traukti ir neprieÅ¡taraujant D. V. bei D. V. atliekamiems veiksmams), akivaizdu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju K. Č. turėjo atsakyti ne tik už savo tiesiogiai nukentėjusiajam atliktus veiksmus, bet ir už D. V. ir D. V. veiksmus bei jais nukentėjusiajam sukeltus sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nagrinėjamu atveju jie visi veikė kaip nusikaltimo bendrininkai, juos visus vienijo vieninga neapibrėžta tyčia nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atžvilgiu, jie visi veikė kaip nusikaltimo vykdytojai. Tuo tarpu pagal vieningai formuojamÄ teismų praktikÄ , esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Tokiu bÅ«du, K. Č. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, bet pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Tačiau, nesant prokuroro skundo ir negalint bloginti K. Č. teisinės padėties apeliacinės instancijos teisme, dėl Å¡ios aplinkybės nekeičiant K.

Č. veiksmų kvalifikavimo, į aplinkybę dėl netinkamo K. Č. veiksmų kvalifikavimo atsižvelgtina sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimÄ .

21. Tuo tarpu įvertinus tai, kad V. M. iÅ¡ esmės dalyvavo tik pirmajame nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizode – 20.30 val. K. Č., V. M., D. V. ir D. V. bendrais veiksmais smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodant jam smÅ«gius kojomis ir rankomis į įvairias kÅ«no vietas (Å¡iame epizode V. M. sudavė G. B. 3 kartus į veidÄ ir 4 kartus į nugara, spyrė po 1 kartÄ Ä¯ nukentėjusiojo deÅ¡inės kojos Å¡launį), vėliau nuteistuosius D. V., D. V. ir K. Č. stabdant Å¡iems nukentėjusiojo atžvilgiu atliekant tolesnius veiksmus – krečiant G. B. elektra, pilant verdantį vandenį jam ant rankų plaÅ¡takų, akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje įžvelgtinas V. M., kaip nusikaltimo vykdytojo, ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), dėl ko jo neteisėti veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal pasekmes, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmių.

22. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

23. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

24. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad skirdamas bausmę K. Č., pirmosios instancijos teismas įvertino jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ â€“ nesunkus nusikaltimas, atsižvelgė į tai, kad neteisėtais K. Č. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvertino K. Č. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas ne kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikinėdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, o pataisos įstaigoje jis charakterizuojamas kaip netinkami atliekantis laisvės atėmimo bausmę – per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ 54 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už kÄ drausmine tvarka buvo baustas 48 kartus, skatintas buvo tik 2 kartus.

Ä®vertino K. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes –nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas K. Č. skyrė griežčiausiÄ BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas kiek didesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nesutikti su Å¡iuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju K. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu. 24.1.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys, kad K. Č. nusikalstamas elgesys prasidėjo Å¡iam dar nesulaukus pilnametystės, kai jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Jo elgesys pataisos namuose, net ir ignoruojant faktÄ , jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis įvykdė atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebuvo pavyzdingas – jis net 54 kartus pažeidė pataisos namuose nustatytas taisykles ir 2017 m. lapkričio 14 d. iÅ¡ paprastosios grupės tolesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į drausmės grupę, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad net ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedaro.

Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad, turėdamas vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau laisvėje neįgijęs jokios specialybės, noro mokytis pataisos namuose nuteistasis nepareiÅ¡kė, nors ir buvo įdarbintas, tačiau už blogai atliekamÄ darbÄ dar 2016 m. sausio 18 d. iÅ¡ darbo jis buvo atleistas, iÅ¡ jo priteisto 65685,38 eurų civilinio ieÅ¡kinio nedengia, kas visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog net ir bÅ«damas pataisos namuose nuteistasis kritiÅ¡kai nevertina neigiamo savo elgesio pasekmių, nesistengia pasitaisyti, jam trÅ«ksta motyvacijos keisti savo elgesį tinkama linkme bei daryti atitinkamas iÅ¡vadas.

Be to, bylos duomenimis, K. Č. nuolat konfliktuoja ne tik su kitais nuteistaisiais pataisos namuose – jis net 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka už fizinio smurto panaudojimÄ kitų asmenų atžvilgiu, bet ir su pataisos namų administracija, kas vėlgi nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir visumoje neleidžia Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Juo labiau, jog, teisėjų kolegijos įsitikinimu, K. Č. veiksmai analizuojamu atveju turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal sunkesnį BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , numatantį laisvės atėmimo bausmę iki 5 (penkerių) metų. 24.2.

Ir nors Å¡iuo konkrečiu atveju sutiktina su K. Č. apeliacinio skundo teiginiu, jog analizuojamu atveju jis buvo nepagrįstai pripažintas recidyvistu, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu jis buvo teistas dar bÅ«damas nepilnametis, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , dėl ko, Å¡i aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alintina, tačiau jos egzistavimas, įvertinus aukščiau aptartų duomenų, charakterizuojančių tiek nuteistajam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir nuteistojo asmenybę, visumÄ , nesudaro pakankamo pagrindo Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu K.

Č. paskirtÄ bausmę. Ji iÅ¡ esmės atitinka tiek proporcingumo, tiek protingumo ir teisingumo kriterijus bei bendruosius bausmių skyrimo principus. Jos Å¡velninimas, prieÅ¡ingai nei tai iÅ¡ esmės teigiama K. Č. apeliaciniu skundu, bÅ«tų nepagrįstas. Tuo tarpu bendrindamas skirtingais nuosprendžiais K. Č. paskirtas bausmes, įvertinus iÅ¡dėstytas K. Č. asmenybę, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis bei jo vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.

Å ių aplinkybių visumoje, K. Č. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamo nuosprendžio dalį tiek dėl jo veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl jam paskirtos bausmės paliekant nepakeistÄ .

25. Skirdamas bausmę V. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotus veiksmus jis atliko bÅ«das recidyvistu bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Ä®vertino ir V. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas ne kartÄ teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikinėdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur charakterizuojamas kaip netinkami atliekantis laisvės atėmimo bausmę – per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ 17 kartų yra pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, neskatintas.

Å ių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas V. M. skyrė griežčiausiÄ BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas kiek didesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. 25.1. Vertinant Å¡ios bausmės pagrįstumÄ ir proporcingumÄ visų pirma pažymėtina, kad Å¡is teistumas V. M. nebuvo pirmasis, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo Å¡iam dar bÅ«nant nepilnamečiu.

Praeityje, siekiant jo kaip jauno žmogaus elgesį koreguoti tinkama linkme, jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės – laisvės apribojimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, be kita ko, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, akivaizdu, kad teigiamos įtakos šios priemonės jo elgesiui neturėjo, teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad kiek ankščiau nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jo elgesys taip pat nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu.

Bylos duomenimis, pataisos namuose jis net 17 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už kÄ dar 2017 m. lapkričio 29 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, už gerÄ elgesį nebuvo skatintas. Be to, pataisos namuose nuteistasis noro mokytis nerodė, jo darbinė motyvacija menka – nors ir buvo įdarbintas, be kita ko, turėdamas ir iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius, tačiau 2017 m. birželio 15 d. iÅ¡ darbo dėl neigiamo požiÅ«rio į darbinę veiklÄ jis buvo atleistas, civilinių ieÅ¡kinių nedengia, visuomeninėje veikloje nedalyvauja, apsiribodamas vien tik asmeninių bei buitinių poreikių tenkinimu.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai teigti, jog net ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai nedaro ir nesudaro pakankamo pagrindo V. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės Å¡velninimui. 25.2. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai nesudaro ir V. M. teiginiai, jog skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įvertinta tai, kad, nepritardamas D. V., D. V. ir K. Č. veiksmams, susijusiems su nukentėjusiojo krėtimu elektra bei jo plaÅ¡takų deginimu verdančiu vandeniu, apeliantas stabdė kitus nuteistuosius, po ko, dažnu atveju nukentėjusysis buvo paleidžiamas, jo veiksmai ir jais sukeltos pasekmės apėmė tik nedidelę dalį nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, kadangi į Å¡ias aplinkybes, sprendžiant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jas įvertinto tinkamai, todėl jų pakartotinis vertinimas apeliacinės instancijos teisme, tokiu bÅ«du, dar labiau Å¡velninant nuteistajam paskirtÄ bausmę, bÅ«tų nepateisinamas. 25.3.

Ir vis tik, bendrindamas V. M. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jas sudėdamas visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, pirmosios instancijos teismas tokio savo procesinio sprendimo niekaip nemotyvavo, todėl pripažinti jį teisėtu ir pagrįstu, teisinio pagrindo nėra. Å ioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , įvertinus ir V. M. vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, pagrįstai manytina, jog vertinamu atveju skirtingais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos BK 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindais dalinio sudėjimo bÅ«du, prie skundžiamu nuosprendžiu V.

M. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi (kuria subendrintos Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirtos bausmės), V. M. paskirtos ir dar neatliktos bausmės – 4 (keturis) mėnesius, paskiriant V. M. galutinę subendrintÄ 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

26. Spręsdamas D. V. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotus veiksmus jis atliko bÅ«das recidyvistu bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Ä®vertino ir D. V. vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, visiÅ¡kai pagrįstai spręsdamas, kad tai jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius.

Atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas ne kartÄ teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikinėdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur charakterizuojamas kaip netinkami atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Å ių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas D. V. skyrė vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas didesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nesutikti su Å¡iuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju D. V. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu. 26.1.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad praeityje D. V. buvo teistas ne kartÄ , jo neteisėtas elgesys siekia dar 2011 metus, kai nuteistasis dar buvo nepilnametis. Praeityje, siekiant jo, kaip jauno asmens, korekcijos iÅ¡imtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės – areÅ¡tas, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau, įvertinus tai, kad ir po Å¡ių bausmių jam paskyrimo bei jo teisinės padėties Å¡velninimo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, akivaizdu, kad teigiamos įtakos Å¡ios teisinės priemonės D.

V. elgesiui nepadarė. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ne tik į skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ itin ciniÅ¡kÄ ir žiaurų jo elgesį, bet ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė atlikdamas jam paskirÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas, įvertinus dar ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta Å¡iam bendrininkaujant su kitais asmenimis, neabejotinai didina jo pavojingumÄ visuomenei ir jo asmenybę, sprendžiant jam skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , reikalauja vertinti itin atidžiai.

Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad kiek ankščiau nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jo elgesys taip pat nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Bylos duomenimis, pataisos namuose jis net 20 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartÄ iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo drausmine tvarka jis buvo baustas likus vos kiek mažiau nei pusei metų, skatintas nebuvo. Visos Å¡ios aplinkybės, įvertintus dar ir D. V. vaidmenį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl jos Å¡velninimas nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais Å¡iuo konkrečiu atveju nėra galimas.

Bendrinant skirtingais nuosprendžiais D. V. paskirtas bausmes, teisės taikymo klaidų apylinkės teismas taip pat nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų, charakterizuojančių tiek nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tiek ir jo asmenybę, manyti, jog vertinamu atveju buvo nepagrįstai pritaikytas visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bendrinimo bÅ«das, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

27. D. V. apeliaciniu skundu ginčijant tik jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , tačiau dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų jo apeliacinio skundo netenkinant, apeliaciniu skundu neginčijant jam paskirtos bausmės, Å¡iuo klausimu iÅ¡ esmės nepasisakytina, pritariant apylinkės teismo motyvams tiek dėl D. V. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies, tiek dėl jos dydžio, tiek ir dėl skirtingais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių bendrinimo, Å¡ioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį paliekant nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistųjų D. V. ir D. V. apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų K. Č. ir V. M. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį ir iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pažalinti K. Č. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. M. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu V. M. paskirtÄ 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi (kuria subendrintos Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu V.

M. paskirtos bausmės) V. M. nustatyta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi (kuria subendrintos Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirtos bausmės), V. M. paskirtos ir dar neatliktos bausmės – 4 (keturis) mėnesius, paskiriant V.

M. galutinę subendrintÄ 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. LikusiÄ Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė