2020-12-09 Nr. AB-24063-3-62-3-00199-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2299-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00199-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. E. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. (kai buvo laikomas kamerų tipo patalpose) priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK). Nurodė, jog Pravieniškių PN-AK atitinkamais periodais nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. ir nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas uždaroje zonoje, kamerų tipo patalpose, į kurią jam nebuvo leista pasiimti higienos priemonių, išskyrus dantų pastą, dantų šepetėlį ir muilo gabaliuką. Teigė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8, kurioje neveikė ventiliacija, todėl kameroje jautėsi didelė drėgmė, buvo šalta. Taip pat į kamerų tipo patalpą nebuvo leidžiama pasiimti biblijos, o uždarojoje zonoje esančioje bibliotekoje biblijos nebuvo, buvo vien tik fantastinio ar smurtinio žanro knygos. Pareiškėjas teigė, kad trečiajame Pravieniškių PN-AK sektoriuje nebuvo įrengta koplyčia, o administracija uždraudė dvasininkui lankytis Pravieniškių PN-AK, t. y. tokiu būdu jam nebuvo sudarytos galimybės išpažinti religiją.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus atitinkamais periodais nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 15, nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 9 ir nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 9. Teigė, jog pareiškėjas paskirtos nuobaudos ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje Nr. 8 neatliko. Kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, yra mechaninė vėdinimo sistema, taip pat papildomai gali būti vėdinama per langus. Nesutiko, kad kamerų tipo patalpose buvo šalta, nes pagal nuteisėtųjų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai, o pareiškėjas su skundais dėl šildytuvo išdavimo į Turto valdymo skyrių nesikreipė.

4. Nurodė, jog Pataisos namų administracija nebuvo gavusi tikinčių nuteistųjų grupinio pageidavimo, kad į Pataisos namus atvyktų dvasininkas, todėl nebuvo derinamas jo atvykimo laikas. Pataisos namų 3-iame sektoriuje esantys kiti nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, turėjo galimybę atlikti religines apeigas kitose patalpose.

5. Pagal teisinį reguliavimą, nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi pasiimti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį ir kt. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 3-iame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, privatumo neužtikrinimo, psichologinio sukrėtimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė, todėl jo argumentai dėl to, kad jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą, yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, į medikus nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos namai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl jo kalinimo kamerų tipo kameroje Nr. 8, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, nes neveikė ventiliacija, buvo šalta ir drėgna.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

9. Pataisos namų trečiojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2019 m. vasario 12 d. pažyma Nr. 43-2345 nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. atitinkamais periodais nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 15, nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 9 ir nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 9. Iš nurodytų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. nebuvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8, todėl jo argumentai, kad šioje kameroje neveikė ventiliacija, buvo šalta ir drėgna, teismo laikyti nepagrįstais. Iš Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymos Nr. 77-245 teismas nustatė, jog kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo bausmę, veikė mechaninė vėdinimo sistema, taip pat papildomai buvo galima vėdintis per langus. Nurodyta, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, pagal jų prašymus, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas į Turto valdymo skyrių kreipėsi dėl šildytuvo išdavimo ar kad jam buvo atsisakyta išduoti. Vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. VIE-1177, įstaigoje buvo pajungtas šildymas, kai buvo paskelbtas šildymo sezonas. Įvertinęs šiuo įrodymus, teismas nusprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl kamerų tipo patalpose neveikiančios ventiliacijos, šalčio ir drėgmės yra nepagrįsti.

10. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 184 punkte numatyta, jog atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Pagal Taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

11. Taisyklių 220 punktas imperatyviai draudžia perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pasiimti būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Pareiškėjui nurodžius, jog perkeliant į kamerų tipo patalpas jam buvo leista pasiimti dantų pastą, dantų šepetėlį ir muilo gabaliuką, tačiau neleidus pasiimti biblijos ir kitų higienos priemonių, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo atstovas veikė teisėtai ir pagrįstai.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 106 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. BVK 106 straipsnio 4 dalis nustato, jog religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 186 punkte numatyta, jog pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku.

13. Atsakovo atstovė nurodė, jog Pataisos namų administracija nebuvo gavusi tikinčiųjų nuteistųjų pageidavimo, jog į Pataisos namus atvyktų dvasininkas, dėl to nebuvo derinamas jo atvykimo laikas. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas pageidavo, kad jį lankytų dvasininkas.

14. Pareiškėjui teigiant, kad trečiajame Pataisos namų sektoriuje nebuvo įrengta koplyčia, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių 185 punktas nustato, kad religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas, tačiau nenumato koplyčios įrengimo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ir kiti nuteistieji turėjo galimybę atlikti religines apeigas kitose patalpose. Vertinant šias aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktos galimybės išpažinti religiją, laikė nepagrįstais.

15. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo įvertinti pareiškėjo nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, priteisti iš atsakovo Pravieniškių PN-AK 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 26 d. nebuvo kalinamas kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas paaiškina, kad pateikė teismui visas prašymų ir skundų kopijas, iš kurių matosi, jog skundai ir prašymai rašyti iš kamerų tipo patalpos. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginys, jog nebuvo gautas nei vieno nuteistojo prašymas, įskaitant pareiškėjo, dėl dvasininko iškvietimo į Pravieniškių PN-AK, yra absurdiškas. Taip pat paaiškina, kad tuomet, kai į Pravieniškių PN-AK atvyksta dvasininkas, tam, jog su juo susitikti – nereikia prašymų. Būrio viršininkas prieš atvykstant dvasininkui informuoja savo būrio nuteistuosius, kada atvyks dvasininkas ir užsiėmimo metu yra užsirašoma, kad buvo dalyvauta. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, kuriame kalėjo dar 350 žmonių, todėl taip nebūna, jog nei vienam iš nuteistųjų nereikėjo dvasininko.

18. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Pareiškėjas pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriame nurodo, kad jo pateiktos teismui skundų ir prašymų kopijos įrodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. buvo baudos izoliatoriuje kameroje Nr. 8.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

22. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, jog atsakovas teismui pateikė melagingus duomenis, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. nebuvo kalinamas kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas paaiškina, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog prašymai ir skundai rašyti iš kamerų tipo patalpos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad nebuvo gautas nei vieno nuteistojo (įskaitant pareiškėją) prašymas dėl dvasininko iškvietimo.

23. Pareiškėjas kartu su apeliacinio skundo papildymu pateikė papildomą dokumentą – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 69-730 „Dėl nuteistojo nubaudimo”. Teisėjų kolegijos nuomone, naujas įrodymas yra susijęs su byla, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, naują įrodymą prideda prie bylos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis ir iš esmės nevertino pareiškėjo skundo argumentų, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Pareiškėjas pateikė į bylą skundų kopijas, iš kurių, kaip teigia pareiškėjas, matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą Nr. 72(1-2)1175, skirtą Pravieniškių PN-AK, kuriame nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 14 d. už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino medicinos darbuotojai, buvo paskirta nuobauda – 1 mėnesio draudimas nuteistųjų parduotuvėje pirkti būtiniausias prekes, tačiau toliau pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. direktorius priėmė nutarimą, kuriuo pakeitė minėtą nuobaudą į griežčiausią – 15 parų baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas prašė Pravieniškių PN-AK paaiškinti, kodėl panaikintas 2018 m. rugsėjo 14 d. drausmės komisijos priimtas nutarimas ir paskirta griežčiausia nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Pravieniškių PN-AK pateiktoje 2019 m. vasario 8 d. pažymoje „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. Pravieniškių PN-AK dėl Įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo uždrausta pareiškėjui vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėtame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 69-730 „Dėl nuteistojo nubaudimo” nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. E. 2018 m. rugsėjo 7 d. uždaroje zonoje, konsultacijos su gydytoja metu vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino susidorojimu, nutarta pareiškėją perkelti 15 parų į kamerų tipo patalpas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas papildomai netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8, neišreikalavo iš atsakovo Pravieniškių PN-AK papildomų duomenų, kurie pašalintų abejones dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog laikoatrpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje.

25. Šiame kontekste akcentuotina, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Šiuo atveju teismas visų argumentų dėl atsakovo atstovo galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo neįvertino, neatsižvelgė į su pareiškėjo statusu susijusius sunkumus teikiant įrodymus bei įrodinėjant skundo pagrindą ir dalyką, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, pagrįstas ir tai sudaro pagrindą administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir administracinę bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys