e8a37e2e-1c9b-4b92-a988-bccdff6d55c3 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2670-351/2018 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00845-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 21 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Renatai Majauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. F., jo atstovui advokatui Alvydui Butai, suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktoriui Žilvinui Čėsnai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

F. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės žemėtvarkos skyrius ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. F. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui D. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba. PareiÅ¡kime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas D.

F. 2005-04-28 dovanojimo sutartimi Nr. 4974 iÅ¡ savo senelės G. J. įgijo 1,7097 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinė Å¡io žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai. PareiÅ¡kėjas 2016-04-08 praÅ¡ymu kreipėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å iltės skyrių, praÅ¡ydamas leisti jam aukščiau paminėtame žemės sklype suplanuoti Å«kininko sodybos ribas ir Å«kininko statinių statybos zonÄ .

Å ilutės rajono savivaldybės administracijos sudaryta Teritorijų planavimo komisija 2016-10-26 protokolu Nr. DP-(12.1.3)-30 svarstė pareiÅ¡kėjo sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko sodybos vietai ir/ar žemės Å«kio veiklai reikalingu statiniu statybos vietai parinkti, tačiau jo nederino, nurodydama, kad projekto nederinimo motyvai nurodyti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos raÅ¡te Nr. T1-9 (7.3). Å iame raÅ¡te nurodoma, kad pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€œstatyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose“.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014-02-25 priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. Dl-180 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo” nėra numatyta statinių statyba. Svarbiausias parko direkcijos raÅ¡te nurodytas projekto nederinimo motyvas yra tas, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai juridinę galiÄ turinčių įrodymų, kad jo žemės sklype yra buvusi sodyba. Å is raÅ¡tas pavirtina pastaruoju metu saugomose teritorijose susiklosčiusiÄ praktikÄ dėl sodybų atkÅ«rimo, pagal kuriÄ nacionalinio parko direkcija paprastai reikalauja teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas Å¡iuo klausimu.

IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas savo teises ir teisėtus interesus – realizuoti statymo teisę buvusios sodybos vietoje gali apginti tik teisme, praÅ¡ydamas nustatyti buvusios sodybos buvimo faktÄ jam priklausančiame žemės sklype, kitokia tvarka pareiÅ¡kėjas negali gauti sodybos buvimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, todėl egzistuoja visos aplinkybės, kurios yra reikalingos tam, kad teismas galėtų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų iÅ¡raÅ¡o bei iÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritorijÄ .

PareiÅ¡kėjas jo turimame žemės sklype buvusios sodybos faktÄ visų pirma grindžia 2017 m. istorinės pažymos iÅ¡vadomis, kurių autorė nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistė ir istorikė J. V., atestato Nr. 3348. Å ios pažymos iÅ¡vadose nurodyta, kad lokalizavus tiriamÄ sklypÄ 1936 m. žemėlapyje, nustatyta, kad į pareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ patenka: 8.1. buvusi V. R. (W. R.) sodybos vieta, kuriÄ sudarė: pagalbinis pastatas (priedas 13 B, žymuo „5“); medinis namas (žymuo „6“); miÅ¡raus medžiagiÅ¡kumo ilgas Å«kinis pastatas (žymuo „7“);

Å¡ulinys ( žymuo „8“); ilga lentinė daržinė („žymuo 9“). Sodyba nukentėjo per karÄ , visiÅ¡kai nugriauta XX a. 9 deÅ¡imtmečio viduryje. 8.2. buvusi J. J., dabar - G. J. sodybos (priedas 13 B, žymuo „2“) vakarų pakraÅ¡tys su senu miÅ¡raus medžiagiÅ¡kumo ilgu, apgriuvusiu Å«kiniu pastatu (žymuo „10“); ir sodybos pietvakarių kampe buvusio rÅ«sio vieta (žymuo „12“). Kita Å¡ios sodybos dalis su iÅ¡likusiu namu (žymuo „11“) patenka į sklypÄ Kniaupos g. 6 (B).

Å ios istorinės pažymos iÅ¡vados, kurios pagrįstos istorine ir kartografine medžiaga, parengtos vadovaujantis žemėlapiais, kurių seniausias - 1936 metų topografinis žemėlapis, pavirtina, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklype yra buvusios net ne viena, o dvi sodybos. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies punktu, Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 6, 16 ir 19 punktais, atsižvelgdamas į D.

F. 2016-04-08 praÅ¡ymÄ nustatė, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžiÄ ir planavimo tikslus. T. y. sudarė prielaidÄ (duomenys neskelbtini), PareiÅ¡kėjo žemės sklype projektuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo teritorijÄ , nustatant Å«kininko sodybos ribas ir Å«kininko sodybos statinių statybos zonÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos valstybiniame parke naujų statinių statyba leidžiama tik buvusios sodybos vietoje, pareiÅ¡kėjui tuo metu nepateikus pakankamai duomenų apie sodybos vietÄ , kitos institucijos, derinančios projektÄ , atsisakė jį derinti.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir priedų matyti, kad PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punkto nuostatomis (buvusia sodyba laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, - nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu) teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad buvo sodyba, ir tuo sudaryti sÄ lygas jam projektuoti Å«kininko sodybÄ .

Nacionalinė žemės tarnyba jau anksčiau aukščiau nurodytu savo sprendimu (įsakymu) sutiko, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklype bÅ«tų iÅ¡skirta vieta Å«kininko sodybai, t. y. iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo tokiam pareiÅ¡kėjo norui ir pareiÅ¡kėjui teisme įrodžius, kad buvo sodyba, ir tuo yra Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto sÄ lygos, leidžiančios sodybos vietÄ parinkti buvusioje jos vietoje, neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutinka. PareiÅ¡kėjo D. F. žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Ventės kraÅ¡tovaizdžio draustinyje. KraÅ¡tovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams ir jie skirti vertingo gamtinio ir (ar) kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio vietovėms saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nurodyta, kad buvusi sodyba - vieta Žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, - nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis) priimta civilinėje byloje. Istorinės pažymos iÅ¡vadoje nurodyta, kad 1936 m. žemėlapyje nustatyta, kad į tiriamÄ sklypÄ patenka 2 sodybvietės. Tačiau nepaminėta, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovėjo gyvenamasis namas.

PareiÅ¡kėjas D. F. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad savo reikalavimÄ palaiko. Kiek atsimena iÅ¡ vaikystės jo močiutė G. J. (duomenys neskelbtini) turėjo sodybÄ . PareiÅ¡kėjas sodybÄ nori atstatyti. Toje sodyboje gyveno žmonės. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir medinė daržinė. Å ie pastatai nėra iÅ¡likę, nes melioruojant žemę gyventojai iÅ¡sikraustė į Kintų miestelį. Yra likęs sodybos sodas, Å¡ulinys. Pamatų likę fragmentai. Toje vietoje buvo dvi sodybos.

Taip pat Å¡alia gyveno kaimynai Mockai. PareiÅ¡kėjas pats atsimena, kad ten buvo sodyba, taip pat padaryti istoriniai tyrimai. Toje sodyboje pareiÅ¡kėjas pats gyveno nuo 7 iki 8 metų, iÅ¡vyko kitur gyventi, o tada 14 metų vėl grįžo. Kaimynai M. ten gyveno iki maždaug 1982 m. Sodyba buvo bÅ«tent tame žemės plote, kurį valdo pareiÅ¡kėjas. Gyvenamasis namas nugriautas maždaug prieÅ¡ 36 metus dėl vykdomos melioracijos. Jo močiutė buvo įsigijusi iÅ¡ M. sodÄ , Å¡ulinį, tačiau jokių dokumentų nėra iÅ¡likę.

M. sodyboje jo Å¡eimos nariai negyveno, namas buvo senas, todėl jį nugriovė. Melioracijos metu jo močiutės sodybos nenugriovė, nes ji atsisakė iÅ¡sikelti. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Alvydas Buta praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype buvo net dvi sodybos, du mediniai namai. TÄ patvirtina istoriniai tyrimai, kurie grindžiami 1860, 1910 ir 1936 m. kartografine medžiaga. Pagal jas nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype patenka visa R. sodyba su visais statiniais ir didžioji dalis J. sodybos su visais statiniais.

Kad Å¡iose sodybose buvo gyvenamieji namai aiÅ¡kiai nurodoma istorinio tyrimo iÅ¡vadose. Klaipėdos regioninio archyvo atsiųsti duomenys patvirtina, kad M. turėjo gyvenamÄ jį namÄ 1918 m. statybos, kuris buvo 69 kv. m. ploto, Å¡iaudiniu stogu. Taip pat, kad M. laikė gyvulius. Pažymėta, kad 1981 m. jie iÅ¡vyko iÅ¡ Ventės kaimo. Tai įrodo, kad liudytojų parodymai yra teisingi ir nuoseklÅ«s. Suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos direktorius Žilvinas Čėsna teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais.

Ä® sodybos vietÄ institucijos atstovai nebuvo nuvykę, vietos neapžiÅ«rėjo. Pamatų faktas nėra registruotas nei Registrų centre nei dovanojimo sutartyje. Istorinė pažyma pateikta 2017 m. ir adresai neatitinka, kadangi toks adresas nebeegzistuoja. Esminis dalykas, kad teritorija patenka į Ventės rago kraÅ¡tovaizdžio draustinį. IÅ¡ pateiktų dokumentų neina identifikuoti gyvenamojo namo, nėra nurodyta gyvenamoji namo paskirtis. Troba, vieta kurioje žmogus gyvena. Tame regione pokariniame laikotarpyje buvo jaučiamas didžiulis gyvenamųjų namų stygius, todėl buvo gyvenama ir kitokiose patalpose.

Kuris buvo pastatas gyvenamas pagal pateiktÄ dokumentacijÄ negalima identifikuoti. Sodybose Å¡ulinys kasamas ten, kur yra vanduo. Jisai skirtas aptarnauti tiek gyvenamÄ jį namÄ , tiek Å«kinį pastatÄ gyvuliams. Å ulinio buvimas neįrodo, kad Å¡alia buvo gyvenamasis pastatas. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai gyveno sodyboje Ventės k. Netoli jų gyveno J.. 1982 jis išėjo tarnauti į kariuomenę, kai jis sugrįžo, tėvai gyveno Kintuose. Kiek jisai prisimena tėvų sodyboje buvo gyvenamasis namas su keturiais kambariais.

Namas buvo medinis. Kitame namo gale buvo daržinė. Buvo didelis sodas ir rūsys. G. J. sodyboje buvo gyvenamasi namas, daržinė, sodas, rūsys. Ji ten gyveno ilgai. Ten gyveno ir G. J. mama. Ten gyveno trys moterys. Liudytoja O. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad D. F. pažįsta iš to, kad gimė ir užaugo tame pačiame kaime. Jos tėvų ir pareiškėjo sodybos buvo išsidėsčiusios maždaug 300 m atstumu. Jie gana daug laiko praleisdavo pas M., juos ten priimdavo. R. ji pati nepamena, tačiau apie juos pasakojo mama.

M. buvo bitininkas ir juos vaišindavo medumi su koriais. Namas buvo nemažas, medinis, nendriniu stogu, dviejų galų, įėjimas buvo per vidurį. Taip pat buvo ūkinis pastatas. Jie augino gyvulius, turėjo ūkinius pastatus, kurių viena siena buvo iš plytų. Gyveno ūkiškai. Kiemas buvo nemažas, šalia buvo didelis sodas, atidalintas tvora. Viena sodo dalis priklausė M., kita - J. 1978 m. ji išvažiavo studijuoti į Vilnių. Kažkuriuo metu jai grįžus mama pasakė, kad M. išsikėlė gyventi į Kintus.

Kai vyko melioracija buvo nugriauti net keletas namų. Kai M. iÅ¡vyko į Kintus tame name niekas nebegyveno. Po to ta sodyba kažkaip dingo. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iÅ¡ esmės, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Å¡io Kodekso taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato Å¡io Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.

Taigi bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos. Bylos medžiaga ir Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui D. F. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kurį jis įgijo 2005-04-28 dovanojimo sutartimi Nr. 4974. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad aukščiau nurodytame sklype buvo sodyba, kuri nėra iÅ¡likusi ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas su priklausiniais.

Saugomų teritorijų įstatymo pagrindinėse sÄ vokose apibrėžta buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu (2 straipsnio 52 punktas).

Kaip matyti, pareiškėjo D. F. žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Ventės kraštovaizdžio draustinyje. Kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriame kompleksiniams draustiniams ir jie skirti vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi 2018-05-14) 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose.

Sodyboje gali bÅ«ti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali bÅ«ti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai iÅ¡dėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti KultÅ«ros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės) buvo iÅ¡dėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.

Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybÄ padalija vieÅ¡asis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra iÅ¡sidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir Å¡iame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol Å¡ie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.). Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.). CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis; Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais. Todėl vadovaujantis Å¡iuo CPK straipsniu laikytina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ faktÄ Ä¯rodinėja leistinomis priemonėmis.

Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, sodybos buvimo vietÄ patvirtina iÅ¡likę pamatinių akmenų ir raudonų plytų sankaupos, vaismedžių sodas, Å¡ulinys. FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype buvo dvi sodybos patvirtino ir liudytojų K. M. ir O. Ž. parodymai. UAB „Klaipėdos projektas“ 2017 m. parengtos Istorinės pažymos iÅ¡vadose nurodyta, kad lokalizavus tiriamÄ sklypÄ 1936 m. žemėlapyje, nustatyta, kad į tiriamÄ sklypÄ patenka:

1) buv. V. R. (W. R.) sodybos vieta (priedas 13 B, žymuo „1“), iÅ¡skyrus sodybos pietų pakraÅ¡tį, kuris dab. situacijoje įeina į namų valdos sklypÄ (duomenys neskelbtini) (Priedas 13 B, žymuo „4“). Ä® tiriamÄ sklypÄ patenkančios buv. V. R. sodybos kiemo apstatymas XX a. I pusėje buvo toks: Å¡iaurės vakarų kampe, prie įvažiavimo į kiemÄ galais į Å¡iaurę-pietus stovėjo pagalbinis pastatas. Jo paskirtis nežinoma (priedas 13 B, žymuo „5“). Vakarų pakraÅ¡tyje stovėjo medinis namas (priedas 13 B, žymuo „ 6“).

PrieÅ¡ais jį, kiemo rytų pakraÅ¡tyje buvo miÅ¡raus medžiagiÅ¡kumo ilgas Å«kinis pastatas („7“). Prie namo iÅ¡ vakarų pusės buvo Å¡ulinys („8“). Atokiau nuo kiemo į pietus stovėjo ilga lentinė daržinė, kuri dabar patektų į namų valdos sklypÄ (duomenys neskelbtini) („9“). Sodyba nukentėjo per karÄ , visiÅ¡kai nugriauta XX a. 9 deÅ¡imtmečio viduryje (19). Jos vietoje, tiriamo sklypo teritorijoje iÅ¡likę senas Å¡ulinys („8“), sodo vaismedžių, senų kiemo medžių;

2) buv. J. J. (J.?), dabar - G. J. sodybos (priedas 13 B, žymuo „2“) vakarų pakraÅ¡tys su senu miÅ¡raus medžiagiÅ¡kumo ilgu, apgriuvusiu Å«kiniu pastatu (priedas 13 B, žymuo „10“) ir sodybos pietvakarių kampe buvusio rÅ«sio vieta („12“). Kita Å¡ios sodybos dalis su iÅ¡likusiu namu („11“) patenka į sklypÄ (duomenys neskelbtini) (priedai 13-13 B). Tiriamame sklype esančios pievos XX a. I pusėje priklausė abiem su tiriamu sklypu susijusioms sodyboms, tačiau informacijos, kad jos buvo padalintos, nerasta.

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas pateikė Å ilutės rajono Kintų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomoje 1980-1982 m. Ventės kaimo Å«kinėje knygoje esančių įrašų kopijas iÅ¡ kurių matyti, kad P. M. ir A. J. M. priklausė gyvenamasis namas 1918 m. statybos, kuris buvo 69 kv. m. ploto, medinis, nendrių stogu stogu. Taip pat, pateikta informacija apie P. ir A. J. M. laikytus gyvulius. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu bÅ«du, pvz., kreipiantis į teismÄ (CPK 445 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Nemuno deltos regioninio parko direkcija nesutiko su pareiškimu dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam priklausančiame žemės sklype stovėjo gyvenamasis namas. Teismas atsižvelgdamas į istorinius tyrimus, kurie grindžiami 1860, 1910 ir 1936 m. kartografine medžiaga, taip pat Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateiktus duomenis, taip pat nuoseklius liudytojų K.

M. ir O. Ž. parodymus, daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad D. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 8827-0003-0329, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo gyvenamasis namas su priklausiniais. Ä®vertinus visus iÅ¡vardintus faktinius duomenis, tenkintinas pareiÅ¡kėjo D. F. praÅ¡ymas, t.y. nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjui D. F. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., buvo sodyba (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas su priklausiniais. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus.

Teisėja Virgina Pankauskienė