e8a345fe-fabf-46f6-9a92-3afc15f461fa · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1A-537-211/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31228-2016-8                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; (S) 1.1.11.11; 1.2.14.3.2.1; 2.4.6.4.3; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Lemežio, Stanislovo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,gynėjui advokatui Sigitui MikliuÅ¡ui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas D.

Ž. atidėtas 3 (trims) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ , elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslÄ arba dirbti ir be Å¡ios poveikio priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Ä® bausmės laikÄ D. Ž. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-07-21 9.10 val. iki 2016-07-22 12.07 val. (dvi dienos), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.D.

Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nustatyta pradėjus nuosprendžio vykdymÄ , panaikinti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. O., K. J., I. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :D. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su M. O., K. J. ir I. S., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , D. Ž. subÅ«rus organizuotÄ grupę, parengus nusikalstamÄ veikÄ , organizavus ir koordinavus grupės narių veiklÄ bei jai vadovavus, t. y. iÅ¡ anksto suplanavus ir pasiruoÅ¡us apiplėšti degalinę, priklausančiÄ UAB „E“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), parÅ«pinus nusikaltimui daryti priemones ir įrankius (aprangÄ , purÅ¡kiamus dažus, kaukes, lipniÄ juostÄ , mobiliuosius telefonus), nurodžius veiksmų planÄ kitiems organizuotos grupės nariams:

K. J., I. S. ir M. O., kuri kitiems organizuotos grupės nariams suteikė duomenis apie degalinės darbuotojos darbo specifikÄ , apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemÄ , pinigų saugojimo vietÄ , po ko visi organizuotos grupės nariai vykdydami D. Ž. nurodymus 2016 m. liepos 3 d. apie 23.10 val., atvažiavo prie degalinės „E“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur M. O. kartu su D. Ž. pasiliko laukti automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, D.

Ž. koordinuojant K. J. ir I. S. veiksmus praneÅ¡ant apie gręsiančias kliÅ«tis daryti nusikaltimÄ , K. J. ir I. S. nuėjo į „E“ degalinę, kur panaudodami fizinį smurtÄ darbuotojos Ž. L. atžvilgiu, pasireiÅ¡kusi tuo, kad K. J. degalinės „E“ teritorijoje priėjęs prie nukentėjusiosios pargriovė ir tempė jÄ suėmęs už kaklo, I. S. suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už deÅ¡inės rankos, vėliau už kojų, kartu tempė į degalinės patalpas, kur K. J. laikė prispaudęs nukentėjusiÄ jÄ prie žemės, abu lipnia juosta suriÅ¡o jai rankas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajai kairio peties, abiejų dilbių, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inio kelio, kairės čiurnos, abiejų pėdų odos nubrozdinimus, abiejų žastų poodines, kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atimdami galimybę jai prieÅ¡intis, I.

S. turimais dažais apipurÅ¡kus stebėjimo kamerÄ bei iÅ¡ degalinėje esančio stalčiaus, kasos aparato ir nuo prekystalio pagrobus UAB „E“ priklausančių 1570,77 eurų, visi organizuotos grupės nariai iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino D. Ž. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du veikdami organizuotoje grupėje apiplėšė įsibrovus į patalpÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 180 straipsnio 2 dalį, taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskiriant Å¡velnesnę bausmę.

Nurodo, kad jo nuomone, apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nepagrįstai pripažino, kad nusikaltimas buvo padarytas organizuotoje grupėje. Nurodo manantis, kad nebuvo atskleisti Å¡ios bendrininkavimo formos požymiai, kurie leistų reikÅ¡ti kaltinimus bÅ«tent dėl organizuotos grupės, kadangi Å¡ioje byloje nebuvo nustatyti glaudÅ«s, ilgÄ laikÄ besitęsiantys bendrininkų ryÅ¡iai ar suvokimas dėl priklausymo organizuotai grupei. Be to, padaryto nusikaltimo mechanizmas nėra sudėtingas (užpuolimas, pinigų paėmimas ir grįžimas į automobilį).

Taip pat nurodo nebuvęs Å¡io nusikaltimo organizatorius, kadangi teigia tik sugalvojęs nusikaltimÄ , padėjęs parÅ«pinti priemones, kas nereiÅ¡kia, kad buvo organizatorius. Apeliantas nurodo vaidmenų neskirstęs, o kas kÄ veiks, buvo nutarta bendrai. Taip pat nurodo, kad kaltinamieji nesuvokė, jog priklauso organizuotai grupei, todėl, apelianto teigimu, nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe.Skunde apeliantas taip pat nurodo kaltę pripažinęs visiÅ¡kai, gailėjęsis, atlyginęs padarytÄ Å¾alÄ , atsiprašęs nukentėjusiosios, mokosi, dirba, savo elgesį vertinantis kritiÅ¡kai, įsipareigojęs daugiau nenusikalsti, anksčiau teistas nebuvęs, yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas.

Apelianto manymu, Å¡ios aplinkybės leidžia paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskiriant Å¡velnesnę bausmę.Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad nors apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo maksimaliam 3 metų terminui, nurodo manantis, kad taip teismas neatsižvelgė į tai, jog savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailisi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , atsiprašė nukentėjusiosios, mokosi, dirba, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, įsipareigoja daugiau nenusikalsti, anksčiau teistas nebuvo, yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas.Teismo posėdžio metu nuteistojo D.

Ž. gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl D. Ž. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos:Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl apelianto nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį nėra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis prieÅ¡taringas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį yra numatyta asmeniui, kuris apiplėšė be kita ko, dalyvaudamas organizuotoje grupėje.Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. Ž. subÅ«rus organizuotÄ grupę, parengus nusikalstamÄ veikÄ , organizavus ir koordinavus grupės narių veiklÄ bei jai vadovavus, apiplėšė įsibrovus į patalpÄ . Pirmosios instancijos teismas tokiÄ savo iÅ¡vadÄ grindė byloje esančių įrodymų visuma ir nustatė, kad D. Ž. sugalvojo ir parengė nusikaltimo planÄ , organizavo Å¡io plano įgyvendinimÄ , tuo tikslu įtraukė į nusikaltimÄ savo draugus M.

O., K. J. ir I. S., kaip seniai pažįstamus asmenis. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam inkriminavo organizuotos grupės požymį ir atitinkamai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teigia nebuvęs nusikaltimo organizatorius, kadangi vaidmenų neskirstė, o kas kÄ veiks, buvo nutarta bendrai.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobÅ«dį, jų ryÅ¡ius, veiksmų bendrumÄ , suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, iÅ¡skiriamos Å¡ios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnis 1 dalis). Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-109-746/2017).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016), be to, nurodyta, kad organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam bÅ«dingas nevienalaikiÅ¡kumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016).

Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimÄ dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausÄ s tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016).Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaltinamuoju D. Ž. nors ir nurodė, kad į degalinę vežti sugalvojo jis, tačiau negalvojo priklausÄ s kokiai nors nusikalstamai grupei.

Taip pat nurodė tokiais dalykais neužsiiminėdavę, tai buvo vienkartinis nusikaltimas, kurio detales aptarinėjo važiuodami iÅ¡ Palangos į Vilnių (b.t. 4, b.l. 130-131).Byloje kaltinamaisiais apklausti tiek M. O., tiek K. J. taip pat nurodė nesupratę dėl ko tai darė jie visi, nežinojo, kas organizavo nusikaltimÄ , kadangi viskas vyko spontaniÅ¡kai, netikėtai, diskusijos vyko tik jiems važiuojant automobiliu (b.t. 4, b.l. 131-133).Å ie kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad visos jų padaryto nusikaltimo detalės buvo aptariamos jiems važiuojant iÅ¡ Palangos į Vilnių, pastariesiems kartu diskutuojant, kaip bus daromas nusikaltimas, o ne vienam apeliantui skirstant vaidmenis, duodant kitiems bendrininkams tam tikrus nurodymus.

Taip pat akivaizdu, kad esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti buvus aukÅ¡tÄ pasirengimo lygį ir organizuotumÄ , iÅ¡ankstinį nuteistųjų susitarimÄ daryti nusikalstamas veikas, pasiskirstymÄ vaidmenimis, vieningÄ tyčiÄ ir užduočių atlikimÄ siekiant bendro tikslo. Be to, baudžiamojoje byloje nėra ir duomenų apie nuolatinius, pastovius nuteistųjų tarpusavio ryÅ¡ius, taip pat, kad jie bÅ«tų suvokę, jog veikia organizuota grupe, ir laikę save tokios grupės nariais.Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas organizuotos grupės požymį apeliantui inkriminavo nepagrįstai, nesant bÅ«tinų, organizuotai grupei bÅ«dingų, požymių ir kartu nepagrįstai D.

Ž. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi, subÅ«rusiu organizuotÄ grupę.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nors ir yra įrodytas tam tikras susitarimas, kas kÄ darys, tačiau apelianto padarytas plėšimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas tik kaip padarytas bendrininkų grupe, kai darant šį nusikaltimÄ , tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

Susitarti įmanoma ir rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).Nagrinėjamu atveju faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės objektyviai suponuoja, kad apelianto ir kitų nuteistųjų kaip nusikaltimo bendrininkų susitarimas pasireiÅ¡kė veiksmų aptarimu važiuojant automobiliu, t.y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant.

Kadangi tiek paties apelianto parodymais, tiek kitų nuteistųjų parodymais nustatyta, kad bÅ«tent apeliantas D. Ž. sugalvojo nusikaltimÄ , parÅ«pino tam tikras priemones, bet pats tiesiogiai  jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės realizavime nedalyvavo , tokie jo veiksmai vertinami kaip kurstytojo veiksmai ir atitinkamai perkvalifikuojami kaip padaryti paprasta bendrininkų grupe, t.y. iÅ¡ 24 straipsnio 4 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies į 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

Toks nuteistojo veiksmų perkvalifikavimas  šiuo atveju yra tik jo nusikalstamų veiksmų apimties sumažinimas. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Apeliacinė instancija skundus nagrinėja, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio nuostatomis, patikrindama bylÄ tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimÄ , už kurį nuteistas apeliantas skundžiamu nuosprendžiu, pastarasis padarė kartu su M. O., K. J. ir I. S.. Visi nuteistieji buvo nuteisti kaip organizuotos grupės nariai, tačiau nenustačius bÅ«tinų, organizuotai grupei bÅ«dingų, požymių, ir kiti nuteistieji M.

O., K. J. ir I. S. nepagrįstai buvo pripažinti organizuotos grupės nariais (padėjėja ir vykdytojais). Å iuo konkrečiu atveju kaltinimo apimtis turi bÅ«ti mažinama visiems nuteistiesiems, jų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad:D. Ž., M. O., K. J. ir I. S., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir veikdami bendrininkų grupe, D. Ž. sukursčius,t.y. jam pasiÅ«lius K. J., I. S., M. O. apiplėšti degalinę, pasiskirsčius vaidmenimis, D. Ž. tam tikslui parÅ«pinus nusikaltimui daryti priemones ir įrankius (aprangÄ , purÅ¡kiamus dažus, kaukes, lipniÄ juostÄ , mobiliuosius telefonus), M.

O. kitiems  bendrininkams suteikus duomenis apie degalinės darbuotojos darbo specifikÄ , apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemÄ , pinigų saugojimo vietÄ ,    jie 2016 m. liepos 3 d. apie 23.10 val., atvažiavo prie degalinės „E“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur M. O. kartu su D. Ž. pasiliko laukti automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėti aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, K. J. ir I. S. nuėjo į „E“ degalinę, kur panaudodami fizinį smurtÄ darbuotojos Ž.

L. atžvilgiu, pasireiÅ¡kusį tuo, kad K. J. degalinės „E“ teritorijoje priėjęs prie nukentėjusiosios pargriovė ir tempė jÄ suėmęs už kaklo, I. S. suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už deÅ¡inės rankos, vėliau už kojų, kartu tempė į degalinės patalpas, kur K. J. laikė prispaudęs nukentėjusiÄ jÄ prie žemės, abu lipnia juosta suriÅ¡o jai rankas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai kairio peties, abiejų dilbių, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inio kelio, kairės čiurnos, abiejų pėdų odos nubrozdinimus, abiejų žastų poodines, kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atimdami galimybę jai prieÅ¡intis, I.

S. turimais dažais apipurÅ¡kus stebėjimo kamerÄ bei iÅ¡ degalinėje esančio stalčiaus, kasos aparato ir nuo prekystalio pagrobus UAB „E“ priklausančių 1570,77 eurų, visi iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino D. Ž. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du apiplėšė įsibrovus į patalpÄ .Å iais veiksmais D. Ž., veikdamas kaip kurstytojas , padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje; M. O., veikdama kaip padėjėja , padarė nusikaltimÄ , numatytÄ bk 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje;

K. J. ir I. S., bÅ«dami vykdytojais , padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje.Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali bÅ«ti keičiamas, kai to praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylÄ nagrinėjantis teismas savo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

Nagrinėjamu atveju, perkvalifikuojant nuteistųjų  nusikalstamus veiksmus, BPK 256 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nepažeistos, kadangi tiek apelianto, tiek kitų nuteistųjų veika vertinama Å¡velnesne, pagal tÄ pačiÄ veikos dispozicijÄ , tik mažesne apimtimi, t.y. paÅ¡alinant kvalifikuojantį požymį – organizuotÄ grupę. todėl tÄ darant Å¡iuo atveju netaikomos Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2d. taisyklės –nuteistieji neįspėti apie galimybę keisti kaltinimÄ . Be to iÅ¡ bylos duomenų, iÅ¡Â pačių  nuteistųjų gynybos pobÅ«džio akivaizdu, kad jie bÅ«tent tokius kaltinimus ir pripažino ir nuo tokių kaltinimų gynėsi, todėl jų gynybos teisės , perkvalifikuojant jų veiksmus, nebus pažeistos. Dėl bausmės:Kolegijai pripažinus, kad tiek apelianto D.

Ž., tiek kitų nuteistųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal švelnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , keistinas ir teismo sprendimas dėl bausmių paskyrimo.Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ (padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas), į nuteistųjų vaidmenį nusikalstamoje veikoje, padarytÄ turtinę žalÄ , kuriÄ jie atlygino, nukentėjusios atsiprašė ir Å¡i pretenzijų nereiÅ¡kė, į kiekvieno atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamųjų amžių ir asmenybę individualizuojančias aplinkybes:

D. Ž. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), neteistas, mokosi, dirba, darbovietės UAB „E“ charakterizuojamas teigiamai, mokyklos – iÅ¡ dalies teigiamai, nes be pateisinamų priežasčių praleidžia daug pamokų, mokosi patenkinamai, skirta drausminė nuobauda, baustas administracine tvarka, tame tarpe už transporto priemonių vairavimÄ neturint teisės, turi galiojančių nuobaudų, apiplėšė savo tėvui priklausančiÄ degalinę, kas rodo jo ciniÅ¡kumÄ , visuomenėje nustatytų normų nesilaikymÄ .

M. O. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė (17 metų), neteista, mokosi, dirba, buvusios darbovietės UAB „E“, Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos ir Atviro jaunimo centro charakterizuojama teigiamai, mokosi patenkinamai, drausminių nuobaudų neturi, nėra bausta administracine tvarka. K. J. nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs 18 metų, neteistas, nedirba, mokosi, buvusios darbovietės UAB „E“ charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos veikloje, įvairiuose konkursuose yra laimėjęs prizines vietas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

I. S. nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs 21 metų, neteistas, nesimoko, oficialiai nedirba, buvusios darbovietės UAB „E“ charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ nuobaudÄ .Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems skiriama BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatomas mažesnis už minimalios ir maksimalios bausmės vidurkį (BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistieji savo kaltę pripažino, todėl jiems paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-21 9.10 val. iki 2016-07-22 12.07 val. (b.t. 3, b.l. 2, 23), K. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-19 12.00 val. iki 2016-07-20 16.32 val. (b.t. 3, b.l. 93, 116), I. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-20 09.50 val. iki 2016-07-21 13.02 val. (b.t. 3, b.l. 140,164), M. O. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikyta nebuvo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, nuteistųjų iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, įskaitytinas į paskirtÄ bausmę, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, taikant BK 75 ar 92 straipsnių nuostatos, yra pagrįsta, kolegija yra tos pačios nuomonės,, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis, 92 straipsnis).

TÄ patvirtina aukščiau aptarti nuteistuosius charakterizuojantys duomenys. Atidedant nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymÄ , jiems paliekamos nepakeistos apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonės (BK 75 straipsnis, 82 straipsnis).Apeliantas D. Ž. skunde taip pat praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant jam Å¡velnesnę bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tenkinti praÅ¡ymÄ paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ bausmę, neturi pagrindo.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is.Å iuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe (prisipažino, gailisi dėl nusikalstamo padarymo, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, įsipareigojo daugiau nenusikalsti, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , atsiprašė nukentėjusiosios, dirba, mokosi, anksčiau neteistas, jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai) yra svarbios ir buvo įvertintos nustatant bausmės, numatytos padaryto nusikaltimo sankcijoje, rūšį ir dydį ir nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios pagrįstų bÅ«tinumÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Kaip minėta aukščiau, D. Ž. už jo padarytÄ nusikaltimÄ skirtina bausmė mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui D. Ž. už jo padarytÄ nusikaltimÄ skiriama bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra per giežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, mažinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kitÄ nuosprendžio dalį paliekant nepakeistÄ .Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu , 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.

Ž. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti.D. Ž., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams.Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ D.

Ž. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.Ä® bausmės laikÄ D. Ž. įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016-07-21 9.10 val. iki 2016-07-22 12.07 val. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. M. O., pripažintos kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ M.

O. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. K. J., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ K.

J. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.Ä® bausmės laikÄ K. J. įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016-07-19 12.00 val. iki 2016-07-20 16.32 val. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. I. S., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ I.

S. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.Ä® bausmės laikÄ I. S. įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016-07-20 9.50 val. iki 2016-07-21 13.02 val. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                      Stasys Lemežis                                                                                                   Vladislavas Lenčikas                                                                                                          Laureta Ulbienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                           Laureta Ulbienė