e8a28b32-e819-4c18-91df-e463b7ed6b70 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-360/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09073-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; (S) 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei, nuteistajam G.

Å . ir jo gynėjui advokatui Mariui Griciui, nukentėjusiajam A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021-12-16 nuosprendžio, kuriuo G. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visÄ Å¡Ä¯ laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. G. Å . nuteistas už tai, kad 2021-03-25, apie 8.19 val., Plungės mieste, statybos aikÅ¡telėje ties renovuojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie konfliktuojančių A. G. ir M. P., siekdamas nutraukti konfliktÄ , tyčia kaire ranka sudavė A. G. vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , dėl smÅ«gio A. G. palinkus į priekį deÅ¡inės rankos alkÅ«ne apglėbė pastarojo kaklÄ ir stipriai spausdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , po to pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, dėl ko griÅ«damas A. G. susitrenkė nugarÄ ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

2. Nuteistasis G. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neiÅ¡analizavo visų byloje esančių įrodymų, neįvertino ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo, iÅ¡samumo, įrodymų visumos, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, veiksmų atlikimo mechanizmo, nuteistojo kaltės ir įvykių eigos, nepateikė teisinių argumentų dėl jų reikÅ¡mės nuteistojo kaltei pagrįsti, nepaÅ¡alino prieÅ¡taringumų tarp byloje esančių duomenų.

Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iÅ¡ esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl rungimosi principo, lygybės ir vieÅ¡umo, teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo. 2.2. Apeliantas teigia, jog neginčija, kad A. G. galėjo susitrenkti nugarÄ griÅ«damas ant žemės, tačiau kitų pasekmių apeliantas nepripažįsta ir jos, kaip teigiama, liko nepatartos ir neįrodytos. Dėl sudavimo ranka į krÅ«tinės sritį A. G. neminėjo pareigÅ«nams ar medikui, iÅ¡galvotÄ versijÄ paneigia liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai (pareigÅ«nės tarnybinis praneÅ¡imas, ligoninės įraÅ¡as).

Be to, dėl fakto, jog jis, G. Å ., deÅ¡inės rankos alkÅ«ne apglėbė A. G. kaklÄ ir stipriai spausdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , pažymi, kad Å¡ių veiksmų nebuvo, jie neatitinka įvykių eigos ir tai taip pat paneigia byloje esantys liudytojai (M. P., I. S., V. M., R. T.) bei raÅ¡ytiniai įrodymai (ligoninės įraÅ¡as). Nuteistasis pažymi, kad jokių smaugimo veiksmų nebuvo, o griuvo kartu su A. G. ant žemės, nes užkliuvo už tvoros segmento betoninės dalies ir inercijos veikiami, o ne dėl smÅ«gio, abu pagriuvo ant žemės. Apeliantas nurodo, kad liudytojai M.

P., I. S., R. T., V. M. paneigė faktÄ , kad jis, G. Å . naudojo smurtÄ prieÅ¡ A. G.. Liudytojai neturi jokio suinteresuotumo byloje, yra neÅ¡aliÅ¡ki, todėl teismo nepagrįstai liko neaptarti ir nevertinti jų parodymai. A. G. yra nenuoseklus, keičiantis savo parodymus, kurie didžiÄ jÄ dalimi prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, raÅ¡ytiniams įrodymams. 2.3. Nuteistasis G. Å . apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nebuvo bÅ«tinosios ginties. M. P. patvirtino jog jam kilo grėsmė įvertinus agresyvius A.

G. veiksmus. Kitas svarbus faktas yra tas, kad jokio smurto prieÅ¡ A. G. nebuvo, o griuvimas įvyko dėl neatsargumo, užkliuvimo už tvoros segmento betoninės dalies ir inercijos įtakos, nes tuo metu jis, G. Å ., iÅ¡tiesta ranka laikė A. G. ties krÅ«tine, gynė M. P. nuo A. G. agresijos, fizinio kontakto, nes A. G. judėjo link M. P., o jis ir M. P. laikė A. G. per atstumÄ . 2.4. Apelianto teigimu, teismas iÅ¡kraipė liudytojo M. P. parodymus, nurodydamas „G., kurio pagalbos jis neprašė, pagriebė A. už kaklo, ko kategoriÅ¡kai patvirtinti negali, suduodamo smÅ«gio į krÅ«tinę A. nematė, patraukė A. ir abu nuvirto“.

Å is liudytojas nurodė, kad kai prie jo A. prisiartino sugniaužtais kumščiais, jis iÅ¡tiesė savo rankas, kad iÅ¡laikyti atstumÄ , pradėjo raminti A., tada G., iÅ¡tiesta ranka laikė A. neleisdamas A. G. naudoti jėgos prieÅ¡ jį, dėl ko abu nuvirto, jie krito ant tvoros segmento, tvora buvo sulankstyta. G. nesmÅ«giavo A. G. ranka į krÅ«tinę, nes iÅ¡tiesta ranka laikė A., smaugimo veiksmų nebuvo. Nuosprendyje klaidingai nurodoma M. P. frazė „negali pasakyti, ar jam buvo kilusi reali grėsmė sveikatai, ar G.

įsikiÅ¡imas tam turėjo įtakos“. Å is liudytojas nurodė, kad jam buvo kilusi reali grėsmė sveikatai, nes A. G. buvo labai agresyvus, atrodė, kad tuoj suduos jam pačiam. Kilo jam reali grėsmė sveikatai, o jo, apelianto, įsikiÅ¡imas užkirto keliÄ A. G. agresijai. 2.5. Pasak apelianto, iÅ¡kraipyti ir liudytojos I. S. parodymai. Ji nurodo, kad pro virtuvės langÄ matė tÄ Ä¯vykį, stebėjo nuo pradžių iki galo ir patvirtino faktÄ , kad jis, G. Å ., nesudavė A. ir jo nesmaugė. Teismas Å¡ios liudytojos parodymus iÅ¡kraipė nurodydamas, kad neva Å¡i liudytoja nepamatė fakto, kaip jis, G.

Š., sudavė smūgį ir smaugė A. G.. Tokie esminiai liudytojų parodymų neatitikimai galėjo turėti esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui, todėl juos būtina pakartotinai apklausti.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis bei prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes.

5. Apygardos teismas, patikrinęs Å¡ioje byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. Å . nuteistas pagrįstai, jo kaltę patvirtina įrodymų visuma.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuosprendyje nepateikta įrodymų analizė, vertinimas, nepašalinti prieštaravimai, nėra aiškiai nurodytos išvados dėl kaltės. Iš tikrųjų skundžiamame nuosprendyje įrodymų vertinimas nėra išsamiai motyvuotas, tačiau tai šiuo atveju nereiškia, jog apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o proceso dalyvių pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021-03-25, apie 8.19 val., Plungės mieste, statybos aikÅ¡telėje ties renovuojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), G. Å ., priėjęs prie konfliktuojančių A. G. ir M. P., tyčia kaire ranka sudavė A. G. vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, dėl smÅ«gio A. G. palinkus į priekį, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne apglėbė pastarojo kaklÄ , po to pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, teigia, jog nukentėjusysis versijÄ dėl sudavimo į krÅ«tinę iÅ¡galvojo, apie tai jis nebuvo užsiminęs nei pareigÅ«nams, nei medikams, be to, pažymima, jog nuketėjusiojo nuteistasis nesmaugė, tai esÄ patvirtina ir liudytojų parodymai, smaugimo žymių nenustatyta, pargriuvo jiedu iÅ¡ inercijos, užkliuvus už tvoros segmento, o ne dėl tyčinių jėgos veiksmų.

Kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų visumos (nukentėjusiojo, iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo, liudytojų M. P., I. S., V. M., R. T. parodymų, pareigÅ«nės R. T. tarnybinio praneÅ¡imo, įvykio vietos apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje, vaizdo, garso įrašų apžiÅ«ros protokolų) sprendžia, jog G. Å . padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

9. Kaip matyti, nėra ginčo dėl to, jog byloje nustatytu laiku ir vietoje pirmiausia kilo konfliktas tarp A. G. ir M. P., tada prie jų atėjo ir G. Å .. Nukentėjusysis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad konfliktas kilo su M. P. dėl užmokesčio, tačiau priėjęs G. Å . sukėlė fizinį skausmÄ suduodamas ranka į krÅ«tinę ir smaugdamas, nukentėjusysis buvo pargriautas, nugara krito ant tvoros. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes atitinka ir kiti bylos duomenys. Apie tai, kad G.

Å . sugriebė už kaklo, prispausdamas prie savęs, o po to abu nugriuvo, nukentėjusysis nuosekliai teigė ir ikiteisminio tyrimo apklausose, parodymų patikrinimo metu nurodė, jog G. Å . sudavė smÅ«gį ranka į krÅ«tinę, apglėbė jo kaklÄ , prispaudė, po ko abu nuvirto. Pats A. G. iÅ¡kart po konflikto kreipėsi į pareigÅ«nus, nurodydamas, kad kol kalbėjosi su Å¡efu, kolega užpuolė, paėmė už kaklo, smaugė, parvertė ant tvoros (Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas).

Iš tyrėjos R. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog A. G. atvykusiems pareigūnams nurodė, jog priėjęs G. Š. apglėbė ranka už kaklo, prispaudė prie savęs, kelias sekundes smaugė, po to abu nugriuvo ant metalinės tvorelės, G. Š. pareigūnams, kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, paaiškino, jog, siekdamas išvengti muštynių, sugriebė A. G. už kaklo, norėdamas nuraminti ir atitraukti nuo M. P., parvertė ant žemės, analogiškai kaip ir G. Š. aplinkybes pareigūnams nurodė ir M.

P.. Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti įvykio vietoje buvę pareigÅ«nai R. T. bei V. M. ir jų parodymai nuosekliai atitinka tarnybinį praneÅ¡imÄ apie tai, kad buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog G. Å . buvo suėmęs už kaklo nukentėjusiajam, pastarÄ jį pargriovė. Apie tai, jog G. Å . panaudojo fizinius veiksmus prieÅ¡ A. G., ranka bandė pastarÄ jį patraukti, abu nuvirto, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas M. P..

10. Apie tai, kad G. Å . naudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį galima spręsti ir iÅ¡ paties nuteistojo parodymai procese. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2021-05-04 parodė, jog priėjęs smÅ«gių nesudavė, apkabino nukentėjusįjį per pečius, siekdamas atitraukti nuo darbų vadovo M. P., tuo metu jie neatlaikę pusiausvyros nugriuvo ant tvoros. Papildomai apklausiamas kaip įtariamasis 2021-06-10 G. Å . teigė, kad smÅ«gio į krÅ«tinę nesudavė, laikė A. G. apkabinęs per pečius, nesmaugė, laikydamas A.

G., naudodamas fizinę jėgÄ A. G. sulaikymui, judėjo prieÅ¡inga kryptimi nuo A. G. ir užkliuvo už betoninės atramos dalies, dėl ko griuvo ir pargriovė nukentėjusįjį ant metalinės konstrukcijos tvorelės. Teisiamajame posėdyje G. Å . parodė, kad norėdamas apsaugoti darbų vadovÄ , nukentėjusįjį patraukė, apglėbdamas ranka iÅ¡ Å¡ono, stÅ«mė Å¡alin, ir abu nuvirto, jam, G. Å ., užkliuvus už tvoros. IÅ¡ pareigÅ«nų „body“ kamerų įraÅ¡o bei jo apžiÅ«ros protokolo matyti, jog pareigÅ«nams M.

P. nurodo, jog G. Š. A. G. apkabino ir paguldė, pats G. Š. antrina, kad „tiesiog paėmė ir parguldė“ A. G.. Kaip matyti, apeliantas viso proceso metu pripažino, kad ranka buvo suėmęs nukentėjusįjį, kaip teigia, už pečių, su juo kartu griuvo, teisinasi, jog tokiais veiksmais siekė apginti M. P., taigi pats nuteistasis pripažino fiziškai veikęs nukentėjusįjį. Nors nuteistasis teigia, jog su A. G. nugriuvo iš inercijos, užkliuvęs už tvoros, tačiau akivaizdu, jog nukentėjusysis nugriuvo ne pats, o dėl G.

Å . fizinio poveikio jam, juolab, jog, kaip procese nurodė apeliantas, jis judėjo prieÅ¡ingai nei A. G., siekė pastarÄ jį patraukti, todėl nukentėjusysis negalėjo pats nugriÅ«ti, o buvo pargriautas dėl kryptingos G. Å . fizinės jėgos panaudojimo.

11. Apeliaciniame skunde minimi apylinkės teisme liudytoja apklaustos I. S. parodymai, kuriuose ji nurodžiusi, jog įvykį stebėjo per savo namų langÄ ketvirtajame aukÅ¡te, G. Å . priėjus, A. G. galbÅ«t traukdamasis atbulas nuvirto, mačiusi, kad G. Å . nesudavė A. G., nesmaugė. Apygardos teismas pastebi, jog liudytoja I. S. iÅ¡ arti pačio konflikto nematė, stebėjo jį per langÄ iÅ¡ ketvirtojo namo aukÅ¡to, todėl natÅ«ralu, jog galėjo ne viskÄ detaliai įžiÅ«rėti, juolab, jog, kaip užfiksuota teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e, liudytoja nurodė mačiusi G.

Š. iš nugaros, jis priėjo labai arti nukentėjusiojo, abudu jie nuvirto. Be kita ko, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja teigė kiek kitaip, parodydama, jog matė, kaip prie šilutiškio (pagal bylos duomenis A. G.) priėjo jaunas darbininkas (pagal bylos duomenis G. Š.), rankomis pastūmė šilutiškį, kartu su juo krito ant tvoros. Apie tai, kad panaudojo prieš nukentėjusįjį tam tikrus fizinius veiksmus, pripažįsta ir pats G. Š., nurodo šalia stovėjęs M. P., todėl liudytojos I.

S., nors ir stebėjusios įvykį, tačiau turėjusios ribotÄ matomumÄ , parodymai apie tai, jog G. Å . tik priėjo prie nukentėjusiojo, nepaneigia įrodymų visumÄ nustatytų apelianto veiksmų.

12. Apeliaciniame skunde neigiant nuteistojo kaltę atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusysis A. G. atvykusiems pareigÅ«nams bei vėliau medikams gydymo įstaigoje nenurodė, kad jam buvo suduota ranka į krÅ«tinės sritį, nebuvo nustatytos jokios smaugimo žymės. Kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Nukentėjusysis procese apklausiamas nurodė G. Å . veiksmus, kuriuos atitinka ir kiti bylos duomenys. Ä®rodymų visuma leidžia spręsti, jog G. Å . fiziniai veiksmai prieÅ¡ A. G. truko trumpai, nebuvo didelio intensyvumo (nukentėjusysis nebuvo praradęs sÄ monės, kaip pats pažymėjo, pajuto skausmÄ ), todėl aplinkybė, kad nei įvykio vietoje buvę pareigÅ«nai, nei vėliau gydymo įstaigoje medikai neužfiksavo smurto žymių, savaime nepaneigia apelianto veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Apeliantas byloje buvo kaltinamas atlikęs fizinius veiksmus, kurie nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ , nukentėjusysis jokio rimtesnio sveikatos sužalojimo bylos duomenimis ir nepatyrė. Kaip matyti iÅ¡ gydymo įraÅ¡o (b. l. 91, t. 1), gydymo įstaigoje įvykio dienÄ A. G. nurodė, kad konflikto metu bendradarbis sugriebė už kaklo, parvertė, dėl griuvimo traumuota nugaros sritis, objektyvi bÅ«klė apibÅ«dinta taip, jog čiuopiant skausminga tarp menčių, įkvepiant skausmas sustiprėja.

Manyti, jog dėl įrodymų visuma nustatytų G. Š. veiksmų nukentėjusysis nepatyrė skausmo, nėra jokio pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendyje buvo iÅ¡kraipyti liudytojų M. P., I. S. parodymai, klaidinančiai nurodomos jų frazės. Tiek iÅ¡ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o, tiek iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojai M. P., I. S. buvo iÅ¡samiai apklausinėjami, jiems klausimų uždavinėjo tiek teismas, tiek prokurorė, tiek gynyba, tiek nukentėjusysis, liudytojai savo nurodytas aplinkybes tikslino, detalizavo. Nuosprendyje liudytojų parodymai aptarti apibendrintai, jie įvertinti kartu su kitais įrodymais, kurių visuma leidžia spręsti, jog G. Å . atliko inkriminuotus fizinius veiksmus ir sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam A. G., taip padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, jog liudytojų parodymai buvo įvertinti kitaip, nei apeliantas mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, jog įrodymai įvertinti netinkamai.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos, teigiama, jog M. P. patvirtino, kad dėl agresyvių A. G. veiksmų buvo kilusi grėsmė. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju, pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams, kolegija sprendžia, jog nebuvo nustatytos bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) situacijÄ atitinkančios aplinkybės. Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog tarp M. P. ir A. G. vyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis prieÅ¡ M. P. fizinio smurto nenaudojo, netgi iÅ¡vis neatliko jokių fizinių veiksmų, rankose neturėjo kokių nors galinčių sužaloti įrankių. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, M. P. patvirtino, kad jokios pagalbos nei žodžiu, nei gestais G.

Å . neprašė, apeliantas veikė savo iniciatyva. Tai, jog, kaip nurodė apeliantas ir M. P., A. G. artinosi prie M. P. ir toks artinimasis konflikto kontekste nuteistajam pasirodė grėsmingas, dėl ko, kaip jis pats teigia, ir ėmėsi fizinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, nerodo, jog M. P. buvo kilusi reali, pavojinga grėsmė, kuriÄ reikėjo Å¡alinti, juolab, jog pats M. P., kuris ir bendravo su nukentėjusiuoju, nei prašė pagalbos, nei pats ėmėsi kokių nors jėgos veiksmų. G.

Å . turėjo galimybes konflikto iÅ¡vengti, nesiimti jokių fizinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, jei vertino, jog A. G. elgiasi netinkamai, žodžiu pastarÄ jį perspėti, atkreipti kitų asmenų dėmesį (įvykio vietoje buvo kitų asmenų), vietoj to apeliantas nusprendė pats imtis fizinių veiksmų stabdyti nukentėjusįjį, atitraukti nuo M. P., nugriovė nukentėjusįjį, kuris griÅ«damas nugara trenkėsi į tvorÄ . Nėra abejonės, jog fizinės G. Å . jėgos veikiamas A.

G. jautė fizinį skausmÄ . Bylos duomenų visuma patvirtina, jog susidariusioje situacijoje pats G. Å . elgėsi netinkamai, todėl jo veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nėra jokio pagrindo.

17. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog G. Å . padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, naikinti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė