2015-11-25 Nr. AB-22806-3-61-3-04704-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1324-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04704-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. I. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 17.2-9880; 2) nustatyti ir įvardinti žinučių siuntėją, siuntusį jai žinutes 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d., pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00001-15 medžiagą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi (b. l. 47–48) atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-388/2013, kuri teismo vertinimu yra analogiška nagrinėjamai bylai, įvertinęs skundžiamo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 17.2-9880 turinį, pareiškėjos skundą ir kartu su juo pateiktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundu teismui pareiškėja siekia, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jai siųstų trumpųjų telefono SMS žinučių ir, paaiškinęs, jog ikiteisminio tyrimo tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis, o pagal BPK 170 ir 173 straipsnius ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje sustabdymas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 17.2-9880 yra dėl teisės baudžiamojo proceso srityje, todėl ginčas dėl šio rašto panaikinimo nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Dėl pareiškėjos prašymo nustatyti ir įvardinti žinučių siuntėją, siuntusį jai žinutes 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d., pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00001-15 medžiagą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 1 dalimi, nurodęs, kad pareiškėjos reikalavimas dėl telefono trumpųjų SMS žinučių siuntėjo nustatymo yra nesusijęs su teise viešojo administravimo srityje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ir šis jos reikalavimas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į visa tai, atsisakė pareiškėjos skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Papildomai pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai, kad manydama, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal baudžiamojo proceso įstatymus, ji turi teisę tokį neveikimą skųsti baudžiamojo proceso tvarka.

III. Pareiškėja L. I. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50–51), iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes, taip pat tai, kad siekdama sustabdyti trumposiomis žinutėmis jai siunčiamus grasinimus kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri atsisakydama padėti nurodė, jog toks sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pastarasis atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog nurodyta nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriame buvo pareikšti du reikalavimai: panaikinti Generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 17.2-9880 bei nustatyti ir įvardinti žinučių siuntėją, siuntusį pareiškėjai žinutes 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d., pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00001-15 medžiagą, todėl dėl šių pareiškėjos reikalavimų priimtinumo pasisakytina atskirai.

Pasisakydama dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog skundžiamame Generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 17.2-9880 iš esmės yra nurodyta, kad į pareiškėjos 2015 m. birželio 15 d. pranešimą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo sustabdymo Generalinės prokuratūros 2015 m. liepos 15 d. raštu Nr. 17.2.-8409 atsakyta tinkamai, todėl nėra pagrindo šį atsakymą naikinti ir pakartotinai vertinti pareiškėjos keliamus klausimus (b. l. 37).

Įvertinusi pareiškėjos skundo bei skundžiamo Generalinės prokuratūros rašto turinį bei visą administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog skundu teismui pareiškėja siekia, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jai siųstų trumpųjų telefono SMS žinučių. Todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, bei 16 straipsnio 2 dalį, kuri expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, taip pat į tai, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai, tuo tarpu pareiškėjai tiek skundu Generalinei prokuratūrai, tiek pirmosios instancijos teismui iš esmės siekiant tolesnio sustabdyto ikiteisminio tyrimo vykdymo, akivaizdu, jog toks reikalavimas ir šiuose skunduose pateikti argumentai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su sprendimu dėl ikiteisminio tyrumo sustabdymo.

Kaip jau minėta, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Šiuo atveju sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo apskundimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnis, kuriame numatyta tvarka, kaip matyti iš Generalinės prokuratūros 2015 m. liepos 15 d. rašto Nr. 17.2.-8409 (b. l. 34) ir skundžiamo Generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 17.2.-9880 (b. l. 37), pareiškėja yra pasinaudojusi, jos skundai tiek aukštesniojo prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo netenkinti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas yra priimtas pagal pareiškėjos skundą, susijusį su prokurorų procesinės veiklos vykdymu, todėl jo reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros rašto panaikinimo yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pasisakydama dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo – nustatyti ir įvardinti žinučių siuntėją, siuntusį pareiškėjai žinutes 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d., pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00001-15 medžiagą, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog šis reikalavimas nėra susijęs su teise viešojo administravimo srityje, nes juo iš esmės siekiama sustabdyto ikiteisminio tyrimo įvykdymo. Todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjos skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pažymėtina, jog jokių kitų argumentų dėl skundžiamo Generalinės prokuratūros rašto neteisėtumo pareiškėja nenurodė.

Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, vadovavosi teismų praktika, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. I. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė