e8a10f0e-ebbd-4515-b7a6-2d43eb17bccc · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-723-198/2014                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01891-2013-5                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.; 56.; 35.5.             (S)                                                                                                                                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės ir Zinos MickevičiÅ«tės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-921/2014 pagal ieÅ¡kovo A. J. Č. ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Medvalda“ ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. J. Č. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V.

T. 10 000 Lt skolos bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2004 m. kovo 1 d. per notarÄ Ä¯galiojo atsakovÄ valdyti, tvarkyti, parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ä®galiojimas galiojo iki 2007 m. kovo 1 d. Su atsakovu sutarė, kad žemės sklypas bus parduotas ne mažiau kaip už 20 000 Lt sumÄ . Atsakovas žemės sklypÄ pardavė 2004 m. gruodžio 27 d., tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovui yra nepateikęs ataskaitos apie savo veiklÄ ir negrÄ Å¾inęs 10 000 Lt, kuriuos praÅ¡o priteisti.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė ieÅ¡kovui A. J. Č. iÅ¡ atsakovo V. T. 10 000 Lt skolÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo V. T. į valstybės biudžetÄ 507,28 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 300 Lt žyminio mokesčio ir 22,66 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog įvykdė pareigÄ perduoti ieÅ¡kovui visa, kÄ yra gavęs vykdydamas įgaliojimÄ .

Teismas vertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neatitikimÄ , tačiau nurodė, jog tai, kad nei 2004 m. kovo 1 d. įgaliojimas, nei 2004 m. gruodžio 27 d. pirkimo pardavimo sutartis nėra panaikinti neatleidžia atsakovo nuo pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti su atstovaujamuoju (ieÅ¡kovu). Liudytojo V. L. parodymus apie tai, kad atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu, teismas vertino kaip Å¡aliÅ¡kus, kadangi liudytojas V. L. ir atsakovas dirba UAB „Medvalda“ nuo jos įkÅ«rimo 2004 m., iki UAB „Medvalda“ įkÅ«rimo liudytojas su atsakovu taip pat buvo gerai pažįstami, atsakovo paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu nesutapo su liudytojo V.

L. parodymais. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tokie įrodymai nėra pakankami visiÅ¡kam atsiskaitymo faktui su ieÅ¡kovu patvirtinti. Teismas sprendė, kad ginčams iÅ¡ pavedimo teisinių santykių taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡io termino nepraleido, nes apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2004 m. kovo 1 d., o į teismÄ kreipėsi 2013 m. gruodžio 2 d. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė materialines ir procesines tesės normas, neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai nustatė bylai teisingai iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės faktines aplinkybes, jas neteisingai interpretavo ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės minėto sprendimo priėmimui. Teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti atmestas dėl Å¡ių argumentų:1.Teismas, motyvuodamas sprendimÄ rėmėsi melagingais ieÅ¡kovo teiginiais, jog atsakovas už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovui sumokėjo tik 10 000 lt, o likusius kitus neva žadėjo sumokėti vėliau, teisindamasis sunkia finansine padėtimi, tačiau pasak ieÅ¡kovo pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, o ieÅ¡kovas dėl to 2012-06-11 pretenzija kreipėsi į atsakovÄ .

Konstatuodamas tokias aplinkybes teismas neatsižvelgė į byloje pateiktų faktų ir įrodymų visetÄ , nevertino visiems žinomų aplinkybių ir nežinia kodėl ir kuo remiantis tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo teiginius iÅ¡skiria iÅ¡ kitų tirtų teismo posėdžio metu. Nurodo, jog jokie įrodymai apie tuometinę atsakovo neva sunkiÄ finansinę padėtį teismui nebuvo pateikti, prieÅ¡ingai 2004 m. įsteigta UAB „Medvalda“, kuriai įsteigti buvo bÅ«tinas ne mažesnis nei 10000 Lt įstatinis kapitalas.

IeÅ¡kovas pats pasirinko pirkėju atsakovÄ , jam viskas tiko iki pat 2012-06-11, kuomet sugalvojęs atitinkamÄ versijÄ ir tikėtina pasikonsultavęs su teisininku pateikė pretenzijÄ .

2. Didesnių abejonių ir prieÅ¡taravimų sukelia 2012-06-11 pretenzija, kurioje teigiama, jog tuo metu ieÅ¡kovas manė, kad su atsakovu žemės sklypo pirkėjas dar nėra atsiskaitęs, kadangi nei teisme bylos nagrinėjimo metu, nei jokiame kitame procesiniame dokumente ieÅ¡kovas niekada neteigė, jog per visÄ laikotarpį iki pat 2012-06-06 jis bent kartÄ bÅ«tų pasiteiravęs apie pirkėjo UAB „Medvalda“ atsiskaitymÄ su atsakovu, nepareikalavo iÅ¡ atsakovo su juo pilnai atsiskaityti, nors jau 2005 m. žinojo apie įvykusį –žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „Medvalda“.

3. Teismas nepasisakė dėl to fakto, jog teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teigdamas, jog atsakovas ieÅ¡kovui buvo sumokėjęs tik 10000 Lt sumÄ , negalėjo paaiÅ¡kinti kokiomis sÄ lygomis, aplinkybėmis, kada ir kur ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo minėtÄ sumÄ gavo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas su ieÅ¡kovu buvo susitikęs tik vienÄ kartÄ , nes atsakovas su ieÅ¡kovu 2004 m. buvo susitikęs du kartus. IeÅ¡kovas niekada neteigė, jog 2004 m. su atsakovu buvo susitikęs tik vienÄ kartÄ . Teismas nevertino ir to fakto, jog ieÅ¡kovas niekaip nesugebėjo į teismÄ pakviesti bent kokį liudytojÄ , kuris bent iÅ¡ dalies galėtų patvirtinti nors vienÄ bylai teisingai iÅ¡spręsti turinčiÄ reikÅ¡mės aplinkybę. 4. Duomenys apie atsakovo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir metines pajamų deklaracijos jokios juridinės reikÅ¡mės neturi, nes nepaneigtas faktas, kad atsakovas 2014-03-01 20000 Lt sumÄ turėjo, kadangi atsakovas galėjo įgyti ir su savimi turėti reikiamÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu pinigų sumÄ ir kitais pagrindais nei buvo nurodoma metinėse pajamų deklaracijose.  5.

Tai, jog liudininkas ir atsakovas kartu dirba UAB „Medvalda“ ir buvo gerai pažįstami, bei atsakovas perleido UAB „Medvalda“ žemės sklypÄ negali bÅ«ti pagrindas liudytojo V. L. parodymus vertinti kaip Å¡aliÅ¡kus, nes tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipiamas CPK 189 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos.

6. Teismas ieÅ¡kovo kintantį, nepastovų ir nelogiÅ¡kÄ pateiktų aplinkybių interpretavimÄ pateisina vieninteliu argumentu – ieÅ¡kovo amžiumi, kas yra konstatuotina kaip jokių argumentų sprendime nebÅ«vimÄ .

7. Teismas neteisingai taikė atstovavimÄ , pavedimÄ ir įgaliojimÄ reguliuojančias teisės normas. Tik nustačius visas 2004-03-01 pavedimo sutarties sÄ lygas, galima bÅ«tų teigti, jog atsakovas tinkamai ar netinkamai įvykdė minėtu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ieÅ¡kovui, ko pasėkoje bÅ«tų sprendžiama dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tarp Å¡alių 2004-03-01 sudarytos pavedimo sutarties turinį svarbu įvertinti byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus faktinių aplinkybių kontekste bei vadovautis įstatyminėmis nuostatomis, kurios įpareigoja atsižvelgti į aplinkybes iÅ¡vardintas CK 6.193 straipsnyje. 7.1.Ikisutartiniai Å¡alių interesai ir tuometinė atitinkamų nekilnojamų daiktų rinkos pasiÅ«la ir paklausa iÅ¡ esmės lėmė 2004-03-01 pavedimo sutarties sÄ lygas, jog atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡ karto sumoka visÄ Å¡alių sulygtÄ 20000 Lt kainÄ , o ieÅ¡kovas, gavęs visÄ minėtÄ pinigų sumÄ iÅ¡ atsakovo, prisiima prievoles, panaÅ¡ias į tas, kurios atsirastų įvykus daikto pirkimo-paradavimo sandoriui – iÅ¡duoda notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atsakovui tam, jog vėliau Å¡is galėtų ieÅ¡kovo sklypÄ be tolimesnių ieÅ¡kovo trukdymų perleisti besisteigiančiai UAB „Medvalda“ ir įsipareigoja atsakovui netrukdyti įgyvendinti savo teisių, įgytų minėtos pavedimo sutarties pagrindu. 7.2.

Atskleistas pavedimo sutarties sÄ lygas patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovas jo paties iÅ¡duotame įgaliojime atsakovui suteikė teisę be kita ko ir savo nuožiÅ«ra už atsakovo bet kokiÄ pasirinktÄ kainÄ minėtÄ sklypÄ perleisti bet kokiems tretiesiems asmenims, gauti už tai pinigus, kirsti ir pardavinėti sklype augančius medžius, gauti pinigus. Tai įrodo, kad atsakovas pavedimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu visiÅ¡kai įvykdė savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui. 7.3. Pavedimos sutarties sÄ lygas, bei 20000 Lt sumos sumokėjimo ieÅ¡kovui faktÄ patvirtina ir Å¡alių vėlesnis elgesys, ieÅ¡kovo pasipiktinimas dėl priminimo apie mokėtinÄ Å¾emės mokestį, nes sklypo savininkas jau UAB „Medvalda“, siÅ«lymas 2005 m. atsakovui įsigyti dar vienÄ ieÅ¡kovo turimÄ nekilnojamÄ turtÄ .

Apie 2012 m. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, jog jo manymu sklypas 2004-03-01 parduotas per pigiai, todėl dabar ieÅ¡kovas pageidautų iÅ¡ atsakovo gauti papildomÄ pinigų sumÄ , kÄ Å¡iuo metu ir stengiasi įgyvendinti.

8. Teismas be pagrindo pritaikė CK 6.237 str. 1 dalį, kadangi ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti skola galėtų bÅ«ti kildinama tik iÅ¡ pavedimo sutarties kilusių teisinių santykių, todėl Å¡iuo atveju CK 6.237 str. 1 d. taikymas bÅ«tų neįmanomas.             Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ visiÅ¡kai ir visa apimtimi palaiko atsakovo pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ apeliaciniame skunde, ir mano, jog skundžiamas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas netenkintinas  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.                           Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, jog tik nustačius visas 2004-03-01 pavedimo sutarties sÄ lygas, galima bÅ«tų teigti, jog jis tinkamai ar netinkamai įvykdė minėtu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ieÅ¡kovui, ko pasėkoje bÅ«tų sprendžiama dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo.

Atsižvelgdama į Å¡iuos bei kitus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, iÅ¡skyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti asmenų sudaromi tiktai asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymu nustatytus sandorius. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti - nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktÄ patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi - suprantama iÅ¡ konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėj prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.).

Pagal įstatyme pateiktÄ Ä¯galiojimo sÄ vokÄ Ä¯galiojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui, nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Asmuo, veikiantis per atstovÄ , pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 str., 2.133 str. 1 d.).Pavedimo sampratÄ reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.).

Pavedimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimÄ (CK 2.132 - 2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovas A.

J. Č. atsakovui V. T. iÅ¡davė įgaliojimÄ (b.l. 8-9.). Taigi, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, o Å¡iuo pavedimu atsakovui suteiktos teisės (jų ribos) buvo apibrėžtos minėtame įgaliojime (CK 6.756 str. 2 d.): valdyti ir tvarkyti ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti jį visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, žemėtvarkos skyriuose, tvarkant visus su tuo susijusius reikalus, raÅ¡yti praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus, gauti leidimus miÅ¡ko kirtimui, pagal gautus leidimus kirsti miÅ¡kÄ , parduoti iÅ¡kirstÄ medienÄ , gauti pinigus, sutvarkyti ir atsodinti kirtavietę, o taip pat parduoti šį žemės sklypÄ už aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra, gauti reikalingus dokumentus, sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, gauti pinigus, pasiraÅ¡yti priėmimo perdavimo aktÄ , už jį pasiraÅ¡inėti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu (8 b.l.). 2004 m. gruodžio 27 d. atsakovas V.

T., atstovaudamas pagal įgaliojimÄ ieÅ¡kovÄ A. J. Č., sudarė su UAB „Medvalda“, atstovaujama V. L., žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo pardavimo sutartį (10-12 b.l.). Žemės sklypas buvo parduotas už 20 000 Lt (10 b.l.). Pinigus UAB „Medvalda“ sumokėjo atsakovui V. T.. Pažymėtina tai, jog CK 2.150 straipsnyje nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ .

AnalogiÅ¡ka nuostata yra numatyta ir įgaliojime (8 b.l). CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina tapačiÄ pareigÄ atstovui/įgaliotiniui atsiskaityti su atstovaujamuoju/įgaliotoju įvykdžius pavedimÄ . Tai, kad skundžiamame sprendime nenurodytos pavedimÄ reglamentuojančios teisės normos, nedaro Å¡io sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog jis, veikdamas kaip ieÅ¡kovo atstovas, 2004 m. gruodžio 27 d. su trečiuoju asmeniui UAB „Medvalda“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 20 000 Lt, su ieÅ¡kovu pilnai atsiskaityta, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Å iuo konkrečiu atveju pagal įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str.) atsakovo pareiga įrodyti, kad jis įvykdė pareigÄ atstovaujamajam (ieÅ¡kovui) pateikti ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir perdavė visa, kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautus 20 000 Lt perdavė atstovaujamajam (ieÅ¡kovui)Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo bei trečiojo asmens atstovo nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad nuo žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos praėjo devyneri metai bei tai, kad 2012 m. pradžioje ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl kito ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo, neįrodo aplinkybės, jog atsakovas ieÅ¡kovui yra perdavęs pagal 2004 m. gruodžio 27 d.

žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį gautus 20 000 Lt. IeÅ¡kovo kreipimasis į atsakovÄ dėl kito ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo, neįrodo atsakovo atsiskaitymo fakto su ieÅ¡kovu dėl ginčo sklypo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog visiÅ¡ko atsiskaitymo fakto, prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovas ir trečiojo asmens atstovas, negali patvirtinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos skirtingos pinigų gavimo aplinkybės (ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, jog 10 000 Lt gavo 2004 m. pabaigoje, o teismo posėdžio metu pripažino, jog 10 000 Lt gavo 2004 m. kovo mėn.), kadangi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2004 m. buvo susitikę tik vienÄ kartÄ â€“ kovo mėn., 2004 m. pabaigoje Å¡alys nebuvo susitikę, todėl tuomet atsakovas ieÅ¡kovui pinigų ir negalėjo perduoti.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, vertindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neatitikimÄ , įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas yra senyvo amžiaus, nepatyręs jokiame, juolab su nekilnojamuoju turtu susijusiame, versle (teismo posėdžio metu nurodė, jog tai buvo jo pirmasis žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris), be to, žemės sklypas buvo parduotas beveik prieÅ¡ 10 metų, todėl tikėtina, jog ieÅ¡kovas visų aplinkybių tiksliai nebeprisimena ir todėl paaiÅ¡kinti nebegalėjo.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nei 2004 m. kovo 1 d. įgaliojimas, nei 2004 m. gruodžio 27 d. pirkimo pardavimo sutartis nėra panaikinti, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti su atstovaujamuoju (ieÅ¡kovu). Su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka. Liudytojo V. L. parodymai, esant įstatyme nustatytai pareigai pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie įvykdytÄ pavedimÄ , nelaikytini leistinais įrodymais, todėl neįrodo, jog atsakovas su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaitė, perduodamas jam 20 000 Lt.

Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovo paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu nesutapo su liudytojo V. L. parodymais, o bÅ«tent: atsakovas nurodė, jog pinigai ieÅ¡kovui buvo sumokėti jo ir liudytojo V. L. asmeninėmis lėšomis, tuo tarpu liudytojas V. L. nurodė, jog pinigus atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo savo, t.y. atsakovo, asmeninėmis lėšomis. Ä®rodymų apie tai, kad atsakovas su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaitė, perduodamas jam 20 000 Lt byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog proceso Å¡alis, naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

Bylos įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovui visa, kÄ yra gavęs vykdydamas įgaliojimÄ , o aplinkybes, jog su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.              Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:               Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                     Ramunė Čeknienė                                                                                                                                            Birutė Jonaitienė                                                                                      Zina MickevičiÅ«tė