Legislator Case Law & Legislation
e8a05784-de16-4872-a961-8847fa4bd3ca AI generated

Court dismissed appeal against acquittal for attempted theft, ruling evidence insufficient to prove intent beyond reasonable doubt.

Case Number e8a05784-de16-4872-a961-8847fa4bd3ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the prosecutor's appeal against the first-instance acquittal of two defendants for attempted theft. The defendants argued they lacked criminal intent, claiming they were unaware of the specific value of the items taken. The court upheld the acquittal because the evidence failed to establish the subjective element of intent required under Article 284 of the Criminal Code.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis; 284 straipsnio 1 dalis: Teismas negali pripažinti kaltinamojo kaltu dėl nusikalstamos veikos, jei nėra įrodyta jo subjektyviąją kaltę.

Keywords

AI generated
attempted theft criminal intent acquittal appeal subjective element insufficient evidence

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-332/2018                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57491-2016-8                                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                                                     1.2.26.2.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.;

                                                                                  1.1.9.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.;                                                                                                               2.4.6.3.2.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7.    (S)Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjams advokatui Aisčiui Damulevičiui, advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-01-22 nuosprendžio, kuriuo:M.

M. iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio požymių. J. V. iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio požymių. Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikinta. Kaltinamajam M. M. panaikinta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. 2 kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo ir garso įraÅ¡ais paliktos prie baudžiamosios bylos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-12-10, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vieÅ¡ojoje vietoje - kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikÅ¡me dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su J. V., o bÅ«tent:

M. M. tyčia sudavus du smÅ«gius rankos alkÅ«ne J. V. į veidÄ , bei vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu Å . T. į veidÄ , tuo padarius jam kraujosruvÄ kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ ir du smÅ«gius į krÅ«tinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu bÅ«du muÅ¡tynių metu sugadino svetimÄ turtÄ - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalÄ , bei tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir turėdami vieningÄ tyčiÄ , J.

V. iÅ¡silaisvinus, M. M. sudavus vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).J. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-12-10 apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vieÅ¡ojoje vietoje - kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikÅ¡me dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su J.

V., o bÅ«tent: M. M. tyčia sudavus du smÅ«gius rankos alkÅ«ne J. V. į veidÄ , bei vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu Å . T. į veidÄ , tuo padarius jam kraujosruvÄ kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ ir du smÅ«gius į krÅ«tinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu bÅ«du muÅ¡tynių metu sugadino svetimÄ turtÄ - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalÄ , bei tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir turėdami vieningÄ tyčiÄ , J.

V. iÅ¡silaisvinus, M. M. sudavus vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).Pirmosios instancijos teismas M. M. ir J. V. iÅ¡teisino, kaip nepadariusių nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras V. Budris praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-01-22 nuosprendį dėl        M. M. ir J. V. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:pripažinti M. M. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, esant 1 atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (atlygino padarytÄ Å¾alÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) teritorinėms ligonių kasoms) bei 2 sunkinančioms aplinkybėms (padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir bÅ«damas recidyvistas), skirti - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

SkiriamÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, subendrinti su neatlikta bausme, jas visiÅ¡kai sudedant ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę - 2 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® atliktÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ - 2 paras;pripažinti J. V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį L.

V. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 71 straipsniais, teigiamo, taisomo ir prevencinio poveikio darymui skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad M. M. ir J. V. dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo iÅ¡teisinti nepagrįstai, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis dėl M.

M. ir J. V. iÅ¡teisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroro teigimu, M. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tiek jis, tiek ir jo gynėjas A. Damulevičius aiÅ¡kino, jog M. M. gynėsi ir prašė M. M. iÅ¡teisinti esant bÅ«tinajai ginčiai. J. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir gailėjosi, tiek jis, tiek ir jo gynėjas R. TamaÅ¡auskas nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčijo, prašė atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas, iÅ¡teisindamas M. M. ir J. V., neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavęs, kad M. M. ir J. V. vieÅ¡oje vietoje mušėsi tarpusavyje ir buvo agresyviai nusiteikę, net nevertino M. M. veiksmų kaip bÅ«tinosios ginties, tuo atmesdamas M. M. užsiimtÄ gynybinę pozicijÄ , ir pripažino, jog M. M. ir J. V. yra „puolančios pusės“. Tačiau, apelianto įsitikinimu, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu besimuÅ¡antys asmenys atlieka analogiÅ¡kus nusikalstamus veiksmus, besiginančių nėra, jie Å¡iurkščiai savo veiksmais pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir todėl turi atsakyti vienodai.Prokuroras pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, jog                            M.

M. veiksmai buvo ne tiek chuliganiÅ¡ki, nukreipti į aplinkinius ir aplinkÄ , kiek iÅ¡provokuoti pavojingos jam situacijos ir nukreipti į konkretų to pavojaus Å¡altinį - J. V.. Teismas vertina, kad vieÅ¡oje vietoje besimuÅ¡ančius bandęs iÅ¡skirti nukentėjusysis Å . T. elgėsi neapdairiai ir dėl to pats nukentėjo, kad kaltinamuosius bandė skirti liudytoja V. K., tačiau nenukentėjo, kavinei žala atlyginta, kavinės darbas sutrikęs nebuvo, žala už Å . T. gydymÄ atlyginta, konfliktas vyko ne kavinės patalpose, o lauke, todėl darytina iÅ¡vada, jog tarp M.

M. ir J. V. įvyko asmeninis konfliktas, kurio metu pastarieji neperžengė privataus konflikto ribų. Tačiau, prokuroro nuomone, su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes teismas 2017-05-30 posėdyje pripažino Š. T. nukentėjusiuoju, kadangi jam įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neatsižvelgiant į tai, ar pats Š. T. turi pretenzijų ar ne. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad M. M. ir J. V. stebėjo ir skyrė daugiau asmenų (matosi filmuotoje medžiagoje), o, pasak liudytojos V.

K., iÅ¡girdus triukÅ¡mÄ ir pamačius vykstančias muÅ¡tynes, kurias vertina „blogai“, sureagavo kavinės barmenė G. B., ji (valytoja) bei virėja, kavinės barmenė bandė gaivinti Å . T., kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ dėl besimuÅ¡ančių klientų, ji asmeniÅ¡kai bandė skirti besimuÅ¡ančius ir bÅ«tent bandė atskirti J. V., bet iÅ¡girdusi barmenės pasakymÄ â€žnelysk, nes gausi“, iÅ¡sigando ir įėjo į kavinės vidų, nes bijojo muÅ¡tynių.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas vyko dienos metu, veikiant kavinei, pačioje kavinės lauko terasoje, kurioje tuo metu buvo kiti klientai (matosi filmuotoje medžiagoje), barmenė G. B. ramino konfliktuojančius M. M. ir J. V., prašė jų ramintis, nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡kvies policijÄ , tačiau pastariesiems toliau konfliktuojant, stumdantis ir vartant stalus, o asmeniui, kuris bandė juos skirti, gulint be sÄ monės, kvietė specialiÄ sias tarnybas, todėl teigti, jog tai buvo privatus konfliktas, kuris neturėjo jokių pasekmių, negalima.

Tai kad M. M. atlygino už savo veiksmus padarytÄ Å¾alÄ , t.y. atlygino kavinei už sudaužytus bokalus ir Å . T. gydymo iÅ¡laidas, bei jo atsiprašė, dar nerodo, jog nėra ar buvo paÅ¡alintos pasekmės, Å¡i aplinkybė rodo M. M. norÄ gera valia susitarti su nukentėjusias ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia, bet ne jÄ Å¡alinančia aplinkybe. Apelianto nuomone, teismas nevertino ir liudytojo policijos pareigÅ«no A. S. parodymų, kuris teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog atvykus pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl vykstančių muÅ¡tynių, vienas asmuo buvo sužalotas ir kruvina galva, konfliktas tęsėsi ir jiems atvykus, todėl konfliktuojančius turėjo atskirti, buvo sutrikęs kavinės darbas.

Apelianto teigimu, teismo padaryta iÅ¡vada, kad niekas pretenzijų M. M. neturi, žala atlyginta, tai ir nėra nusikaltimo, yra nelogiÅ¡ka, kadangi J. V. savo kaltę dėl vieÅ¡osios rimties sutrikdymo pripažino pilnai, aiÅ¡kino, jog įžeistas dėl savo Å«gio, vieÅ¡oje vietoje mušėsi su M. M. ir dėl to labai iÅ¡gyvena, kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus, supranta, kad vieÅ¡oje vietoje taip elgtis negalima, tačiau ir J. V. veiksmai teismo įvertinti taip lygtais nieko ir neįvyko, nors pastarasis ir nuoÅ¡irdžiai bandė ir visÄ kaltę prisiimti, teismo praÅ¡ydamas laikyti jį vienintelį kaltu dėl Å¡io įvykio.Apelianto nuomone, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamoje byloje neturėtų kilti abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje, kadangi įvykis įvyko prie kavinės vidinių patalpų durų ir kavinės lauko terasos, kurioje aptarnaujami klientai, kur tuo metu ir buvo kitų asmenų bei klientų, todėl galima teigti, jog įvykis vyko pačioje kavinėje, neiÅ¡skiriant atskirai baro, virtuvės, terasos ar kitų patalpų.

Taip pat neturėtų kilti abejonių ir dėl kaltinamųjų tyčios, kadangi M. M. su J. V. konfliktuodami naudojo fizinį smurtÄ ne tik vienas kito atžvilgiu, bet M. M. panaudojo fizinį smurtÄ ir prieÅ¡ Å . T., bei M. M. su J. V. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ (sudaužė bokalus) ir visa tai vyko matant kitiems kavinės klientams bei darbuotojams. M. M. ir J. V. veiksmai buvo padaryti vieÅ¡oje vietoje - (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

M. M. ir J. V. veiksmai sukėlė realius padarinius, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ , nes jų atlikti fiziniai veiksmai tarpusavyje, bei M. M. veiksmai nukentėjusiojo Å . T. atžvilgiu buvo padaryti kavinės darbo laiku, kai Å¡ioje kavinėje buvo klientų ir pačios kavinės darbuotojų, tiek klientai, tiek ir kavinės darbuotojai stebėjo kaltinamųjų M. M. ir J. V. neteisėtus veiksmus, bandė juos skirti, bandė apsaugoti kavinės turtÄ ir kvietė policijos pareigÅ«nus bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nukentėjusysis Å .

T., bandydamas iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius asmenis, gavo smÅ«gį į veidÄ ir patyrė fizinį sužalojimÄ , kavinės darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginių darbo funkcijų, buvo kilęs sÄ myÅ¡is, liudytoja V. K. nurodė, kad buvo susibÅ«rę žmonės, tarp kurių buvo ir kavinės darbuotojai, visi žiÅ«rėjo, kas vyksta, bandė gaivinti nukentėjusįjį ir skirti besimuÅ¡ančius, buvo iÅ¡sigandusi dėl muÅ¡tynių, kad nenukentėtų ir pati, kas patvirtina, kad tokie M. M. ir J.

V. veiksmai sutrikdė normalų kavinės darbÄ , sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, sukėlė sumaiÅ¡tį ir iÅ¡gÄ stį, privertė kitus jaustis nepatogiai ir nesaugiai bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams.Apelianto įsitikinimu, M. M. veiksmai nelaikytini bÅ«tinÄ jÄ gintimi. Prokuroras teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012). Vertinant paties M. M. elgesį ir aiÅ¡kinantis galimas bÅ«tinosios ginties apraiÅ¡kas, itin svarbÅ«s liudytojos V. K. parodymai, t.y. kad konfliktas nenurimo po barmenės G. B. raginimų liautis, ji pati lindo į tarpÄ ir bandė atskirti besimuÅ¡ančius asmenis, tačiau jai tai padaryti nepavyko, ji pati iÅ¡sigando, kad nenukentėtų ir muÅ¡tynės tęsėsi toliau.

Atsižvelgiant į Å¡iuos liudytojos parodymus, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad M. M. veikė ne spontaniÅ¡kai gindamasis, o palaikydamas konfliktinę situacijÄ ir nesistengė nutraukti savo ar J. V. veiksmų, bet juos sÄ moningai tęsė, jis (M. M.) pagrinde smÅ«giavo rankos kumščiu ir alkÅ«ne į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ - galvÄ , po ko, Å . T. gulėjo be sÄ monės, kol jam buvo suteikta medicininė pagalba, ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad buvo siekiama ne sustabdyti kitÄ asmenį ir apsiginti, o galimai jį sužaloti.

Todėl M. M. teiginiai, jog jis siekė apsiginti, laikytini gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo M. M. gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡teisintojo J. V. gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies - J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos L. V. atsakomybėn.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro                                  V.

Budrio apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-01-22 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo M. M. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.), o baudžiamoji byla J. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , įvertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-01-22 nuosprendis dėl M. M. ir J. V. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumÄ ir tarpusavio sÄ sajas, kadangi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.

M. ir J. V. padarė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taikant Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiÅ¡kusių bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytu bÅ«du (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ . Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje M. M. ir J. V. teismui buvo perduoti kaltinant juos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) tuo, kad jie 2016-12-10, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vieÅ¡ojoje vietoje - kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikÅ¡me dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi, o bÅ«tent:

M. M. tyčia sudavus du smÅ«gius rankos alkÅ«ne J. V. į veidÄ , bei vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu Å . T. į veidÄ , tuo padarius jam kraujosruvÄ kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ ir du smÅ«gius į krÅ«tinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu bÅ«du muÅ¡tynių metu sugadino svetimÄ turtÄ - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalÄ , bei tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir turėdami vieningÄ tyčiÄ , J.

V. iÅ¡silaisvinus, M. M. sudavus vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisindamas M. M. ir J. V., savo sprendimÄ pagrindė tuo, kad tarp M. M. ir J. V. įvyko asmeninis konfliktas, kurio metu pastarieji neperžengė privataus konflikto ribų, kad teismas nenustatė, jog kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis ir kad byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog M.

M. ir J. V. savo veiksmais siekė tyčia sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su M. M. ir J. V. iÅ¡teisinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus ir patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo iÅ¡vadÄ dėl M.

M. ir J. V. kaltės padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ neįrodytumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. ir J. V. veikoje yra visi nusikalstamos veikos – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo – požymiai. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal teismų praktikÄ tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis įvykio dienÄ kartu su J. V. ir pastarojo kompanija nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“.

Jis užsisakė maistÄ iÅ¡sineÅ¡imui. J. V. su draugais kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis (M. M.) iÅ¡sikvietė taksi. Vėliau lauke prie baro, belaukiant atvykstančio taksi automobilio, tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas. Gal konfliktavo dėl to, kad jis kažkada pastarųjų, kaip apsaugos darbuotojas, neįleido į klubÄ . J. V. priėjo prie atvykusio taksi automobilio ir trenkė į langÄ , todėl taksi iÅ¡vyko. Jis paklausė J. V., kodėl jis taip pasielgė, tačiau atsakymo nesulaukė.

Jis (M. M.) laukė kito taksi. J. V. kompanija buvo didesnė. Jis pajuto pavojų savo sveikatai ir gyvybei, kai prie jo priėjo penki asmenys, grasino, J. V. bandė trenkti. Jis stovėjo prie išėjimo, J. V. atėjo iÅ¡ vidaus, puolė jį, jie abu parkrito. Ä® jo ir J. V. konfliktÄ buvo įsiterpęs Å . T.. Bekonfliktuojant ir besigrumiant su J. V., Å . T. jam taip pat grasino smogti, todėl jis gynėsi, tyčia sužaloti nenorėjo. Grumtynių metu galėjo netyčia smogti Å . T.. Grumtynių metu buvo kartu su J.

V. nukritęs ant žemės, sustÅ«męs stalus, netyčia sudaužęs bokalÄ . Konfliktas vyko tik tarp jo ir J. V.. Jo veiksmai tikrai nebuvo nukreipti į aplinkinius, jis nenorėjo sukelti baimės aplinkiniams, jis tiesiog saugojo savo sveikatÄ . Jis nepamena, kad išėję paÅ¡aliniai asmenys ir liepę liautis. Jo girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. IÅ¡vengti konflikto su J. V. negalėjo, nes pastarasis ant jo puolė. Å . T. atsiprašė už suduotÄ smÅ«gį, pastarasis jam neturi jokių pretenzijų.

Už sudaužytus grumtynių metu bokalus jis kitÄ dienÄ atlygino žalÄ barui. Pastarasis jam irgi neturi jokių pretenzijų (2 t. 141, 142 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. M. taip pat iÅ¡ esmės kaltu neprisipažino (1 t. 177, 178, 184, 185 b. l.).Ikiteisminio tyrimo metu J. V. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad juos duos tik teisme (1 t. 136 b. l.). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme J. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio metu jis kartu su M. M. ir kitais draugais taksi atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Konfliktas įvyko dėl to, kad jis nenorėjo, jog M. M. važiuotų namo. Konflikto metu jis tampė M. M., jie abu buvo nukritę, ritosi, sulaužė suolus ir stalus, sudaužė bokalÄ . Matė, kad buvo kavinės darbuotojų aplink. Dėl girtumo jis nepamena, kad buvo kam nors smÅ«giavęs. Jis nematė, ar M. M. smÅ«giavo Å . T.. Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir juos pristatė į policijos komisariatÄ . Pripažįsta, kad konfliktÄ su M. M. iÅ¡provokavo jis, M. M. nebuvo agresyvus. Blaivus nebÅ«tų taip pasielgęs (2 t. 92, 93 b. l.).Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 28 straipsniu, 2017-05-30 teisiamojo posėdžio metu pripažino Å .

T. nukentėjusiuoju (2 t. 79 b. l.). Nukentėjusysis Å . T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ kartu su kaltinamaisiais ir kitais draugais buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. IÅ¡ draugų ir J. V. vėliau sužinojo, kad konflikto metu nuo M. M. buvo gavęs smÅ«gį, nuo kurio nukrito ant žemės. Jam buvo Å¡iek tiek nubrozdinta kakta, bet jis savęs nukentėjusiuoju nelaiko, nesutinka, kad bÅ«tų pripažintas byloje nukentėjusiuoju.

Niekam jokių pretenzijų dėl sužalojimo neturi. Po įvykio M. M. jo atsiprašė dėl suduoto smÅ«gio. Jis M. M. jokių pretenzijų neturi (2 t. 93 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Å . T. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus (1 t. 29, 30 b. l.). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinėje. Gruodžio 16 dienÄ dirbo su kolega A. M.. Paryčiais gavo nurodymÄ vykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko muÅ¡tynės. Kai nuvyko į kavinę, muÅ¡tynės buvo pasibaigusios.

Administratorė nurodė konfliktavusius asmenis. Kadangi vienas iÅ¡ jaunuolių buvo sužalotas, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Du asmenys buvo sulaikyti. Sužalotas jaunuolis buvo girtas. Pastarojo galva buvo kruvina. Bandė aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, bet kaltinamieji aiÅ¡kino kiekvienas savo įvykio versijÄ . IÅ¡siaiÅ¡kino, kad konfliktas įvyko tarp pažįstamų asmenų. Ä®vykio vietoje matė sulaužytus baldus. M. M. buvo ramus, arÅ¡esnis buvo J. V.. Pastarasis buvo nepatenkintas, kad į įvykio vietÄ atvyko policija.

Jam atrodo, kad kavinės darbas buvo sutrikdytas (2 t. 79 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. S. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus (1 t. 44, 45 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. parodė, kad 2016-12-10 jis dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinėje. Apie 10.30 val. gavo nurodymÄ vykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko muÅ¡tynės. Ä®vykio vietoje rado grupę jaunuolių, iÅ¡stumdytus stalus, bokalų Å¡ukes. Barmenė nurodė grupę jaunuolių, kurie dalyvavo konflikte.

Tie jaunuoliai buvo sulaikyti. VienÄ iÅ¡ jaunuolių, kuris sėdėjo susiėmęs už galvos, iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba. Ä®vykio aplinkybes sunkiai sekėsi iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes jaunuoliai buvo iÅ¡gėrę. Jam atrodo, kad A. S. ėmė paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ barmenės. Buvo sutrikdytas kavinės darbas. Buvo iÅ¡vartyti stalai, mėtėsi Å¡ukės. Nežino, ar buvo sulaužytų baldų. Buvo Å¡ukių nuo indų, nuo bokalų (2 t. 79, 80 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A.

M. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus (1 t. 39, 40 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. K. parodė, kad įvykio metu ji buvo kavinės virtuvėje. IÅ¡girdusi, kad vyksta muÅ¡tynės, išėjo pasižiÅ«rėti. Lauke vienas iÅ¡ vaikinų gulėjo ant žemės. J. V. norėjo muÅ¡tis su kitu vaikinu. Ji J. V. atitraukė, kad pastarasis nesimuÅ¡tų. J. V. nurimo, jai nieko nesakė. Ji puolė skirti besimuÅ¡ančius, nes jai buvo gaila, kad muÅ¡a. Barmenė jai patarė nelysti, nes ir ji gali gauti į galvÄ .

Po to ji nuėjo į kavinės vidų. Vėliau vėl išėjo laukan. J. V. su kitu vaikinu toliau stumdėsi, bet ji prie jų nebelindo. Dėl minėto konflikto barmenė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ji iÅ¡sigando, nes bijo muÅ¡tynių. MuÅ¡tynes ji vertina neigiamai (2 t. 131 b. l.). Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2016-12-10 d. 09:00 val. atėjo į savo pamainÄ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenės pareigose. Jai pradėjus darbÄ , ji matė, kad kavinėje sėdi keli asmenys, kurie vartoja alkoholį.

Tarp jų buvo ir nedidelio Å«gio jaunuolis su paltu, kurį draugai vadino Justu, ji jį pažinojo iÅ¡ matymo kaip kavinės klientÄ . Taip pat iÅ¡ kambario virÅ¡uje nusileido taip pat jai iÅ¡matymo pažįstamas aukÅ¡to Å«gio vyriÅ¡kis, kurio vardo nežino, tačiau žino, kad jis dirba apsaugos darbuotoju naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jis priėjo prie J. ir draugų, su jais draugiÅ¡kai kalbėjosi. Apsauginis alkoholio negėrė, iÅ¡ karto užsisakė du kebabus ir jos paprašė iÅ¡kviesti taksi automobilį.

Ji iÅ¡kvietė taksi ir jis laukė. Ji paskui nuėjo į banketų salę ir nebuvo apie 10 minučių. Kai grįžo, pro stiklines duris pamatė visus jaunuolius lauke. Ji matė, kad J. su apsauginiu stumdėsi, tačiau smÅ«gių nebuvo. Ji dėl viso pikto išėjo į laukÄ ir pasakė: raminkitės arba iÅ¡kviesiu policijÄ . Jaunuoliai kaip ir nurimo, todėl ji vėl nuėjo į banketo salę dirbti darbų, o kai už kelių minučių grįžo, pamatė, kad vienas iÅ¡ kartu su J. buvusių jaunuolių - plikai skusta galva guli prie suolo be sÄ monės, o J. su apsauginiu stumdosi, varto stalus.

Ji iÅ¡bėgo, prašė liautis, tačiau niekas jos neklausė. Tada ji paskambino pagalbos numeriu ir prašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, pranešė, kad muÅ¡asi klientai, o vienas guli be sÄ monės. Po to, išėjo į laukÄ ir bandė atgaivinti be sÄ monės gulintį jaunuolį, davė jam atsigerti vandens. Po to, į laukÄ išėjo direktoriaus mama V. K., kuri bandė nuraminti J. ir apsauginį, kad jie liautųsi. MuÅ¡tynės nurimo prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, kurie sulaikė apsauginį ir J., bei aukÅ¡to Å«gio jaunuolį su pilkos spalvos maikute, kuris tikrai muÅ¡tynėse nedalyvavo, o tik bandė skirti besimuÅ¡ančius.

Praėjus apie 15 minučių atvyko medikai ir iÅ¡sivežė nukentėjusį jaunuolį plikai skusta galva. Ä®vykis jos nesukrėtė, ji nenukentėjo ir nenori bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja (1 t. 34-35 b. l.).Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos K. S. 2016-12-10 pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2016-12-10, apie 10.50 val., sėdėjo klientai iÅ¡ po nakties, gėrė alkoholinius gėrimus. Jų buvo apie 7 asmenis. Visi gėrė prie baro, tada išėjo į pavėsinę parÅ«kyti.

Barmenė pamatė, kaip du asmenys muÅ¡asi. MuÅ¡tynių metu buvo sulaužyti stalai ir suolai, sudaužyti stikliniai bokalai, kavinei buvo padaryta materialinė žala (1 t. 7 b. l.).UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S. 2016-12-12 praneÅ¡ime nurodyta, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-10 įvykusių muÅ¡tynių metu įmonei buvo padaryta 30 Eur žala, kuriÄ atlygino M. M. (1 t. 8 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos K. S. pateiktame vaizdo įraÅ¡e (CAM (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) matyti visa byloje nagrinėjamo įvykio eiga, t. y. kad M.

M. tyčia sudavė du smÅ«gius rankos alkÅ«ne J. V. į veidÄ bei vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu Å . T. į veidÄ , po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ ir du smÅ«gius į krÅ«tinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu bÅ«du gadino stalus, suolus, sudaužė stiklinius bokalus, J. V. iÅ¡silaisvinus, M. M. sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu J. V. į veidÄ .

Taip pat šiame vaizdo įraše matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos darbuotojų, kitų kavinės klientų (1 t. 51, 53-56 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. T. padaryta kraujosruva kaktoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 63 b. l.).Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo kopijos, matyti, kad M. M. sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nukentėjusiajam Š.

T. (1 t. 71, 73, 74, 77 b. l.).Kartu su raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktame kompaktiniame diske (skaitmeniniame garso įraÅ¡e) užfiksuotas G. B. praneÅ¡imas apie muÅ¡tynes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r. Å iame praneÅ¡ime nurodoma, jog į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas policijos ekipažas ir greitoji, nes klientai gėrė, susimušė ir vienas guli be sÄ monės. Garso įraÅ¡e girdėti, kad skambinusi moteris (G.

B.) buvo labai susijaudinusi, šaukė (1 t. 83-85 b. l.). Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2016-12-10 11.47 val. J. V. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas (1 t. 116 b. l.), 2016-12-10 11.43 val. M. M. buvo nustatytas 1,35 promilių girtumas (1 t. 165 b. l.).Pažymėtina, kad tai, jog nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo panaudotas ir muštynių metu svetimas turtas sugadintas viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kavinės darbo metu, kitų asmenų (darbuotojų, klientų) akivaizdoje, patvirtina jau minėti išteisintųjų M.

M., J. V., liudytojų V. K. ir G. B. parodymai, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kavinė „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta, joje be                    M. M., J. V. ir Å . T. buvo kitų kavinės klientų, kurių akivaizdoje vyko muÅ¡tynės. Tai, kad tarp M. M. ir J. V. kilęs konfliktas Å¡okiravo ir iÅ¡gÄ sdino paÅ¡alinius asmenis, kad buvo sutrikdyta normali kavinės veikla, patvirtina liudytojos V.

K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ji buvo kavinės virtuvėje, tačiau išgirdusi, kad vyksta muštynės, išėjo pasižiūrėti ir puolė skirti besimušančius, nes jai buvo gaila, kad muša. Po to ji nuėjo į kavinės vidų, vėliau vėl išėjo laukan. Ji išsigando, nes bijo muštynių, jas vertina neigiamai (2 t. 131 b. l.); liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad pro stiklines duris pamačiusi, kad J.

V. ir M. M. stumdosi, išėjo į laukÄ jų nuraminti ir jaunuoliai kaip ir nurimo, tačiau už kelių minučių pamačiusi, kad vienas iÅ¡ kartu su J. V. buvusių jaunuolių (Å . T.) guli prie suolo be sÄ monės, o J. V. su M. M. stumdosi, varto stalus, ji vėl iÅ¡bėgo laukan, prašė liautis, tačiau niekas jos neklausė, todėl ji paskambino pagalbos numeriu ir prašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, pranešė, kad muÅ¡asi klientai, o vienas guli be sÄ monės. Po to, ji išėjo į laukÄ ir bandė atgaivinti be sÄ monės gulintį jaunuolį, davė jam atsigerti vandens (1 t. 34-35 b. l.); liudytojų A.

S. ir A. M. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje rado grupę jaunuolių, matė išstumdytus, išvartytus, sulaužytus baldus, mėtėsi indų, bokalų šukės, kavinės darbas buvo sutrikdytas (2 t. 79, 80 b. l.); Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktame skaitmeniniame garso įraše užfiksuotas G. B. pranešimas apie muštynes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio girdėti, kad skambinusi moteris (G. B.) buvo labai susijaudinusi, šaukė (1 t. 83-85 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina bylos faktines aplinkybes, jog                    J. V. ir M. M. veiksmai, pasireiÅ¡kę agresija, buvo įžūlÅ«s ir vandaliÅ¡ki, nepriimtini moralės požiÅ«riu, Å¡okiravo aplinkinius. Jie mušėsi tarpusavyje, sugadino svetimÄ turtÄ (stalus, suolus, sudaužė stiklinius bokalus), M. M. sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu Å . T. į veidÄ , tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais M.

M. ir J. V. veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir neabejotinai buvo sukelti nusikalstami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, jų konfliktas tęsėsi kurį laikÄ , visa tai matė kiti asmenys (V. K., G. B., kavinės klientai) ir atitinkamai reagavo – buvo iÅ¡gÄ sdinti tokio elgesio, ėmėsi priemonių nutraukti konfliktÄ ir, aiÅ¡ku, visų jų normalus poilsis, buvimas kavinėje buvo sutrikdytas. ObjektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius M.

M. ir J. V. veikoje – veikimÄ Â tiesiogine tyčia. Nors ir neturėdami iÅ¡ankstinio tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau suvokdami, kad smurtauja vieÅ¡oje vietoje - kavinėje, matant kitiems asmenims (kavinės darbuotojams, klientams), M. M. ir J. V. privalėjo numatyti, kad sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja iÅ¡ankstinio tikslo kaip bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.

Be to, tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ gali kilti staiga, spontaniÅ¡kai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-130/2013). Nagrinėjamu atveju, M. M. ir J. V. veiksmai, kuomet jie smurtavo dėl to, kad                          J. V. nenorėjo, jog M. M. važiuotų namo, taip demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, laikytini padaryti dėl mažareikÅ¡mės dingsties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu anksčiau nurodyti bylos duomenys sudaro tarpusavyje sutampančių, vienas kitÄ patvirtinančių ir papildančių įrodymų grupę, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys, kad M.

M. ir J. V. 2016-12-10, apie 10.50 val., vieÅ¡ojoje vietoje - kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, mažareikÅ¡me dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais M. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad jis gynėsi, nes pajuto pavojų savo sveikatai ir gyvybei, kai prie jo priėjo penki asmenys, grasino, o J.

V. bandė trenkti, kad bekonfliktuojant ir besigrumiant su J. V., Å . T. jam taip pat grasino smogti, todėl jis gynėsi, tyčia sužaloti jo nenorėjo, kad iÅ¡vengti konflikto su J. V. jis negalėjo, nes pastarasis ant jo puolė. Kadangi minėtų M. M. parodymų nepatvirtina byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visetas, teisėjų kolegija Å¡iuos M. M. parodymus vertina kaip siekį suklaidinti teismÄ , nurodant nebÅ«tas aplinkybes, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-788/2015). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-P-135-648/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis, sprendžia, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog nagrinėjamu atveju, M. M. tyčia pradėjus smÅ«giuoti J. V. į galvos sritį ar sudavus smÅ«gį Å . T. į veido sritį, pastarieji tuo metu pavojingai kėsinosi į jo sveikatÄ arba gyvybę, ar kad buvo reali to grėsmė. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o (1 t. 53-56 b. l.), M. M. pats prieina prie J.

V., suima abejomis rankomis jam už palto atlapų, kažkÄ pasako ir du kartus deÅ¡inės rankos alkÅ«ne smogia J. V. į veido sritį, nuo smÅ«gių J. V. nukrenta ant žemės, paskui prie M. M. prieina Å . T., kuriam M. M. suduoda vienÄ smÅ«gį ranka į veido sritį, nuo kurio Å¡is nukrenta ant žemės ant nugaros ir nebesikelia. Be to, liudytoja V. K. taip pat parodė, kad konfliktas tarp jaunuolių nenurimo ir po barmenės G. B. raginimų liautis, be to, ji pati lindo į tarpÄ ir bandė atskirti besimuÅ¡ančius asmenis, tačiau jai tai padaryti nepavyko, ji iÅ¡sigando, kad nenukentėtų ir muÅ¡tynės tęsėsi toliau.

Atsižvelgdama į Å¡ias nustatytas aplinkybes ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus asmenų veiksmus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo, nes byloje nagrinėjamo įvykio metu M. M. nebuvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus ar pavojingo kėsinimosi tiesioginė grėsmė, nuo kurio jis galėtų gintis naudojant jėgÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. M. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobÅ«džio.

Taigi byloje surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir iÅ¡dėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad                          M. M. ir J. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent:M. M. ir J. V. 2016-12-10, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vieÅ¡ojoje vietoje - kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikÅ¡me dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi, o bÅ«tent:

M. M. tyčia sudavus du smÅ«gius rankos alkÅ«ne J. V. į veidÄ , bei vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu Å . T. į veidÄ , tuo padarius jam kraujosruvÄ kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ ir du smÅ«gius į krÅ«tinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu bÅ«du muÅ¡tynių metu sugadino svetimÄ turtÄ - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalÄ , bei tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir turėdami vieningÄ tyčiÄ , J.

V. iÅ¡silaisvinus, M. M. sudavus vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-01-22 iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriuo M. M. ir J. V. iÅ¡teisinti, kaip nepadarę nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio požymių, naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo M. M. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o baudžiamoji byla J.

V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nutrauktina.Teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1, 2 d.).

Už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.M. M. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino viso proceso metu, nesigailėjo ir savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai. Tačiau M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino padarytÄ 30 Eur žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, 77,63 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų dėl nukentėjusiojo Å .

T. gydymo (1 t. 8, 71, 73, 74, 77 b. l.). M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i aplinkybė nustatyta asmens blaivumo testo parodymais, iÅ¡ kurių matyti, jog 2016-12-10 11.43 val.                     M. M. buvo nustatytas 1.35 promilių girtumas (1 t. 165 b. l.). Taip pat M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, nes M.

M. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarė bÅ«damas anksčiau teistas, neiÅ¡nykus teistumui. M. M. tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, atsiprašė Å . T., dirba, yra iÅ¡situokęs, teistas, nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei laikantis prokuroro apeliacinio skundo ribų dėl bausmės skyrimo, M. M. už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o M. M. skiriamÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, subendrinti su neatlikta bausme, jas visiÅ¡kai sudedant ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę - 2 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is prokuroro praÅ¡ymas netenkintinas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsniu, kai nuteistajam yra kitų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausiÄ nuosprendį priėmęs teismas, Å¡is teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukÅ¡tesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietÄ privalo priimti sprendimÄ , kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde nėra nurodyta, su kokiu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme reikėtų subendrinti M. M. Å¡iuo nuosprendžiu skiriamÄ bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus dviem nuosprendžiais M. M. paskirtas bausmes, galutinė bausmė padidėtų, o nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka bÅ«tų suvaržyta.

Kadangi tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu ir jis iÅ¡sprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausiÄ nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį                L.

V. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 71 straipsniais, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.).

Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir, padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos byloje yra:

J. V. įvykdė nesunkų nusikaltimÄ , kaltę pripažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Byloje civilinių ieÅ¡kinių pareikÅ¡ta nebuvo. Kaip jau minėta, 30 Eur žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, 77,63 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų dėl nukentėjusiojo Å . T. gydymo, buvo atlygintos. Taip pat iÅ¡ bylos matyti, kad J.

V. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (nors J. V. yra teistas Å iaulių apylinkės teismo 2013-06-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu – 2016-12-10 – teistumas buvo iÅ¡nykęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008)), administracine tvarka baustas, tačiau Å¡iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat buvo gautas L. V. praÅ¡ymas perduoti J. V. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Visuma Å¡ių paminėtų aplinkybių rodo, jog yra visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos bÅ«tinos sÄ lygos ir pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta                          L. V., kuri parodė, kad J. V. yra jo sÅ«nus, jie kartu gyvena, palaiko glaudų ryšį, ji jaučiasi atsakinga už byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį. L. V. taip pat patvirtino, kad ji sutinka bÅ«ti J. V. laiduotoja, gali daryti jam įtakÄ , kad tokių konfliktų daugiau nepasikartotų, nes jis jos klauso (2 t. 80 b. l.). IÅ¡ bylos matyti, kad L. V. neteista, nebausta administracine tvarka (2 t. 72, 74 b. l.), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2 t. 57-59 b. l.).

IÅ¡ praÅ¡ymo ir parodymų galima suprasti, kad L. V. suvokia savo sÅ«naus J. V. elgesio neteisėtÄ pobÅ«dį ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad J. V. daugiau įstatymų nepažeis. Å ios paminėtos aplinkybės rodo, kad L. V. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir turintis akivaizdžiÄ bei realiÄ galimybę J. V. daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl J. V. gali bÅ«ti perduotas pagal laidavimÄ L. V. atsakomybėn. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o L. V. paskirti laiduotoja 1 metų laikotarpiui be užstato, todėl toks laidavimo terminas be užstato ir nustatomas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į J. V. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, mano, kad Å¡iuo atveju tikslinga J. V. skirti Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .             Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 7, 8 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018-01-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimÄ 1 metams 2 mėnesiams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.              Į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-12-10 11 val. iki 2016-12-12 9.05 val. (2 dienas).M. M. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ iki M. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį palikti nepakeistas, o sulaikius M. M. jam paskirtas kardomÄ sias priemones panaikinti ir M. M. grÄ Å¾inti jo vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini).J.

V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos L. V.,  a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ J. V. atžvilgiu nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), J.

V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 6 mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo paskelbimo į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas), nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ , jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paskirtÄ J.

V., panaikinti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti J. V., kad, jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai L.

V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalis).2 kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, pridėtas prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

             Kolegijos pirmininkas                                                                                          Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                       Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Vidmantas Mylė