e89dabed-9d8f-461f-b499-e3158bcff548 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                        NuoraÅ¡as Pranešėja L.Gurevičienė                                                                               Byla Nr. 1A-608-149/2013Teisėja A.K.Macevičienė                                            Teisminio proceso Nr. 1-134-1-00747-2012-9                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                 1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.;2.4.7.                                                                                                                                                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų ArÅ«no Kisieliaus, Angelės Ikasalienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,nuteistojo gynėjui Juozapui PuÅ¡koriui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              S. T. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2012-03-14, apie 09.00 val., atėjęs taisyti televizoriaus į V. Å . priklausantį butÄ , esantį Gatvė 1-61, Vilniuje, iÅ¡ kambario pagrobė V. Å . priklausantį neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP Compaq Presario“, serijos numeris S2CE827766Q, kainuojantį 1700 litų.             Apeliaciniu skundu S. T. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Apelianto teigimu, paskirta jam bausmė yra per griežta, teigė, kad prisipažinimÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis parašė diktuojamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prisipažinimas jam nebuvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , pats jis nesuprato kÄ parašė. Kompiuterį iÅ¡ buto paėmė turėdamas tikslÄ jį pataisyti ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajai, kadangi netyčia sudaužė kompiuterio monitorių, tačiau nespėjo, nes 2012-05-31 buvo sulaikytas. Teigia, kad paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jis dėl savo charakterio negalės prisitaikyti prie kalinių subkultÅ«ros, todėl nerimauja dėl galimos grėsmės savo sveikatai ir gyvybei.  Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.S. T. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str. 3 d.).Nuteistojo argumentai, kad prisipažinimÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis parašė diktuojamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prisipažinimas jam nebuvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , pats jis nesuprato kÄ parašė, kad kompiuterį iÅ¡ buto paėmė turėdamas tikslÄ jį pataisyti ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajai, kadangi netyčia sudaužė kompiuterio monitorių, tačiau nespėjo, nes 2012-05-31 buvo sulaikytas, vertintini, kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai ir neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais: nuteistojo S. T. parodymais, teismo posėdyje perskaitytais mirusiosios nukentėjusiosios V.

Å . parodymais, liudytojų E. J. ir V. J. parodymais, 2012-09-26 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4976)-IS1-5556, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kitais raÅ¡ytiniais vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Dėl nuteistojo praÅ¡ymo paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sÄ lygos, kurioms esant nuteistajam gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Tiek tokia Å¡ios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių normų sistemoje, sÄ lygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik iÅ¡imtinais atvejais. Todėl spręsdamas Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimÄ teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sÄ lygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sÄ lygų nenustačius, gali bÅ«ti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. bÅ«tinų sÄ lygų, kad S. T. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino S. T. lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iÅ¡ dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270 – 319). Tačiau negalima laikyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ tais atvejais, kada jis aiÅ¡kindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu suÅ¡velninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada nusikalstama veika jau bÅ«na iÅ¡aiÅ¡kinta teisėsaugos institucijų.

Akivaizdu, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti dar ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.

Teismų praktika rodo, kad teismai nepripažįsta, jog kaltininkas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau, jau minėta, kad bÅ«tų nustatyta Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reikia nustatyti ir dar vienÄ alternatyvų pagrindÄ â€“ kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai laikytina tokia situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jÄ .

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ , be prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui iÅ¡siaiÅ¡kinant nusikaltimÄ , o vien prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jei kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-2008 ir kt.)Å iuo konkrečiu atveju S. T., tik iÅ¡ dalies pripažindamas, kad jis pagrobė V.

Å . priklausantį kompiuterį, nebuvo nuoÅ¡irdus, nuolat keitė parodymus, nurodė vis skirtingas aplinkybes, kurias paneigia byloje esantys įrodymai. Jo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ jis (S. T.) parašė diktuojant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nieko nesuprasdamas kÄ raÅ¡o, kad jam prisipažinimo turinys nebuvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , paneigia byloje esantys S. T. apklausų protokolai, kuriuose užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas S. T. pasiraÅ¡ytinai nurodė, kad moka lietuvių kalbÄ , sutinka duoti parodymus lietuvių kalba ir vertėjo nepageidauja.

Be to, apie neva ikiteisminio tyrimo metu jam daromÄ spaudimÄ nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nieko nepasisakė pirmosios instancijos teismo posėdyje, S. T. gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ginamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir praÅ¡o tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybeÄ®vertinus, kad nėra S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad S. T. baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, bÅ«damas teistas 4 kartus, tame tarpe už nusikaltimas veikas nuosavybei, turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , padarė naujÄ nesunkų nusikaltimÄ nuosavybei (BK 11 str. 3 d.), kas rodo, kad jis nedaro teisingų iÅ¡vadų, nenori paklÅ«sti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, bÅ«dama mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, yra aiÅ¡kiai ne per griežta, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nuosprendį.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija  n u t a r ė:

Nuteistojo S. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                            Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                  ArÅ«nas Kisielius                                                                                               Angelė Ikasalienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                             Leonarda Gurevičienė             Â