2026-01-07 Nr. AB-389-3-61-3-02357-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-145-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02357-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hesona“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (26)-A4-5 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta netaikyti 1996 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ (toliau – ir Reglamentas) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos draudimo išimties ir neišduoti komercinės veiklos sertifikato jūriniam ereliui, tam, kad egzemplioriui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla, jei jis viešai demonstruojamas, tačiau neparduodamas; 2) įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo paraišką išduoti komercinės veiklos sertifikatą gyvam jūrinio erelio egzemplioriui iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas iš Gyvūnų globėjų asociacijos, jos prašymu, perėmė globon paprastąjį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla), rastą Zarasų raj. Nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. erelis buvo laikomas tam pritaikytame voljere, Grūto parke. Haliaeetus albicilla rūšis priskiriama saugomoms rūšims. Šių rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą, kuris gali būti išduotas egzemplioriams, kilusiems valstybėje narėje ir paimtiems iš natūralios aplinkos vadovaujantis toje valstybėje narėje galiojančiais teisės aktais. 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką Reglamento 8 straipsnio 3 dalyje numatytam komercinės veiklos sertifikatui (toliau – ir Sertifikatas) gauti. Sprendimu atsakovas nusprendė netaikyti Reglamento 8 straipsnio 3 dalyje numatytos draudimo išimties ir neišduoti Sertifikato. Agentūra sprendė, kad: pareiškėjas neįrodė, jog erelis buvo paimtas iš valstybėje narėje esančios natūralios aplinkos laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų (Agentūra nėra išdavusi leidimo paimti iš gamtos jūrinį erelį); kad pareiškėjas neįrodė, jog jis laikosi atitinkamų Reglamento 66 straipsnio nuostatų (nepateikti dokumentai, patvirtinantys jūrinio erelio paženklinimą konkrečiu žiedu; kad perdavimo akte nurodoma, jog sveikas jūrinis erelis perduotas globos tikslais, o Bendrovė siekia gauti komercinio naudojimo sertifikatą, o tai yra skirtingi įstatyme nurodyti laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai.

2.2. 2015 m. rugsėjo 7 d. perdavimo aktą Nr. Nr. 2015/09/007 (toliau – ir Perdavimo aktas) rengė gyvūnų priežiūros ir apsaugos, globos srityje veikiantis ir besispecializuojantis subjektas, šioje srityje bendradarbiaujantis su Aplinkos ministerija. Bendrovė nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos Perdavimo akto parengimui / turiniui, neturėjo pagrindo nepasitikėti Gyvūnų globėjų asociacijos kompetencija.

2.3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) jau įvertino aplinkybes ir dokumentus, kurių pagrindu Bendrovė perėmė paprastąjį jūrinį erelį ir konstatavo, jog jie yra tinkami ir teisėti. Departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė davė bendrovei 2022 m. spalio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-600 „neeksponuoti viešai siekiant gauti pajamų <...> paprastojo jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) (1 vnt.), <...>, šiuos gyvūnus pateikti vet. gydytojo apžiūrai ir atitinkamai pagal vet. gydytojo išduotą pažymą gyvūnus, kurie gali išgyventi natūralioje aplinkoje, paleisti arba pasirūpinti jų teisėta nuolatine globa“. Privalomajame nurodyme be kita ko buvo teigiama, jog pareiškėjas neturi išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas minėto privalomojo nurodymo dalį, kuria Bendrovė yra įpareigojama gyvūnus pateikti vet. gydytojo apžiūrai ir atitinkamai pagal vet. gydytojo išduotą pažymą gyvūnus, kurie gali išgyventi natūralioje aplinkoje, paleisti arba pasirūpinti jų teisėta nuolatine globa, apskundė. Departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu skundą patenkino ir apskųstą 2022 m. spalio 27 d. privalomoji nurodymo dalį panaikino. Departamentas nurodė, kad „<...> iš Departamento disponuojamų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėja Privalomajame nurodyme minėtus gyvūnus įsigijo teisėtai, kadangi juos Pareiškėjai perdavė kitos valstybinės institucijos ar įstaigos, gyvūnų perdavimą įformindamos teisės aktuose nustatyta tvarka <...>“. Agentūra neturi teisinio ir faktinio pagrindo teikti priešingą erelio perdavimo / perdavimo įforminimo vertinimą. Be to, pareiškėjas apie erelio laikymą Agentūrą informavo dar 2018 metais. Iki Sprendimo pretenzijų dėl šio gyvūno įgijimo nebuvo gauta.

2.4. Apie skraidyti nepajėgiančio erelio jauniklio radimą, jo priglaudimą ir su tuo susijusias aplinkybes Bendrovei žinoma tik tiek, kiek aprašyta dienraštyje „Lietuvos rytas“ spausdintame straipsnyje. Pareiškėjui gyvūnas buvo perduotas vėliau, Perdavimo akto pagrindu, ir šis perdavimas, kaip nustatė Departamentas, buvo tinkamas ir teisėtas. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nereglamentuotas Sprendime nurodytas leidimas paimti iš gamtos, ši teisės nuostata nagrinėjamu atveju yra neaktuali. Be to, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paimti laukinius gyvūnus iš jų buveinių ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad išgijusius laukinius gyvūnus privaloma grąžinti į buveines, iš kurių jie buvo paimti, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Ginčo erelis buvo ir priglaustas, ir vėliau perduotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvūnas buvo perkeltas į voljerą, paukščiui buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Jokių skundų ar priekaištų dėl to Bendrovė nesulaukė, nors buvo tikrinama.

2.5. Sprendime abejojama veterinarijos gydytojo 2015 m. lapkričio 28 d. pažymos patikimumu, tačiau gydytojas turi atitinkamą licenciją, 30 metų patirtį. Lietuvos Respublikoje nėra teisės aktais įtvirtintos veterinarijos gydytojų veterinarinės praktikos klasifikacijos pagal gyvūnų rūšis, nenustatytos tam tikros veterinarijos gydytojų privilegijavimo ar diskriminavimo sąlygos, teisės aktai nenustato Sprendime nurodomos „specifinės kvalifikacijos laukinių gyvūnų (paukščių) elgesio vertinimui“. Aplinkybė, kad veterinaro darbovietės svetainėje nėra paminėti paukščiai nepaneigia gydytojo kvalifikacijos ir nelemia, jog jis neturi reikiamos kvalifikacijos. 2015 m. lapkričio 28 d. pažymai pastabų neturėjo ir Departamentas. Agentūra nepagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėjui buvo perduotas sveikas jūrinis erelis, „todėl egzempliorius privalėjo būti gražintas į natūralią buveinę, iš kurios jis buvo paimtas“. Agentūra taip pat nepagrįstai nurodė, kad „sveikas paukštis buvo (...) sąmoningai prijaukintas; pripratintas prie reguliaraus šėrimo; laikymo nelaisvėje sąlygos neužtikrino skraidymo įgūdžių susiformavimo (arba šie įgūdžiai buvo prarasti dėl netinkamų laikymo sąlygų); nebuvo stengiamasi reabilituoti egzempliorių ir paleisti jį atgal į natūralią aplinką“.

2.6. Paprastasis jūrinis erelis yra paženklintas individualiai pažymėtu ištisiniu kojos žiedu. Todėl Reglamento reikalavimai, be kita ko, nustatyti 59 straipsnio 5 dalyje, yra įvykdyti. Jokie egzemplioriaus paženklinimą žiedu patvirtinantys dokumentai nebuvo perduoti, todėl Bendrovė jų pateikti objektyviai negali. Agentūros reikalavimas pateikti neapibrėžtus jūrinio erelio paženklinimą žiedu patvirtinančius dokumentus yra nebūtinas (perteklinis, nenustatytas teisės aktuose), ir objektyviai neįgyvendinamas.

2.7. Sprendime nurodyta, kad Bendrovė, galbūt pažeisdama atitinkamų teisės aktų reikalavimus, dėl Sertifikato kreipėsi į Agentūrą praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, t. y. paraiška Agentūrai pateikta 2022 m. gruodžio 14 d., o Bendrovė erelį priėmė 2015 m. rugsėjo 7 d. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. (iki Laukinės gyvūnijos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo), laikydama nelaisvėje jūrinį erelį, neturint leidimo laikyti nelaisvėje laukinio gyvūno, Bendrovė pažeidė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 39 punkto reikalavimus. Tačiau iš Sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kokią konkrečią įtaką minėti neatitikimai / pažeidimai galėjo turėti Sprendimo priėmimui. Teisės aktai nenustato, kad pirmiau nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip pagrindas Sertifikato neišdavimui, šios aplinkybės yra su šiuo klausimu nesusijusios. Sprendime taip pat nepaaiškinta, kodėl / kuo remiantis teigiama, jog viešas eksponavimas yra nesuderinamas su gyvūnų globa (to teisės aktai nenustato), ypač įvertinus tai, jog gyvūno laikymo / gyvenimo sąlygos nesikeičia (jis laikomas tame pačiame voljere tomis pačiomis sąlygomis). Be to, teisės aktai nenustato draudimo viešai eksponuoti globos tikslais gautą gyvūną. Teisės aktai tam kelia vienintelę sąlygą (reikalavimą) – gauti Sertifikatą.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Agentūra pareiškėjo pateiktus dokumentus nagrinėjo vadovaudamasi paraiškos pateikimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu. Agentūra nėra išdavusi leidimo paimti iš gamtos jūrinio erelio egzempliorių Zarasų r., todėl toks saugomos rūšies individo paėmimas iš gamtos laikytinas galbūt neteisėtu, todėl ir Perdavimo aktas negali būti laikomas teisėtą egzemplioriaus įsigijimą patvirtinančiu dokumentu. Bendrovė dėl Sertifikatų kreipėsi į Agentūrą praėjus daugiau nei 30 kalendorinių dienų, t. y. paraiška pateikta Agentūrai 2022 m. gruodžio 14 d., nors pagal Perdavimo aktą, pareiškėjas jūrinį erelį iš Gyvūnų globėjų asociacijos priėmė 2015 m. rugsėjo 7 d., duomenys apie jūrinio erelio paženklinimą žiedu Agentūrai nepateikti.

4.2. Departamentas 2018 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. (11.6)-AD5-8261 nurodė, kad iš Bendrovės nėra gauta duomenų apie paprastojo jūrinio erelio ženklinimą, vadinasi, jis nebuvo ženklintas. Todėl neaišku, koks paukštis buvo paimtas iš gamtos, koks perduotas Gyvūnų globėjų asociacijai ir koks perduotas Bendrovei, pareiškėjo pateiktos nuotraukos šios išvados nepaneigia. Kartu su paraiška nebuvo pateikti egzemplioriaus teisėtą įgijimą patvirtinantys dokumentai, pareiškėjo privalomo pildyti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų registro kopija, galinti suteikti informacijos apie egzemplioriaus išsiritimą ar jo tėvų įvežimą. Bendrovė nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. privalėjo turėti leidimą laikyti nelaisvėje jūrinį erelį, tačiau toks leidimas, Agentūros turima informacija, išduotas nebuvo. Pagal viešai prieinamą informaciją nustatyta, kad Grūto parke vykdomas laukinių gyvūnų eksponavimas / demonstravimas siekiant gauti pajamų (nurodyta, kad veikia mini zoologijos parkas), paskelbtas ekspozicijų apžiūros kainoraštis, todėl tokia veikla atitinka prekybos (viešas eksponavimas / demonstravimas siekiant gauti pajamų, viešų vietų puošimas laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų) laukiniais gyvūnais sąvokos apibrėžimą.

4.3. Pareiškėjo Perdavimo akte nepateikta paukščio ženklinimo, amžiaus, lyties duomenų, tikslios informacijos apie egzemplioriaus radimo datą, kitų radimo / paėmimo aplinkybių. Perdavimo akte nurodyta, kad paukštis yra sveikas, bet nėra pateikta duomenų dėl būtinos nuolatinės globos, todėl egzempliorius privalėjo būti gražintas į natūralią buveinę, iš kurios jis buvo paimtas. Su paraiška nepateikti egzemplioriaus paženklinimą žiedu patvirtinantys dokumentai, todėl bendrovė galbūt pažeidė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 (toliau – Tvarkos aprašas) 46, 47, 52, 53 punktų reikalavimus. Paraiška pateikta Agentūrai 2022 m. gruodžio 14 d., todėl Bendrovė galbūt pažeidė Tvarkos aprašo 42 punkto reikalavimus. Pareiškėjo skunde minimas 2018 m. spalio 19 d. raštas, kuriuo, kaip teigiama, Agentūra buvo informuota apie laikomą jūrinį erelį, nėra aktualus, nes jame buvo pasisakyta dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo.

4.4. Kartu su paraiška pateiktoje veterinaro pažymoje nurodyta, kad egzempliorius jaunas (apie pusę metų), gyvybingas, žvalus, maitinasi, jokių ligų požymių nepastebėta, rastas Zarasų rajone, perduotas pagal Perdavimo aktą, taip pat kad gyvūno į laisvę paleisti negalima, nes jis neturi skraidymo įgūdžių. Abejotina, ar pažymą išrašęs veterinarijos gydytojas turi reikiamą specifinę kvalifikaciją laukinių gyvūnų (paukščių) elgesio vertinimui, tarp veterinarijos klinikos teikiamų paslaugų nėra nurodyti etologiniai tyrimai, pažymoje nėra duomenų apie egzemplioriaus ženklinimą žiedu, neteiktos rekomendacijos ir nevertintos galimybės dėl egzemplioriaus reabilitacijos siekiant gražinti paukštį į natūralią gamtinę aplinką, konstatuota, kad gyvūnas pripratęs prie reguliaraus šėrimo ir laukinėje gamtoje neišgyventų.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. 2015 m. rugsėjo 7 d. Gyvūnų globėjų asociacijos prašymu, pareiškėjas iš minėtos asociacijos perėmė globon paprastąjį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla), rastą Zarasų raj.

6.2. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. Agentūrai pateikė paraišką Reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nustatytam komercinės veiklos Sertifikatui gauti tam, kad ereliui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla, jei jis viešai demonstruojamas, tačiau neparduodamas.

6.3. Agentūra skundžiamu Sprendimu nusprendė netaikyti Reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos draudimo išimties ir neišduoti minėto Sertifikato. Agentūra sprendė, pareiškėjas neįrodė, jog jūrinis erelis buvo paimtas iš valstybėje narėje esančios natūralios aplinkos laikantis tos valstybės narės (Lietuvos Respublikos) teisės aktų (Agentūra nėra išdavusi leidimo paimti iš gamtos jūrinį erelį); kad pareiškėjas neįrodė, jog jis laikosi atitinkamų Reglamento 66 straipsnio nuostatų (nepateikti dokumentai patvirtinantys jūrinio erelio paženklinimą žiedu); kad Perdavimo akte nurodyta, jog sveikas jūrinis erelis perduotas globos tikslais, o Bendrovė siekia gauti komercinio naudojimo Sertifikatą, tačiau tai yra skirtingi laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai.

7. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl Sprendimo neteisėtumo, aptarė atsakovo nurodytus argumentus dėl kartu su Paraiška pateiktoje pažymoje nurodytų aplinkybių, taip pat pakartojo atsakovo abejones dėl minėtą pažymą surašiusio veterinarijos gydytojo kompetencijos ginčo klausimu. Teismas nurodė, kad Bendrovei buvo perduotas sveikas gyvūnas, kuriam pagal veterinaro išduotą pažymą padarytą įrašas reikalinga globa. Esminis Sprendimo argumentas – saugomos rūšies paukštis galimai neteisėtai paimtas iš gamtos, perduotas globos tikslu Bendrovei, kuri egzempliorių nori naudoti komerciniams tikslams. Reglamentas nustato, kad egzempliorius turi būti paimtas iš gamtos laikantis valstybėje narėje galiojančių teisės aktų, o tai nebuvo atlikta. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą išnagrinėti Bendrovės paraišką iš naujo yra nepagrįstas ir neatitinka specialaus reglamentavimo, todėl atmestinas.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad erelis buvo ir priglaustas, ir vėliau perduotas teisėtai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Perdavimo akte nurodyta, jog perduodamas paukštis yra sveikas, bet nėra pateikta duomenų dėl būtinos nuolatinės globos, todėl egzempliorius privalėjo būti gražintas į natūralią buveinę, iš kurios jis buvo paimtas. Kartu su Paraiška nepateikti egzemplioriaus paženklinimą žiedu patvirtinantys dokumentai, todėl Bendrovė galimai pažeidė Tvarkos aprašo 46, 47, 52, 53 punktų reikalavimus. Paraiška pateikta Agentūrai 2022 m. gruodžio 14 d., todėl Bendrovė galimai pažeidė Tvarkos aprašo 42 punkto reikalavimus. Teismo teigimu pareiškėjo skunde minimas 2018 m. spalio 19 d. raštas nėra aktualus, nes buvo teiktas prašymas dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo. Teismas taip pat nurodė, kad kartu paraiška pateikta Agentūrai 2022 m. gruodžio 14 d., todėl Bendrovė galbūt pažeidė Tvarkos aprašo 42 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, minėtos Tvarkos aprašo nuostatos yra imperatyvios ir byloje nustatyta, kad pareiškėjas minėtų nuostatų nesilaikė, todėl Agentūros reikalavimas pateikti jūrinio erelio paženklinimą žiedu patvirtinančius dokumentus yra būtinas.

9. Teismo vertinimu, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

10. Likusius ginčo šalių argumentus teismas pripažino neesminiais, todėl detaliau jų nevertino.

III

11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas tik pakartojo atsakovo poziciją, nepateikdamas savarankiško vertinimo.

12.2. Teismas neįvertino ginčui aktualių aplinkybių ir pareiškėjo argumentų (be kita ko, kad jūrinį erelį perėmė Gyvūnų globėjų asociacijos prašymu, kad neturi kitų su gyvūno kilme / radimo aplinkybėmis susijusių duomenų, kad įvykdė visus teisės aktų reikalavimus bei atitinka Reglamento nuostatas ginčui aktualias klausimais, kad Departamentas konstatavo, jog dokumentai, kurių pagrindu Bendrovė perėmė paukštį, yra tinkami ir teisėti, kad apie paukščio laikymą informavo atsakovą dar 2018 m., dėl veterinarijos gydytojo kompetencijos, dėl paukščio ženklinimo ir kt.).

12.3. Teismo išvada, kad pareiškėjas „galimai pažeidė“ Tvarkos aprašo 42, 46, 47, 52, 53 punktų reikalavimus, yra prieštaringa ir neaiški. Šių teismo argumentų kontekste taip ir nenurodyta / liko neaišku, kokia yra galutinė teismo išvada, t. y. ar minėti teisės aktai buvo pažeisti. Be to, neaišku, kokią konkrečią įtaką toks galimas pažeidimas galėjo turėti Sprendimo priėmimui. Teisės aktai nenustato, kad pirmiau nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip pagrindas Sertifikato neišdavimui (kliūtis Sertifikato išdavimui), šios aplinkybės yra nesusijusios su ginčo klausimu.

13. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Agentūra palaiko savo argumentus, pateiktus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

14.2. Sprendimas buvo paremtas aktualiais duomenimis, pareiškėjui buvo perduotas sveikas gyvūnas, kuriam pagal veterinaro išduotą pažymą padarytas įrašas reikalingas globos. Sprendimo esminis momentas – saugomos rūšies paukštis galimai neteisėtai paimtas iš gamtos, perduotas globos tikslu pareiškėjui, kuris dabar egzempliorių nori naudoti komerciniams tikslams. Reglamentas nustato, kad egzempliorius turi būti paimtas iš gamtos, laikantis valstybėje narėje galiojančių teisės aktų, o tai nebuvo atlikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo paraišką išduoti Reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą komercinės veiklos Sertifikatą tam, kad paprastajam jūriniam ereliui (Haliaeetus albicilla), rastam Zarasų raj., nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla, jei jis viešai demonstruojamas, tačiau neparduodamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, atitinka VAĮ reikalavimus.

17. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grįsdamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jam tenkančią pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, teismas daugiausiai citavo atsakovo atsiliepimą ir nepateikė savo vertinimo, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių nuostatas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-451-662/2023). ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011; 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-324-556/2025). Taip pat bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Turi būti ištiriami įrodymai bei atitinkamai įvertinami tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo, kaip atsikirtimai, pateikiami argumentai, padarant galutines išvadas dėl šių argumentų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-456-438/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išdėstytų reikalavimų nesilaikė, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip minėta, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių ginčo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas tik pakartojo atsakovo atsiliepimo į skundą teiginius, iš esmės nevertinant pareiškėjo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas ginčo faktinėmis aplinkybėmis bei atsakovo atsiliepimo į skundą motyvais. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas, o iš esmės perrašė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus.

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai pritardamas atsakovo argumentams, neįvertino pareiškėjo argumentų, dėl, be kita ko, Departamento (ir kt. institucijų) dokumentų, pareiškėjo teigimu, patvirtinančių, kad gyvūnus (be kita ko, jūrinį erelį), pareiškėjas įgijo (ir laiko) teisėtai; aplinkybės, kad pareiškėjas apie jūrinį erelį informavo Agentūrą 2018 metais; kad apie erelio priglaudymą (gyvūno kilmę, jo paženklinimą žiedu) pareiškėjas neturi papildomų duomenų, kadangi gyvūną teisėtai priglaudė kitos institucijos prašymu; dėl veterinarijos gydytojo, surašiusio kartu su paraiška Sertifikatui gauti pateiktą pažymą, kompetencijos (o kartu ir pažymoje nurodytų aplinkybių); dėl aplinkybės, kad yra įvykdyti Reglamento reikalavimai ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, cituodamas atsakovo atsiliepimą, nurodė, kad „<...> kartu su Paraiška nepateikti egzemplioriaus paženklinimą žiedu <...> patvirtinantys dokumentai, todėl UAB „Hesona“ galimai pažeidė Tvarkos aprašo 46, 47, 52, 53 punktų reikalavimus. Paraiška pateikta Agentūrai 2022 m. gruodžio 14 d. , todėl UAB „Hesona“ galimai pažeidė Tvarkos aprašo 42 punkto reikalavimus. <...>“. Tačiau teismas šiuo aspektu išsamiai nevertino su tuo susijusių pareiškėjo argumentų, formaliai nurodydamas, kad minėtos nuostatos yra imperatyvios, tačiau pareiškėjas jų nesilaikė. Taigi pirmosios instancijos teismas savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų byloje nepateikė, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

24. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

25. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės nagrinėti šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dar nėra aišku, kieno naudai bus priimtas sprendimas, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius