e89a9c64-896b-42e3-a37c-e57eb55e802f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-26-283/2019 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00786-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1, 20.2.1.1, (S) 20.2.1.2, 20.2.3.1; 20.2.3.2.; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai B. R. ir jos atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

R. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir B. R.) kreipėsi skundu į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 8 037,03 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 12 val. jai į mobilųjį telefonÄ paskambino vyriÅ¡kis, kuris prisistatė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareigÅ«nu S. Å .. Skambinęs asmuo paaiÅ¡kino, jog per pareiÅ¡kėjai priklausančias banko sÄ skaitas yra „plaunami“ pinigai ir kad dėl to pradėtas tyrimas.

B. R. buvo nurodyta atiduoti banko kortelę, prisijungimo kodus bei tam tikras pinigų sumas pervesti į nurodytas sÄ skaitas, kurias skambinęs asmuo įvardino kaip itin saugias“. Patikrinusi vieÅ¡oje erdvėje skambinusiojo duomenis, pareiÅ¡kėja įsitikino, kad FNTT dirba pareigÅ«nas S. Å ., kuris vadovauja Pinigų plovimo prevencijos valdybai. B. R. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio 22 d. iÅ¡ jai priklausančios sÄ skaitos akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡gryninta 820 Eur.

PareiÅ¡kėja teigė, kad, bÅ«dama paveikta skambinusiojo, 2015 m. balandžio 23 d. pervedė 558 Eur D. K., kurios banko sÄ skaitÄ nurodė paskambinęs asmuo. Kaip paaiÅ¡kėjo, D. K. gautus pinigus pervedė į savo motinos J. K. banko sÄ skaitÄ . Be to, 2015 m. balandžio 24 d., pareiÅ¡kėja, toliau bÅ«dama paveikta skambinusiojo, V. K., kurio banko sÄ skaitÄ nurodė paskambinęs asmuo, pervedė 2 809 Eur ir 4 060 JAV dolerių (3 769,03 Eur). PareiÅ¡kėja 2015 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Zarasų rajono policijos komisariatÄ , kur jai buvo paaiÅ¡kinta, kad skambinusysis negali bÅ«ti FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos virÅ¡ininkas S. Å ., ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog B. R. skambino nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus PN. PareiÅ¡kėja teigė, kad Alytaus PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, jos paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant laisvės atėmimo bausmes. Tai reiÅ¡kia, kad Alytaus PN yra vieÅ¡osios teisės subjektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Alytaus PN nuostatų 8.1 punkte yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog Alytaus PN privalo užtikrinti įstatymų nustatytÄ Ä¯staigoje laikomų nuteistųjų apsaugÄ , priežiÅ«rÄ ir Å¡ių asmenų izoliavimo reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 75 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir 74 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nuteistiesiems yra leidžiama ribotai paskambinti, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis draudžia nuteistiesiems turėti telefono aparatus, SIM korteles. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmuo, apsimetęs pareigÅ«nu, skambino iÅ¡ Alytaus PN, akivaizdu, kad Å¡i pataisos įstaiga neveikė tinkamai, t. y. neužtikrino nuteistų asmenų izoliavimo reikalavimų, kad Å¡ie asmenys negalėtų naudotis mobiliaisiais telefonais.

Dėl Å¡ios priežasties Alytaus PN kalinami asmenys turėjo galimybes iÅ¡ pareiÅ¡kėjos apgaule iÅ¡vilioti pinigus ir taip padaryti 8 037,03 Eur turtinę žalÄ . Ikiteisminio tyrimo meru buvo nustatyti asmenys, kuriems B. R., paveikta neteisėtų skambinusiojo veiksmų, pervedė pinigus – D. K., J. K. ir V. K., kurie negalėjo nežinoti, kad pinigai jiems buvo pervesti be pagrindo. PareiÅ¡kėja nurodė, jog yra vieniÅ¡a, neturi sutuoktinio, vaikų, kurie ligos ar nelaimės atveju galėtų ja pasirÅ«pinti.

Pasisavinti 8 037,03 Eur buvo santaupos, kurias planavo panaudoti susirgus ar įvykus nenumatytam atvejui. Po Å¡io įvykio bijo atsiliepti telefonu, prarado pasitikėjimÄ Å¾monėmis, didelės sumos santaupų praradimas sukėlė didžiulį stresÄ , iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėja jaučiasi netikra dėl savo ateities, lankosi pas psichiatrÄ , geria raminančius vaistus. PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1 500 Eur. Teismo posėdžio metu B. R. ir jos atstovė advokatė Inga MaskoliÅ«nienė, iÅ¡ esmės pakartojusios skundo argumentus, motyvus ir remdamosi jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundÄ .

PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Inga MaskoliÅ«nienė, teikdama paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai priimtais nuosprendžiais priteisė iÅ¡ kaltininkų visÄ padarytos turtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė vertino, kad valstybė, kurios institucijos neužtikrino tinkamos nuteistųjų izoliacijos, turi pareigÄ solidariai atlyginti B. R. patirtÄ turtinę žalÄ . Teigė, kad aplinkybė, jog iÅ¡ kaltininkų yra priteistos piniginės lėšos turtinei žalai atlyginti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigos, tuo labiau, kad kaltininkai neturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota priteista suma.

Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, pareiÅ¡kėjos atstovė nurodė, kad B. R., praradusi santaupas, patyrė didelį stresÄ , gilius iÅ¡gyvenimus, kurių padariniai juntami ir bylos nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėja B. R. naujų papildomų paaiÅ¡kinimų nepateikė. Atsakovės Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka.

Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas atsiliepimais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad, vadovaudamiesi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 ir 113 punktais, 2015 metais vykdė 27 priemones, skirtas užkardyti draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimÄ Ä¯ Alytaus PN. Nurodė, kad Kalėjimų departamento nuostatų 8.6 punkte nustatyta, kad prioritetiniu uždaviniu laikoma su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuojama ir vykdoma teisės pažeidimų prevencija.

Kalėjimų departamentas skyrė lėšų Alytaus PN ilgalaikiam turtui – mobiliųjų telefonų ryšio blokavimo sistemoms - įsigyti: 2010 m. buvo skirta 10 506,15 Eur, už kuriuos įrengta mobiliojo ryšio blokavimo stotis 1, 8, 9 lokaliniame sektoriuose, 2012-2013 m. - 11 294,98 Eur, už kuriuos įrengta mobiliojo ryšio blokavimo ryšio stotis 8 ir 9 lokaliniuose sektoriuose, 2015 m. - 17 905,24 Eur mobiliojo ryšio blokavimo stoties papildomiems įrenginiams įsigyti. Alytaus PN teigė, kad ėmėsi galimų, tinkamų ir pakankamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir kad būtų tinkamai, kiek tai objektyviai įmanoma, vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų.

Alytaus PN tvirtino, kad veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Vertino, kad pareiÅ¡kėja neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. PaaiÅ¡kino, kad taikomi teisės aktai nustato, jog nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiÅ«rÄ ir kad nuteistieji visada laikytųsi teisės aktų nuostatų reikalavimų, nedarytų teisės pažeidimų yra neįmanoma.

Alytaus PN teigė, kad pagal savo kompetencijÄ atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtas nuteistųjų veikas. PareiÅ¡kėja, reikalaudama, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iÅ¡ Alytaus PN neįmanomo. Alytaus PN nurodė, kad pataisos įstaigos darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje bÅ«tų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, prieÅ¡ingai nei baudžiamojoje byloje nenustatytų asmenų nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala B.

R.. Nagrinėjamu atveju galima tik dalinė Lietuvos valstybės atsakomybė už pareiÅ¡kėjai padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja, su banku pasiraÅ¡ydama elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, žinojo apie jos panaudojimo ribas, t. y. kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir kad jų negalima atskleisti niekam. Pabrėžė, jog B. R. nesilaikė jai nustatytų sutartinių įsipareigojimų duomenis laikyti slaptai, todėl turi prisiimti ir jai kylančias civilines pasekmes.

Vertino, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad Specialioji kolegija 2017 m. kovo 8 d. nutartimi konstatavo, jog reikalavimai valstybei teismingi administraciniam teismui, o reikalavimai fiziniams asmenims - bendrosios kompetencijos teismui. PareiÅ¡kėjai pasirinkus savo teisių gynimo bÅ«dÄ civilinėje byloje pareikÅ¡ti reikalavimÄ visÄ turtinę ir neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ atsakovų D.

K., J. K. ir V. K., Å¡ioje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos valstybės atsakomybės dėl pareiÅ¡kėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo. PrieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėja gautų daugiau, nei ji realiai patyrė turtinės žalos, o tai prieÅ¡tarautų žalos atlyginimÄ reglamentuojančių teisės normų nuostatoms. (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Vertino, kad net ir nustačius Kalėjimų departamento ar Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtÄ neveikimÄ , nėra teisinio pagrindo turtinės žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės, nes turtinė žala pareiÅ¡kėjai buvo padaryta asmenų nusikalstamais veiksmais, o administracinėje byloje turėtų bÅ«ti svarstomas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kalėjimų departamentas, nurodęs, kad Alytaus PN 2015 m. vykdė priemones, skirtas užkardyti draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimÄ Ä¯ Å¡iÄ pataisos įstaigÄ teigė, jog Å¡i pataisos įstaiga ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir kad bÅ«tų tinkamai, kiek tai objektyviai įmanoma, vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų.

Kalėjimų departamentas pripažino, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose paplitus mobiliesiems telefonams, atsirado telefoninių sukčiavimų problema. Kalėjimų departamentas paaiÅ¡kino, kad 2010 m. buvo priimtas sprendimas įgyvendinti radijo ryÅ¡io trukdymo įrangos diegimÄ visose laisvės atėmimo vietose įstaigų teritorijose. Kalėjimų departamentas teigė, kad pareiÅ¡kėja rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai nenurodė valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Todėl nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Kalėjimų departamentas tvirtino, kad ėmėsi bÅ«tinų veiksmų ir veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti. Kalėjimų departamentas teigė, kad Alytaus PN darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje bÅ«tų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, nes žala pareiÅ¡kėjai buvo padaryta fizinių asmenų nusikalstamais veiksmais.

Pabrėžė, kad nustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtÄ neveikimÄ , turi bÅ«ti taikoma Lietuvos valstybės dalinė atsakomybė. Nurodė, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje, įvairiose informavimo priemonėse piliečiai nuolat buvo ir yra informuojami bei perspėjami nepatekti telefoninių sukčių pinkles, netikėti gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl, neva, laimėtų prizų, pareigÅ«nu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl iÅ¡tikusios nelaimės. Pažymėjo, jog banko įstaigos tinklalapyje, kurio adresas (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kiai ir iÅ¡skirtiniame fone pateiktas informacinis praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu – (duomenys neskelbtini)) bankas niekuomet nepraÅ¡o pateikti ar keisti tik klientams žinomų slaptažodžių elektroniniais laiÅ¡kais ar telefonu.

Teigė, kad pareiÅ¡kėja, pasiraÅ¡ydama su banko įstaiga susitarimÄ dėl naudojimosi banko paslaugomis internete, patvirtino, kad užtikrins jai ar jos sÄ skaitų valdytojui patikėtų kredencialų (prisijungimo kodo, slaptažodžio, PIN, TAN kodų, slaptažodžių generatoriaus) ar mobilųjį elektroninį paraÅ¡Ä formuojančios įrangos sudaromų slaptažodžių saugumÄ . PareiÅ¡kėjai buvo skambinama apie 12 val., tai nėra vėlus paros metas, kuris galėtų paveikti priimamus sprendimus ir sumažinti asmens rÅ«pestingumÄ .

PareiÅ¡kėja, paveikta skambinusių asmenų, bankinius pavedimus nepažįstamiems asmenims vykdė net tris dienas. Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiÅ¡kėja nėra itin garbaus amžiaus asmuo, mokėjo naudotis kompiuteriu bei internetinėmis priemonėmis, jai buvo skambinta ne vėlyvu paros metu, skambinusiųjų asmenų reikalavimus vykdė net tris dienas, jai suteiktos informacijos detaliai nepatikrino, nesikreipė dėl to nei į artimus asmenis, nei į bankÄ ar policijos komisariatÄ , vertino, jog pareiÅ¡kėja nesilaikė apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio kriterijų, elgėsi itin neatsargiai, nepaisė prisiimtų bako įsipareigojimų bei vieÅ¡ojoje erdvėje skelbiamų praneÅ¡imų apie telefoninius sukčius.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Remiantis Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. balandžio 29 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžių duomenimis, nustatyta, jog 2015 m. balandžio 22 d., 14 val. 58 min., Alytaus PN, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo paskambino B. R. ir prisistatė Valstybės saugumo departamento pareigÅ«nu bei pranešė, kad per jos banko sÄ skaitÄ â€žplaunami“ pinigai ir todėl juos reikia pervesti į tariamai saugesnę banko sÄ skaitÄ .

Nenustatytas asmuo nurodė, jog atsiųs darbuotojÄ , kuriam B. R. turi perduoti pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ panaikinti senÄ banko kortelę ir iÅ¡duoti naujÄ tariamai saugiÄ banko kortelę, tokiu bÅ«du apgaule įtikindamas pareiÅ¡kėjÄ atiduoti banko kortelę, pasakyti jos PIN kodÄ bei pervesti pinigus į kitų asmenų sÄ skaitas. J. O. 2015 m. balandžio 22 d., apie 20 val. 00 min., nuvyko pas B. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paėmė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ nenustatytų bendrininkų sužinojęs jos identifikavimo duomenimis – PIN kodÄ , 2015 m. balandžio 22 d., nuo 20 val. 29 min. iki 20 val. 51 min., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 800 Eur, AB SEB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 20 Eur bei inicijavo 100 Eur iÅ¡gryninimÄ , tačiau paskutinės operacijos nebaigė, nes banko sÄ skaitoje buvo nepakankamas lėšų likutis. 2015 m. balandžio 23 d.

D. S. paskambino J. K. ir D. K., kurios nieko nežinojo apie vykdomÄ nusikaltimÄ , ir su jomis susitarė, kad pinigai iÅ¡ B. R. banko sÄ skaitos bus pervesti į D. K. banko sÄ skaitÄ . B. R., V. K. prisistačiusio asmens apgaulės įtakoje, 2015 m. balandžio 23 d. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 558 Eur į D. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, o D. K. 2015 m. balandžio 23 d. bei 2015 m. balandžio 24 d. Å¡iuos pinigus pervedė į J.

K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke. 2015 m. balandžio 24 d. D. S. nurodymu J. K. 558 Eur iÅ¡grynino iÅ¡ savo sÄ skaitos AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 350 Eur įnešė į R. S. virtualiÄ sÄ skaitÄ . Po to B. R. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 4025 JAV dolerius (3736,54 Eur) į V. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, o V.

K. 2015 m. balandžio 24 d. pinigus iÅ¡grynino AB DNB banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to B. R. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 2 890 Eur į V. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių banke, o V. K. 2015 m. balandžio 24 d. juos iÅ¡grynino AB Å iaulių banko skyriuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais D. S., J. O. ir V. K. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ B.

R. pinigus. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018, V. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo B. R. atžvilgiu ir nubaustas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Å iame nuosprendyje konstatuota, jog B. R. pateikė civilinį ieÅ¡kinį 8 054,03 Eur sumai.

Kadangi D. S. atžvilgiu byla buvo atskirta į atskirÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl tos pačios nusikalstamos veikos, todėl teismas B. R. naudai iÅ¡ V. K. priteisė pusę praÅ¡omos sumos - 4027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti bei nurodė, jog likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis bus iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus kaltinamojo D. S. atžvilgiu iÅ¡skirtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, B. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ V.

K. priteisė 4 027,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019, D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo B. R. atžvilgiu ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Nuosprendyje nurodyta, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B.

R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 8 054,03 Eur sumai, nukentėjusios patirta turtinė žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl pagrįsta. Be to, teismas įvertino tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018 B. R. naudai iÅ¡ V. K. priteista pusė civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos sumos - 4027,03 Eur, todėl likusiÄ sumÄ nusprendė priteisti iÅ¡ D. S.. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta B.

R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš D. S. 4 027 Eur turtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo 209 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-579/2019 pakeistas D. S. paskirtų bausmių subendrinimas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1061-725/2019, J. O. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nukentėjusiosios B. R. civilinis ieškinys buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog J. O. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai B. R. buvo padaryta 820 Eur turtinė žala, kuri nukentėjusiajai buvo visiškai atlyginta, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019, B. R. naudai iš V. K. ir D. S. priteista iš kiekvieno po 4 027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, aukščiau išvardinti nuosprendžiai yra įsiteisėję. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje B. R. aplinkybių, nustatytų teismo nuosprendžiuose, priimtuose baudžiamosiose bylose, kuriose ji dalyvavo kaip nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė, neginčijo. Nagrinėjamoje byloje atlygintina žala kildinama iÅ¡ Alytaus PN ir Kalėjimų departamento pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų neužkardžius nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų – mobiliojo ryÅ¡io telefonų, jų priedų – patekimo į pataisos įstaigos teritorijÄ , dėl kurių panaudojimo ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnis nustato, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju tam, jog bÅ«tų konstatuotas Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų veiksmų neteisėtumas, bÅ«tina nustatyti, jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas ir Å¡ių institucijų pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 90 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, iÅ¡skyrus spaudÄ , drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, iÅ¡skyrus spaudÄ , drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai, sunaikinami Å¡ių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Pagal Taisyklių XIX skyriuje įtvirtintas teisės normas, pataisos įstaigos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu ir reglamentuojama skambinimo telefonu tvarka. Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas atsiliepimuose nurodė, jog ėmėsi galimų ir tinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad mobilieji telefonai ir jų priedai, kuriuos turėti nuteistiesiems yra draudžiama, nepatektų asmenims, Alytaus PN atliekantiems laisvės atėmimo bausmę.

Atsakovės atstovai paaiÅ¡kino ir pateikė dokumentus, kad 2015 metais Alytaus PN buvo organizuojami netikėti įeinančių (iÅ¡einančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai; asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paÅ¡tas tikrinami bagažo patikros prietaisu; vykdomas patruliavimas Alytaus PN ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė; organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kurių metu naudojamas tarnybinis Å¡uo; pasimatymų biuro laukiamajame iÅ¡kabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimÄ bei atsakomybę nuteistiesiems; vykdoma iÅ¡einančių iÅ¡ pasimatymų visa asmens bei kÅ«no ertmių apžiÅ«ra, pasitelkiant medikus; analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės; vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose;

įrengtos gaudyklės tose vietos, kur yra didesnė permetimų tikimybė; įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 2, 3 ir 5-10 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti 4-6 ir 8-10 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos vaizdo stebėjimo kameros KPP-6 ir KPP-4; efektyvesniam patruliavimui įrengti praėjimai tarp 1, 2 ir 3 lokalinių sektorių; suremontuotos 4 valdymo kameros; įrengta kamerinė sistema 4-7 lokaliniuose sektoriuose;

įrengta pusiau kamerinė sistema 1-3, 8-10 lokaliniuose sektoriuose; koridoriai nakčiai rakinami, gyvenamojoje ir uždaroje zonoje patruliuojant nuolat naudojami vaizdo ir garso įrašymo registratoriai; įrengti vaizdo monitoriai išorei stebėti apsaugos budinčios pamainos patalpose. Be to, 2015 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 79 permetimo atvejai, paimta 422 mobilūs telefonai ir 305 SIM kortelės, atlikti 39 tarnybiniai tyrimai.

Atsakovės atstovai pateikė duomenis, kad, prasidėjus telefoniniams sukčiavimams, 2011 ir 2012 m. buvo paskelbti du viešųjų pirkimų konkursai, kurių vienas neįvyko dėl per didelės tiekėjų pasiūlytos kainos. Įvykus antrajam konkursui, sutartis buvo pasirašyta ir darbai buvo pradėti, bet šalių susitarimu nutraukti dėl tiekėjų neprofesionalumo ar galimai ribotų pačios įrangos galimybių, siekiant pilnai padengti numatytas blokuoti radijo ryšį įstaigų teritorijas, kadangi dėl fizikinių dėsnių, pastatų konstrukcijų ši įranga nebuvo pajėgi tinkamai blokuoti įstaigų teritorijas, buvo per daug neblokuojamų zonų.

Atsižvelgus į turimÄ biudžetÄ , buvo planuota įsigyti pasyviÄ jÄ budėjimo režimu dirbančiÄ antrosios kartos radijo ryÅ¡io blokavimo įrangÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad ir jos galimybės didelėje teritorijoje ribotos. Kalėjimų departamentas nusprendė mažinti diegimo apimtis ir suplanavo diegti trečios kartos radijo ryÅ¡io blokavimo įrangÄ . Vykdant šį sprendimÄ , 2012 m. Alytaus PN buvo įdiegti keli radijo ryÅ¡io trukdymo įrangos moduliai. Be to, Kalėjimų departamentas, įvertinęs naujos kartos radijo ryÅ¡io blokavimo įrangos galimybes, per 2013 ir 2014 m. paskelbė du viešųjų pirkimų konkursus naujos kartos radijo ryÅ¡io blokavimo įrangai įsigyti ir diegti Alytaus PN dalinėje teritorijoje.

Marijampolės pataisos namuose 2015 m. buvo įdiegta trečios kartos „iÅ¡manioji“ sistema, imamasi priemonių projektÄ Ä¯gyvendinti ir Alytaus PN, nors uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ATEA“ vėlavo įgyvendinti darbus. Diegiant įrangÄ , UAB „ATEA“ bei įrangos gamintojo atstovai pripažino, kad dėl Alytaus PN vietos specifikos (labai arti gyvenamieji pastatai ir visuomeninės paskirties patalpos), įrangÄ sudėtinga tinkamai suderinti. Kalėjimų departamentas skyrė Alytaus PN lėšų ilgalaikiam turtui – mobiliųjų telefonų ryÅ¡io blokavimo sistemoms - įsigyti, t. y. 2010 m. buvo skirta 10 506,15 Eur ir buvo įrengta mobiliojo ryÅ¡io blokavimo stotis 1, 8, 9 lokaliniame sektoriuose; 2012-2013 m. buvo skirta 11 294,98 Eur ir įrengta mobiliojo ryÅ¡io blokavimo ryÅ¡io stotis 8 ir 9 lokaliniuose sektoriuose; 2015 m. buvo skirta 17 905,24 Eur mobiliojo ryÅ¡io blokavimo stoties papildomi įrenginiai.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas ėmėsi draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus PN užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių, Tačiau teismas vertina, kad Å¡ie veiksmai nebuvo pakankami ir efektyviai neužtikrino, jog mobilieji telefonai ir jų priedai nepatektų į Alytaus PN teritorijÄ , kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, negalėtų naudotis patekusiais mobiliaisiais telefonais ir daryti nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamoje byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad mobiliuoju telefonu B. R. skambino laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliekantis asmuo, kuriam teisės aktai draudžia turėti mobiliuosius telefonus, sprendžiama, jog Alytaus PN ir Kalėjimų departamento taikomos priemonės ir veiksmai, skirti užkirsti mobiliųjų telefonų, SIM kortelių patekimÄ pas nuteistuosius, nebuvo pakankami, kad bÅ«tų užkardytas jų patekimas į pataisos įstaigÄ . Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojamas Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas, kaip bÅ«tina sÄ lyga valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veikos (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam irgi atsiranda teisinių padarinių. Teismas vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovės atstovų neteisėtas neveikimas neužtikrinant, kad nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų padarinių pareiÅ¡kėjai atsiradimo sÄ lyga. Sprendžiant, ar atsakovės atstovų neteisėtas neveikimas nebuvo pernelyg nutolęs nuo kilusių žalingų padarinių, atsižvelgiama į tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į pataisos namų teritorijÄ ne dėl vienkartinio, atsitiktinio ar trumpalaikio pareigos prižiÅ«rėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritorijÄ , neatlikimo, o dėl to, kad valstybė, žinodama apie kilusias dėl mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos įstaigas ir jų neteisėto naudojimo problemas, per savo įgaliotas institucijas negali efektyviai užtikrinti, jog mobiliojo ryÅ¡io telefonai nepatektų į pataisos namų teritorijÄ .

Vertinant Kalėjimų departamento atsiliepimo teiginį, jog mobiliojo ryÅ¡io blokavimo įrangÄ Alytaus PN yra sudėtinga tinkamai suderinti dėl arti Å¡ios pataisos įstaigos esančių gyvenamųjų namų ir visuomeninių patalpų, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ios priežastys, nors ir turinčios objektyvų pobÅ«dį, visgi neatleidžia Kalėjimų departamento nuo pareigos organizuoti techniniu požiÅ«riu kitokių mobiliojo ryÅ¡io blokavimo priemonių įrengimÄ . Teismo vertinimu, Kalėjimų departamentui priskirtos funkcijos yra prižiÅ«rėti ir kontroliuoti bausmių (iÅ¡skyrus baudas) vykdymÄ Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose; laisvės atėmimo vietų įstaigose kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoti ir vykdyti teisės pažeidimų prevencijÄ , prireikus imtis priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti; organizuoti veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus.

Šios funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose. Įstatymo leidėjas BK 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatė, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismo vertinimu, tokia įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis lemia sustiprintÄ pozityviÄ valstybės institucijų pareigÄ užtikrinti visuomenės apsaugÄ nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukÅ¡tesnius reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN ir Kalėjimų departamento, netinkamai vykdė savo bendrÄ sias ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerÅ«pestingai, t. y.

CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme veikė neteisėtai. Teismas sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų galimų, tinkamų ir efektyvių priemonių užkirsti keliÄ pavojui, kad visuomenės narių, kaip potencialių nukentėjusiųjų, teisės bÅ«tų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas bÅ«tų tinkamai įvykdę pareigÄ užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN atliekantys įkalinimo bausmę nuteistieji nebÅ«tų turėję mobiliojo telefono, nebÅ«tų skambinę pareiÅ¡kėjai ir iÅ¡vilioję iÅ¡ jos pinigus.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuojamas priežastinis ryšys tarp Alytaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sprendžia, kad priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, nurodė, kad nors buvo nustatytas Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas, atsakovei Lietuvos valstybei kyla dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalys), kadangi akivaizdu, jog pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei kaltininko nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika (žr., pvz., 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019). B. R. prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 8 037,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, jog nuteistojo J. O. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai padaryta 820 Eur turtinė žala visiÅ¡kai atlyginta, tai konstatuota įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1061-725/2019.

Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2705-917/2018 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-917/2019 B. R. naudai iÅ¡ V. K. ir D. S. priteista iÅ¡ kiekvieno po 4 027,03 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad B. R. patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimas yra nustatyta tvarka iÅ¡spręstas bendrosios kompetencijos teismuose, todėl pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad Lietuvos valstybės pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjai padarytÄ turtinę žalÄ nekyla dėl to, jog skolininkai neturi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus. PareiÅ¡kėja prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti finansinėmis lėšomis. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PareiÅ¡kėja, apibÅ«dindama jai padarytÄ neturtinę žalÄ , skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ji gyvena viena, neturi artimųjų, kurie ligos ar nelaimės atveju galėtų ja pasirÅ«pinti, pasisavintos piniginės lėšos buvo jos santaupos, kauptos ligos ar kitam nenumatytam atvejui, jų praradimas sukėlė didžiulį stresÄ , iÅ¡gyvenimus, po įvykio iÅ¡sivystė baimės atsiliepti telefonu jausmas, netikrumas dėl ateities, pareiÅ¡kėja lankosi pas psichiatrÄ , geria skirtus raminančius vaistus.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos suprastėjusiÄ psichinės sveikatos bÅ«klę patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad B. R. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kurių ji nebÅ«tų patyrusi, jei jos atžvilgiu nebÅ«tų padarytos nusikalstamos veikos, kurias kaltininkai įvykdė, skambindami mobiliuoju telefonu iÅ¡ Alytaus PN. Teismas sprendžia, kad nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į CK 6.253 straipsnio nuostatas.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimÄ nulėmė ir pačios nukentėjusiosios neatsargus ir neapdairus elgesys. PasiraÅ¡iusi su banku elektroninių paslaugų sutartį, pareiÅ¡kėjai tapo žinoma apie gautų įrankių ir duomenų panaudojimo ribas, t. y. kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir jų negalima niekam atskleisti. Tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ių įsipareigojimų nesilaikė. Be to, policijos įstaigos, bankų institucijos per įvairias visuomenės informavimo priemones nuolat įspėdavo ir įspėja Å¡alies gyventojus apie telefoninius sukčius, ragina elgtis atsargiai disponuojant banko įstaigose esančiomis ar grynais saugomomis piniginėmis lėšomis.

Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad B. R. nebuvo pakankamai atidi ir į Å¡iuos perspėjimus neatsižvelgė, jai nepažįstamiems asmenims atidavė savo banko kortelę, atskleidė jos PIN kodÄ , mokėjimus iÅ¡ banko sÄ skaitos vykdė kelias dienas iÅ¡ eilės, nors, bÅ«dama atsargi ir apdairi, esamoje situacijoje galėjo kreiptis į banko įstaigÄ dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimÄ jos banko sÄ skaitoje patikrinimo ar į policijos įstaigÄ dėl informacijos apie vykdomÄ tyrimÄ dėl neteisėtų operacijų su jos banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, bei vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturtinės žalos atlyginimas mažinamas. Nustačius, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas, nors ir ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimui į pataisos namus bei naudojimuisi jais užkardyti, tačiau Å¡ios priemonės buvo nepakankamai efektyvios, įvertinus, jog neturtinės žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiÅ¡kėjos neatsargÅ«s veiksmai, atsižvelgus į dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes asmens psichinei sveikatai, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjai B.

R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės priteisiama 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į Alytaus PN ir Kalėjimų departamento atliekamas funkcijas, susijusias su mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimo į pataisos namus bei naudojimosi jais užkardymu, Å¡ių funkcijų pobÅ«dį, jų atlikimo vietÄ ir paskirtį, sprendžiama, kad iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiama 70 proc., o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, - 30 proc. atlyginamos neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėja prašė atlyginti 1004 Eur turėtų iÅ¡laidų už jos atstovės advokatės Ingos MaskoliÅ«naitės suteiktas paslaugas, kurias sudaro 384 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ , 620 Eur už 2 val. trukmės pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ teismuose. PareiÅ¡kėja turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė advokatės Ingos MaskoliÅ«naitės iÅ¡duotus pinigų priėmimo kvitus. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl taikomo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, atsižvelgiama į suteiktos teisinės paslaugos laikÄ (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS-781-492/2017 ir Nr. eAS-764-438/2017). Pagal Rekomendacijas, už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ taikomas koeficientas 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).

Sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjos turėtos 384 Eur dydžio iÅ¡laidos už teismui paduoto skundo suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Inga MaskoliÅ«naitė dalyvavo teismo posėdžiuose, iÅ¡ kurių 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 22 d. posėdžiai truko po 40 min., kiti posėdžiai truko mažiau nei 30 min. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas Rekomendacijų nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos turėtų iÅ¡laidų už atstovavimÄ 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžiuose ir 2 val. trukmės pasiruoÅ¡imÄ jiems dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad B. R. atlyginamų advokato darbo apmokėjimo išlaidų suma yra 704 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjos turtinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, B. R. atlyginama 400 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiškėjos B.

R. skundÄ dėl žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti B. R. neturtinei žalai atlyginti: iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, - 910 Eur (devynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, - 390 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų). KitÄ skundo dėl žalos atlyginimo dalį atmesti. PareiÅ¡kėjos B. R. praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti B. R. turėtoms atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti: iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, - 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, - 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų). KitÄ praÅ¡ymo dalį dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė