N-575-4-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-4/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05731-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 50.1.1; 53

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 29 d. G. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 29 d., apie 08.58 val., policijos patruliui pristatant jį iš buitinio konflikto vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), policijos automobilyje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, į reikalavimus liautis nekreipė jokio dėmesio, o atvykus prie 1-ojo policijos komisariato atsisakė lipti iš automobilio, dėl ko jėga buvo įvestas į policijos komisariatą, budėtojų dalyje, uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, tyčia spardė kojomis grotuotas duris bei įžeidinėjo policijos pareigūnus. Tokiais veiksmais G. J. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimu G. J. už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 400 Lt baudą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nustatė vieną G. J. atsakomybę lengvinančią (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią (pažeidimą padarė būdamas neblaivus) aplinkybes.

Apeliaciniu skundu G. J. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir skirti įspėjimą arba kiek įmanoma sumažinti baudą, išdėstant jos mokėjimą 6 mėnesiams. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pareigūnų atsiprašė. Taip pat pažymi, jog šiuo metu jo šeimos materialinė padėtis yra itin sunki. Nurodo, kad jis pats ieško darbo, o žmona dirba tik antrą savaitę, be to, jie kartu augina jos nepilnametį sūnų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo mažamečiui sūnui iš pirmos santuokos moka alimentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Ginčo dėl minėto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl G. J. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, pareiškėjas prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. vietoj piniginės baudos skirti įspėjimą, arba kiek įmanoma sumažinti paskirtą baudą, išdėstant jos mokėjimą 6 mėnesiams.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje apeliantui galėtų būti skiriama remiantis ATPK 301 straipsniu, kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Tai, kad G. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo mažamečiui sūnui iš pirmos santuokos moka alimentus ir ieško darbo, o jo žmona dirba tik antrą savaitę, be to, jie kartu augina žmonos nepilnametį sūnų) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Juolab kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi jam siūlė tai padaryti (b. l. 23-24). Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, skirdamas G. J. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis ATPK 302 straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena G. J. atsakomybę lengvinanti ir vieną jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkį. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. J. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl asmeniui paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Pažymėtina, jog ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nepateikė jokių jo sunkią materialinę ir šeiminę padėtį bei kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jam siūlė tai padaryti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės sumokėti jam paskirtą baudą, neišdėsčius jos mokėjimo 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius