e8991bed-05b7-4b27-96af-e9d678b4d894 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1754-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00087-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.2; 121.18; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Burdulienės, Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. J. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-227-925/2013 pagal ieÅ¡kovės D.

J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Atsakovas, bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, pagal 1992 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įregistravo šį turtÄ savo vardu vieÅ¡ame registre (b. l. 11-12, 17-18). KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 1993 m. vasario 10 d. sprendimu Å¡alių santuokÄ nutraukė (b. l. 8-9).

Santuokos nutraukimas įregistruotas 1993 m. balandžio 29 d. (b. l. 10). Nei nutraukiant santuokÄ 1993 m. teisme, nei vėliau teismine tvarka (iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo) Å¡alys nesidalijo santuokoje įgyto turto. Atsakovas po santuokos nutraukimo liko gyventi ginčo gyvenamajame name, rÅ«pinosi Å¡iuo gyvenamuoju namu bei jam priklausančiais statiniais, ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo Å¡io turto iÅ¡laikymui reikalingus mokesčius. IeÅ¡kovė po santuokos nutraukimo iÅ¡sikėlė iÅ¡ ginčo gyvenamojo namo ir prie ginčo nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo ar jo priežiÅ«ros niekaip neprisidėjo.

IeÅ¡kovė iÅ¡situokdama sau pasiėmė jos pasiraÅ¡ytame raÅ¡te nurodytÄ santuokoje įgytÄ turtÄ - sekcijÄ , sofÄ lovÄ , stalÄ su kėdėmis, vienÄ lovÄ , televizorių, Å¡aldytuvÄ , juodmargę karvę ir vienÄ parÅ¡Ä , Å¡viestuvÄ , tris kilimus, veidrodį (b. l. 39). 2013 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į tesimÄ praÅ¡ydama teismo padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su statiniais (2 Å«kiniai pastatai, tvartas, kiemo statiniai), esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį, atsakovui priteisiant visÄ turtÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ atsakovo 10000 Lt kompensacijÄ už jos turto dalį.

Nors ieÅ¡kovė jos pasiraÅ¡ytame raÅ¡te nurodė atsisakanti gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais ir kito iÅ¡vardinto kilnojamojo turto, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡iuo raÅ¡tu ji tik patvirtino, kad leidžia ir palieka atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau savo nuosavybės teisės dalies į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ji neatsisakė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Teismas taikė ieÅ¡kinio senatį vadovaudamasis ieÅ¡kovės D. J. po teismo sprendimo nutraukti Å¡alių santuokÄ pasiraÅ¡ytu raÅ¡tu (b. l. 39), kuriame ji nurodė, kad turtÄ pasidalina draugiÅ¡kai ir iÅ¡vardino, kokius daiktus iÅ¡situokdama ji pasiima sau ir kokių daiktų atsisako. Teismas šį raÅ¡tÄ vertino kaip įrodymÄ , patvirtinantį Å¡alių valiÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ir reikÅ¡mingÄ senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo eigos pradžiai nustatyti.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad ji apie tai, jog jos teisė į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę yra pažeista, sužinojo tik 2012 m. gruodžio mėn., kai sužinojo apie jos iÅ¡deklaravimÄ iÅ¡ ginčo turto, todėl nuo tada turi bÅ«ti skaičiuojama senaties termino eiga, teismas nustatęs, kad sprendimas panaikinti deklaruotos gyvenamosios vietos adresÄ D. J. priimtas dviem kaimynams paliudijus, kad D. J. Å¡iame name negyvena daugiau kaip 16 metų (b. l. 14), sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės teisės naudotis, valdyti ar disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu pažeidimo pradžios momentu.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė, nors ir žinodama, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovo vardu, žinodama, kad ji po santuokos nutraukimo yra pasiraÅ¡iusi raÅ¡tÄ dėl ginčo nekilnojamojo turto atsisakymo, per laikotarpį nuo jos iÅ¡tuokos su atsakovu iÅ¡registravimo 1993 m. balandžio 29 d. iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui 2013 m. sausio 29 d. bÅ«tų reiÅ¡kusi atsakovui kokias nors pretenzijas dėl naudojimosi, valdymo ar disponavimo ginčo turtu. Kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, ji nuo to laiko, kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ santuokos metu įgytos gyvenamosios patalpos, prie Å¡io turto priežiÅ«ros niekuo neprisidėjo, taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė po iÅ¡tuokos su atsakovu bÅ«tų sprendusi kokius nors kitus su Å¡io turto iÅ¡laikymu, valdymu ar naudojimu susijusius klausimus.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes apie abiejų Å¡alių veiksmus po jų iÅ¡tuokos įregistravimo 1993 m. balandžio 29 d. iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu 2013 m. sausio 29 d., teismas laikė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eigos pradžia sutampa su santuokos pasibaigimo laiku (iÅ¡tuokos įregistravimu - SÅ K), todėl ieÅ¡kovė turėjo pateikti teismui ieÅ¡kinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo iki 1996 m. balandžio 29 d., tačiau kreipėsi į teismÄ tik 2013 m. sausio 29 d.

Teismas jokių svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatė, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė praleido trejų metų terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokinio turto padalijimo be svarbių priežasčių (SÅ K 23 str. 4 d.), o tai sudaro pagrindÄ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti (1964 m. CK 90 str., 2000 m. CK 1.131 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, todėl netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovės vertinimu teismas, nustatęs, kad ginčo turtas po santuokos nutraukimo priklauso Å¡alims bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad ieÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ suvokė 2012 m. lapkričio 16 d., todėl kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, o suraÅ¡ytas raÅ¡tas negali bÅ«ti esminis pagrindas ir negali nuginčyti to, kad po santuokos nutraukimo likęs nepadalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas turi bÅ«ti anksčiau ar vėliau padalintas.

Svarbi aplinkybė yra tai, tačiau teismas jos neįvertino, kad atsakovas Å¡ioje byloje siekė ginÄÄ spręsti taikiai, siÅ«lė sumokėti ieÅ¡kovei 4000 Lt už jos turto dalį, kas taip pat vertintina, kaip jo suvokimas, kad turtas tarp Å¡alių padalintas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių teismo pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nuo santuokos iÅ¡registravimo momento prieÅ¡tarauja vieÅ¡am interesui, teisėtai civilinei apyvartai, ieÅ¡kovės teisėtiems lÅ«kesčiams gauti dalį buvusio bendro sutuoktinių turto bei Å¡eimos teisės principams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias normas. Pirmos instancijos teisme nustatyta, kad apeliantė po santuokos nutraukimo 1993 m. vasario 10 d. į ginčo namus negrįžo. Praėjus keliems mėnesiams su atsakovu pasidalijo bendrÄ sutuoktinių turtÄ , surašė tai patvirtinantį dokumentÄ . 1993 m. balandžio 29 d.

įregistravo iÅ¡tuokÄ . Ginčo turtu nuo santuokos nutraukimo nesinaudojo, apie jo bÅ«klę, pasikeitimus nesidomėjo, jokių mokėjimų neatliko. Apeliantė siekia peržiÅ«rėti 1993 m. Å¡alių susitarimÄ dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kas prieÅ¡tarauja CK 1.2 str. įtvirtintam teisinio apibrėžtumo principui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties pradžios momento, t. y. netinkamai taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis).

Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog byloje pateiktų įrodymų visuma, jÄ Ä¯vertinus tikimybių pusiausvyros principu, bÅ«tent ir leidžia padaryti tas iÅ¡vadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas savo sprendimÄ aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kitus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus.              IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Å io instituto tikslas yra sudaryti realiÄ galimybę asmenims apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , užkirsti keliÄ neapibrėžtÄ laikÄ bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę. Taigi Å¡is institutas nustatytas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo interesais.Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusio Santuokos ir Å eimos kodekso 10 straipsnyje ir Civilinio kodekso 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad sužinojimu apie teisės pažeidimÄ laikoma diena, kai asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo apie pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , teismų praktikoje įprastai svarstoma, kaip vidutinis, apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė pažeista.

Svarstant šį klausimÄ reikÅ¡mės turi ieÅ¡kovo amžius, iÅ¡silavinimas, faktinės bylos aplinkybės ir susiklosčiusi teisinė situacija. Tik įvertinęs faktorių visumÄ , teismas gali nustatyti, kada asmuo, praÅ¡antis apginti pažeistas teises, sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti.             Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka nutraukta KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 10 d. sprendimu.

Nagrinėjant iÅ¡tuokos bylÄ Å¡alys nurodė, kad kartu negyvena nuo 1993 m. sausio mėnesio, nes sutuoktinė (Å¡ios bylos ieÅ¡kovė) iÅ¡sikėlė gyventi pas kitÄ vyrÄ (b .l. 8-9). Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Å¡alys patvirtino, kad atsakovas po santuokos nutraukimo liko gyventi ginčo name, o ieÅ¡kovė, iÅ¡ jo iÅ¡sikėlusi prieÅ¡ iÅ¡tuokÄ , daugiau jame nebegyveno, prie ginčo turto iÅ¡laikymo ar jo priežiÅ«ros neprisidėjo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs ieÅ¡kovės raÅ¡to turinį (b. l. 39), kuriame ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys turtÄ pasidalijo draugiÅ¡kai, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė apie pažeistas teises sužinojo nuo iÅ¡tuokos įregistravimo dienos ir ieÅ¡kinio dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo senaties termino pradžiÄ skaičiavo nuo kitos dienos po iÅ¡tuokos 1993 m. balandžio 30 d.

įregistravimo (b. l. 10).Å alių santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, taip pat, nekilnojamÄ jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ taikomas, jeigu jis pasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino senatį reguliuojančias normas ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes ji su atsakovu nebuvo sutarusi pasidalinti santuokoje įgyto turto, Å¡eimos gyvenamojoje vietoje buvo likę jos visi daiktai ir turtas, Å¡alių susitarimas, kuriame buvo iÅ¡vardinti daiktai, kuriuos pasiima ir naudoja ieÅ¡kovė, nebuvo realizuotas, todėl iki gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo nebuvo tikslo reikÅ¡ti reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta, nes jų, išskyrus pačios apeliantės teiginius, nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija aplinkybių, jog su atsakovu negyvena nuo 1993 m. sausio mėnesio ir, kad prie ginčo nekilnojamojo turto išlaikymo neprisideda. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo pat santuokos nutraukimo dienos jos teisės nebuvo pažeidžiamos, kadangi tik pakeitus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, atsakovas įgijo teisę be suvaržymų disponuoti turtu.

Kolegija sprendžia, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesukuria nuosavybės teisių į ginčo turtÄ , todėl nustačius, kad apeliantė dar prieÅ¡ iÅ¡tuokÄ iÅ¡sikėlė iÅ¡ ginčo turto ir juo po iÅ¡tuokos nesinaudojo, palikdama šį turtÄ naudotis atsakovui, pagal savo amžių turėjo suvokti, kad tokiais veiksmais, kada turtu naudojasi tik buvęs sutuoktinis, varžomos ir pažeidžiamos jos turtines teises, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė apie pažeistas teises žinojo santuokos nutraukimo momentu ir turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinio senatį skaičiuoti nuo kitos dienos po iÅ¡tuokos įregistravimo (galiojusio SÅ K 10 straipsnis).

Apeliantės argumentai, kad ilgÄ laikÄ jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo name, kuriame gyvena atsakovas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nesuteikia pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.Apeliantės argumentas, kad teismas nesiaiÅ¡kino senaties terminui taikyti bÅ«tinų aplinkybių ir nesvarstė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo galimybių taip pat nepagrįstas, nes jos nurodyti argumentai dėl atsakovo siekio iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, taip pat faktinės aplinkybės apie jos - apeliantės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimÄ nepakankami pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę atnaujinti keleriais metais praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas nustatė, kad 2013 metais pareikÅ¡to ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 1996 m. balandžio 29 d., o atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl teismas, nesant pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pagrįstai, vien dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, ieÅ¡kinį atmetė. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiÅ¡kai atitinka aptarto instituto tikslus, tarp jų, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ . IeÅ¡kovė per trejus metus nuo suvokimo apie pažeidžiamas turtines teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo teise nepasinaudojo, kita vertus, atsakovas, kurio vardu ir nuosavybės teise turtas registruotas nuo 1992 metų, pasibaigus ieÅ¡kinio dėl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieÅ¡kovė neturi jokių turtinių pretenzijų ir naudotis bei rÅ«pintis juo, kaip jam vienam priklausančiu turtu.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Dalia Burdulienė                                                                                                         Egidijus TamaÅ¡auskas Arvydas Žibas