e8990807-8c68-4c00-881c-e6d38ebd8c24 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 4-19-3-00201-2017-0Teisminio proceso Nr. AN2-64-327/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as apeliacine ra­Å¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo E. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : E. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nu­sižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 6 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuo­bauda 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems me­tams už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 26 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo iÅ¡registruotÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ motociklÄ , be valstybinės techninės apžiÅ«ros, be valstybinio numerio ženklo, neturėdamas tam teisės, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡a­ja­me eisme dalyvaujančias transporto priemones, ir nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no tei­sė­tam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reika­la­vi­mui sustabdyti transporto priemone, vingiavo po visÄ keliÄ , t. y. iÅ¡ savo eismo juostos sukdavo į kairę, į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , o po to grįždavo atgal, taip neleisdamas specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso sig­na­lais jo aplenkti, taip kliudydamas Å¡ios transporto priemonės eismui, nedavė kelio iÅ¡ galo artė­jan­Äiai specialiajai policijos transporto priemonei, nesustojo prie deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Taip važiavo (duomenys neskelbtini), bei pasi­trau­kė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai pa­da­ryta žala nevirÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, su savimi neturėjo ir tikrinančio pa­rei­gÅ«no reikalavimu nepateikė transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto prie­monių techninės apžiÅ«ros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės pri­valomojo draudimo liudijimo (poliso).Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad E. K. kal­tės įrodymui be jo paaiÅ¡kinimų, visiÅ¡kai pakanka kitų byloje surinktų duomenų, liudytojų pa­ro­dymų.

Teismas nesutiko su E. K. teiginiu, kad buvo siekiama susidoroti su juo, atleisti iÅ¡ tarnybos. Teismui pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ elektroninės spaudos puslapių ir socialinių tinklų neturi jokios įrodomosios vertės, sprendžiant klausimÄ , ar E. K. pakluso ar nepa­klu­so teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams sustoti, ar pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir pan.Apeliaciniame skunde E. K. praÅ¡o pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ ir administracinę teisenÄ dėl pažeidimų numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje nutraukti.

Skunde teigia, kad nepadarė nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje. Apelianto teigimu, 2017 m. rugpjūčio 26 d. R. S. suraÅ¡ytÄ E. K. paaiÅ¡kinimÄ teismas vertino kaip neteisėtai gautus duomenis ir jais nesirėmė spręsdamas jo kaltės dėl nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje. Teismas neat­si­Å¾velgė į tai, kad suraÅ¡ant šį paaiÅ¡kinimÄ buvo pažeistos žmogaus teisės, panaudota neleistina prievarta, valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant taisyklių, skundžiamame nutarime nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kad spręsdamas bylÄ teismas atmeta šį „įrodymÄ â€œ.

Atsižvelgiant į aki­vaizdų R. S. 2017 m. rugpjūčio 26 d. suraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo neteisėtumÄ , teis­mas turėjo jį atmesti. Å io „įrodymo“ egzistavimas parodo negatyvų jį suraÅ¡iusio pa­rei­gÅ«nų po­Å¾iÅ«rį į teisėtumo reikalavimų laikymÄ si. Tai reikÅ¡minga aplinkybė vertinant Å¡io pareigÅ«no parodymų patikimumÄ . Skunde teigiama, kad E. S., M. M. parodymai Å¡ioje byloje yra reikÅ¡­mingiausias įrodymas. E. B. ir J. D. duodami parodymus teisme negalėjo nu­ro­dyti jokių aplinkybių reikÅ¡mingų sprendžiant, kad E. K. nepakluso po­licijos pa­reigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Å ių liudytojų parodymai yra sub­jektyvaus pobÅ«džio ir nėra pakankami konstatuoti apelianto kaltę. Skunde pažymėta, kad J. D. parodymai teisme reikÅ¡mingi atskleidžiant R. S. ir M. M. parodymų nepatikimumÄ . Skunde nurodoma, kad E. S. ir M. M. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. Liudytojai aiÅ¡kiai prisiminė tik aplinkybes kuriomis galima pagrįsti E. K. kaltę, tačiau kitų aplinkybių jie prisiminti negalėjo. Vertinant Å¡ių liudytojų pa­ro­dy­mus matyti ne tik vengimas duoti parodymus teismui, bet ir melagingų parodymų da­vi­mas.

R. S. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jis įra­Å¡y­tas 2017 m. rugpjūčio 26 d., jo registracijos numeris penkiasdeÅ¡imt vienu eilės numeriu anks­tesnis nei M. M. tarnybinio praneÅ¡imo registracijos numeris. R. S. posėdžio metu nurodė, kad šį tarnybinį praneÅ¡imÄ jis surašė tÄ pačiÄ dienÄ , atidavė M. M., tarnybinis praneÅ¡imas įstaigos dokumentų valdymo sistemoje sukurtas ir už­re­gistruotas 2017 m. rugpjūčio 28 d. Be to tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija nesuderinama su jo autoriaus parodymais duotais teismo posėdžio metu.Abiejų pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys neatitinka buvusios fak­tinės situacijos, juose esantys rekvizitai, turintys atspindėti Å¡ių „dokumentų“ sukÅ«rimÄ ir re­gis­travimÄ yra nepatikimi, jų parodymai teismui yra prieÅ¡taringi, bent vienas pareigÅ«nas (M.

M.) teismo posėdžio metu duodamas parodymus apie tarnybinio praneÅ¡imo sukÅ«rimÄ datÄ , laikÄ ir aplinkybes neabejotinai melavo. Tai reiÅ¡kia, kad juose užfiksuoti tiek R. S., tiek M. M. parodymai bei Å¡ių pareigÅ«nų parodymai teismo po­sėdžio metu yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Abu pareigÅ«nai sÄ moningai nenurodė reikÅ¡­mingos informacijos, duodami parodymus teisme nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s ir nuoseklÅ«s.Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti eilės reikÅ¡mingų ap­linkybių. 2017 m. rugsėjo 4 d. suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , byloje buvo tik R.

S. ir M. M. tarnybiniai praneÅ¡imai. 2017 m. rugsėjo 11 d. per­duodant bylÄ teismui joje jau buvo 27 lapai. Susipažinus su byla paaiÅ¡kėjo, kad deÅ¡imt jos lapų yra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. NeaiÅ¡ku kas, kokiu tikslu Å¡iuos duomenis pateikė į administracinio nusižengimo bylÄ . Administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios pareigÅ«nės G. Č. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl doku­men­tų pateikimo nurodyta, kad jis sudarytas 2017 m. rugsėjo 6 d. Tačiau, nors jis adre­suojamas kitame mieste esančio įstaigos padalinio pareigÅ«nui, jame nėra registracijos, neaiÅ¡­ku kokiu bÅ«du jis pasiekė adresatÄ .

Rezoliucijos lape nurodyta Kauno apygardos pro­ku­ra­tÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės rezoliucijos „suderinta“ data yra 2017 m. lapkričio 6 d. Tuo metu kai buvo gauta prokurorės rezoliucija, administracinio nu­si­Å¾engimo byla jau buvo teisme, kur ji buvo gauta 2017 m. rugsėjo 13 d. Teismas praÅ¡ymus apklausti G. Č. ir Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos NTS vyr. tyrėjÄ S. L. bei iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ atmetė. Aki­vaizdu, kad Marijampolės AVPK vadovo M.

B. komentaras 2017 m. rug­pjÅ«­Äio 27 d., 13:10 val. turėjo tiesioginės įtakos administracinio nusižengimo teisenai. Byloje nėra surinkta patikimų įrodymų leidžiančių teigti, kad vairuodamas motociklÄ ape­liantas suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«nų ir sÄ moningai nestoja bei vėliau pa­si­Å¡alina iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Akivaizdu, kad dėl buvusių aplinkybių (per belaides ausinukes klausyta muzika ir dėvėtas motociklininko Å¡almas) apeliantas nepas­tebėjo iÅ¡ paskos važiavusio policijos automobilio ir negirdėjo specialiųjų signalų.

Po to kai iÅ¡ priekio atvažiavęs automobilis be jokios priežasties užtvėrė keliÄ ir E. K. „nu­mušė“, jo reakcija bėgti iÅ¡ įvykio vietos apsaugant save buvo visiÅ¡kai natÅ«rali. E. B. parodymai 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu visiÅ¡kai patvirtino jo paro­dymus dėl paties eismo įvykio kilimo.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. k o n s t a t u o j a : E. K. apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl ape­lia­cinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisė­tu­mÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nu­sižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje privaloma nus­ta­ty­ti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 567 str. 2 d.).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, E. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas per daug reikÅ¡mės suteikė pareigÅ«nų parodymams ir nepakankamai vertino E. K. duotus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo per­Å¾iÅ«­rė­jęs byloje pateiktus duomenis ir įver­tinęs skundžiamÄ nutarimÄ , spren­džia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pa­tikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teis­mo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplin­ky­bėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinio skundo turinys rodo, kad ape­lian­tas tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu.Skunde teigiama, jog suraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, o valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant taisyklių. Ape­liacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti jokiais ob­jektyviais duomenimis, apeliantas nenurodo, kaip konkrečiau buvo pažeistos jo teisės, byloje taip pat nėra informacijos, jog apeliantas bÅ«tų kreipęsis dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, jog fik­suo­jant apelianto padarytus pažeidimus, pareigÅ«nai darė procesinius pažeidimus ir pažeidė E. K. teises ar proceso principus. Skunde taip pat teigiama, jog nutarimÄ priėmęs teismas turėjo aiÅ¡kiai pasisakyti dėl Å¡io įrodymo vertinimo ir jį atmesti. Atmesdamas šį skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame pirmosios ins­tancijos teismo nutarime, E. K. kaltės įrodymui be jo paaiÅ¡kinimų, visiÅ¡kai pa­kan­ka kitų byloje surinktų duomenų, liudytojų parodymų.

Taigi, minėtam paaiÅ¡kinimui pirmosios ins­tancijos teismas neteikė iÅ¡kirtinės reikÅ¡mės, vertino jį tiek, kiek jis neprieÅ¡taravo kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo minėto paaiÅ¡kinimo atmesti. Skunde teigiama, kad E. S., M. M. parodymai Å¡ioje byloje yra reikÅ¡­min­giausias įrodymas, nors apelianto teigimu, Å¡ių liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s. Tačiau ape­lia­ci­nės instancijos teismas pažymi, kad mažareikÅ¡miai neatitikimai pareigÅ«nų parodymuose, nelai­ky­tini iÅ¡ esmės skirtingomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais, kadangi tai nepaneigia apelianto kaltės ir nepatvirtina aplinkybės, kad E. K. nesuprato, kad jį stabdo policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino.

Teismas pažymi, kad liudytojų pozicija dėl aplinkybės, jog E. K. padarė Å¡iuos pažeidimus, nekito viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vado­va­vo­si pareigÅ«nų E. S. ir M. M., kurie tiesiogiai matė daromus pažeidimus, parodymais. Minėtų pareigÅ«nų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose praneÅ¡imuose už­fiksuotas aplinkybes, yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. PareigÅ«nai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigÅ«nai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, byloje nenustatyta, tokių ap­lin­kybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

Policijos pareigÅ«nai atlieka savo tarnybinę pareigÄ ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl netikėti jų pa­aiÅ¡kinimais teismas neturi jokio pagrindo.Skunde taip pat teigiama, jog E. B. ir J. D. duodami parodymus teisme negalėjo nurodyti jokių reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant, kad E. K. nepakluso po­licijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Atsakydamas į šį skundo ar­gu­men­tÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojas J.

D. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo keliu, pamatė važiuojant motociklÄ ir paskui jį policijos pareigÅ«nų au­to­mo­bi­lį. Liudytojas E. B. nurodė, kad į jo automobilį atsimušė motociklas, mo­to­cik­li­ninkas buvo su Å¡almu, atsitrenkęs į automobilį atsistojo ir nubėgo, motociklas liko ant kelio, jį vi­josi du pareigÅ«nai. Vertinant Å¡ių liudytojų parodymus visos bylos kontekste, akivaizdu, kad E. K. nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o po eismo įvykio pasiÅ¡alino.

IÅ¡ Å¡ių parodymų taip pat akivaizdu, jog E. K. nepakluso policijos pareigÅ«nams. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jokios iÅ¡skirtinės įro­domosios reikÅ¡mės minėtų liudytojų parodymams nesuteikė, juos vertino kitų byloje surinktų įro­dymų kontekste. Å ių liudytojų parodymai sutampa su pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose už­fiksuota informacija bei pareigÅ«nų parodymais. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pateikti į administracinio nusižengimo bylÄ , kokiu bÅ«du pareigÅ«nės suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas pasiekė Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos NTS vyr. tyrėjÄ S. L., kodėl skiriasi tarnybinių praneÅ¡imų registracijos numeriai.

Atmesdamas Å¡iuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo aiÅ¡kintis policijos įstaigoje galiojančių dokumentų registravimo tvarkų, nes tai neturi įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant E. K. kaltės klausimÄ . Aplinkybė, kad įvykis nebu­vo fiksuotas vaizdo įraÅ¡ymo priemonėmis taip pat niekaip negali paneigti apelianto kaltės pa­darius administracinius nusižengimus. Aplinkybė, jog dėl per belaides ausinukes klausomos muzikos ir dėvėto motociklininko Å¡almo, apeliantas nepastebėjo iÅ¡ paskos važiavusio policijos automobilio ir negirdėjo specialiųjų signalų, atmetama kaip gynybinė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad policijos ekipažas ne kartÄ bandė aplenkti E. K. vairuojamÄ motociklÄ , E. K. turėjo ir galėjo matyti tarnybinį automobilį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, vairuodamas transporto priemonę, tame tarpe ir motociklÄ , asmuo tiesiog privalo bÅ«ti pakankamai atidus, matyti ir girdėti, kas vyksta kelyje. Pažymėtina ir tai, kad aptariamas eismo įvykis vyko gan ilgÄ laiko tarpÄ ir ilgÄ kelio atstumÄ â€“ nepaklusdamas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam reikalavimui E. K. važiavo nuo kelio (duomenys neskelbtini).

Taigi, E. K. važiavo pakankamai didelį atstumÄ , visÄ tÄ laikÄ ji sekė poli­ci­jos pareigÅ«nų automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais ir garsiniu signalu, todėl teismas atmeta ape­lianto versijÄ , jog visÄ tÄ laikÄ jis nepastebėjo policijos pareigÅ«nų dėl to, kad buvo su Å¡almu ir klau­sėsi muzikos. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apelia­ci­nės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. K. administracinėn atsakomybėn pa­trauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as