2019-10-23 Nr. AB-20243-3-61-3-01881-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5065-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01881-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Vilniaus pataisos namams (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 „Dėl dantų implantų“ (toliau – ir ginčijamas raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimo departamentas) 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 25-2321 „Dėl jūsų prašymo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) perduoti pareiškėjui rašymo priemones; 4) įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti odontologo, implantologo ir kitų reikalingų specialistų paslaugas dantų implantacijai; 5) priteisti 10 140 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Prašė Lukiškių TI-K administracijos nuvežti jį į ligoninę pas gydytoją odontologą arba leisti gydytojui atvažiuoti į Lukiškių TI-K ir vietoje atlikti dantų implantavimo procedūrą, tačiau jam odontologo paslaugos nebuvo suteiktos. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, jo reikalavimai nėra įgyvendinti iki šiol, nors paslaugos vis dar aktualios. Atsižvelgiant į dabartinę jo kalinimo vietą, Lukiškių TI-K poziciją (atsisakymą teikti paslaugas), išlikusį paslaugų aktualumą ir tai, kad abi įkalinimo įstaigos yra valstybinės institucijos, atstovaujančios Lietuvos valstybės interesus, tikslinga tokių paslaugų užtikrinimo pareigą perkelti Pravieniškių PN-AK, įpareigojant suteikti dantų protezavimo paslaugas, o iš Lukiškių TI-K priteisti 10 140 Eur neturtinę žalą už atsisakymą teikti tokias paslaugas.

2.2. Pareiškėjas dėl šių veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė patikslintame skunde reikštų reikalavimų įpareigoti Pravieniškių PN-AK perduoti jam rašymo priemones ir sudaryti sąlygas įvertinti jo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti odontologo, implantologo ir kitų reikalingų specialistų paslaugas dantų implantacijai, kadangi šie jo reikalavimai buvo patenkinti.

3. Atsakovas Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administracijų pareiškimu dėl dantų implantavimo procedūros atlikimo. Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų dantų implantavimui atlikti, o toks protezavimas (implantavimas) negalėjo būti atliktas nemokamai. Pagal Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-743 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-890 „Dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) 2 punktą teisę į dantų implantavimą, kompensuojant šios paslaugos teikimą bei išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų turi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (2.1 p.); asmenys, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (2.2 p.); vaikai, kaip numatyta pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį (redakcija, aktuali ginčo laikotarpiu) (2.3 p.). Kadangi pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių kategorijų, dantų protezavimas kompensuojant šios paslaugos teikimą bei išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jam negalėjo būti atliktas, dėl ko Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė galiojančių teisės aktų.

3.2. Šios aplinkybės buvo išsamiai ir tinkamai išaiškintos pareiškėjui Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 96-951 „Dėl dantų implantų“, pareiškėjui tinkamai ir motyvuotai išaiškinama, kad jo pareiškimas patenkintas nebus. Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl odontologo paslaugų suteikimo, Lukiškių TI-K vadovavosi atsakingo valdymo (gero administravimo) principu. Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, jog pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 29 d. buvo nuolat stebimas ir gydomas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (nuo 2019 m. vasario 1 d. Sveikatos priežiūros skyrius) gydytojo odontologo, 2016 m. vasario 4 d. buvo konsultuotas dėl dantų protezavimo rūšių, 2016 m. balandžio 24 d. konsultuotas dėl dantų implantavimo, 2016 m. lapkričio 7 d. planine tvarka buvo konsultuotas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos (toliau – Žalgirio klinika) burnos chirurgo, atlikta panoraminė dantų nuotrauka, rekomenduotas chirurginis gydymas, o 2016 m. lapkričio 10 d. išsiųstas Lukiškių TI-K prašymas reg. Nr. 915576 Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai dėl planinės operacijos užsakymo.

3.3. Ginčijami raštai nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, šiuose raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio.

3.4. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Pareiškėjas 2019 m. kovo 26 d. su konvojumi buvo pristatytas į jo ir jo artimųjų pasirinktą „InMedica klinikos“ Kauno padalinį, kur buvo konsultuotas dėl dantų protezavimo ir tolimesnio gydymo plano sudarymo. Kita paciento konsultacija klinikoje paskirta 2019 m. balandžio 9 d. Pravieniškių PN-AK užtikrins pareiškėjo pristatymą į konsultaciją paskirtu laiku ir ateityje pagal sudarytą gydymo planą bei užtikrins galimybę pareiškėjui gauti teismo nutartyje nurodytas odontologo, implantologo ir kitų reikalingų specialistų paslaugas dantų implantacijai, už paslaugas apmokant teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu, pareiškėjo prašymu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo Pravieniškių PN-AK perduoti pareiškėjui rašymo priemones ir sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę bei, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti odontologo, implantologo ir kitų reikalingų specialistų paslaugas dantų implantacijai. Kitą pareiškėjo patikslinto skundą dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 „Dėl dantų implantų“ ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 25-2321 „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su 2016 m. kovo 7 d. pareiškimu ir prašė leisti jam įstatyti dantų implantus uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Dantų harmonija – Dental harmony“. Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 96-951 pareiškėjui nurodė, kad jo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų dantų implantavimui atlikti; teisę į dantų protezavimą, kurio išlaidos kompensuojamos, turi asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, ir vaikai. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. skundą, 2016 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 2S-2321 nurodė, jog dėl dantų protezavimo jis pirmiausia turi kreiptis į Lukiškių TI-K gydytoją odontologą, kuris, įvertinęs būklę, galėtų parinkti gydymą ir tuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarkos.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nustačiusi, jog pareiškėjas nori implantus susidėti privačioje odontologijos klinikoje, pagrįstai jį informavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų šiai mokamai procedūrai atlikti. Lukiškių TI-K nurodė asmenų grupes, kurioms protezavimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K teisingai ir išsamiai išdėstė pareiškėjui Apraše nustatytą teisinį reglamentavimą, kokius kriterijus pareiškėjas turėtų atitikti, kad įgytų teisę nemokamai gauti dantų protezavimo paslaugas, informavo apie lėšų trūkumą pareiškėjo sąskaitoje. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų sveikatos priežiūros organizavimą, ir aplinkybes, kad pareiškėjas implantavimo paslaugas norėjo gauti privačioje bendrovėje, tačiau savo sąskaitoje pakankami lėšų dantų protezavimui neturėjo ir nepateko į nė vieną teisės aktuose įtvirtintą kategoriją nemokamai implantavimo paslaugai gauti, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, dėl ko teigti, jog Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. atsakymas yra nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad vėlesni Lukiškių TI-K veiksmai patvirtina, jog nemokama odontologo pagalba pareiškėjui buvo teikiama, o šiuo metu Pravieniškių PN-AK užtikrina galimybę pareiškėjui gauti odontologo, implantologo ir kitų reikalingų specialistų paslaugas dantų implantacijai, už paslaugas apmokant teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad protezavimo darbai atliekami, teismo posėdyje patvirtino ir pats pareiškėjas.

9. Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodytas aplinkybes ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 2S-2321 turinį, teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamentas pagrįstai minėtame rašte nurodė, jog dėl dantų protezavimo pareiškėjas pirmiausia turi kreiptis į Lukiškių TI-K gydytoją odontologą, kuris, įvertinęs pareiškėjo būklę, galėtų parinkti gydymą ir toliau būti sprendžiamas klausimas dėl paslaugų suteikimo bei apmokėjimo tvarkos. Teismas Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 2S-2321 pripažino kaip teisėtą ir pagrįstą.

10. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas siejo su Lukiškių TI-K veiksmais nesuteikiant jam imlantavimo paslaugos, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 29 d. buvo nuolat stebimas ir gydomas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (nuo 2019 m. vasario 1 d. Sveikatos priežiūros skyrius) gydytojo odontologo, 2016 m. vasario 4 d. konsultuotas dėl dantų protezavimo rūšių, 2016 m. balandžio 25 d. – dėl dantų implantavimo, 2016 m. lapkričio 7 d. planine tvarka konsultuotas Žalgirio klinikos burnos chirurgo, 2016 m. lapkričio 10 d. išsiųstas Lukiškių TI-K prašymas Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai dėl planinės operacijos užsakymo. Lukiškių TI-K atsakė į visus pareiškėjo teiktus prašymus, skundus.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo teikiama nemokama odontologo pagalba, vykdomas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos gydytojų konsiliumo numatytas veiksmų planas, todėl skundo dalį dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai atsisakant pareiškėjui suteikti dantų protezavimo paslaugas, ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atmetė, nesant būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas, ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Tiek Lukiškių TI-K atsakymuose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo nuvežtas į Žalgirio kliniką, kur jį apžiūrėjo gydytojų konsiliumas. Pareiškėjui minėtoje klinikoje buvo paaiškinta, kad dantų implantavimas nerekomenduotinas dėl sudėtingos operacijos ir tolimesnės priežiūros, bei pasiūlyta naudoti kitą chirurginį dantų gydymą, t. y. likusių dantų šalinimą ir protezavimą plokštelės pagalba. Šį dantų protezavimo metodą pareiškėjas dalinai yra išbandęs, kadangi dantų plokštelė buvo prastos kokybės, ji ne kartą buvo sulūžusi, o plokštelės pritrindavo žaizdas ant dantenų, todėl ja pareiškėjas negalėjo naudotis ir šis sprendimas neatitiko jo lūkesčių. Bendraudamas su vienu iš Žalgirio klinikos gydytojų pareiškėjas pajuto priešišką nusistatymą jo atžvilgiu, nors gydytoją matė pirmą kartą. Lukiškių TI-K administracija ieškojo įvairių priežasčių, kaip pareiškėjui nesudaryti galimybės gauti odontologo-implantologo paslaugų: visų pirma, Lukiškių TI-K rėmėsi Žalgirio klinikos subjektyvia nuomone, kad pareiškėjo pageidaujamų procedūrų negalima atlikti dėl tariamų medicininių indikacinių parametrų ir buvo atsisakyta toliau sudaryti galimybes, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti odontologo-implantologo paslaugomis; antra, aplinkybe, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebuvimas reikalingos pinigų sumos, kuri užtikrintų atliktų procedūrų apmokėjimą; trečia, konstatavimu, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš Aprašo 2 punkte nurodytų asmenų kategorijų, kuriems dantų protezavimas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

12.2. Lukiškių TI-K administracijos atsisakymas sudaryti pareiškėjui galimybes gauti odontologo-implantologo paslaugas, susijęs su pareigūnų abejingumu, pareigų neatlikimu ir priešiškumu įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančio asmens atžvilgiu. Ilgalaikis negavimas pageidaujamų odontologo paslaugų, jog būtų užsitikrintos normalios kramtymo funkcijos, sukėlė pareiškėjui ilgalaikį psichologinį diskomfortą ir sveikatos problemas. Pareiškėjas nuo 2014 m. iki 2019 m. balandžio mėn. patyrė neigiamų ilgalaikių pasekmių savo sveikatai, dėl ko atsirado skrandžio skausmai, vidurių pūtimas, kas įtakojo jo sveikatos ir psichologinės būsenos pablogėjimą, dėl ko teko daug kartų kreiptis į psichologus.

13. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, nepagrindė, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašo pašalinti jį iš bylos proceso dalyvių sąrašo, kadangi pareiškėjas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta byla dėl reikalavimų Pravieniškių PN-AK.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad panaikinti teismo sprendimą, remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašto Nr. 96-951 „Dėl dantų implantų“ ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 25-2321 „Dėl jūsų prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei 10 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs ginčijamų Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašto Nr. 96-951 ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 25-2321 teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Lukiškių TI-K administracija ieškojo įvairių priežasčių, kaip jam nesudaryti galimybės gauti odontologo-implantologo paslaugas, o ginčijamame 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 96-951 nurodytas atsisakymas suteikti prašomas paslaugas patvirtina pareigūnų abejingumą, pareigų neatlikimą ir priešiškumą įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančio asmens atžvilgiu (žr. nutarties 12.1–12.2 p.).

22. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XIV skyriaus 174–175 straipsniai. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą; terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.

23. EŽTK 14 straipsnyje yra pateiktas atviras diskriminacijos pagrindų sąrašas, kuriame buvimo kaliniu pagrindas neminimas, bet EŽTT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad EŽTK draudžia diskriminuoti kalinius lyginant su laisvėje esančiais asmenims (2011 m. liepos 7 d. EŽTT sprendimas Stummer prieš Austriją). Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų rekomendacijų šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“ (rekomendacinis dokumentas, kuriuo EŽTT remiasi savo bylose), numato, kad visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu (40.3 p.), sergantys kaliniai, kuriems reikalinga specialisto priežiūra, turi būti perkeliami į specializuotas įstaigas arba įprastas ligonines, jei gydymas kalėjime neįmanomas (46.1 p.), ir visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui (40.5 p.). Darytina išvada, kad ir tarptautiniuose, ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose (žr., pvz., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų rekomendacijų šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“ 40.3 ir 42.3 p., BVK 174–175 str., Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76, 1 ir 17 p.). Tai reiškia, kad nuteistiesiems turi būti teikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, t. y. sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas tinkamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba / ir gydytojų rekomendacijų įvykdymas.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT bylose pagal EŽTK 3 straipsnį vadovaujasi Europos komiteto prieš kankinimą (CPT) suformuluotais standartais ir tokiu bendruoju principu, kad sveikatos priežiūra kalėjimuose turėtų būti organizuojama taip pat kaip laisvėje. Šį principą EŽTT yra išaiškinęs taip, kad kalėjimų gydymo įstaigos nebūtinai turi prilygti geriausioms laisvėje esamoms gydymo įstaigoms, bet jose turi būti tinkamai užtikrinama sveikata ir gerovė, suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (2010 m. spalio 26 d. EŽTT sprendimas Khudobin prieš Rusiją, 93 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 29 d. buvo nuolat stebimas ir gydomas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (nuo 2019 m. vasario 1 d. Sveikatos priežiūros skyrius) gydytojo odontologo; 2016 m. vasario 4 d. pareiškėjas buvo konsultuotas dėl dantų protezavimo rūšių; 2016 m. balandžio 25 d. – dėl dantų implantavimo; 2016 m. lapkričio 7 d. planine tvarka konsultuotas Žalgirio klinikos burnos chirurgo, atlikta panoraminė dantų nuotrauka, rekomenduotas chirurginis gydymas, o 2016 m. lapkričio 10 d. išsiųstas Lukiškių TI-K prašymas Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai dėl planinės operacijos užsakymo (I t., b. l. 80–88, 112–123). Lukiškių TI-K atsakė į visus pareiškėjo teiktus prašymus, skundus: dėl pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. pareiškimo-skundo informavo, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 5 d. buvo nuvežtas į Žalgirio kliniką, kur jį apžiūrėjo gydytojų konsiliumas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dantų implantavimas nerekomenduotinas dėl sudėtingos operacijos ir tolimesnės priežiūros, pasiūlyta naudoti kitą dantų protezavimo metodą. Lukiškių TI-K pareiškėjui nurodė, kad paruošiamuosius darbus atliks Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas odontologas. Priminė, kad 2017 m. balandžio 7 d. jam buvo pašalintas 17 dantis. Informavo, kad toliau planine tvarka bus vykdomos Žalgirio klinikos gydytojų rekomendacijos ir patikslino, jog jis su Sveikatos priežiūros tarnybos vedėju nekalbėjo, nebuvo užsirašęs priėmimui (I t., 1, b. l. 127); Lukiškių TI-K 2017 m. gegužės 9 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. pareiškimą, kuriuo informavo, kad 2017 m. balandžio 21 d. jį apžiūrėjo Žalgirio klinikos gydytojų konsiliumas ir numatė veiksmų planą, kuris pradėtas vykdyti. Pažymėjo, kad pagal teisės aktus kitas odontologijos specialistas negali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas Lukiškių TI-K (I t., b. l. 129); Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad pateikia prašomos rentgeno nuotraukos kopiją (I t., b. l. 131). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo teikiama nemokama odontologo pagalba, vykdomas Žalgirio klinikos gydytojų konsiliumo numatytas veiksmų planas.

26. Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijos netinkamą pareigų atlikimą ir pareigūnų abejingumą grindžia argumentais, kad Lukiškių TI-K rėmėsi Žalgirio klinikos gydytojų subjektyvia nuomone, jog jam pageidaujamų procedūrų negalima atlikti dėl medicininių indikacinių parametrų, aplinkybe, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebuvo reikiamos pinigų sumos, kuri užtikrintų atliktų procedūrų apmokėjimą, bei konstatavimu, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš Aprašo 2 punkte nurodytų asmenų kategorijų, kuriems dantų protezavimas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (žr. nutarties 12.1 p.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog Lukiškių TI-K nepagrįstai rėmėsi Žalgirio klinikos gydytojų išvadomis, vien dėl to, kad pats pareiškėjas nesutinka su gydytojų nuomone. Aplinkybė, kad bendraudamas su vienu iš Žalgirio klinikos gydytojų pareiškėjas pajuto priešiškumą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktinę situaciją, kadangi tokie pareiškėjo teiginiai susiję su jo paties subjektyviu situacijos įvertinimu. Dėl pareiškėjo argumento, kad Lukiškių TI-K ginčijamame 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 96-951 nurodė, jog jo asmeninėje sąskaitoje nebuvo reikiamos pinigų sumos, kuri užtikrintų atliktų procedūrų apmokėjimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. pareiškime, į kurį Lukiškių TI-K ginčijamu raštu pateikė atsakymą, nenurodė, iš kokių piniginių lėšų jis ketina apmokėti dantų implantavimo paslaugas, o tiesiog išreiškė prašymą leisti UAB „Dantų harmonija – Dental harmony“ įstatyti jam implantus ir sudaryti sąlygas gydytojui atvykti į Lukiškių TI-K arba Lukiškių TI-K užtikrinti pareiškėjo pristatymą pas gydytoją (I t., b. l. 126).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Lukiškių TI-K ginčijamame rašte teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų dantų implantavimui atlikti, kadangi pareiškėjas paslaugas prašė atlikti privačioje gydymo įstaigoje. Tuo tarpu Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos Sveikatos priežiūros skyriuje, o tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog iš pareiškėjo pareiškimo nebuvo aiškus prašomų suteikti paslaugų apmokėjimo būdas, Lukiškių TI-K pagrįstai ir teisėtai ginčijamame rašte išaiškino pareiškėjui Aprašo 2 punkte nurodytų asmenų kategorijas, kuriems dantų protezavimas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Lukiškių TI-K administracija elgėsi abejingai, neatliko savo pareigų ir ieškojo įvairių priežasčių, kaip pareiškėjui nesudaryti galimybės gauti odontologo-implantologo paslaugas.

27. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas). Nepriklausomai nuo to, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl kalinamas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

28. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Lukiškių TI-K ilgalaikio nesuteikimo pageidaujamų odontologo paslaugų, pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

29. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-358-438/2018). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos ar pareigūnų veiksmų priimant ginčijamą raštą ir teikiant pareiškėjui odontologo pagalbą. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog ginčijamo rašto priėmimu ar Lukiškių TI-K administracijos veiksmais teikiant odontologo paslaugas pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl Lukiškių TI-K priimto ginčijamo rašto ar administracijos veiksmų teikiant odontologo paslaugas jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad nuo 2014 m. iki 2019 m. balandžio mėn. jis patyrė neigiamų ilgalaikių pasekmių savo sveikatai, dėl ko atsirado skrandžio skausmai, vidurių pūtimas, kas įtakojo jo sveikatos ir psichologinės būsenos pablogėjimą (žr. nutarties 12.2 p.). Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.). Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

35. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestus pareiškėjo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė