e8979384-37cd-47f8-bfb8-2ff98062976d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.

1A-245/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.3.2.3 Â Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajai V.

M. ,

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. M. apeliacinį

skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies

3 punktÄ laisvės atėmimo bausme 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime ir sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. spalio 13 d.

IÅ¡ nuteistosios V.

M. nukentėjusiajai A. D. priteistas 12000 litų neturtinės žalos atlyginimas ir 5963 litai už laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

V. M. nuteista už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 13 val., sodo namelyje, esančiame TelÅ¡ių rajone, sodų bendrijoje „Draugystė“, (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų metu tyčia sudavė 2 kartus peiliu A. D. ir padarė jam pavirÅ¡ines pjautines abiejų dilbių žaizdas bei 1 kartÄ tyčia durdama jam į krÅ«tinę padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ durtinį – pjautinį kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos kairės

pusės sužalojimÄ su kairio plaučio ir Å¡irdies pažeidimu, nuo kurio A. D. 2009 m. rugpjūčio 11 d. mirė operacijos metu TelÅ¡ių

apskrities ligoninėje. Šiais veiksmais V. M. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį A. D. .

Nuteistoji V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį arba Lietuvos Respublikos BK

132 straipsnį ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis A.

D. nebuvo nei jos vyras, nei tėvas, o tik žmogus, su kuriuo ji bendravo, ir kuris karts nuo karto ateidavo į svečius. Nuteistoji teigia, kad ankščiau ji galvojusi su šiuo žmogum kartu gyventi, tačiau po patirtų traumų, ji vengė

bendravimo su juo, bendro Å«kio nevedė. Tai patvirtina ir pastarojo motino A. D. , kuri parodė, kad neteko sÅ«naus, kuris nemaÅ¾Ä laiko

dalį skyrė jos ūkio priežiūrai.

V. M. savo kaltės, nužudžius A. D. , neneigia, nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltus bei pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio bei baimės jausmas. Tačiau ji teigia, kad konflikto metu nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji bijojo nenuspėjamo jo elgesio. Apeliantė pažymi, kad ir ankščiau ji yra kreipusis į TelÅ¡ių apskrities VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu dėl A. D. prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto ir netinkamo elgesio, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Be to, dėl nukentėjusiojo elgesio ji yra gydžiusis Kauno medicinos universiteto klinikose, kur jai buvo diagnozuotas 45 procentų bendras kÅ«no nudegimas, tačiau tÄ kartÄ , norėdama apsaugoti A. D. , į policijÄ nesikreipė.

Nuteistoji nurodo, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nekontroliavo savo veiksmų, tačiau neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Jos manymu, tai buvo neapgalvotas veiksmas, kuriuo ji gynėsi nuo

A. D. priekabiavimų, kurie neretai baigdavosi jos kÅ«no sužalojimu. Apeliantė teigia, kad pastarasis buvo nenuspėjamas žmogus, savo elgesiu iÅ¡provokuojantis jos grėsmingÄ elgesį. Tai patvirtina byloje esantys TelÅ¡ių apskrities Vyriausiame policijos komisariate užregistruoti praneÅ¡imai bei pareiÅ¡kimas, Kauno medicinos universiteto klinikų iÅ¡raÅ¡ai apie jai kirviu padarytus galvos sužalojimus, TelÅ¡ių poliklinikos ligos istorijoje esantys

įrašai apie jos sveikatos būklę. Tai, kad nuteistoji neturėjo tyčios nužudyti A. D. , patvirtina ir aplinkybė, kad po nusikaltimo ji

iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Apeliantė nesutinka ir su nukentėjusiajai A. D. priteistu 12000 litų neturtinės žalos atlyginimu, nes

ji (V. M. ) abejoja, kad nukentėjusysis, bÅ«damas gyvas, rÅ«pinosi savo motina bei suteikdavo jai materialinę pagalbÄ . Nuteistoji teigia, kad A. D. gyveno asocialiai, niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Apeliantė sutinka, kad kartais pastarasis nueidavo pagelbėti A. D. , tačiau taip elgdavosi tik tikėdamasis gauti naudos sau.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji neneigia konflikto metu sudavusi peiliu A. D. , tačiau ji nesutinka su jos padarytos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme.

V. M. kaltė tyčia nužudžius savo šeimos narį – sugyventinį A. D. yra įrodyta, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta pagal

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Apeliantė nepagrįstai praÅ¡o jos nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį arba kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį.

Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje numatytas nusikaltimas kaltininkui inkriminuojamas esant nusikalstamam pasitikėjimui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuodami veikÄ pagal BK

132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktas). V.

M. , neigdama, kad A. D. nužudė veikdama tyčia, apeliaciniame skunde nurodo, kad smūgis peiliu į krūtinę buvo neapgalvotas veiksmas, kuriuo ji gynėsi nuo A. D. priekabiavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat nurodė, kad nuteistoji neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusiojo, pripažino, kad jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys,

tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. M. A. D. nužudė veikdama netiesiogine

tyčia. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu ir konstatuoja, kad, nėra pagrindo teigti, kad kaltininkė suprato, kad elgiasi rizikingai dėl A. D. gyvybės, tačiau tikėjosi gyvybės atėmimo išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba kaltininkė nenumatė, kad jos veika gali atimti gyvybę A. D. , tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Priešingai, V. M. durdama

A. D. peiliu, kurio geležtė jos pačios teigimu buvo apie 10-12 cm (b. l. 179, t.1), į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinę, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusysis gali mirti, ir nors jo mirties nenorėjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis

kito žmogaus nužudymas, o ne kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Tai, kad A. D. buvo nužudytas V. M. veikiant

netiesiogine tyčia, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ankščiau nukentėjusiojo vartotu smurtu prieÅ¡ nuteistÄ jÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad maždaug prieÅ¡ 6 metus iki A. D. nužudymo

V. M. smurtavo prieÅ¡ A. D. (b. l. 114-115, 116, t. 1), tiek A. D. ankščiau konfliktavo su pastarÄ ja (b. l. 151, 154, t. 1). Å i byloje esanti medžiaga patvirtina, kad abu asmenys žinojo vienas kito konfliktiÅ¡kÄ bÅ«dÄ , tačiau ir po įvykių, dėl kurių jie kreipdavosi į policijÄ , jie ir toliau gyveno kartu.

Nuteistoji nesutinka, kad A. D. buvo jos Å¡eimos narys - sugyventinis ir nurodo, kad nukentėjusysis nebuvo nei jos vyras, nei tėvas, o tik žmogus, su kuriuo ji bendravo, ir kuris karts nuo karto ateidavo į svečius. Å is apeliacinio skundo argumentas taip pat nėra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nuteistoji V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. D. kartu gyveno apie 8-9 metus (b. l. 177, t. 1).

Apie jų bendrÄ gyvenimÄ pirmosios instancijos teisme parodė ir nukentėjusioji A. D. (b. l. 180, t. 1) bei liudytoja E. K. (b.

l. 181, t 1). Tai, kad pastarieji nevedė bendro ūkio, nepaneigia jų, kaip

šeimos narių, statuso. Priešingai nei teigia apeliantė, nukentėjusiojo motinos A. D. parodymai apie tai, kad A. D. pas

jÄ atvažiuodavo maždaug kartÄ per mėnesį ir padėdavo jai nudirbti lengvesnius Å«kio darbus (o ne didžiÄ jÄ laiko dalį skirdavo motinos Å«kio priežiÅ«rai kaip teigia apeliantė), taip pat nepaneigia, kad A. D. ir V. M. buvo Å¡eimos nariai. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji pati parodė, kad su A. D. gyveno kartu, buvo Å¡eimos nariai (b. l. 178, t. 1). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, V.

M. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio

2 dalies 3 punktÄ .

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba

laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Už A. D. nužudymÄ V. M. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios

instancijos teismas, įvertinęs tai, kad padarytas labai sunkus, tyčinis nusikaltimas, sukėlęs nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, tai pat atsižvelgdamas į V. M. charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ ji nėra teista (b. l. 110-111, t. 1) bei į jos atsakomybę lengvinančias (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktai) bei sunkinančiÄ (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)aplinkybes, apeliantei už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri tik metais yra didesnė už minimaliÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir neÅ¡velnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė

neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . A. D. dėl V. M. padaryto nusikaltimo neteko pačio artimiausio žmogaus –

sÅ«naus. Nors apeliantė abejoja, kad A. D. rÅ«pinosi savo motina, tačiau iÅ¡ A. D. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis padėdavo motinai nudirbti Å«kio darbus, jie bendravo, iki gyvenimo kartu su nuteistÄ ja, jie gyveno kartu (b. l. 180-181, t. 1). Neigdama, jog A. D. buvo jos (V. M. ) Å¡eimos narys, pastaroji apeliaciniame skunde taip pat pripažino, kad A.

D. padėjo motinai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , nužudymo atveju netekus sÅ«naus, motinoms priteisiamas ir kur kas didesnis – 100000-150000 Lt - neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-629/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2007). Ä®vertinusi visumÄ Å¡ių aplinkybių ir atsižvelgdama į minėtÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija laiko, kad priteistas 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, todėl nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

Nuteistosios

V. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas

Teisėjai

Aloyzas Kruopys

Violeta Ražinskaitė

Elena Vainienė