2019-08-14 Nr. AB-15553-3-62-3-02277-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1524-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02277-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (S. R.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Drausmės komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolo išrašą Nr. 62-3471; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2S-6157 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją suteikti pareiškėjui papildomą pasimatymą su sutuoktine.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu suteikti jam papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 62-3471 prašymą dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų. Pareiškėjas su 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo nesuteikti pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona. Kalėjimų departamentas 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2S-6157 pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atliko paprastojoje grupėje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai ar lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, nesieja teisės į papildomą ilgalaikį pasimatymą su drausminių nuobaudų galiojimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad visos jam skirtos drausminės nuobaudos yra apskųstos teisės aktų nustatyta tvarka. Ilgalaikiai pasimatymai fiziologiškai reikalingi tiek pareiškėjui, tiek jo žmonai. Papildomų ilgalaikių pasimatymų nebuvimas prilygsta kankinimui, kuriuo Pravieniškių PN-AK siekia sugniuždyti pareiškėjo asmenybę. Ilgai nesimatant tarp sutuoktinių dingsta fizinis ryšis ir tai lemia santuokos iširimą. Tokia aplinkybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal BVK 94 straipsnio 7 dalį, diskrecijos teisė suteikti ar nesuteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą nuteistajam, priklauso laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje, papildomo pasimatymo poreikis.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti papildomą pasimatymą su žmona, kadangi Pravieniškių PN-AK Drausmės komisija 2017 m. rugpjūčio 9 d. protokole Nr. 62-3471 rekomendavo jo nesuteikti dėl to, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų. Galutinį sprendimą nesuteikti papildomo pasimatymo su žmona priėmė Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas, atsižvelgdamas į Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos bei Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkų motyvus. Atsakovas teigė, kad nuobaudų apskundimas nereiškia jų panaikinimo ir nesustabdo jų galiojimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Kalėjimų departamentas nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą pareiškėjui nesuteikti papildomo pasimatymo, atsižvelgė į pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu ir galiojančių teisės aktų nepažeidė. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė jo apskundimo tvarką. Kalėjimų departamento pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui teismo nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas skirti jam papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, remdamasis BVK 94 straipsnio 7 dalimi. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nesuteikė pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo, nes nuteistasis turėjo galiojančių nuobaudų. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas tokį savo sprendimą įformino rezoliucija ant pareiškėjo prašymo. Pravieniškių PN-AK Drausmės komisija (2017 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 62-3471 nutarė nesuteikti papildomo pasimatymo. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu Pravieniškių PN-AK administracijos sprendimą nesuteikti papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2S-6157 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija pagrįstai neskyrė jam papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas formaliai atitinka BVK 94 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo ir turi teisę, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjui vien dėl to turėtų būti be sąlygų suteikiamas papildomas ilgalaikis pasimatymas. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 7 d. pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nustatė, kad pareiškėjas septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, prašymo nagrinėjimo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas, t. y., pareiškėjas, atlikdamas bausmę, nesistengė elgtis nepriekaištingai.

12. Teismas nurodė, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens teisė, o ne pareiga, skirti ar neskirti nuteistiesiems papildomų pasimatymų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiūrį į padarytą nusikaltimą, prašyme išdėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę. Atsižvelgęs į tai, kad kreipimosi dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo metu pareiškėjas turėjo 2 galiojančias nuobaudas, 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašyme pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių papildomo ilgalaikio pasimatymo objektyvų poreikį, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomo ilgalaikio pasimatymo.

III. 13. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas, be skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodo, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų asmenų teisių, ir tik nuo konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise. Pasimatymų suteikimas negali priklausyti išimtinai nuo laisvės atėmimo įstaigos, nes tokiu atveju būtų paneigtos nuteistųjų teisės, nustatytos BVK. Teisės į pasimatymus įgyvendinimas padeda pasiekti bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų paskirtį – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę asmuo savo tikslų siektų tiesėtais būdais, be to, šios teisės įtvirtinimas užtikrina Konvencijos 8 straipsnyje garantuojamą teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo ne tik baudžiamas, bet jam taip pat ne kartą buvo paskirti paskatinimai, taip pat buvo siūloma skirti paskatinimus, nors Pravieniškių PN-AK Drausmės komisija paskatinimų neskirdavo. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 68-530 paskirta nuobauda buvo panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu.

16. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas pakartoja jo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir papildomai pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, atliko išsamią teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių asmenų laikymą laisvės atėmimo vietose, analizę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kurių nors pareiškėjo nurodytų argumentų, nenurodė, kad teismas pažeidė kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

19. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų. Pareiškėjas apeliaciniame nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Pravieniškių PN-AK atsisakymo, įforminto Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolo išrašu Nr. 62-3471, pareiškėjui S. R. suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad papildomo pasimatymo prašo vadovaudamasis BVK 94 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėjas skundu taip pat prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2S-6157 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją suteikti pareiškėjui papildomą pasimatymą su sutuoktine.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus, nurodydamas, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens teisė, o ne pareiga skirti ar neskirti nuteistiesiems papildomų pasimatymų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiūrį į padarytą nusikaltimą, prašyme išdėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę. Atsižvelgęs į tai, kad kreipimosi dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo metu pareiškėjas turėjo 2 galiojančias nuobaudas, kreipdamasis dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių papildomo ilgalaikio pasimatymo objektyvų poreikį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomo ilgalaikio pasimatymo.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad sprendimas, ar nuteistajam suteikti ilgalaikį pasimatymą, negali priklausyti išimtinai nuo laisvės atėmimo įstaigos. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis buvo ne tik baudžiamas, bet jam taip pat ne kartą buvo paskirti ir paskatinimai, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 68-530 paskirta nuobauda buvo panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu. Be to, BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostata nesieja teisės į papildomą ilgalaikį pasimatymą su drausminių nuobaudų galiojimu.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją inter alia (be kita ko) konstitucinį teisinės valstybės principą Lietuvos Respublikos Seimui, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai, įstatymais ir kitais teisės aktais reguliuojant šeimos santykius kyla pareiga atsižvelgti į reguliuojamų santykių specifiką, inter alia (be kita ko) į teisinių santykių subjektų ypatumus, objektyviai lemiančius būtinybę juos apibrėžti tų konkrečių santykių, kurių dalyviai jie yra, kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimus).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tam tikra kalinių ryšių su išoriniu pasauliu kontrolė yra būtina ir nėra savaime nesuderinama su Konvencija (žr. 2003 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98; 2001 m. rugsėjo 18 d. nutarimo priimtinumo klausimu byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99). Tokios priemonės galėtų apimti šeimos apsilankymų skaičiaus apribojimus, šių apsilankymų priežiūrą ir, jei tai pateisinama dėl nusikaltimo pobūdžio ir konkrečių individualių sulaikytų asmenų ypatybių, sulaikytų asmenų paskyrimą į specialųjį kalėjimo režimą arba specialiąją apsilankymų tvarką (žr. EŽTT 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Hagyó prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 52624/10).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, su 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymu kreipdamasis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo, nenurodė jokių individualių aplinkybių, kuriomis grįstų papildomo ilgalaikio pasimatymo būtinybę. Pareiškėjas prašymą grindė tik BVK 94 straipsnio 7 dalimi, tačiau nei šiame prašyme, nei teismui nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad nagrinėjamu atveju kreipimosi dėl papildomo pasimatymo suteikimo metu egzistavo kokios nors išskirtinės aplinkybės, objektyviai lemiančios būtinybę pareiškėjui papildomai susitikti su sutuoktine.

27. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, įgyvendinama BVK nustatyta tvarka. BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). BVK 73 straipsnyje yra nustatytos paprastajai grupei priskirtų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos. Pagal šias sąlygas paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 73 str. 2 p.).

28. BVK 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Taigi, nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai arba lengvajai grupei, be jiems pagal BVK priklausančių pasimatymų, gali būti suteikiami ir papildomi pasimatymai. Minėtoje įstatymo normoje suformuluota aiški įstatymų leidėjo valia, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatyti pasimatymai yra papildomi, jų reguliavimui skirta speciali BVK nuostata, atribojant teisę į papildomus pasimatymus nuo teisės į BVK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pasimatymų skaičių. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės į BVK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ilgalaikių pasimatymų kiekį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta pataisos įstaigos teisė, o ne pareiga nuteistiesiems suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019; 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-592/2014; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta pataisos įstaigos vadovo diskrecija suteikti papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą ir sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-746/2013).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata nereiškia, jog pareiškėjui būtinai turi būti suteikiamas papildomas ilgalaikis pasimatymas, ir kad nuteistųjų teisė į papildomą ilgalaikį pasimatymą, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti.

31. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas 2017 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija nurodė, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų. Pravieniškių PN-AK Drausmės komisija 2017 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje nutarė pareiškėjui nesuteikti papildomo ilgalaikio pasimatymo. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugpjūčio 9 d. rezoliucija nusprendė sutikti su minėtu Drausmės komisijos sprendimu.

32. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 7 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, jog pareiškėjas iki tol, kol 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo, septynis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, jis du kartus buvo skatintas, panaikinant anksčiau paskirtas nuobaudas. Prašymo dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo pateikimo ir nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo dvi galiojančias nuobaudas.

33. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis nuobaudas apskundė ir viena jam paskirta nuobauda buvo panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu, pažymėtina, kad pagal BVK 143 straipsnio 8 dalį, sprendimų dėl nuobaudų paskyrimo apskundimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Aplinkybė, kad viena nuobauda buvo panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes vertinant atsakovo sprendimo nesuteikti pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo pagrįstumą ir teisėtumą atsižvelgtina į pareiškėjo prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu buvusią situaciją, tarp jų tuo metu galiojusias nuobaudas.

34. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, kreipimosi dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo metu turėjo 2 galiojančias nuobaudas, 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, taip pat ir teismui pareiškėjas nenurodė jokių individualių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų ypatingą papildomo ilgalaikio pasimatymo poreikį, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui apskritai buvo varžoma teisė pasimatyti bei bendrauti su šeima, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomo ilgalaikio pasimatymo.

35. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu yra paleistas iš Pravieniškių PN-AK, nes atliko laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, be kita ko, prašė įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją suteikti jam papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, t. y. pareiškėjas siekė gauti papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebėra kalinamas Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui papildomą pasimatymą su žmona nagrinėjimas nebeturi teisinės reikšmės. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomo pasimatymo, toks sprendimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių, nes papildomas ilgalaikis pasimatymas jam nebegalėtų būti suteikiamas.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė