Legislator Case Law & Legislation
e8970f00-141a-4b77-88cb-e868c21d3b7b AI generated

e8970f00-141a-4b77-88cb-e868c21d3b7b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number e8970f00-141a-4b77-88cb-e868c21d3b7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. R. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties tarp ieÅ¡kovės A. R. ir atsakovės E. T. 4 punkto, kuriame numatyta, kad A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ , sÄ lygas, nurodant ar taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas ieÅ¡kovės įsipareigojimas reiÅ¡kia neperstumti akmens ant įvažiavimo, t. y. ant servitutinio kelio ar įsipareigojimÄ apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

Legislator headnote

AI generated

e8970f00-141a-4b77-88cb-e868c21d3b7b · Panevėžio apygardos teismas: Nurodo, kad vykdymo procese tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl taikos sutarties 4 punkto iÅ¡davusių teismų bei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ priėmusio vykdyti antstolio A. B., yra iÅ¡kilęs ginčas dėl taikos sutarties 4 punkto sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-227-252/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04202-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.2.6.12.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-12-04 nutarties, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. R. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties tarp ieÅ¡kovės A. R. ir atsakovės E. T. 4 punkto, kuriame numatyta, kad A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ , sÄ lygas, nurodant ar taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas ieÅ¡kovės įsipareigojimas reiÅ¡kia neperstumti akmens ant įvažiavimo, t. y. ant servitutinio kelio ar įsipareigojimÄ apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

2. Nurodė, kad teisme gautas antstolio A. B. pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymÄ , kuriame teigiama, kad A. R. pažeidė taikos sutartimi numatytÄ sÄ lygÄ neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ .

3. IeÅ¡kovė šį taikos sutarties punktÄ supranta kaip įsipareigojimÄ neperstumti akmens ant įvažiavimo, t.y. servitutinio kelio, kad atsakovas A. T. galėtų nevaržomai naudotis servitutiniu keliu ir patekti į E. T. žemės sklypÄ . Jokių kitų įsipareigojimų, susijusių su akmens buvimo vietos keitimu ieÅ¡kovė taikos sutartimi neprisiėmė.

4. Pabrėžia, kad tiek Panevėžio apygardos teismas 2019-04-25 spręsdamas klausimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to dėl taikos sutarties 4 punkto nevykdymo iÅ¡davimo, teisėtumo, tiek antstolis taikos sutarties 4 punkte įtvirtintÄ ieÅ¡kovės įsipareigojimÄ supranta ir aiÅ¡kina, kaip įsipareigojimÄ apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

5. Ieškovės vertinimu, tuo atveju, jei akmuo yra už servitutinio kelio ribos, jokių pretenzijų dėl negalėjimo naudotis įvažiavimu atsakovas negali reikšti, nes jam nesuteikta teisė naudotis teritorija už servitutinio kelio ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ant kurio stovi ginčo akmuo.

6. Mano, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019 iÅ¡vada, kad taikos sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė apskritai nekeisti akmens buvimo vietos, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019-12-04 nutartimi praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo atmetė.

8. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad taikos sutarties 4 punktu buvo susitarta tik dėl to, kad ji akmens neperstums ant servitutinio kelio. Pasisakė, kad per derybas dėl taikos sutarties sudarymo, Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė patrauks toliau nuo servitutinio kelio, akmenį, kad bÅ«tų patogiau pravažiuoti su didesne transporto priemone. Tik tada, kai ieÅ¡kovė patraukė akmenį toliau nuo įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ , t. y. toliau nuo servitutinio kelio, Å¡alys sudarė taikos sutartį.

9. Teismas pabrėžė, kad ginčo, jog ieÅ¡kovė pažeidė servitutinio kelio ribas, nebuvo, t. y. akmuo nestovėjo ant servitutinio kelio. Nurodė, kad taikos sutartimi ieÅ¡kovei nėra draudžiama akmenį perstumti giliau į savo žemės sklypo pusę arba iÅ¡ vis nuimti, svarbu, kad neblogintų atsakovo padėties, t. y. akmens nestumtų ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė teismui yra patvirtinusi, kad taikos sutarties sÄ lygos jai yra aiÅ¡kios ir su jomis sutinka, todėl teikdama praÅ¡ymÄ dėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimo, siekia minėtÄ punktÄ interpretuoti savo naudai, iÅ¡vengiant sankcijos už teismo nutarties nevykdymÄ , kadangi po taikos sutarties patvirtinimo, pakeitė akmens padėtį, nei jo padėtis buvo Å¡alims pasiraÅ¡ant taikos sutartį.

11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019 15-16 punktuose nurodyta, kad A. R. įsipareigojo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ . Tačiau atsakovo pateiktos nuotraukos ir ieÅ¡kovės žemės sklypo situacijos schema, patvirtina, kad ginčo akmuo yra perkeltas iÅ¡ savo ankstesnės buvimo vietos į kairę pusę.

12. Teismas sprendė, kad taikos sutarties 4 punktas yra aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas, jame neminimas servitutinis kelias, todėl teismas neturi jokio pagrindo aiÅ¡kinti to, ko jis Å¡ioje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. III. Atskirojo skundo argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. R. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo 2019-12-04 nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. R. praÅ¡ymÄ dėl 2018-04-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimo tenkinti: iÅ¡aiÅ¡kinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties tarp ieÅ¡kovės A. R. ir atsakovės E. T. 4 punktÄ , nurodant ar jame įtvirtintas ieÅ¡kovės įsipareigojimas neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ reiÅ¡kia įsipareigojimÄ neperstumti akmens ant įvažiavimo, t. y. ant servitutinio kelio ar įsipareigojimÄ apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

14. Nurodo, kad vykdymo procese tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl taikos sutarties 4 punkto iÅ¡davusių teismų bei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ priėmusio vykdyti antstolio A. B., yra iÅ¡kilęs ginčas dėl taikos sutarties 4 punkto sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

15. Teigia, kad skundžiamos nutarties išvada dėl taikos sutarties 4 punkto aiškumo grindžiama faktais (ginčo šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo turiniu), kurie tvirtinant taikos sutartį net nebuvo nagrinėjami.

16. IÅ¡ skundžiamos nutarties galima spręsti, kad teismas įvažiavimu į atsakovės žemės sklypÄ laiko ne tik 4 metrų servitutinio kelio dalį, bet ir žemės sklypo dalį, kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieÅ¡kovei. Aptariamo punkto esmė – atsakovo teisė netrukdomai naudotis 4 metrų pločio įvažiavimu (servitutiniu keliu), todėl teismo vertinimas, kad taikos sutartyje servitutinis kelias neminimas yra nepagrįstas.

17. Mano, kad nutarties argumentas, kad ieÅ¡kovė suteikė teisę atsakovei pravažiavimo tikslu naudotis svetimu daiktu (ieÅ¡kovei priklausančiu sklypu), iÅ¡ esmės reikÅ¡tų išėjimÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų ir prieÅ¡tarautų nuosavybės teisių neliečiamumo principui.

18. Apeliantė teigia, kad ginčo akmens buvimo vieta nebuvo fiksuota jokiais matavimo bÅ«dais. NeaiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas sprendė, kad akmens vietÄ pakeitė bÅ«tent ieÅ¡kovė.

19. Atkreipia dėmesį, kad bÅ«tinybę iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutarties 4 punktÄ patvirtina iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovės teisės keisti ginčo akmens buvimo vietÄ prieÅ¡taringumas teismų procesiniuose sprendimuose. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo procesinį sprendimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

22. Remiantis bylos duomenimis, vienas iÅ¡ atsakovės E. T. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų buvo įpareigoti ieÅ¡kovę A. R. iÅ¡kart nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti rusvos spalvos akmenį, pastatytÄ ant įvažiavimo į jos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) r., nurodant, kad jei akmuo per nurodytÄ terminÄ nebus paÅ¡alintas, akmenį savo lėšomis paÅ¡alins atsakovė, o jos patirtos iÅ¡laidos bus iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovės. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo pabrėžiama, kad ieÅ¡kovė savo žemės sklype yra pastačiusi akmenį prie įvažiavimo į atsakovės sklypÄ taip, kad tik siauru lengvuoju automobiliu galima įvažiuoti į atsakovės namų valdÄ .

23. Taikos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas.

24. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams 2018-04-09 ginčo Å¡alys, t. y. A. R. ir E. T., pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad tarpusavio nuolaidomis, iÅ¡sprendė kilusį civilinį ginÄÄ ir prašė patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Taikos sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė, kad A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ . Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai, ginčo Å¡alims teismo posėdyje patvirtinus, kad taikos sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir suprantamos, tenkino Å¡alių praÅ¡ymÄ patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukti.

Panevėžio apygardos teismo 2018-06-26 nutartimi buvo atmestas ieÅ¡kovės A. R. atskirasis skundas, kuriuo pastaroji prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-04-09 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Ä®siteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas patvirtino taikos sutartį, kurios sÄ lygos neatitinka ieÅ¡kovės valios bei, kad liko neiÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai.

25. Nuo paminėtos Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo dienos procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis įsiteisėjo. Nepaisant to ar ginčo šalis sutinka su priimtu procesiniu sprendimu ar nesutinka, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

26. Teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo galimybė įtvirtinta CPK 278 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jei teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai sprendimÄ priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ ir atskirojo skundo argumentus, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sÄ lygÄ .

28. Pirmosios instancijos teismas, detaliai atsakydamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymo argumentus, pažymėjo, kad apeliantei jokiais procesiniais sprendimais nedraudžiama keisti ginčo akmens padėties – perstumti giliau į savo žemės sklypÄ arba iÅ¡ viso nuimti, bet ji negali bloginti atsakovės procesinių teisių perėmėjo padėties, t. y. nustumti akmenį ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ . Su Å¡ia iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka ir atskirÄ jį skundÄ nagrinėjantis teismas. Juolab, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2019-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019, iÅ¡nagrinėjus A.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-02-13 nutarties, kuria tenkintas atsakovės teisių perėmėjo A. T. praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tuo pagrindu, kad A. R. nevykdo taikos sutarties 4 punkto sÄ lygos, konstatuota, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktas aiÅ¡kiai nustatė, jog A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypÄ . Teismas vertino, kad į bylÄ A. T. pateiktos nuotraukos ir A. R. žemės sklypo situacijos schema, patvirtinta, kad ginčo akmuo yra perkeltas iÅ¡ savo ankstesnės buvimo vietos į kairę pusę.

Dėl A. R. argumentų, kad matininko matavimai patvirtina, kad ginčo akmuo yra už servitutinio kelio ribos, teismas pasisakė, kad tai niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad buvo pakeista akmens buvimo vieta, į vietÄ , kuri draudžiama taikos sutarties 4 punktu.

29. Taigi tiek iÅ¡ taikos sutarties 4 punkto, tiek iÅ¡ aptartų teismų procesinių sprendimų, akivaizdu, kad ginčo akmens buvimo vieta po taikos sutarties sudarymo negali bÅ«ti keičiama į tokiÄ vietÄ , kuri blogintų atsakovės (jos teisių perėmėjų) galimybes naudotis įvažiavimu (ir su didesne transporto priemone), palyginus su ta vieta, kuri buvo taikos sutarties sudarymo metu. T,y. akmuo, neatsižvelgiant į servituto ribas, negali bÅ«ti perstumtas nei arčiau įvažiavimo į A. T.

žemės sklypÄ nei į kitÄ vietÄ , jei dėl to pabloginamos galimybės patekti (ir su didesne transporto priemone) į A. T. žemės sklypÄ , palyginus Å¡ias galimybes su buvusiomis taikos sutarties sudarymo metu. Tokia iÅ¡vada seka ir iÅ¡ to, jog, kaip patvirtina bylos medžiaga, viena iÅ¡ ginčo kilimo priežasčių buvo ne tai, kad akmuo stovi ant servitutinio kelio, o tai, kad akmens, kuris stovi ieÅ¡kovės nuosavybėje, padėtis trukdo įvažiuoti į A. T. žemės sklypÄ . Todėl, nepaisant apeliantės subjektyvios nuomonės, jos įsipareigojimas, nustatytas taikos sutarties 4 punkte iÅ¡ esmės susietas ne su servitutiniu keliu, o su netrukdomu atsakovės (jos teisių perėmėjo) naudojimusi įvažiavimu.

30. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji CPK 278 straipsnio pagrindu negali ginčyti teismo procesiniu sprendimu, jos praÅ¡ymu, patvirtintų, taikos sutarties sÄ lygų. Sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiÅ¡kumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019), ko akivaizdžiai siekia apeliantė. Apeliantės teiginiai dėl bÅ«tinybės sukonkretinti taikos sutarties 4 punktÄ , reikÅ¡tų įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad negali aiÅ¡kinti to, ko netyrė ir nekonstatavo.

31. Vertinant procesinio sprendimo išaiškinimo būtinybę, taip pat nėra jokio pagrindo vadovautis apeliantės cituojamu kasacinio teismo išaiškinimu, kad taikos sutarties sudarymo procese <...> pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės <...>, pateiktu civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, tuo aspektu, kad paminėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šios civilinės bylos atnaujinimo pagrindų ir taikos sutarties ginčijimo, o ne dėl CK 278 straipsnio taikymo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia bÅ«tinybės taikyti sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutÄ Å¡ioje civilinėje byloje. O tai, kad apeliantė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus supranta ir interpretuoja savaip, nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas, kuris turi bÅ«ti vykdytinas, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas bÅ«tent pagal jos nuožiÅ«rÄ .

33. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei pagrįstai atmetė A. R. praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-04-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktÄ . Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ nutartį, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimÄ dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-12-04 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vygintas Mažuika