2025-05-28 Nr. AB-9434-3-61-3-08253-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-524-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08253-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Regionų administracinio teismo pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-912-1066/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08253-2022-7) pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas) dėl įsakymo panaikinimo ir nutarė pradėti tyrimą dėl Žemės sklypų, kuriems taikomas 4 procentų žemės / valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1047 (toliau – ir Aprašas) 3.6 papunkčio atitikties Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, taip pat taip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai ir 127 straipsniui, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė Regionų administracinio teismo prašymą, nutarė pareiškėju byloje laikyti Regionų administracinį teismą, atsakovu byloje laikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 17 d. sprendimu konstatavo, kad Aprašo 3.6 papunktis neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai ir 127 straipsniui, teisinės valstybės principui ir yra teisėtas.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. kovo 17 d. gautas R. V. apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimo.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti R. V. apeliacinį skundą ir grąžino R. V. sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalies, 132 straipsnio 1 dalies, 134 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio 3 dalies nuostatomis, konstatavo, kad iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria priimtas 2024 m. gegužės 27 d. Regionų administracinio teismo kreipimasis dėl norminio administracinio akto tyrimo, matyti, kad šioje byloje proceso dalyviai – pareiškėjas Regionų administracinis teismas, o atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, todėl, darė išvadą, kad apeliacinį skundą pateikusi R. V. nėra šios administracinės bylos proceso dalyvis, ir remiantis ABTĮ 134 straipsnio 1 dalimi šioje byloje apeliacinio skundo paduoti negali.

Teismas pažymėjo, jog vien faktas, kad R. V. yra pareiškėja kitoje Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje byloje, t. y. pateikusi skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, kurią nagrinėdamas Regionų administracinis teismas ir kreipėsi dėl norminio administracinio akto tyrimo, ABTĮ teisinio reguliavimo kontekste jai nesuteikia teisės paduoti apeliacinį skundą.

III. R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. (atskirajame skunde nurodyta data – 2025 m. kovo 17 d. – laikytina rašymo apsirikimu) nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

R. V. nesutinka su teismo nutartimi, mano kad tokia nutartis pažeidžia jos, kaip asmens teisę į teisminę gynybą, įskaitant teisę būti tinkamai išklausytai ir teisę į teisingą ginčo išsprendimą. Administracinės bylos ginčas yra dėl atsakovo priimto norminio teisės akto teisėtumo, kuriuo vadovaujantis kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-6057-596/2025 ginčijama to paties atsakovo priimto administracinio sprendimo dalis. R. V. yra tiesiogiai suinteresuota, kad teismas priimtų teisingą objektyvų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6057-596/2025.21.

Atskirajame skunde nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pažymėjo, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Tikėtinas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto numanomas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas priešingu atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad administracinės bylos Nr. eI4-1877-743/2025 iškėlimas pagal Regionų administracinio teismo pareiškimą iš esmės atsirado po R. V. atsiliepimo administracinėje byloje Nr. eI3-6057-596/2025 pateikimo, kur teismas pagrindinius argumentus atkartojo administracinės bylos Nr. eI4-1877-743/2025 pareiškime. Būtent R. V. teisinė abejonė dėl norminio teisės akto teisėtumo atsiliepime atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies paminėtos formuluotės aiškinimą. Tačiau Regionų administracinis teismas, kaip norminės bylos šalis, neskųsdamas administracinės bylos Nr. eI4-1877-743/2025 priimto sprendimo, sukūrė tokią situaciją, kad priimtas sprendimas gali įsiteisėti. Nutartimi eliminavus galimybę R. V. įstoti į bylą suinteresuotu asmeniu, o taip pat nepriimant jos apeliacinio skundo, sukuriama tokia situacija, kuri pažeidžia ne tik fizinio asmens teisėtus interesus, bet ir visos visuomenės interesus. Tokiu atveju ir toliau bus taikomas ginčijamas norminis atsakovo priimtas teisės aktas, sukuriamos prielaidos teisės taikyme ir toliau pažeisti teisinės valstybės principą. R. V. dėjo pastangas įstoti į administracinės bylos Nr. eI4-1877-743/2025 nagrinėjimą, įvertinusi 2025 m. vasario 17 d. sprendimo turinį mato, kad minėtas sprendimas formalus, neteisingas ir sukuria prielaidas jos ginčą administracinėje byloje Nr. eI3-6057-596/2025 išspręsti iš esmės neteisingai. Visa tai vertintina kaip R. V. teisėtų interesų gynimas, išnaudojant esamas teismines procesines galimybes ir teises.

Atskirajame skunde nurodoma, kad R. V. neįtraukimas suinteresuotu asmeniu šioje byloje, jos apeliacinio skundo nepriėmimas yra prieštaringas išreikštai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijai – trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pažymima, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas ne tik dėl R. V. apeliacinio skundo priėmimo, bet dėl to, kad būtų apgintas visuomenės interesas, ir pilnai ir tinkamai įvertintas norminio teisės akto teisėtumas, kur individualioje byloje motyvuotai suabejota jo teisėtumu.

Pasak R. V., teismas, formaliais pagrindais nepriimdamas jos apeliacinio skundo, nesigilindamas į jame nurodytus argumentus iš esmės pažeidžia teisinės valstybės principą, tuo pačiu eliminuoja minėto asmens teisę būti išklausytu, prielaidas jam tikėtis teisingo teismo sprendimo individualioje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. V. apeliacinį skundą (ABTĮ 134 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Regionų administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. eI3-912-1066/2024, kurioje pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2022 m. lapkričio 7 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 21R- (AG-562/05-2022) bei priimti naują sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-2815/22 (toliau – Įsakymas) dalį, kuria žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nekilnojamojo turto objektų, kuriems 2022 metais taikomas 4 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė pradėti tyrimą dėl Aprašo 3.6 papunkčio atitikties Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, taip pat taip Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai ir 127 straipsniui, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Administracinėje byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo Nr. eI4-10964-743/2024 Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė pareiškėju byloje laikyti Regionų administracinį teismą, atsakovu byloje – Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1877-743/2025 konstatavo, kad Aprašo 3.6 papunktis neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai ir 127 straipsniui, teisinės valstybės principui.

R. V. administracinėje byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo Nr. eI4-10964-743/2024, į kurią ji nebuvo įtraukta, t. y. nėra administracinės bylos proceso dalyvis (ABTĮ 46 str. 2 ir 3 d.), pateikė apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti R. V. apeliacinį skundą, konstatavęs, kad apeliacinį skundą pateikusi R. V. nėra šios administracinės bylos proceso dalyvis ir apeliacinio skundo paduoti negali.

Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas proceso taisykles (ABTĮ 116 str. 1 d.). Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Kadangi R. V. nėra administracinės bylos dėl norminio teisės akto teisėtumo proceso dalyvis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti jos apeliacinį skundą.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad R. V. turėjo būti įtraukta į administracinę bylą dėl norminio teisės akto teisėtumo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kita ko nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 114 straipsnis. Teismo nutartis pradėti tyrimą turi atitikti šio įstatymo 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus, joje turi būti aiškiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi būti išdėstyti šias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai. Administracinio teismo teisėjas, dalyvavęs priimant nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, negali dalyvauti iš esmės nagrinėjant norminio administracinio akto teisėtumo bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teistumo tyrimo ryšium su individualia byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą priėmęs teismas, nepriklausomai nuo to, ar norminė byla pradėta (kreiptasi dėl akto teisėtumo patikrinimo) esant prašymui, ar paties konkrečią individualią bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-355/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016).

Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1333/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1285/2010; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-778/2014). Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą atsakovu byloje dalyvauja norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas. ABTĮ šešioliktajame skirsnyje, kuris reglamentuoja pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019). Remiantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-699-492/2016).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. V. atskirąjį skundą atmesti

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan