A-858-2144-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2144/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02231-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 28. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos atstovams advokatei L. A., J. B. ir R. P.,

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams R. K. ir R. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialas „Alytaus energija”) dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 5-12), prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-252 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ vienašališko laikinųjų šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 4 ir 5 punktus.

Pareiškėjas paaiškino, jog Komisija ginčijamu Nutarimu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainų dedamąsias (be PVM). Komisija Nutarimo 4 punktu paskirstė 12 mėnesių laikotarpiui šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) patirtas, bet nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kuro faktinių bei nustatant šilumos kainas įvertintų kuro kainų skirtumo – 3 538,2 tūkst. Lt, didinant šilumos kainą 1,68 ct/kWh; 5 punktu – 12 mėnesių laikotarpiui paskirstė šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2010 m. kovo 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) patirtas, bet nepadengtas tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų sąnaudas – 848,7 tūkst. Lt, didinant šilumos kainą 0,45 ct/kWh, kai šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų.

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos Nutarimo teiginiu, kad Taryba nepašalino Komisijos 2009 m. liepos 14 d. nutarime Nr. 03-220 nurodytų pažeidimų ir sprendimus priėmė nesilaikydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėjo, jog Taryba, atsižvelgdama į Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 03-141 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ 1 punkto reikalavimus, 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialui „Alytaus energija” (toliau – ir UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“) 1 punktu UAB „Litesko“ filialui nustatė šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, todėl Komisijos konstatavimas, jog Taryba nesilaikė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra tinkamai pagrįstas bei neatitinka faktinių aplinkybių.

Pabrėžė, jog UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ šilumos bazinė kaina buvo nustatyta 2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-129 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“. Šio nutarimo 1 punktu šilumos bazinė kaina nustatyta iki 2009 m. lapkričio 30 d. Po 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarime nustatyto termino šilumos bazinės kainos galiojimo terminas pasibaigė. Taryba 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-l85 „Dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo „UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ 2 punktu neįvertino UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpyje nepadengtų Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141 pripažintų 3538,2 tūkst. Lt kuro sąnaudų. Pagal Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 03-96 2.7 punkto reikalavimus ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų“ 2 punktą UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepadengtos kuro sąnaudos buvo įvertintos iki 2009 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į Šilumos kainų nustatymo metodikos 118.1 punkto reikalavimus liko neįvertinta UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepadengtos kuro sąnaudos už 2009 metų lapkričio mėnesį. Šias nepadengtas kuro sąnaudas (157 tūkst. Lt) Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. T-198 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-l 85 „Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ 2 punkto pakeitimo ir 3 punkto papildymo“ 1 punktu įvertino. Pažymėjo, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba priimdama šį sprendimą vadovavosi Šilumos kainų nustatymo metodikos 118.1 punktu, o ne Šilumos kainų nustatymo metodika galiojusia iki 2009 m. liepos 8 d. Metodikos 80.2.1.1 punkte nustatyta, kad šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra sudaroma pagal optimalią ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekėjo kuro struktūrą. Apskaičiuojant UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepadengtas kuro sąnaudas už 2009 m. lapkričio mėnesį, turi būti įvertinamos faktiškai UAB „Litesko“ filiale „Alytaus energija“ šilumos gamybai sunaudoto kuro (gamtinių dujų) sąnaudos.

Nurodė, jog Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 05-115 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinių ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ apskaičiuotos už 2009 m. lapkričio mėnesį faktinių nepadengtų kuro sąnaudų dydis – 202,5 tūkst. Lt. Jos apskaičiuotos pagal UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ ankstesnėje šilumos bazinėje kainoje nustatytą kuro struktūrą. Su tokiais skaičiavimais Alytaus miesto savivaldybė nesutiko, nes nepadengtoms faktinėms kuro sąnaudoms apskaičiuoti įvertintas UAB „Litesko“ filiale „Alytaus energija“ šilumos gamyboje nenaudotas mazutas. Alytaus miesto savivaldybės paskaičiavimais UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ faktinės nepadengtos kuro sąnaudos sudarė 157 tūkst. Lt. Pagal UAB „Litesko“ pateiktus duomenis UAB „Litesko“ filiale „Alytaus energija“ 2009 m. lapkričio mėnesį nėra nurodyta, kad mazutas šilumos gamyboje būtų naudotas. Pabrėžė, jog, vadovaudamasi negaliojančios Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis, Komisija neteisingai už 2009 m. lapkričio mėnesį apskaičiavo UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepadengtas kuro sąnaudas. Manė, jog, apskaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ turėjo būti vertinama tik šilumos gamybai naudotų dujų sąnaudos. UAB „Litesko“ ir Komisijos skaičiavimuose nėra pateikta kiek per 2009 m. lapkričio mėnesį UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ pagamino ir patiekė į šilumos tinklą šilumos energijos, todėl vertinti pagal ekonominius rodiklius kuro sąnaudas sunaudotas 1 MWh pagaminti Alytaus miesto savivaldybė neturėjo galimybės.

Nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybė grįsdama nepadengtų kuro sąnaudų skaičiavimą rėmėsi Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymos Nr. 05-115 14 priedo lentelėje („UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepadengtos kuro sąnaudos“) pateiktu faktiniu sąlyginio kuro kiekiu sunaudotu šilumos gamybai (2487,93 t.) ir faktinėmis dujų kainomis bei dujų kaina galiojusiame tarife. Toks kiekis atitinka pateiktą gamtinių dujų kiekį sunaudotą šilumos gamybai ir tai nurodyta UAB „Litesko“ 2009 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 1.21-396 priede.

Pabrėžė, jog motyvai, dėl kurių nebuvo vertinamos Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymos Nr. 05-115 priede Nr. 14 apskaičiuotos UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepadengtos 3538,2 tūkst. Lt kuro sąnaudos, yra tai, kad:

1) Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-198 neįvertino Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 05-115 apskaičiuotų faktinių nepadengtų 3538,2 tūkst. Lt kuro sąnaudų vadovaudamasi tuo, kad Komisija iki 2009 m. lapkričio 30 d. savalaikiai UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nenustatė naujos šilumos bazinės kainos;

2) Alytaus miesto savivaldybei nebuvo žinoma, kodėl baigiantis baziniam šilumos kainų galiojimo laikotarpiui UAB „Litesko“ ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki šilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo laikotarpio neparengė ir nepateikė Komisijai ir savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto, taip kaip numatyta Šilumos kainų metodikos 49.1 punkte. Šilumos bazinės kainos projektas pateiktas praėjus 9 mėnesiams po šilumos bazinės kainos galiojimo pabaigos;

3) Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 03-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ 2.1 punkte nustatyta, kad bazinės šilumos kainos, nustatytos iki metodikos įsigaliojimo datos, galioja iki Komisijos nutarimuose ar savivaldybių sprendimuose nustatytų datų. Atsižvelgęs į šias nuostatas, pareiškėjas manė, jog Komisijos UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ apskaičiuotos nepadengtos kuro sąnaudos už laikotarpį, pasibaigus bazinės šilumos kainos galiojimo terminui, neturi teisinio pagrindo. Pabrėžė, jog Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktas nenumato jokių išlygų, kad būtų padengiamos šilumos tiekėjų patirtos, bet nepadengtos kuro sąnaudos pasibaigus bazinės šilumos kainos galiojimo terminui, 4) Komisija UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ už 2009 m. lapkričio 1 d.

– 2010 m. gegužės 31 d. apskaičiavo nepadengtas kuro sąnaudas vadovaudamasi negaliojančios Šilumos kainų nustatymo metodikos Nr. 03-41 (galiojusios iki 2009 m. liepos 8 d.) 77.1.1 punktu. Pažymėjo, jog UAB „Litesko“ 2011 m. birželio 9 d. raštu Nr. 1.21-282 „Dėl papildomų duomenų šilumos bazinės kainos dedamųjų projektui” paprašė Komisijos ir Alytaus miesto savivaldybės įvertinti už laikotarpį 2010 m. kovo – 2011 m. gegužės mėnesiais 848,7 tūkst. Lt šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros nepadengtas sąnaudas.

Tačiau prie rašto nebuvo pateikta jokių šilumos punktų priežiūros sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Šias sąnaudas, kurias Komisija 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 03-252 5 punktu paskirstė 12 mėn. laikotarpiui, Alytaus miesto savivaldybė laikė nepagrįstomis.

Teigė, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 2010 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-33 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo“ 1 punktu, nuo 2010 m. kovo 1 d. pagal pastatuose įrengtų šildymo ir karšto vandens tipus nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) diferencijuotus maksimalius tarifus. Šio sprendimo 1.1.3 punktu nustatyta, kai šilumos punktas nuosavybės ar valdymo teise priklauso šilumos tiekėjui, taikomas nulinis tarifas. Nulinis tarifas priimtas, atsižvelgiant į Komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos 13 punkto nuostatas, t. y. kai šilumos punktas nuosavybės ar valdymo teise priklauso šilumos tiekėjui, taikomas nulinis tarifas. Nei Šilumos ūkio įstatyme, nei Šilumos kainų nustatymo metodikoje nėra reikalavimų, kad šilumos tiekėjo praėjusio laikotarpio nepadengtas šilumos punktų priežiūros sąnaudas būtina įvertinti, nustatant pirmųjų šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpio metų šilumos kainos dedamąsias.

Nurodė, jog UAB „Litesko“ 2011 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1.161-102A „Dėl šilumos punktų priežiūros sąnaudų padengimo“ kreipėsi į Komisiją ir Alytaus miesto savivaldybę ir informavo, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. iki naujų nustatomų bazinių šilumos kainų taikymo pradžios vartotojams, kuriems šiluma tiekiama per šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus, nenutrūkstamam šilumos punktų priežiūros vykdymui užtikrinti bendrovė taikys savivaldybių nustatytus tarifus. Komisija 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr.R2-502 „Dėl šilumos punktų priežiūros sąnaudų padengimo“ informavo UAB „Litesko“ ir Alytaus miesto savivaldybę, kad neprieštarauja tokiam šilumos punktų priežiūros sąnaudų padengimo mechanizmui iki įsigalios naujos bendrovės filialų šilumos bazinės kainos dedamosios arba bus perskaičiuotos esamos kainos pastoviosios dedamosios.

Komisija šiame rašte paprašė savivaldybę informuoti apie priimtus sprendimus dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų taikymo vartotojams, kol šilumos punktų priežiūros sąnaudos neįvertintos šilumos kainoje. Alytaus miesto savivaldybė 2011 m. birželio 1 d. raštu Nr. SD-2442(6.16) „Dėl šilumos punktų priežiūros tarifų taikymo informavo Komisiją ir UAB „Litesko“, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba negali priimti sprendimų, prieštaraujančių Komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos 13 punkte nustatytiems reikalavimams, t. y. kai šilumos punktas nuosavybės ar valdymo teise priklauso šilumos tiekėjui, taikomas nulinis tarifas.

Neatsižvelgiant į Alytaus miesto savivaldybės rašte išdėstytus argumentus, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ nuo 2011 m. kovo 1 d. Alytaus miesto gyventojams neteisėtai pradėjo taikyti 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-33 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo“ vartotojų nuosavybės teise priklausantiems šilumos punktams patvirtintą priežiūros tarifą. Komisija 2011 m. balandžio 27 d. raštu Nr. R2-765 „Dėl šilumos punktų priežiūros“ Alytaus miesto savivaldybei pripažino, kad UAB „Litesko“ turi vadovautis galiojančiais savivaldybių tarybų sprendimais, kuriais nustatytos tiek šilumos kainų dedamosios, tiek vidaus sistemų priežiūros maksimalūs tarifai, ir gyventojams, kurių namuose įrengti bendrovei nuosavybės teise priklausantys šilumos punktai, už šilumos punktų priežiūrą taikyti nulinį koeficientą, kol savivaldybių tarybos nenustatė kitaip.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos skundą (t. II, b. l. 1-9) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog, vertinant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje bei Šilumos kainų nustatymo metodikos 49.7 punkte įtvirtintos teisės normos dispoziciją, savivaldybei yra nustatyta ne teisė, o pareiga pašalinti Komisijos nurodytus pažeidimus. Savivaldybės taryba, ignoruodama Komisijos nutarimuose suformuluotus įpareigojimus, t. y. neatsižvelgdama į tai, kad Komisija 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias ir įvardijo papildomas sąnaudas, kurias turėjo įvertinti Alytaus miesto savivaldybė, pagal Šilumos ūkio įstatyme nustatytą kompetenciją turinti pareigą nustatyti šilumos kainos dedamąsias, šiurkščiai pažeidė Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas.

Pabrėžė, jog pareiškėjas būdamas įsitikinęs, kad Komisija priėmė neteisėtus sprendimus nepasinaudojo individualių teisės aktų apskundimo teise, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Pareiškėjas nesiėmė priemonių išsiaiškinti Komisijos nutarimų teisėtumo teismine tvarka nei Komisijai priėmus 2011 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 03-141, kurio 2 ir 3 punktuose konstatavo, kad bendrovės šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu nepadengtas kuro šilumos punktų priežiūros sąnaudas turi įvertinti Alytaus miesto savivaldybė nustatydama šilumos kainos dedamąsias, nei Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 03-220, kuriuo Komisija padarė išvadą, jog Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-185, nustatant šilumos kainos dedamąsias priimtas pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, Šilumos kainų nustatymo metodikos 3 ir 118 punktų nuostatas. Pareiškėjas neapskundė šių Komisijos nutarimų, nepaisant to, kad Komisija nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl būtinybės įvertinti UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ patirtas, bet nepadengtas sąnaudas nustatant šilumos kainos dedamąsias. Komisijos konstatuotas faktas dėl nepadengtų sąnaudų ir konkretus vertintinų sąnaudų dydis nurodytas visuose Komisijos priimtuose nutarimuose, tačiau Alytaus miesto savivaldybė skundžia tik Nutarimą (Nutarimo 4 ir 5 p.).

Nurodė, jog pareiškėjas teisingai pažymi, kad Komisijos nustatyta šilumos bazinė kaina UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustojo galioti 2009 m. lapkričio 30 d. Nauja šilumos bazinė kaina buvo nustatyta Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141. Tačiau laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. birželio 17 d. bendrovė nenustojo vykdyti veiklos – ji tiekė šilumos energiją vartotojams kainomis, nustatytomis Komisijos 2009 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-169 „Dėl šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“.

Taikydama valstybės reguliuojamas šilumos energijos kainas, bendrovė patyrė sąnaudų, kurių padengimo mechanizmą numato Šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos kainų nustatymo metodika. Šis mechanizmas padeda užtikrinti teisinį saugumą ir tikrumą bei ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, kadangi dėl nuolat kintančių kuro kainų apskaičiuoti visiškai tikslias šilumos kainas į ateitį praktiškai neįmanoma. Taigi tam, kad būtų užtikrintas patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas vartotojams, tiekėjo būtinosios sąnaudos privalo būti padengtos.

Patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmą nustatančių teisės normų dispozicijos veikimą sieja ne su bazinių kainų galiojimo terminu, o šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu. Todėl faktas, kad nauja bazinė šilumos kaina nebuvo patvirtinta pasibaigus ankstesnės šilumos bazinės kainos galiojimo terminui, nesudaro prielaidų netaikyti Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų, numatančių privalomą patirtų sąnaudų įvertinimą. Sąnaudų susigrąžinimo principas taikytinas visą laikotarpį, per kurį bendrovė vykdo veiklą ir taiko valstybės reguliuojamas kainas (dėl ko preziumuojama, kad tokios kainos yra teisėtos ir pagrįstos).

Šio principo taikymo siejimas išskirtinai tik su bazinės kainos galiojimo laikotarpiu, nepagrįstai iškreiptų šio principo prasmę ir neatitiktų jį įtvirtinančių teisės aktų nuostatų reguliacinės paskirties. Komisijos 2009 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-169 „Dėl šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustatytos šilumos kainų dedamosios galiojo nuo senosios bazinės kainos galiojimo pabaigos (2009 m. gruodžio 1 d.) iki naujos bazinės kainos nustatymo (2011 m. birželio 17 d.).

Šis Komisijos nutarimas priimtas, o kainų dedamosios apskaičiuotos remiantis pirmąja bazinės šilumos kaina, nustatyta Komisijos 2004 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141. Pažymėjo, jog toks Komisijos sprendimas grindžiamas tuo, kad jokios galiojančios teisės aktų nuostatos nenumatė galimybės apskaičiuoti šilumos kainos dedamąsias be bazinės šilumos kainos. Įvertindama tai, kad situacija, kai nauja bazinė kaina dar nebuvo nustatyta, o bazinė kaina, nustatant šilumos kainų dedamąsias, nėra patvirtinta ir galiojanti nebuvo reglamentuota, Komisija taikė ankstesniąją bazinę šilumos kainą, nustatytą šiam šilumos tiekėjui.

Priešingu atveju, neegzistuojant jokiai bazinei šilumos kainai, šilumos kainų dedamųjų nustatymas būtų neįmanomas, dėl ko šilumos tiekėjas turėtų pagrįstą teisę nevykdyti veiklos, kadangi neatlygintino paslaugų teikimo imperatyvo teisės aktai nenumato. Pažymėjo, jog sprendimo dėl naujos bazinės kainos nustatymo priėmimas nepriklausė išimtinai nuo Komisijos valios.

Pabrėžė, jog, remiantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 69 punkto nuostatomis, Komisijai nustatant šilumos bazines kainas, šilumos tiekėjai kartu su šilumos bazinės kainos projektu privalo pateikti Komisijai šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpio investicijų planą suderintą su savivaldybės institucija (savivaldybės tarybos nustatyta tvarka). Šilumos bazinės kainos projektas Komisijai teikiamas ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki šilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo laikotarpio pabaigos. Su Alytaus miesto savivaldybe suderintas investicijų planas pateiktas Komisijai 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 03-292-2009, t. y. likus 13 dienų iki bazinės kainos galiojimo pabaigos.

Pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje įtvirtintų reikalavimų nuostatas nepadengtos kuro sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į kuro struktūrą, nustatytą šilumos kainų dedamosiose. Kuro struktūra gali būti keičiama tuo atveju, jeigu didėja kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojimas, t. y. pasikeičia tam tikros kuro rūšies naudojimo apimtys. Todėl Komisija laikė visiškai nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas turi būti naudojama faktinė kuro struktūra, kadangi Šilumos kainos nustatymo metodikoje expressis verbis yra nustatyta, kokia kuro struktūra yra naudojama atliekant minėtus skaičiavimus.

Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo nepadengtas kuro sąnaudas (3538,2 tūkst. Lt), kurias paskirsčius planuojamam baziniam realizuotos šilumos kiekiui (210,4 tūkst. MWh), šilumos kaina padidėja 1,68 ct/kWh. Paaiškino, jog tiek Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, tiek Komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, galiojusios naujos bazinės kainos UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija“ nustatymo metu, numatė galimybę diferencijuoti šilumos kainas ir šildymo bei karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus pagal šilumos punktų nuosavybę.

Tokiu būdu sąnaudos, patirtos atliekant šildymo ir karšto vandens sistemų, kai šilumos punktas nuosavybės teise priklausė šilumos tiekėjui, priežiūrą, buvo laikomos šilumos kainų sudėtine dalimi, ir, atitinkamai, nebuvo įtraukiamos į sistemų priežiūros tarifo sudėtį.

Pažymėjo, jog UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 17 d. patyrė 848,7 tūkst. Lt šilumos punktų priežiūros sąnaudų, nes nurodytu laikotarpiu jo vykdomos šilumos punktų priežiūros veiklos sąnaudos nebuvo skaičiuotinos nei šilumos kainos sudėtyje, nei priežiūros tarife. Sąnaudų susikaupimą lėmė tai, kad diferencijuotus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus Alytaus miesto savivaldybės taryba nustatė 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. Tl-33. Šie tarifai įsigaliojo 2010 m. kovo 1 d. Tuo tarpu Komisijos pagal šilumos punktų nuosavybę diferencijuotos šilumos kainos buvo nustatytos 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141 nustačius naują bazinę šilumos kainą. Todėl laikotarpiu tarp nurodytų datų, kai priežiūros sąnaudos nebuvo įtraukiamos nei į šilumos kainą, nei į priežiūros tarifą, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veiklą vykdė neatlygintinai ir dėl to pagrįstai įgijo teisę į patirtų sąnaudų susigrąžinimą.

Komisija nurodė, jog ji 2011 m. balandžio 27 d. raštu Nr. R2-765 buvo informavusi savivaldybes, įskaitant ir Alytaus miesto savivaldybę, dėl būtinybės laikytis sinchroniškumo principo įgyvendinant šilumos kainų ir daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų diferencijavimą, atsižvelgiant į šilumos punkto įrenginių nuosavybės teisės subjektą. Tai reiškia, kad diferencijuotų šilumos kainų ir diferencijuotų šilumos punktų priežiūros tarifų taikymas turėjo būti pradėtas vienu metu. Komisija ragino savivaldybes laikytis šio principo, nes, priešingu atveju, gali būti diskriminuojami vartotojai bei pažeidžiamas viešas interesas. Pabrėžė, jog atsakovas neatsižvelgė į Komisijos raginimus, dėl ko UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ susidarė nepadengtos šilumos punktų priežiūros sąnaudos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialas „Alytaus energija” atsiliepimu į pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos skundą (t. I, b. l. 140-153) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pareiškėjas skunde remiasi pasvarstymais, kad Komisija nustatydama šilumos kainos dedamąsias nepagrįstai įtraukė šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu patirtas, bet nepadengtas UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ sąnaudas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikia konkrečių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų paneigti Komisijos nutarime dėl šilumos nustatytų kainų apskaičiavimo pagrįstumą, nenurodo kokios procedūros buvo pažeistos priimant skundžiamą Nutarimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovai papildomai nurodė, kad Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarime buvo nustatyta tik bazinė kaina ir konstatuoti nepadengtų kuro sąnaudų dydžiai. Šios bazinės kainos apskundimas neturėtų įtakos galutiniam sprendimui, kadangi aplinkybė, kad buvo patirtos sąnaudos ir išlaidos nereiškia, jog jos pagal teisės aktų reikalavimus turėtų būti vienokiu ar kitokiu būdu kompensuojamos. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-3478/2011. Pabrėžė, jog Šilumos kainų nustatymo metodikoje nenumatyta sankcijų už tai, kad šilumos tiekėjas nesikreipia dėl bazinės šilumos kainos nustatymo. Komisijos 2009 m. spalio 23 d. nutarimas buvo priimtas vadovaujantis senomis bazinėmis kuro kainomis, tačiau tai neturi įtakos skaičiuojant patirtas sąnaudas. Jei tuo metu būtų buvusi nustatyta nauja bazinė kuro kaina, šilumos kaina savaime būtų buvusi mažesnė.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai paaiškino, kad bazinė kaina yra pastovių ir kintamų sąnaudų dydis, kurį Komisija nustato 3 arba 5 metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta 5 metus galiojanti bazinė kaina. Tokiu atveju pastovios dedamosios, t. y. darbo užmokestis, nusidėvėjimas, remontai ir pan., tam laikotarpiui yra nekeičiami. Tas pats yra ir su kuro struktūra. Konkrečias šilumos kainas nustato pati savivaldybė. Pirmais metais savivaldybė nustato šilumos kainą lygią bazinei šilumos kainai. Vėliau kasmet šilumos kaina yra perskaičiuojama ir koreguojama tik dėl pasikeitusios infliacijos ir šilumos kiekio realizacijos. Pastovios sąnaudos yra nekeičiamos. Nuo 2009 m. liepos mėn., kai įsigaliojo naujos Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatos, šilumos kainos kintamoji dedamoji jau gali būti perskaičiuojama kas mėnesį, t. y. ji koreguojama pasikeitus kuro kainoms. Skaičiuojant nepadengtas sąnaudas naudojamas Šilumos kainų nustatymo metodikos 14 priedas, kurį privalo užpildyti šilumos tiekimo įmonė. Nepadengtos sąnaudos skaičiuojamos kaip nuostoliai. Konkrečiu perskaičiavimo laikotarpiu įvertinamos nepadengtos sąnaudos už tą laikotarpį. Pažymėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens atveju šilumos kaina buvo perskaičiuojama kasmet, o paskutinio perskaičiavimo metu buvo nustatytos nepadengtos sąnaudos, susidariusios baigiantis galioti bazinei šilumos kainai. Nustatant naujas nepadengtas sąnaudas Šilumos kainų nustatymo metodika neleidžia vertinti faktinę kuro struktūrą. Nagrinėjamu atveju faktinė kuro struktūra nesikeitė. Kuro struktūra keičiasi tik tokiu atveju, jei pradedama naudoti nauja kuro rūšis. Nagrinėjamu atveju buvo sumažėjęs tik deginamo mazuto lyginamasis svoris. Tiek šilumos tiekėjas, tiek Komisija, skaičiuodami nepadengtas kuro sąnaudas pagal bazinę kuro struktūrą, atitinkamai pakoregavo faktiškai susidariusias kuro sąnaudas, t. y. buvo sumažintas sąlyginis gamtinių dujų kiekis atitinkamai padidinant mazuto kiekį. Tol, kol nebuvo nustatyta nauja bazinė kuro kaina, galiojo Komisijos nustatytos šilumos kainų kintamoji ir pastovioji dedamosios, apskaičiuotos pagal bazinės kuro kainos rodiklius. Nurodė, jog nepadengtos sąnaudos skaičiuojamos už visą patirtą laikotarpį, t. y. nuo paskutinio perskaičiavimo iki naujos bazinės kainos nustatymo.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai paaiškino, kad tais atvejais, kai nėra bazinės šilumos kainos, nėra ir šilumos kainos, nes Šilumos kainų nustatymo metodikoje aiškiai nustatyta, jog šilumos kainos dedamosios yra apskaičiuojamos remiantis tik bazine kaina. Teiginys, kad kažkuriuo laikotarpiu bazinė šilumos kaina negalioja neatitinka teisės aktų nuostatų. Jei atsiranda situacija, kai nėra nustatyta nauja bazinė kaina, laikoma, kad tuo metu galioja ankstesnė bazinė kaina. Negaliojant bazinei kainai, nebūtų šilumos kainos ir šiluma nebūtų tiekiama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu (t. II, b. l. 135-145) pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Komisija 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 03-129 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustatė UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ bazinę šilumos kainą penkerių metų laikotarpiui iki 2009 m. lapkričio 30 d. Komisija 2011 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 03-141 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, kuriuo UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias iki 2016 m. birželio 30 d.

Nutarimo 2 ir 3 punktuose konstatavo, kad bendrovės šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) nepadengtas kuro sąnaudas (3538,2 tūkst. Lt) ir nepadengtas šilumos punktų priežiūros sąnaudas (848,7 tūkst. Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. turi įvertinti Alytaus miesto savivaldybė, nustatydama šilumos kainos dedamąsias. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-185 „Dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ nustatė šilumos kainos dedamąsias iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, tačiau nevertino UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ apskaičiuotų faktinių nepadengtų 3538,2 tūkst.

Lt kuro sąnaudų, susidariusių nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., ir UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ apskaičiuotų 2010 m. kovo 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpio nepadengtų 848,7 tūkst. Lt šilumos punktų priežiūros sąnaudų. Reaguodama į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą, Komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-220 „Dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nutarė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-185 priimtas nesilaikant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, Šilumos kainų nustatymo metodikos 3, 118 punktų nuostatų.

Taip pat nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybai per 30 kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias. Alytaus miesto savivaldybės taryba, išnagrinėjusi Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą, priėmė 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. T-l98 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-l85 „Dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ 2 punkto pakeitimo ir 3 punkto papildymo“, kuriuo nutarė dalinai įvertinti UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ faktines nepadengtas kuro sąnaudas – 157 tūkst.

Lt., susidariusias per 2009 m. lapkričio mėnesį, ir neįvertinti Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 05-115 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinių ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ apskaičiuotų faktinių nepadengtų 3538,2 tūkst. Lt kuro sąnaudų, susidariusių 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, motyvuodama tuo, kad nepadengtos kuro sąnaudos apskaičiuotos už ilgesnį laikotarpį, negu numatyta Šilumos kainų nustatymo metodikos 118.1 punkte, Komisijos reikalavimo įvertinti per minėtą laikotarpį tiekėjo patirtas išlaidas šilumos punktams prižiūrėti, netenkino.

Po šio Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, Komisija priėmė byloje skundžiamą Nutarimą, kuriame konstatavo, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba nepašalino Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarime nurodytų pažeidimų. Komisija nutarė paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) patirtas, bet nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kuro faktinių bei nustatant šilumos kainas įvertintų kuro kainų skirtumo – 3538,2 tūkst. Lt, didinant šilumos kainą 1,68 ct/kWh; paskirstyti šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2010 m. kovo 1 d.

– 2011 m. gegužės 31 d.) patirtas, bet nepadengtas šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų sąnaudas – 848,7 tūkst. Lt, didinant šilumos kainą 0,45 ct/kWh, kai šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų.

Teismas pažymėjo, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio šilumos kainodarą, 1-7 dalys numato, kad šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Komisijos pastabas, parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Dalyvauti nustatant šilumos bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Tuo atveju, kai Komisija nusprendžia, kad savivaldybės taryba, apsvarsčiusi šilumos tiekėjo pateiktą perskaičiuotų šilumos kainų projektą ir jų pagrindimą, šilumos kainas ar tarifus nustatė su pažeidimais, Komisija turi teisę nurodyti savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus ir įpareigoti savivaldybę juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Teismas pažymėjo, jog tokiu būdu įstatymas nustatė kainos derinimo ir nustatymo tvarką, kriterijus, kurie reglamentuoja, kurie kaštai, susiję su vykdoma veikla, įskaitomi į kainą, o kurie neįskaitomi. Nurodė, jog Šilumos kainų nustatymo metodikos 3 punktas numato, kad šilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais. Šios metodikos 118 punktas nustato, kad šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu šilumos tiekėjo ar reguliuojamo gamintojo gautos papildomos pajamos arba patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu padarė išvadą, kad Alytaus savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimas, kuriuo UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šilumos kainų nustatymą (Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d., Šilumos kainų nustatymo metodikos 3 p., 118 p.), todėl įpareigojo pareiškėją per 30 dienų pašalinti nurodytus pažeidimus. Paaiškino, kad nepašalinus pažeidimų Komisija įgis teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainos dedamąsias. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu įvertino faktines nepadengtas kuro sąnaudas (157 000 Lt), susidariusias per 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau neįvertino 3538,2 tūkst. Lt kuro sąnaudų, susidariusių 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d., t. y. nustatė šilumos kainų dedamąsias pažeisdamas atsakovo nutarime nurodytus teisės aktus. Pareiškėjui nepašalinus nustatytų ir nurodytų pažeidimų, Komisija skundžiamu Nutarimu vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 17 straipsniu, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsniu, sprendė, jog Komisija de jure ir de facto užtikrina šilumos tiekėjų taikomų kainų atitikties teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir jų atitiktį orientacijos į sąnaudas principui, kontrolę. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4, 6, 7 dalys numato, kad Komisija nustato bazines šilumos kainas ir dalyvauja nustatant perskaičiuotas šilumos kainas. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalis nustato, kad savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias.

Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Komisijai nepritarus šilumos tiekėjo pateiktam šilumos kainos perskaičiavimui, taip pat nepritarus savivaldybės tarybos nustatytai šilumos kainai, tokia kaina negali būti taikoma, todėl Komisijos pritarimas perskaičiuotai šilumos kainai yra būtina sąlyga norint taikyti tokią kainą. Nurodė, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalis nustato, kad Komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus, kuriuos savivaldybė privalo pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, t. y.

Komisijos nurodymas savivaldybės tarybai yra privalomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-259/2011). Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas nepasinaudojo apskundimo teise, nesiėmė priemonių išsiaiškinti Komisijos nutarimų teisėtumo teismine tvarka nei Komisijai priėmus 2011 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 03-141, kurio 2 ir 3 punktuose konstatavo, kad bendrovės šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu nepadengtas kuro šilumos punktų priežiūros sąnaudas turi įvertinti Alytaus miesto savivaldybė nustatydama šilumos kainos dedamąsias, nei 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 03-220, kuriuo Komisija padarė išvadą, jog Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-185, nustatant šilumos kainos dedamąsias priimtas pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, Šilumos kainų nustatymo metodikos 3, 118 punktų nuostatas.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas neapskundė šių Komisijos nutarimų, pažeidimų nepašalino, todėl Komisija įgijo teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias.

Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovo ginčijamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentai, reiškiami pažeidžiant nustatytą tvarką, šiuo atveju buvo nereikšmingi, todėl jis atskirai dėl jų nepasisakys.

III. Pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 153-161) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nepasisakė dėl bylos esmės, teismas išsprendė tik atsakovo kompetencijos klausimą, dėl kurio ginčo nėra.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog jis, neskųsdamas atsakovo 2011 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 03-141 ir 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 03-220, prarado teisę ginčyti ir skundžiamą Nutarimą. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-259/2011 pasisako tik dėl teisinio šalių suinteresuotumo skųsti sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo, tačiau nepateikia išaiškinimo, kokias pasekmes sukelia tokio sprendimo neapskundimas. Be to, Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141 buvo patvirtinta nauja bazinė kaina, dėl kurios byloje ginčo nėra. Papildomai minėto nutarimo 2 ir 3 punktuose konstatuoti nepadengtų kuro ir šilumos punktų priežiūros sąnaudų dydžiai, tačiau procedūra, kurios metu šie dydžiai yra įvertinami arba ne, prasideda nuo to momento, kada savivaldybės taryba priima sprendimą dėl šilumos kainos, įvertinusi šilumos tiekėjo pateiktus duomenis, reikalingus šilumos kainai nustatyti. Vėliau Komisija priima atitinkamus sprendimus, t. y. patvirtina tą kainą arba nurodo pašalinti pažeidimus, o jei pažeidimai nepašalinami, priima sprendimą dėl vienašališko laikinų kainų nustatymo. Pats savaime sąnaudų dydžio konstatavimas nereiškia absoliutaus įpareigojimo nustatant šilumos kainą tokius dydžius kompensuoti, todėl nėra pagrindo skųsti Komisijos sprendimo, kuris nėra sudedamoji kainos nustatymo procedūros dalis. Kita vertus, Nutarimo 3 dalyje aptartas tik siūlymas įvertinti tokias sąnaudas, o ne įpareigojimas jas padengti.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-3478/2011. Nurodo, jog Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-220 buvo nustatyta, kad pareiškėjo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas yra priimtas padarius tam tikrus pažeidimus. Tuo tarpu pareiškėjas įvertinęs Komisijos poziciją 2011 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. T-198 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 metų liepos 14 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija” 2 punkto pakeitimo ir 3 punkto papildymo”, kuriuo iš dalies atsižvelgė į kai kuriuos nurodytus pažeidimus, tačiau pažeidimų netaisė toje dalyje, kur nesutiko su Komisijos pažymoje nurodytais argumentais, dėl to pateikė savo poziciją ir tikėjosi, kad Komisija patvirtins savo sprendimu pareiškėjo nustatytą šilumos kainą. Komisijai nepatvirtinus kainos, t. y. laikant, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, Komisija priėmė galutinį sprendimą, kuriuo buvo užbaigta šilumos kainos nustatymo procedūra. Todėl būtent šis Komisijos sprendimas, kaip galutinis ir sukeliantis teisines pasekmes vartotojams, yra skundžiamas teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. dėl teisės normų, kurios reguliuoja šilumos tiekėjo patirtų, bet nepadengtų kuro ir šilumos punktų priežiūros sąnaudų padengimą iš vartotojų dėl to didinant šilumos kainą vartotojams. Pažymi, jog šilumos tiekėjui patirtos sąnaudos yra grąžinamos tik esant visoms trims sąlygoms: 1) sąnaudos turi būti realiai patirtos; 2) patirtos sąnaudos nebuvo padengtos; 3) tokių konkrečių sąnaudų padengimo galimybė numatyta teisės aktuose. Sąnaudos, kurios neatitinka bent vieno iš aukščiau nurodyto kriterijaus, negali būti padengiamos iš vartotojų. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar turi teisę trečiasis suinteresuotasis asmuo gauti kompensaciją už sunaudotą kurą dėl padidėjusios kuro kainos už laikotarpį, kada nebuvo patvirtinta bazinė kaina (nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 17 d.), jeigu ginčo periodu jis kuro faktiškai sunaudojo žymiai mažiau nei buvo nustatyta tvirtinant ginčo periodu nebegaliojančią bazinę šilumos kainą. Mano, jog dėl faktinių kuro kainų pokyčio (o ne dėl didesnio sunaudoto kuro kiekio) turi būti kompensuojama iš vartotojų, nustatant naują šilumos kainą kuri paskirsčius 3 mln. Lt, sudaro po 1,68 ct/kWh pabrangimą. Pareiškėjas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens pateikta lentele „Šilumos gamybos kainų dedamųjų skaičiavimas” ir joje esančiais duomenimis, nurodo, jog pareiškėjas pagrįstai kelia klausimą, kodėl už laikotarpį, kada nebuvo patvirtinta šilumos bazinė kaina ir nebuvo nustatyta kuro struktūra, šilumos vartotojai turi mokėti kainų pokytį, neatsižvelgiant į suvartoto kuro kiekius. Iš esamų duomenų matyti, kad šilumos tiekėjas pakeitė kuro struktūrą, t. y. vietoj brangaus mazuto 2010 m. jis naudojo pigesnes dujas, todėl abejoja, ar trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė kokias nors sąnaudas, kurių vartotojai prieš tai nepadengė, mokėdami šilumos kainą už 2010 m.

Nurodo, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 18 dalyje išvardinti atvejai, kokios patirtos, tačiau nepadengtos sąnaudos turi būti įvertintos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainas. Kuro kainų pokytis numatytas. Tačiau kompensavimo sąlygos yra išvardintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 118.1 punkte. Pažymi, jog, nustatant bazinę šilumos kainą yra fiksuojama ir kuro struktūra. Būtent bazinės kainos galiojimui užfiksuota kuro struktūra leidžia tinkamai įvertinti kainų pokyčius nustatytam kuro kiekiui. Nagrinėjamu atveju, pasibaigus bazinės šilumos kainos galiojimui, šilumos tiekėjas deklaravo naudojęs visiškai kitokią kuro struktūrą t. y. pirkęs ženkliai mažiau mazuto nei buvo nustatyta kuro struktūroje tvirtinant bazinę kainą, todėl nėra teisinio pagrindo, leidžiančio traktuoti, kad šilumos tiekėjas patyrė kokias nors nepadengtas sąnaudas, kadangi teisės aktai nenumato galimybės nesant nustatytos bazinės kainos ir kuro struktūros, skaičiuoti kuro sunaudotus kiekius pagal nebegaliojančią bazinę kainą. Pažymi, jog Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141 nustatant naują bazinę kainą kuro struktūra patvirtinta ta, kokią naudojo šilumos tiekėjas ir ginčo objektu esančiu laikotarpiu, todėl Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinti įstatymo tikslai turi būti taikomi šioje ginčo situacijoje. Būtent todėl pareiškėjas mano, kad skaičiuojant, ar ginčo periodu šilumos tiekėjas patyrė sąnaudų, kurios nebuvo padengtos sumokant vartotojams nustatytą šilumos kainą, turi būti vertinamos faktinės kuro sąnaudos, o ne vien kainų skirtumas už kuro kiekį, kuris buvo nustatytas ir išskirstytas bazinės kainos galiojimo laikotarpiui. Mano, jog įtvirtintas reikalavimas kompensuoti realias, tačiau nepadengtas sąnaudas reiškia, kad apskaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija” turėjo būti vertinamos tik šilumos gamybai naudotų dujų sąnaudos. Tai rodo, kad kuro kainų skirtumas neturi būti kompensuojamas, kadangi neatitinka realiai patirtų sąnaudų kriterijaus.

Pabrėžia, jog Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 03-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos” 2.1 punkte nustatyta, kad bazinės šilumos kainos, nustatytos iki metodikos įsigaliojimo datos, galioja iki Komisijos nutarimuose ar savivaldybių sprendimuose nustatytų datų. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Komisijos UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija” apskaičiuotos nepadengtos kuro sąnaudos už laikotarpį, pasibaigus bazinės šilumos kainos galiojimo terminui, neturi teisinio pagrindo. Be to, metodikos 118 punktas nenumato išlygų, kad būtų padengiamos šilumos tiekėjų patirtos, bet nepadengtos kuro sąnaudos pasibaigus bazinės šilumos kainos galiojimo terminui. Nurodo, jog Komisija UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija” už 2009 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. apskaičiavo nepadengtas kuro sąnaudas vadovaudamasi negaliojančios Šilumos kainų nustatymo metodikos 77.1.1 punktu. Minėtame punkte nustatyta, kad šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiui šilumos tiekėjo kuro struktūra sudaroma pagal optimalią ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekėjo kuro struktūrą atsižvelgiant į sudarytą planuojamą elektrinių ir katilinių darbo režimą išteklių įsigijimo galimybes, teikiant prioritetą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Siekiant paskatinti investicijas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą kuro struktūra nekeičiama visą bazinių kainų galiojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai kuro struktūra keičiasi dėl nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių priežasčių. Todėl pareiškėjas nesutinka su Komisijos Nutarimo 4 punkto reikalavimu.

Pareiškėjas dėl šilumos punktų priežiūros sąnaudų nurodo, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 2010 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-33 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo” 1 punktu, nuo 2010 m. kovo 1 d. pagal pastatuose įrengtų šildymo ir karšto vandens tipus nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) diferencijuotus maksimalius tarifus. Šio sprendimo 1.1.3 punkte nustatyta, kad, kai šilumos punktas nuosavybės ar valdymo teise priklauso šilumos tiekėjui, taikomas nulinis tarifas. Nulinis tarifas priimtas atsižvelgiant į Komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos 13 punkto nuostatas. Taigi pareiškėjas pagrįstai nustatė nulinį tarifą už šilumos punktų priežiūrą. Šios sąnaudos turėjo būti įtraukiamos skaičiuojant šilumos kainas, tačiau metodika, kurioje toks įtraukimas numatytas, nenumatė metodikos galiojimo atgal, todėl minėtos sąnaudos pradėtos įskaičiuoti į šilumos kainą vėliau nei pareiškėjas priėmė sprendimą dėl nulinio tarifo taikymo. Teisės akte nesant numatytai normos galiojimo atgal galimybei, Komisijos sprendimas ir trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimas padengti priežiūros sąnaudas už laikotarpį, kuris nenumatė galimybės tokias patirtas sąnaudas apmokestinti, yra nepagrįstas. Pabrėžia, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 18 dalyje išvardinti atvejai, kokios patirtos, tačiau nepadengtos sąnaudos turi būti įvertintos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainas: tai sąnaudos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos ir geriamojo vandens įsigijimo. Jokios kitos sąnaudos įstatyme nenumatytos. Tai reiškia, kad ir šilumos punktų priežiūrai turėtos sąnaudos, net jeigu jos ir realios, neturi būti dengiamos ateityje, kadangi to nenumato teisės aktai, reguliuojantys šilumos kainų nustatymą.

Pažymi, jog Komisija 2011 m. balandžio 27 d. raštu Nr. R2-765 „Dėl šilumos punktų priežiūros” Alytaus miesto savivaldybei pripažino, kad UAB „Litesko” turi vadovautis galiojančiais savivaldybių tarybų sprendimais, kuriais nustatytos tiek šilumos kainų dedamosios, tiek vidaus sistemų priežiūros maksimalūs tarifai, ir gyventojams, kurių namuose įrengti bendrovei nuosavybės teise priklausantys šilumos punktai, už šilumos punktų priežiūrą taikyti nulinį koeficientą, kol savivaldybių tarybos nenustatė kitaip. Komisija 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1119 „Dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių miesto gyventojams už šilumos punktų priežiūrą” pripažino, kad UAB „Litesko” filialas „Alytaus energija” lėšas už šilumos punktų priežiūrą rinko neteisėtai ir jos bus įvertintos 2011 m. gegužės mėnesio pateikiamose sąskaitose. Todėl mano, jog Komisija priimdama skundžiamą Nutarimą nepakankamai skaidriai įvertino UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija” kuro ir šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros nepadengtas sąnaudas.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 183-190) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šilumos kainų nustatymo procedūrą, tinkamai įvertino šių teisės normų turinį ir jų taikymo pasekmes bei pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-259/2011 pateiktu išaiškinimu.

Atsakovas pabrėžia, jog tiek Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 03-141, kuriuo nustatytos bazinės šilumos kainos dedamosios, tiek skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo vienašališkai nustatytos šilumos kainos dedamosios, paremtas Komisijos Komunalinių paslaugų skyriaus atliktais šilumos kainų skaičiavimais pagal bendrovės teiktus paaiškinimus ir dokumentus ir jų turinys kainų sudėtinių dalių atžvilgiu yra identiškas, todėl nėra pagrįsta teigti, jog tik galutinis Komisijos sprendimas, vienašališkai nustatantis šilumos kainos dedamąsias, yra įpareigojantis ir sukelia teisines pasekmes. Nurodo, jog Komisijos sprendimai, kurie priimami iki tol, kol Komisija vienašališkai nustato šilumos kainos dedamąsias, patys savaime sukuria teisinį rezultatą, t. y. nustato konkrečias šilumos kainų dedamąsias. Atsižvelgiant į tai, jog Komisijos sprendimas, kuriuo Komisija konstatavo šilumos kainos dedamųjų nustatymo pažeidimus, yra individualus administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, taip pat į tai, kad pareiškėjas žinodamas, kad jam neištaisius pažeidimų, Komisija patvirtins bazinės šilumos kainos dedamosioms lygias šilumos kainų dedamąsias ir jos taps galiojančiomis, neturi reikšmės ir pareiškėjo argumentai dėl to, kokia forma buvo išreikšti įpareigojimai įvertinti nepadengtas sąnaudas, kadangi šių sąnaudų įvertinimo ir kompensavimo šilumos kainoje būtinybės teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymi, kad, remiantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 80.2.1.1 punktu, bazinėje šilumos kainoje užfiksuota kuro struktūra gali būti keičiama tuo atveju, jeigu didėja kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojimas, t. y. pasikeičia tam tikros kuro rūšies naudojimo apimtys. Todėl Komisija laiko visiškai nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas turi būti naudojama faktinė kuro struktūra, kadangi Šilumos kainų nustatymo metodikoje expressis verbis yra nustatyta, kokia kuro struktūra yra naudojama atliekant minėtus skaičiavimus. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo nepadengtas kuro sąnaudas (3 538,2 tūkst. Lt), kurias paskirsčius planuojamam baziniam realizuotos šilumos kiekiui (210,4 tūkst. MWh), šilumos kaina padidėja 1,68 ct/kWh.

Atsakovas dėl patirtų, bet nepadengtų šilumos punktų priežiūros sąnaudų įvertinimo pažymi, kad skundžiamo Nutarimo 5 punktas yra pagrįstas. Šilumos kainodara yra pagrįsta būtinųjų sąnaudų grąžos principu. Pabrėžia, jog tiek Šilumos kainų nustatymo metodika, tiek Komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, galiojusios naujos bazinės kainos UAB „Litesko” filialui „Alytaus energija” nustatymo metu, numatė galimybę diferencijuoti šilumos kainas ir šildymo bei karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus pagal šilumos punktų nuosavybę. Tokiu būdu sąnaudos, patirtos atliekant šildymo ir karšto vandens sistemų, kai šilumos punktas nuosavybės teise priklausė šilumos tiekėjui, priežiūrą, buvo laikomos šilumos kainų sudėtine dalimi, ir, atitinkamai, nebuvo įtraukiamos į sistemų priežiūros tarifo sudėtį. UAB „Litesko” filialas „Alytaus energija” laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 17 d. patyrė 848,7 tūkst. Lt šilumos punktų priežiūros sąnaudų, nes nurodytu laikotarpiu jo vykdomos šilumos punktų priežiūros veiklos sąnaudos nebuvo skaičiuotinos nei šilumos kainos sudėtyje, nei priežiūros tarife. Sąnaudų susikaupimą lėmė tai, kad diferencijuotus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus Alytaus miesto savivaldybės taryba nustatė 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. Tl-33. Šie tarifai įsigaliojo 2010 m. kovo 1 d. Tuo tarpu Komisijos pagal šilumos punktų nuosavybę diferencijuotos šilumos kainos buvo nustatytos 2011 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 03-141 nustačius naują bazinę šilumos kainą. Todėl laikotarpiu tarp nurodytų datų, kai priežiūros sąnaudos nebuvo įtraukiamos nei į šilumos kainą, nei į priežiūros tarifą, UAB „Litesko” filialas „Alytaus energija” šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veiklą vykdė neatlygintinai ir dėl to pagrįstai įgijo teisę į patirtų sąnaudų susigrąžinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialas „Alytaus energija” atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 166-181) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo spendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos reikšti nesutikimą su ankstesniais Komisijos nutarimais, priimtais to paties šilumos kainos dedamųjų nustatymo procese, todėl pareiškėjo ginčijamas Nutarimas, pagrįstas galiojančiais ir neginčytais ankstesniais Komisijos nutarimais, yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-3478/2011. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra priimta toje pačioje byloje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties išaiškinimą, todėl teigti, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis pateikia naują taisyklę, nėra pagrįsta.

Nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi pasvarstymais ir samprotavimais neva Komisija nustatydama šilumos kainos dedamąsias nepagrįstai įtraukė šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu patirtas, bet nepadengtas trečiojo asmens sąnaudas, tačiau nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų paneigti Komisijos Nutarime dėl šilumos nustatytų kainų apskaičiavimo pagrįstumą, nenurodo, kokios procedūros buvo pažeistos priimant skundžiamą Nutarimą. Pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi abstrakčiais ekonominio pobūdžio pasvarstymais bei samprotavimais apie Komisijos nepagrįstai padidintas trečiojo asmens nepadengtas sąnaudas, tokiu būdu kvestionuodamas Nutarimo ekonominį pagrįstumą, Komisijos diskrecijos teisę, o ne Nutarimo atitikimą teisės aktams.

Pabrėžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. patyrė 3 538,2 tūkst. Lt nepadengtų sąnaudų dėl kuro faktinių bei nustatant šilumos kainas įvertintų kuro kainų skirtumo. Atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 18 dalį ir Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktą, Komisija teisėtai ir pagrįstai šias nepadengtas sąnaudas įtraukė skaičiuodama 2011 m. šilumos kainų kintamąsias dedamąsias ir tai nurodė Nutarimo 4 punkte. Be to, pirmoji trečiojo suinteresuoto asmens bazinė šilumos kaina buvo nustatyta iki 2009 m. lapkričio 30 d (2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimas Nr. 03-129). Antroji trečiojo asmens bazinė šilumos kaina buvo nustatyta 2011 m. birželio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-141. Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsniu, Šilumos kainų nustatymo metodikos 69 punktu ir nurodo, jog pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens 2010-2014 metų investicijų programą suderino 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-143.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog tiek Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, tiek Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punkto nuostatos nustato šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtų, bet nepadengtų sąnaudų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad bazinės šilumos kainos (nustatomos Komisijos pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 4 d.) ir nustatytos šilumos kainų dedamosios (nustatomos vietos savivaldybių pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d. 1 p.) nėra tapatu yra atskleista šio įstatymo straipsnio dispozicijoje. Taigi 2009 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. Alytaus mieste galiojo šilumos kainų dedamosios, nustatytos 2009 m. spalio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-169, todėl šiuo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos kompensuojamos pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punkto reikalavimus. Pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina pareigos Komisijai antrą bazinę šilumos kainą nustatyti iš karto vos tik pasibaigia pirmosios bazinės kainos galiojimas, todėl ta aplinkybė, kad 3 538,2 tūkst. Lt nepadengtų kuro sąnaudų trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė nebegaliojant pirmajai bazinei šilumos kainai, tačiau galiojant šilumos kainų dedamųjų pagrindu apskaičiuotoms galutinėms šilumos kainoms Alytaus miesto vartotojams, negali apriboti Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 18 dalies ir Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punkto taikymo Komisijai priimant ginčijamą Nutarimą. Nurodo, jog Šilumos ūkio įstatymas nereguliuoja situacijos, kai bazinė šilumos kaina dėl kažkokių priežasčių nėra nustatyta ar pasibaigęs jos galiojimas, tačiau tai negali būti pagrindas nenustatyti konkrečių šilumos kainos dalių. Jų nenustačius, šilumos tiekėjas negautų apmokėjimo už teikiamas paslaugas.

Nurodo, kad pareiškėjas neginčijo 2009 m. spalio 23 d. Komisijos nutarimo Nr. 03-169 taikymo 2009 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. birželio 17 d. laikotarpiu, todėl pripažino, kad pirmosios bazinės šilumos kainos galiojimas de facto prasitęsė. Jeigu pareiškėjas būtų manęs, kad pirmosios bazinės šilumos kainos galiojimas negali būti tęsiamas po 2009 m. lapkričio 30 d., neaišku, kodėl neginčijo 2009 m. spalio 23 d. Komisijos nutarimo Nr. 03-169 taikymo teisiniams santykiams, atsiradusiems po 2009 m. lapkričio 30 d.

Pabrėžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai tikėjosi, kad šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. patirtos, bet nepadengtos 3 538,2 tūkst. Lt kuro sąnaudos bus įskaičiuotos į 2011 m. šilumos kainų kintamąsias dedamąsias, kaip tai nustato Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 18 dalis ir Šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktas. Todėl Komisija paisydama trečiojo asmens teisėtų lūkesčių imperatyvo, o pareiškėjui neištaisius nurodytų šilumos kainos dedamųjų nustatymo trūkumų 12 mėn. laikotarpiui paskirstė šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) patirtas, bet nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kuro faktinių bei nustatant šilumos kainas įvertintų kuro kainų skirtumo – 3538,2 tūkst. Lt, didinant šilumos kainą 1,68 ct/kWh. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens įgyta teisė į nepadengtų sąnaudų kurui padengimą taip pat turi būti pripažįstama ir ginama užtikrinant konstitucinį nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog Šilumos kainų nustatymo metodikos teisinis reguliavimas reiškia, kad šilumos tiekėjas neprivalo nupirkti ir sunaudoti visų kuro rūšių ir visų kiekių, numatytų pagal šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo metu nustatytą kuro struktūrą, nes šilumos kainodara grindžiama išankstiniu ir ilgalaikiu planavimu, lyginamaisiais ekonominiais rodikliais. Todėl nepadengtos kuro sąnaudos negali būti skaičiuojamos vien pagal faktinį kuro sunaudojimą, o turi būti skaičiuojamos pasiremiant ilgalaike kuro struktūra, įtraukta į bazinių šilumos kainų apskaičiavimą. Nurodo, jog Komisija skaičiuodama trečiojo suinteresuoto asmens nepadengtas kuro sąnaudas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. vadovavosi trečiajam suinteresuotam asmeniui pirmojoje bazinėje šilumos kainoje nustatyta kuro struktūra, kurioje mazutas sudaro 8.018tne. Bendrai už 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 3 538,2 tūkst. Lt nepadengtų kuro sąnaudų ir tai patvirtina Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymos Nr. 05-115 14 priedo lentelė „UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” nepadengtos kuro sąnaudos. Taigi Komisija teisėtai ir pagrįstai skaičiuodama trečiojo suinteresuoto asmens nepadengtas kuro sąnaudas atsižvelgė į šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo metu nustatytą kuro struktūrą, kuri buvo nekeičiama visą pirmosios bazinės kainos galiojimą laikotarpį. Per 2009 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 3 538,2 tūkst. Lt nepadengtų kuro sąnaudų (Komisijos 2011 m. birželio 13 d. pažymos Nr. 05-115 14 priedo lentelė „UAB „Litesko filialo „Alytaus energija”), kuriuos teisėtai apskaičiuotos remiantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 80.2.1.1, 80.2.1.4, 118.3, 121.2.1 punktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog jis per laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. – 2011 m. gegužės mėn. patyrė 848,7 tūkst. Lt nepadengtų šilumos punktų priežiūros sąnaudų, kurios nebuvo įtrauktos nei į to laikotarpio šilumos tarifą, nei į to laikotarpio daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūros tarifą. Šio fakto pareiškėjas neginčija, todėl, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir Šilumos kainų nustatymo metodikos 3 punktu, Komisija teisėtai ir pagrįstai į 2011 m. šilumos kainos dedamąsias įtraukė trečiojo suinteresuoto asmens patirtas, bet nepadengtas 848,7 tūkst. Lt šilumos punktų priežiūros sąnaudas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. – 2011 m. gegužės mėn. Pažymi, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad jam atsisakius patikslinti sprendimą, trečiasis suinteresuotas asmuo bus priverstas kreiptis į Komisiją su prašymu nepadengtas šilumos punktų priežiūros sąnaudas įtraukti į būsimą bazinę šilumos kainą ir dėl to atsakomybę teks prisiimti pareiškėjui, tačiau pareiškėjas į pateiktą informaciją nereagavo. Mano, jog dėl pareiškėjo kaltės trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 848,7 tūkst. Lt nepadengtų šilumos punktų priežiūros sąnaudų nuo 2010 m. kovo mėn. – 2011 m. gegužės mėn., todėl pareiškėjas negali ginčyti šių išlaidų įtraukimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-252 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ vienašališko laikinųjų šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ 4 ir 5 punktų teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos esmė – tam tikrų UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo apskundimo teise, t. y. neapskundė Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 03-141 2 ir 3 punktų bei 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 03-220, nepašalino Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarime Nr. 03-220 nurodytų pažeidimų, atitinkamai, Komisija įgijo teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias, todėl jos priimtas ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo skundo iš esmės, t. y. nevertino ginčijamo teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.

Teisėjų kolegija tokiai pareiškėjo pozicijai pritaria.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimdamas sprendimą teismas, be kita ko, vadovavosi 2011 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A858 – 259/2011. Pastarojoje nutartyje LVAT kolegija konstatavo, jog Komisijos sprendimas, kuriuo įpareigojama pašalinti nurodytus šilumos kainų skaičiavimo ir nustatymo trūkumus, sukelia teisines pasekmes, taigi yra individualus teisės aktas, kuris gali būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nepasisakė dėl to, kad vėliau priimtas Komisijos nutarimas, kuriuo Komisija vienašališkai nustato šilumos kainos dedamąsias, nėra individualus teisės aktas, kurį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus Komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-252 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ vienašališko laikinųjų šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (t. I, b.l. 14-16) 4 ir 5 punktų turinį visų pirma pažymėtina, kad nėra abejonių, jog jie sukelia teisines pasekmes: jais 12 mėnesių laikotarpiui paskirstomos tam tikros trečiojo suinteresuoto asmens sąnaudos atitinkamai didinant šilumos kainą, kurią privalo taikyti trečiasis suinteresuotas asmuo. Taigi ginčijamas nutarimas yra individualus teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas teismine tvarka (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepraleido skundo pateikimo teismui termino (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), nes skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2011 m. spalio 24 d.

Sprendžiant klausimą dėl teisės teismine tvarka ginčyti Komisijos nutarimo, kuriuo Komisija vienašališkai nustato laikinas šilumos kainų dedamąsias, teisėtumą ir pagrįstumą ir tokios teisminės kontrolės apimties, santykio su prieš tai įvairių subjektų atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas šilumos kainų nustatymas yra pakankamai sudėtingas ir kompleksinis procesas. Kaip matyti iš šio Įstatymo 32 straipsnio 4 - 7 dalių, bazinių kainų ir perskaičiuotų bazinių kainų nustatymo procese dalyvauja įvairūs subjektai (Komisija, savivaldybės tarybos, ūkio subjektai), pats procesas pasižymi tuo, kad jo metu gali būti priimamas ne vienas teisines pasekmes sukeliantis sprendimas.

Be to, dalies sprendimų priėmimas yra atitinkamų viešojo administravimo subjektų teisė, o ne pareiga, taigi, jie turi diskreciją apsispręsti dėl savo elgesio. Pavyzdžiui, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog savivaldybei neįvykdžius pareigos pašalinti Komisijos sprendime nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias, be to, nėra nustatytas terminas, per kurį Komisija gali šią savo teisę realizuoti.

Taigi teisinis reguliavimas lemia, jog, tarkim, ūkio subjektui gali būti neaišku, kada, ir ar apskritai bus priimtas Komisijos ar savivaldybės tarybos sprendimas, kurį būtų galima traktuoti kaip „galutinį“ nustatant perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias. Atitinkamai, gali kilti sunkumų nusprendžiant, kokį savo teisių ar teisėtų interesų gynybos būdą pasirinkti. Taip pat pažymėtina, kad aptariamoje teisės normoje nėra numatyta situacija, kuomet savivaldybė, reaguodama į trūkumus nurodantį ir juos pašalinti įpareigojantį Komisijos sprendimą (byloje nagrinėjamu atveju, į Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 03-220 (t.

II, b.l. 86), priima sprendimą, kuriuo tik iš dalies atsižvelgiama į imperatyvų (žr. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį) Komisijos nurodymą (byloje nagrinėjamu atveju – 2011 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-198 (t. I, b.l. 23-24). Šiuo požiūriu nagrinėjama byla skiriasi nuo administracinės bylos Nr. A858 – 259/2011, kurioje Komisijai nustačius įpareigojimą pašalinti trūkumus savivaldybės taryba nebuvo priėmusi sprendimo, kuriuo iš dalies atsižvelgiama į Komisijos nustatytus įpareigojimus.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas priežastis teisėjų kolegija mano, jog byloje vertinamu atveju nėra pagrindo sieti teisę ginčyti teismine tvarka Komisijos priimtą individualų teisės aktą, kuriuo vienašališkai nustatomos šilumos kainos dedamosios, su faktine aplinkybe, ar teismine tvarka buvo apskųsti Komisijos sprendimai, kuriais atitinkamas subjektas buvo įpareigotas pašalinti šilumos kainų dedamųjų nustatymo trūkumus. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas teisės į teisminę gynybą, kaip pagrindinės teisės, statusu, taip pat teisinio tikrumo principu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde kaip reikšmingą precedentą nurodo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3092/2011. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skiriasi šios ir pirmiau nurodytos bylos faktinės aplinkybės. 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3092/2011 LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas Komisijos nutarimo neteisėtumą siejo išimtinai su ta faktine aplinkybe, jog, jo teigimu, pareiškėjas įvykdė prieš tai Komisijos nustatytą įpareigojimą, t. y. buvo išskirtinai nesutinkama su Komisijos teiginiu, kad pareiškėjas neįvykdė jam nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgdama į tai, minėtoje byloje teisėjų kolegija atitinkamai apibrėžė ir skundo nagrinėjimo ribas. Tuo tarpu šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog Alytaus savivaldybės taryba tik iš dalies įvertino Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 03-220, savo nesutikimą iš esmės pakartojo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. T-198 (nors Sprendimo 2 punkte ir buvo įvertinta 157 tūkst. Lt UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ sąnaudų, patirtų 2011 m. lapkričio mėn.), taip pat nesutikimo su Komisijos motyvais argumentus išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Todėl pagrindo vadovautis minėta 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-3092/2011 nėra.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nevertino. Tokį vertinimą pirmą kartą atlikus apeliacinės instancijos teisme būtų neužtikrinta proceso dalyvių teisės į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė