2020-02-12 Nr. AB-3618-3-62-3-00673-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1184-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kybartų PN, kur atlikinėjo bausmę, 2017 m. rugsėjo 14 d. patyrė traumą, kai naktį miegodamas iškrito iš antro aukšto gulto ir išsimušė dantis, prasiskėlė barzdą ir lūpą. Pusiau be sąmonės pareiškėjas buvo nuvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kurioje buvo diagnozuota patirta trauma. Dėl patirtos traumos pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją, tačiau gavo atsakymą, jog teisės aktai nereglamentuoja apsauginių bortelių ir kopėtėlių įrengimo ant lovų. Perkėlus pareiškėją į Vilniaus pataisos namus, jis buvo nuvežtas konsultacijai į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kurioje buvo nustatytas pareiškėjui reikalingas gydymas ir gydymo išlaidos. Dėl Kybartų PN neveikimo pareiškėjas prarado dantis, priverstas kentėti, po patirtos traumos pareiškėjas negali valgyti įprastinio maisto davinio, taip yra kankinamas, palaužtas dvasiškai ir emociškai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kybartų pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22.05 val., pamainos vyresnysis A. C. radijo ryšiu pranešė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 119 pastebėjo ant grindų gulintį 6-o būrio nuteistąjį (duomenys neskelbtini), kurio veidas buvo kraujuotas, todėl išvedus nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelį, kameroje buvo atlikta krata ir apžiūra. Apžiūros metu daiktų, kuriais galėjo būti sužalotas pareiškėjas, nerasta, ant kitų kameroje buvusių nuteistųjų sužalojimų ar kraujo pėdsakų nepastebėta. Atlikus pareiškėjo medicininę apžiūrą, nustatytas toks susižalojimo pobūdis - dešiniame viršutiniame voke (duomenys neskelbtini), apatinės lūpos gleivinės srities (duomenys neskelbtini), kairys skruostas patinęs.

5. Įvykus minėtam įvykiui, pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo. Pretenzijų nereiškė ir vėliau bei į Kybartų PN administraciją nesikreipė, jog netinkamai įrengtos lovos.

6. Kybartų PN savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo taisyklės). Minėtos taisyklės nustato pataisos įstaigų įrengimo reikalavimus. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuotas dviaukščių lovų įrengimas, teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukštes lovas. Taip pat nėra nei viename teisės akte nurodyta, kad lovos turi būti su paaukštintu kraštu. Kybartų PN elgėsi teisingai ir tinkamai, įrengdami dviaukštes lovas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir toks Kybartų pataisos namų veikimas neprieštaravo jokioms teisės aktų normoms.

7. Po šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl galimybės gauti susmulkintą maistą. Pareiškėjo prašymas buvo tenkinamas ir pareiškėjas kiekvieną kartą gaudavo susmulkintą maistą. Kadangi įstaiga, sugedus esamam maisto smulkintuvui, užtikrinant tinkamą nuteistojo maitinimą įsigijo naują smulkintuvą, todėl pareiškėjui jokių nepatogumų valgyti patirta trauma nesukėlė.

8. Dėl pablogėjusios emocinės būklės, susijusios su minėta trauma, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus. Nuo 2017 m. spalio 12 d. pareiškėjas bausmę atlieka Vilniaus PN.

9. Pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.271 straipsnio prasme.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal minėtą straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimus laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismas spręsdamas kilusį ginčą taip pat vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos).

13. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad nei Aprūpinimo normose, nei Vidaus tvarkos taisyklėse nedraudžiama kamerose įrengti dviaukštes lovas nedetalizuojama dėl apsauginių bortelių ar kopėtėlių įrengimo. Nenustatęs byloje, kad pareiškėjas iki įvykio būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl miegamosios vietos pakeitimo (dėl dviaukščių lovų įrengimo Kybartų PN, šių lovų apsaugos priemonių neįrengimo) atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad negali būti pripažintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

14. Įvertinęs apreiškėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymo ir Kybartų PN 2017 m. spalio 17 d. atsakymo į minėtą prašymą turinį (jame buvo paaiškinta, kad Kybartų PN naudojamų lovų konstrukcijos nereglamentuoja nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei Įrengimo taisyklės, nei kiti norminiai aktai, todėl apsauginiai lovų borteliai ir kopėtėlės neįrengiami), teismas pažymėjo, kad šį atsakymą pareiškėjas galėjo skųsti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka, tačiau to byloje nenustatė. Todėl atsakovo aktus (veiksmus) dėl lovų tipo, apsaugos priemonių neįrengimo laikė teisėtais ir pagrįstais ir pažymėjo, kad dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

15. Įvertinęs byloje pateiktą Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 10/23-208 „Dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) susižalojimo“ (toliau – ir Išvada), pareiškėjo paaiškinimus, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., jis iškrito iš lovos antro aukšto ir susižalojo veidą, tačiau pretenzijų niekam neturi, medicininės apžiūros rezultatus („dešiniame viršutiniame voke (duomenys neskelbtini). Apatinės lūpos gleivinės srities (duomenys neskelbtini). Kairys skruostas patinęs. Išmuštas (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nieko neprisimena“), bei kitų nuteistųjų paaiškinimus, teismas nurodė, kad negali daryti išvados, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22 val., iškrito iš lovos antro aukšto ir susižalojo veidą dėl neįrengtų lovos apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, jog nei vienas liudytojas tiksliai ir tiesiogiai nematė, jog pareiškėjas būtent iškrito iš antrame aukšte esančios lovos ir susižalojo veidą.

16. Teismas pažymėjo, kad įvertinus kitų medicininių dokumentų turinį (Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros lape įrašyta, kad sužalota apatinė lūpa, dešinys antakis, lyg išmušti (duomenys neskelbtini), rekomenduota burnos higiena bei odontologo konsultacija planine tvarka; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2018 m. vasario 6 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad pareiškėjas nepatenkintas senų protezų išvaizda, nori pilnai susitvarkyti burną dėl netektų dantų, jam reikalinga profesionali burnos higiena, dantų protezavimas, dantų šalinimas, implantacija (gydymo kaina apie 8 000 Eur )), taip pat nebuvo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas įvykio dieną iškrito iš lovos antro aukšto dėl neįrengtų lovos apsaugos priemonių ir dėl to susižalojo veidą.

17. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį ir pareiškėjo skundą atmetė, be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė turtinės žalos fakto ir dydžio, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmetė, tuo pagrindu netenkino ir reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

III. 18. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad Kybartų PN įvyko nelaimingas atsitikimas, pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Abstraktūs Kybartų PN argumentai neturėtų būti vertinami, nes jais atsakovo atstovas siekia išvengti atsakomybės ir klaidina teismą. Kadangi Kybartų PN pažeidė teisės aktus, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas ir kilo moralinė žala. Asmenys turi būti kalinami tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintas orumas ir saugumas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio nustatymu bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo asmenį kalinant nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teisės aktai nenustato pareigos įrengti paaukštintą dviaukštės lovos kraštą, pareiškėjas iki įvykio dėl netinkamai įrengtos lovos į Kybartų PN nesikreipė. Atsakovo atstovas pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos jam nepadarė. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino ir ištyrė visus pateiktus įrodymus, todėl sprendimas teisingas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Kybartų PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjo saugumo pataisos įstaigos kameroje įrengtoje dviejų aukštų lovoje (neįrengti lovos kraštų paaukštinimai).

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, t. y. jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, be to, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto.

23. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas priėmė netinkamą sprendimą, nuodugniai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

26. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

27. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo dviaukštės lovos, tačiau be apsauginių bortelių (lovos kraštų paaukštinimo), kurie saugotų nuo iškritimo iš lovų miegant, ir neįrengtos kopėtėlės į jas užlipti. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 22.00 val., jis iškrito iš antro aukšto lovos ir susižalojo veidą.

29. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – Aprūpinimo normos, įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 8 d.) nustatyta, jog tiek bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, tiek tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, tiek drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti įrengta metalinė lova – 1 vnt. vienam asmeniui (1.1, 9.2 ir 10.1 punktai).

30. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, jog kamerose turi būti, be kita ko, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Taip pat analogiškai vertintina ir situacija dėl apsauginių lovos bortelių (antro aukšto lovos kraštų paaukštinimo) nebuvimo (teisės aktuose nenumatytas jų įrengimas).

31. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, kurie nulemtų atitinkamus sunkumus miegant ar lipant į lovą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki nelaimingo atsitikimo būtų kreipęsis į Kybartų pataisos namų administraciją su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be apsauginių bortelių ir kopėtėlių kyla nepatogumai, ir (ar) su prašymu įrengti tokias konstrukcijas. Taip pat pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu Nr. 5/30B6-2808 kreipėsi į Kybartų PN administraciją, prašydamas jį tik informuoti, kodėl Kybartų PN 5, 6 būriuose, kamerų tipo patalpose ant nuteistųjų antro aukšto gulto iš šonų nėra apsauginio bortelio ir neįrengtos kopėtėlės.

32. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė susižalojimo aplinkybes. Įvertinusi byloje pateiktos Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 10/23-208 „Dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) susižalojimo“ duomenis, kartu su pareiškėju kameroje buvusių nuteistųjų E. E., M. R., V. L. parodymus, Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros lape ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2018 m. vasario 6 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuotą informaciją teismas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., iškrito iš lovos antro aukšto dėl neįrengtų lovos apsaugos priemonių ir dėl to susižalojo veidą. Kita vertus, pats pareiškėjas galėjo numatyti kilsiančias pasekmes, taip pat būti apdairus ir atsargus bei imtis tam tikrų atsargumo priemonių joms išvengti. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu nėra Kybartų PN neteisėtų veiksmų ir kad pareiškėjas neįrodė dėl apsauginių lovos bortelių bei kopėtėlių neįrengimo patyręs neturtinę žalą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Kybartų pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), darytina išvada, kad valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjo tariamai patirtą neturtinę žalą.

34. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobūdžio, abstrakčiais, deklaratyviais teiginiais ir ištraukomis (citatomis) iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė