2021-09-22 Nr. AB-19268-4-49-3-00161-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3960-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00161-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsienietei, (duomenys neskelbtini) pilietei N. A., jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjui Abbas Dajekh,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. A. alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei N. A. (toliau – ir Užsienietė), kartu su nepilnamečiu vaiku A. A. (toliau – ir Nepilnametis vaikas), gimusiu (duomenys neskelbtini)., apgyvendinimą Centre iki 2021 m. gruodžio 24 d.

2. Centras nurodė, kad Užsienietė su Nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio mėnesį bei pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prieglobsčio prašymą nagrinėja iš esmės skubos tvarka. Minėti asmenys buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir jiems išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Užsienietė su Nepilnamečiu vaiku išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Tą pačią dieną Kalvarijos savivaldybėje, Kreivukės kaimo ribose, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, minėti asmenys buvo sulaikyti. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno sprendimu Užsienietė sulaikyta ne ilgiau nei 48 valandoms. Užsienietė tyčia neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors jai bei Nepilnamečiui vaikui buvimo Pabėgėlių priėmimo centre metu buvo teikiama visa būtina psichologinė, socialinė, medicininė pagalba ir priežiūra, užtikrinta komfortabili ir saugi aplinka.

Užsienietė buvo informuota, jog vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas Užsienietės prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje – ji privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsižvelgiant į tai, kad pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietė netinkamai vykdė savo pareigas, išvykdama iš Lietuvos Respublikos sutrukdė Migracijos departamentui priimti būtinus sprendimus prieglobsčio byloje bei juos įvykdyti, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, yra pagrindas, kad Užsienietė pasislėps siekiant galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Šiuo atveju egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10, 11 punktuose. Tačiau atsižvelgus į geriausius Nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad ji būdama motina, turi teisę rūpintis vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, į tai, kad Užsienietė nėra pakartotinai pažeidusi laikino išvykimo tvarkos bei Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, Užsienietės atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

3. Užsienietė nurodė, kad nesutinka su teikimu. Prašė leisti su sūnumi grįžti į tą pačią stovyklą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies – taikė Užsienietei ir Nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. lapkričio 24 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. birželio mėnesį ir pateikė prieglobsčio prašymą, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas. Užsienietė su Nepilnamečiu vaiku buvo apgyvendinta pabėgėlių priėmimo centre Rukloje bei jiems išduoti užsieniečių registracijos pažymėjimai. 2021 m. rugpjūčio 24 d. minėti asmenys išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, apie 17 valandą 30 minučių, Kalvarijos savivaldybėje, Kreivukės kaimo ribose, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, minėti asmenys buvo sulaikyti. Teismas pažymi, jog Užsienietė nėra įtraukta į asmenų, kuriems draudžiama atvyki į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neturėdama galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10, 11 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

III. 7. Užsienietė prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors Užsienietė ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, pirmosios instancijos teismas sprendimu niekaip nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti Užsienietę su Nepilnamečiu vaiku. Nurodoma, jog teismas nevertino ir nepasisakė, kaip alternatyvios sulaikymui priemonės, su judėjimo laisvės ribojimu, atsilieps Nepilnamečio vaiko interesams, nors, remiantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, šias aplinkybes turėjo kruopščiai įvertinti.

Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Tais atvejais, kai yra nagrinėjama byla susijusi su šeima, institucijos, vertindamos proporcingumą, privalo atsižvelgti į vaiko gerovę. Pažymima, jog Užsienietė yra Nepilnamečio vaiko motina. Užsienietei pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę su laisvės judėjimo apribojimu, kartu su ja gyvena ir Nepilnametis vaikas, t. y. faktiškai sulaikytas ir Nepilnametis vaikas.

Nurodoma, jog nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ne tik Užsienietės sulaikymo klausimas, bet ir Nepilnamečio vaiko sulaikymo klausimas. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nėra nustatyta, jog Užsienietė šiuo metu nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, todėl jos atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, taikant judėjimo laisvės ribojimą – negalėtų būtų pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

9.1. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietė suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jį turi pareigą patiekti pareigūnams pasienio kontrolės punkte. Šią prievolę Užsienietė ignoravo. Užsienietės asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta.

9.2. Pareiškėja linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykusiems asmenims ir nevykdo prieglobsčio prašytojos pareigų. Tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

9.3. Užsienietės teiginiai, jog ji ir Nepilnametis vaikas yra sulaikyti, neatitinka realybės. Užsienietė iš kilmės šalies išvyko su Nepilnamečiu vaiku neatsižvelgusi į jo valią ir fizinius, psichologinius poreikius. Nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, Užsienietei ir jos sūnui Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos. Užsienietės teiginiai, kad tik visiškai neribojant jos laisvės turės galimybę tinkamai pasirūpinti savo vaiku, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas taikyti Užsienietei ir Nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. lapkričio 24 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl siekdama išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė su Nepilnamečiu vaiku gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog yra skirta per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią priemonę, t. y. apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nes Užsienietė su Nepilnamečiu vaiku neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

14. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliaciniu skundu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad yra pagrindas Užsienietę sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10, 11 punktuose nurodytu pagrindu.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietė ir Nepilnametis vaikas turi prieglobsčio prašytojų teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020).

18. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Taigi, nagrinėjamu atveju, Užsienietė, turinti nepilnametį vaiką, priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietė yra Nepilnamečio vaiko motina, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

20. Pabrėžtina, jog ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Užsienietei taikoma priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

24. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti Užsienietę, nevertino alternatyvios sulaikymui priemonės pasekmių Nepilnamečio vaiko interesams, yra abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti Užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir kartu su ja apgyvendinti Nepilnametį vaiką. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, yra užtikrinami Nepilnamečio vaiko interesai ir taikoma priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams.

26. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Nepilnamečio vaiko interesus, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsienietės apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini)pilietės N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas