e892a7d8-fe7d-48b9-9aa9-04774fd2cf8c · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1460-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00426-2015-6                              Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A.

K. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 6 d. gautas pareiÅ¡kėjo A. K. skundas (2 b.l.), kuriuo praÅ¡oma priteisti 300 eurų (50 eurų dėl pirmosios pagalbos nesuteikimo) ir 250 eurų dėl laikymo kameroje, kurioje buvo antisanitarinės sÄ lygos) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas galimai patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su pirmosios pagalbos nesuteikimu 2015 m. vasario 3 d.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr.1 2015 m. sausio 29 d. – 2015 m. vasario 3 d. buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis.              Teismo posėdžio metu nurodė, kad vasario 3 d. pabeldė į duris, paprašė, kad pakviestų daktarÄ ar seselę, pradėjo juoktis ir nepakvietė medikų. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, jog kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2015-02-20 pažymos Nr. 69/06-1160 „Dėl A.

K. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje" pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2015-02-03 buvo laikomas kameroje Nr. 1 pats vienas ir jam teko 6.56 kv.m kameros ploto. PareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas tik 5 dienas ir jis neskundžia jam per mažai tenkančio ploto kameroje, o skundžiasi dėl kameros neatitikimo higienos normos reikalavimams. A. K. kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu, t.y. laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2015-02-03 kameroje Nr. 1 nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'' 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo ..Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos IIN 76:2010 ..Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus. iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kilų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai.

Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014-09-25 atliko periodinį patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406), kuriame nurodė, jog gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar oro trÅ«kumo gyvenamosiose kamerose.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-02-20 pažymos Nr. 62/08-188. Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" Nr. V-176 ir reikalavimais.

Pažymoje nurodyta, kad gyvenamosiose kameros įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi - keturios dienos Å¡viesos lempos ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač aÅ¡tria problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.

Informuoja, kad įstaiga, siekdama vykdyti higienos normos reikalavimus bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, nuolat savo jėgomis, atsižvelgdama į skiriamus valstybės biudžeto asignavimus bei pagal poreikį Å¡alina valstybės kontrolės institucijų nustatytus bei savo darbuotojų pastebėtus trÅ«kumus. Ūkio skyriaus darbuotojai bei dalis Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistųjų atlieka paprastÄ jį režiminio korpuso kamerų remontÄ bei kitus neatidėliotinus darbus.

Be to nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A22-81/2014).

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų. susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos.

Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai: privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę; suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ . Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172. 101 p. numatyta, kad suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. 102 p. nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Å iaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems ir nuteistiesiems sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013-07-01 įsakymu Nr. 1/01-156 „Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo".

Atsakovas pažymi, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2015-02-23 pažymos Nr. 76/10-143 „Dėl suimtojo A. K." bei A. K. Asmens sveikatos istorijos Nr. 339 matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015-02-03 į įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė, todėl jo nusiskundimai, kad 2015-02-03 jam nebuvo suteikta medicininė pagalba yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje surinktai medžiagai. Be to, iÅ¡ Asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigos gydytojų buvo apžiÅ«rėtas sekančiÄ dienÄ , t.y. 2015-02-04.

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui visuomet bÅ«davo suteikiama tinkama ir kvalifikuota medicininė pagalba, o pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo. Atsakovas pažymi, kad teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-02-20 pažyma Nr. 60/09-6260, kurioje nurodyta, kad visa vaizdo kameromis filmuojama režiminio korpuso koridorių medžiaga įstaigoje yra saugoma tik 7 paras, vėliau vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡sitrina automatiÅ¡kai, todėl 2015-02-10 vaizdo įrašų įstaigoje jau nebebuvo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat asmeniÅ¡kai nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sutrikdytÄ sveikatos bÅ«klę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ir laipsnio klausimo sprendimui. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-04 pažymos Nr. 61/04-144 matyti, kad pareiÅ¡kėjas su jokiais praÅ¡ymais, skundais ar pasiÅ«lymais per visÄ savo buvimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje į įstaigos direktorių nesikreipė.

Jis savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ . kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (2007 m. spalio 23 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. Ali- 944/2007). PareiÅ¡kėjas turi įrodyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Ä®statymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryli įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjo įstaigoje laikymas tik 5 dienas nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . PareiÅ¡kėjo A. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Dėl higienos normų kameroje Nr.1              IÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 19 d. raÅ¡to „Dėl gauto praÅ¡ymo“ (53 b.l.) matyti, jog nustatyta, kad kameroje Nr.1 santykinė drėgmė – 59,8 %, t.y. priartėjusi (nors ir nevirÅ¡ijanti) numatytos 60% ribos.

Dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr.1 – 60 lx. HN 76:2010 reglamentuojama mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta – 200 lx. Taip pat minėtame akte pažymima, kad kameroje Nr.1 pelėsio vizualiai nepastebėta, lubos virÅ¡ sanitarinio mazgo apibėgusios, drėkstančios, byra tinkas, nuo likusio lubų ploto lupasi, byra kalkių/dažų danga. Darytina iÅ¡vada, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nebuvo laikytasi aukščiau nurodytų HN 76:2010 reikalavimų.Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui kilo pasekmės, t. y. pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei pareiÅ¡kėjui esant Å iaulių tardymo izoliatoriuje bÅ«tų buvę laikytasi aukščiau minėtų teisės normų reikalavimų.

Kita vertus, nors teismo vertinimu, Å¡ioje byloje nustatyti neteisėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmai sukėlė pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus ir tam tikrus nepatogumus, tačiau, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr.1 buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 3 d., Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėjui nebuvo padarytas tokio laipsnio neigiamas poveikis, kuris sukėlė pareiÅ¡kėjui ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas. Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl laikymo kameroje Nr.1 antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Tuo jis siekia apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas sÄ lygas tardymo izoliatoriuje. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl laikymo antisanitarinėmis sÄ lygomis kameroje Nr.1 nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 3 d. vertina kaip nepagrįstÄ .

Dėl pirmosios (bÅ«tinosios) pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ) 45 str. 1 d. numato, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. To paties straipsnio 4 d. numato, kad kai suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ .PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad 2015 m. vasario 3 d. 1 val. kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nus, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicininė pagalba, nes jį kankino stiprÅ«s pilvo skausmai, bet jokios pagalbos nesulaukė, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai pradėjo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡aipytis.Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ doktrinÄ , paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. vasario 23 d. atsiliepime nurodoma, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. vasario 23 d. pažymos Nr.76/10-143 „Dėl suimtojo A.

K.“ bei A. K. Asmens sveikatos istorijos Nr.339 matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. vasario 3 d. į įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė, todėl jo nusiskundimai, kad 2015 m. vasario 3 d. jam nebuvo suteikta medicininė pagalba yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje surinktai medžiagai. Be to, iÅ¡ Asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigos gydytojų buvo apžiÅ«rėtas sekančiÄ dienÄ , t.y. 2015 m. vasario 4 d. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas A. B. nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2015-02-04 skundėsi skausmais.

Buvo tiesiosios žarnos susirgimas, nustatytas iÅ¡orinis hemorojus, paskirtas gydymas žvakutėmis. Pilvo skausmais nesiskundė. Liudytojas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas vasario 2 d. kreipėsi pas daktarÄ Stankevičių, irgi dėl hemorojaus. Dėl tokio pobÅ«džio skausmų duodami nuskausminantieji vaistai. Å is susirgimas bÅ«na su pablogėjimais, pagerėjimais. Liudytojas pažymėjo, jog jei labai kÄ skauda, reikia kreiptis į kontrolierius ir jie turi tablečių. Taigi iÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. vasario 4 d., t.y. iÅ¡ karto po skundui aktualios 2015 m. vasario 3 dienos, pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl skausmų, taip pat liudytojo patvirtinta, kad Å¡is susirgimas bÅ«na su pablogėjimais, pagerėjimais.

Darytina išvada, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su pirmosios pagalbos suteikimu 2015 m. vasario 3 d. naktį (nepateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno, budėjusio 2015 m. vasario 3 d. naktį ginčui aktualioje vietoje, tarnybinis pranešimas, ar kiti įrodymai, patvirtinantys, kad į budinčius Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnus pareiškėjas nesikreipė dėl pilvo skausmų 2015 m. vasario 3 d. 1 val. nakties), taip pat pažymėtina, kad atsiliepime aptariamos aplinkybės, susijusius su medicininės pagalbos suteikimu pareiškėjui 2015 m. vasario 4 d., dėl tų aplinkybių, dėl kurių ginčas nekyla.

Taigi raÅ¡ytiniais įrodymais nebuvo paneigtos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad buvo kreiptasi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nus 2015 m. vasario 3 d. 1 val., nebuvo paneigtas pirmosios (bÅ«tinosios) pagalbos nesuteikimo faktas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A822-974/2013 nurodoma, kad EŽTT byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96 yra pripažinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnis valstybes įpareigoja tinkamai užtikrinti kalinio sveikatÄ ir gerovę, be kita ko, suteikiant reikiamÄ medicininę pagalbÄ , kalinių teisę į sveikatÄ nuolat plėtoja toliau.

Kai kurių valstybių atveju EŽTT yra konstatavęs, kad medicininės kalinių priežiÅ«ros nepakankamumas yra sisteminė, struktÅ«rinė problema (Visloguzov prieÅ¡ UkrainÄ , 32362/02, Poghosyan prieÅ¡ GruzijÄ , 9870/07). Byloje Khudobin prieÅ¡ RusijÄ (Nr.59695/00) 2007 m. sausio 26 d. sprendime pažymima, kad Konvencijos 3 straipsnis numato pareigÄ valstybei saugoti laisvės netekusių asmenų fizinę gerovę. Europos Žmogaus Teisių Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kalėjimo ligoninėse gaunama medicininė pagalba gali ne visada bÅ«ti tokio pat lygio kaip geriausiose medicinos įstaigose bendrai visuomenei.

Vis dėlto, valstybė privalo užtikrinti, kad sulaikytų asmenų sveikata ir gerovė yra vienodai saugoma, tarp kitų dalykų, suteikiant jiems reikalingÄ medicininę pagalbÄ (žr. Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , Nr.30210/96, Hurlato prieÅ¡ Å veicarijÄ , 1994 m. sprendimas, Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , Nr.47095/99).Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokiÄ Å¾iaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2003 (toliau – Standartai) IV skyriaus „Sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose“ nuostatos.

Standartų IV skyriuje pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 30 paragrafe numatyta, kad nepakankamo lygio sveikatos priežiÅ«ra greitai gali sukurti situacijas, kurias apima terminas „nežmoniÅ¡kas arba žeminantis elgesys“. Standartų 31 paragrafe numatyta, kad kaliniai turi teisę į tokiÄ pačiÄ medicinos priežiÅ«rÄ , kaip ir laisvėje esantys asmenys. Å is principas neatsiejamas nuo pagrindinių asmens teisių. Standartų 38 paragrafe numatyta, kad pataisos įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnyba turėtų užtikrinti medicininį gydymÄ ir slaugÄ , skirti atitinkamas dietas, fizioterapijÄ , reabilitacijÄ ar teikti bet kurias paslaugas tokiomis pačiomis kaip ir laisvėje sÄ lygomis.Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje Nr. R(98) 71 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos aspektų kalėjimuose“ (toliau – Rekomendacija) 3 p. numatyta, kad tuo atveju, jie kaliniams reikia gydymo, kuris negali bÅ«ti garantuotas kalėjime, turėtų bÅ«ti padaryta viskas, kas įmanoma, tam, kad bÅ«tų užtikrinta, jog toks gydymas bus suteiktas, garantuojant saugumÄ , sveikatos įstaigose už kalėjimo ribų.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentuotas nuostatas, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų tokių kančių ar sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.Todėl byloje nustačius, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pasirinktu elgesio modeliu nebuvo adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė, darytina iÅ¡vada, kad dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, taigi patyrė neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t.y. vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (sveikata), teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 50 eurų dėl pirmosios pagalbos nesuteikimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 50 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau buvo minėta, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl laikymo antisanitarinėmis sÄ lygomis kameroje Nr.1 nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. 50 (penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius            Â