2016-01-06 Nr. AB-310-3-61-3-03977-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-8-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03977-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos 61.1; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilnius apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 109–115) pareiškėjo O. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą.

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, serga akių liga ir nuolat vežiojamas iš pataisos namų į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjas skundžiamo teismo sprendimo nuorašą gavo pavėluotai, todėl mano, kad apskundimo terminas praleistas dėl pateisinamų, nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir turi būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą įstatymo normą, apeliacinio skundo padavimo termino eigos pradžia laikoma ne teismo sprendimo nuorašo įteikimo apeliantui diena, bet šio sprendimo paskelbimo diena. Skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo (b. l. 109–115) rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka bei apeliacinio skundo padavimo terminas – 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 6 d., vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2015 m. lapkričio 20 d. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo spaudo ant voko, pareiškėjo apeliacinis skundas buvo paduotas (išsiųstas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...>. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas vaizdo konferencijos būdu dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. 15.10 val. posėdyje, kuriame administracinė byla buvo nagrinėjama iš esmės, ir buvo informuotas apie tai, kad teismo sprendimo paskelbimas atidėtas 2015 m. lapkričio 6 d. 14.00 val. (b. l. 99–108). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad į teismo sprendimo paskelbimą 2015 m. lapkričio 6 d. proceso šalys neatvyko (b. l. 116), todėl 2015 m. lapkričio 9 d. (t. y. kitą darbo dieną, einančią po 2015 m. lapkričio 6 d.) priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo nuorašas buvo paštu išsiųstas pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo adresu (b. l. 117), iš ten 2015 m. lapkričio 13 d. persiųstas pareiškėjui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 118). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad voką su skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo nuorašu pareiškėjas gavo 2015 m. lapkričio 18 d. (b. l. 119).

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginį, kad jis dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių pavėluotai gavo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vokas su skundžiamu teismo sprendimu buvo įteiktas pareiškėjui 2015 m. lapkričio 18 d., kai apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir iki paskutinės apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo padavimo teismui dienos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 20 d., buvo likusios dar dvi dienos. Kaip minėta, pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė tik 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. net po 12 dienų nuo tada, kai gavo teismo sprendimą. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarė jam kliūtis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 dienos, kai susipažino su pirmos instancijos teismo sprendimu bei jo motyvais, iki paskutinės apeliacinio skundo padavimo dienos (2015 m. lapkričio 20 d.) parengti bei išsiųsti teismui apeliacinį skundą ir kurios trukdė jam tai padaryti anksčiau nei 2015 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis surašytas 2015 m. lapkričio 22 d., o prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodoma, kad šio prašymo surašymo data yra 2015 m. lapkričio 30 d., tuo tarpu vokas su pareiškėjo apeliaciniu skundu bei minėtu prašymu atnaujinti terminą buvo išsiųstas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. gruodžio 1 d. Kaip minėta, pareiškėjas nepaaiškino bei nepagrindė jokiais įrodymais, dėl kokių aplinkybių jis delsė anksčiau nė 2015 m. gruodžio 1 d. išsiųsti teismui apeliacinį skundą, kuris buvo parengtas 2015 m. lapkričio 22 d. Įvertinus pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo apimtį (vos 14 eilučių spausdinto teksto) bei turinį (apeliaciniame skunde nėra nuorodų į jokius teisės aktus, nesiremiama teismų praktika, nėra pateikta išsamesnių pareiškėjo argumentų dėl ginčo faktinių aplinkybių ir pan.), teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad šiam apeliaciniam skundui parengti objektyviai reikėjo tiek laiko, kiek užtruko pareiškėjas išsiųsdamas šį skundą apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai realizuoti savo procesinę teisę įstatymo nustatyta tvarka skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau pareiškėjas šia galimybe (teise) tinkamai nepasinaudojo, be to, savo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą. Taip pat pareiškėjo liga savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą apie tai, kad jo ligos pobūdis arba sveikatos būklės pablogėjimas buvo tokio intensyvumo, kad dėl to pareiškėjas objektyviai negalėjo pats arba per įgaliotus atstovus anksčiau parengti ir paduoti apeliacinį skundą, siekiant sąžiningai bei laiku apginti galimai pažeistas jo teises.

Nenustačius ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme svarbių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir jo pasirinkto subjektyvaus elgesio būdo ir kurios būtų pagrindas atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo paduoti, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. D. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą ir grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė