e88fef90-caed-48d3-ad0a-bbd502a08aa6 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26676-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R.

M., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. M., padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį A.

M. atsakomybei 2 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. IÅ¡ R. M. įmonės „A.“ buvo priteista: G. Č. – 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti; R. M. – 154,12 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sÄ lygų apraÅ¡o 4, 5.4, 13, 15, 22.13, 22.14 punktų, R.

M. įmonės „A.“ Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų 1 punkto, Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡o 2 punkto reikalavimus, t. y. vykdydamas darbdavio funkcijas (bÅ«damas R. M. įmonės „A.“ savininku) ir privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sÄ lygas, bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , negavęs vieno iÅ¡ tėvų raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dėl vaiko darbo, negavęs asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡duotos medicininės pažymos, raÅ¡tu neinformavęs vaiko tėvų apie vaikui galinčiÄ kilti profesinę rizikÄ , neinstruktavęs, kaip saugiai dirbti, bei nesupažindinęs su rizikos veiksniais darbo aplinkoje, neturintį kvalifikacinio pažymėjimo ir analogiÅ¡ko darbo patirties G.

Č. (gimusį (duomenys neskelbtini) metais), paskyrė dirbti nepilnamečiui draudžiamÄ darbÄ â€“ dirbti prie metalo apdirbimo staklių „P. B. 250“, dėl ko 2020 m. liepos 3 d. apie 13 val. darbo vietoje – R. M. įmonės „A.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs nukentėjusiajam G. Č. sunkius padarinius – dirbdamas nukentėjusysis G. Č. susižalojo kairės rankos plaÅ¡takÄ ir jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (nustatyta kairės plaÅ¡takos dalies visiÅ¡ka amputacija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. Chodorcevičienė praÅ¡o: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pritaikytas BK 40 straipsnis ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ; R. M. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimÄ 4 metams; pagal BK 641 straipsnį Å¡iÄ bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu; taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams; skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems R.

M. ir G. Č. nustatytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ R. M. Apeliaciniame skunde nurodoma: 2.1. Teismas R. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nėra BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų. R. M. savo kaltę pripažino ne savanoriÅ¡kai, o verčiamas kitų byloje surinktų įrodymų, t. y. kai jau buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusysis, gauta specialisto iÅ¡vada. Be to, R. M. aktyviais veiksmais bandė nuslėpti G. Č. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes (nukentėjusiojo nenuvežė į ligoninę, neiÅ¡saugojo įvykio vietos ir t. t.). 2.2.

Nors R. M. atlygino turtinę žalÄ (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, tačiau jis iki Å¡iol nėra atlyginęs bent dalies žalos nukentėjusiesiems, su jais taip pat nesudarė susitarimo dėl žalos atlyginimo ateityje. Byloje nėra jokių duomenų teigti, kad R. M. nukentėjusiesiems priteistÄ Å¾alÄ atlygins, kaip kad jis žadėjo teisiamajame posėdyje. Byloje nėra duomenų apie R. M. realias pajamas, jo įmonės bei jo asmeninis turtas buvo areÅ¡tuoti, įmonei priklausančias patalpas su staklėmis jis nuomoja dukros įmonei. 2.3.

Å iuo atveju nėra pagrindo manyti, kad ateityje R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors R. M. teistumas iÅ¡nykęs, tačiau praeityje jis buvo teistas 3 kartus. Tai rodo, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas. Teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir visiÅ¡kai neįvertino jos pasekmių. R. M., žinodamas nukentėjusiojo amžių, sÄ moningai leido jam dirbti darbÄ , draudžiamÄ dirbti vaikams. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis pasekmes jaus visÄ gyvenimÄ . 2.4.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad A. M. yra tinkama laiduotoja. Teismas formaliai įvertino A. M. asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad ji dirbo tose pačiose patalpose ir jai buvo žinomos nukentėjusiojo darbo aplinkybės, t. y. žinojo, kad nukentėjusysis yra vaikas bei kokį darbÄ jis dirbo, tačiau jokios įtakos vyro sprendimams neturėjo, o jiems iÅ¡ esmės pritarė. Tai patvirtina nukentėjusiojo G. Č. parodymai. Taigi, A. M. negali bÅ«ti pripažinta tinkama laiduotoja, galinčia daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. 2.5.

Byloje yra duomenų, kad R. M. įmonė „A.“ dirba nuotolingai, turi skolų „Sodrai“, Å¡ios įmonės turtas areÅ¡tuotas, staklės iÅ¡nuomotos kitai įmonei. Tai leidžia teigti, kad R. M. įmonė nėra pajėgi atlyginti nukentėjusiesiems priteistÄ Å¾alÄ . Esant tokiai situacijai, nukentėjusiesiems nustatyta žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ R. M., kaip iÅ¡ asmens, dėl kurio kaltės buvo padaryta Å¡i žala, bei kaip iÅ¡ savininko, atsakingo už įmonės prievoles.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas R. M. taikyti laidavimo institutÄ ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde prokurorė su tuo nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas R.

M. BK 40 straipsnį pritaikė netinkamai, t. y. nesant Å¡io straipsnio 2 dalies 2 – 4 punktuose numatytų bÅ«tinųjų laidavimo sÄ lygų, be to, R. M. sutuoktinė nėra tinkama laiduotoja. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju yra pagrįstas ir buvo galimas, visos sÄ lygos, bÅ«tinos Å¡io instituto taikymui, skundžiamame nuosprendyje nustatytos, teismo padarytos iÅ¡vados motyvuotos.

Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo abejoti laiduotojos A. M. tinkamumu.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sÄ lygas dėl tinkamo laiduotojo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

7. Kaip minėta, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad laidavimas gali bÅ«ti taikomas, kai asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Prokurorės teigimu, R. M. siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės (bandė nuslėpti G. Č. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes) bei savo kaltę pripažino tik dėl surinktų įrodymų visumos. Tačiau su tokiais teiginiais sutikti pagrindo nėra.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

9. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡kart po įvykio R. M., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, slėpė įvykio aplinkybes. R. M. to ir pats neneigė. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokį R. M. elgesį vertina neigiamai. Tačiau, vėlesnis R. M. elgesys pasikeitė, jis savo kaltę suprato, jÄ pripažino bei dėl įvykio gailėjosi. IÅ¡ bylos matyti, kad jau kitÄ dienÄ (2020 m. liepos 4 d.) į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams R.

M. nurodė visas įvykio aplinkybes, kaltės neneigė. Iš bylos matyti ir tai, kad pirmos apklausos, kuri vyko 2020 m. rugsėjo 28 d., metu R. M. pasinaudojo teise neduoti parodymų ir nurodė, jog parodymus duos kitos apklausos metu, šios apklausos metu jis neišreiškė ir savo pozicijos dėl kaltės. Tačiau antros ir trečios apklausų, vykusių 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d., metu R. M. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, išsamiai papasakojo apie įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo R. M. pripažino iki jo bei gynėjo supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ . Pirmosios instancijos teisme R. M. taip pat savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi, davė nuoseklius parodymus. Taip pat R. M. ikiteisminio tyrimo metu siÅ«lė pagalbÄ dėl nukentėjusiojo G. Č. gydymo (liudytojų R. M., R. M. parodymai), teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ R.

M., bandė tai padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atstovė su juo nenorėjo bendrauti, taip pat jis neturėjo nukentėjusiojo ar jo motinos kontaktų. Taigi, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad R. M. visiÅ¡kai nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ar dėl jos padarymo prisipažino tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos. Vien ta aplinkybė, kad asmuo tam tikru proceso metu naudojasi teise neduoti parodymų ar net neigia kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , savaime nėra pagrindas spręsti, jog vėlesnis įtarimo ar kaltinimo pripažinimas yra formalus.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis G. Č. buvo įdarbintas nelegaliai, todėl jam sunkiai susižalojus visiškai suprantama, nors gal ir ne visada pateisinama, kaltininko neadekvati pirma reakcija į įvykį, kas ir buvo šiuo atveju.

10. IÅ¡ bylos matyti, kad R. M. atlygino žalÄ Panevėžio teritorinei ligonių kasai, taip pat jis atlygino nukentėjusiajam bei jo atstovei pagal įstatymÄ padarytÄ turtinę žalÄ bei dalį neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių duomenų pakanka tam, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog R. M. savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiÅ¡kai, dėl jų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ esmės laikėsi nuoseklios pozicijos pripažindamas savo kaltę ir iÅ¡reikÅ¡damas gailėjimÄ si dėl savo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sÄ lyga.

11. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad vien tai, jog R. M. atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ bei žodžiu įsipareigojo atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ nukentėjusiajam bei jo atstovei pagal įstatymÄ , dar nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sÄ lyga. Pagal Å¡iÄ sÄ lygÄ atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti.

To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, jog kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiÅ¡kus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Kaip jau minėta, dar iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo R.

M. atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytÄ 2162,85 Eur turtinę žalÄ . IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. M. sutiko bei įsipareigojo atlyginti teismo priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiajam bei jo atstovei pagal įstatymÄ . Kaip matyti iÅ¡ gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų mokėjimo pavedimų, po nuosprendžio priėmimo R. M. nukentėjusiajam bei jo atstovei pagal įstatymÄ atlygino 154,12 Eur turtinę žalÄ bei dalį neturtinės žalos – 2000 Eur.

Kaip parodė R. M. apeliacinės instancijos teisme, jis su nukentėjusiojo atstove pagal įstatymÄ Å¾odžiu sutarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo iki 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Duomenų, paneigiančių tokį susitarimÄ , byloje nėra. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. įmonė vykdo veiklÄ , R. M. gauna pajamas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl itin sunkios R. M. ar jo įmonės finansinės padėties, dėl ko civilinio ieÅ¡kinio padengimas jam bÅ«tų apsunkintas ar neįmanomas.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog R. M. neatlygins likusios neturtinės žalos nukentėjusiajam. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. M. iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ bei įsipareigojo jÄ atlyginti. Dėl to anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai, susiję su žalos atlyginimu, atmetami kaip nepagrįsti. Beje, apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu ir pati prokurorė pripažino, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas dėl prieÅ¡ tai nurodytų priežasčių yra nebeaktualus.

12. Apeliaciniame skunde prokurorė abejoja ir tuo, kad R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau buvo teistas, taip pat baustas administracine tvarka. Kaip matyti iš bylos, R. M. praeityje buvo teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs – taigi, jis yra neteistas. Taip pat iš bylos matyti, kad R. M. buvo baustas administracine tvarka, tačiau jo pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, visas baudas jis sumokėjęs. Anksčiau jis nebuvo baustas administracine tvarka ar teistas už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, kad R. M. laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikalstamų veikų, vertino visų Å¡ių duomenų visumÄ . Å i visuma rodo, kad R. M. nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir jo elgesiui nėra bÅ«dingas nusikalstamų veikų modelis. Kad R. M. kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį patvirtina ir tai, kad jis vykdo savo pasižadėjimÄ atlyginti nukentėjusiajam ir jo atstovei pagal įstatymÄ padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, R.

M. asmenybė, jo dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltės pripažinimas bei gailestis, dalinis žalos atlyginimas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡iuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga.

13. Apeliaciniame skunde prokurorė abejoja laiduotojos tinkamumu ir jos galimybe daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam jos sutuoktiniui R. M. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Kasacinio teismo praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas ir pan.

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

14. Pažymėtina, kad prokurorė apeliaciniame skunde neginčija laiduotojos A. M. teigiamų asmeninių savybių, jos charakteristikos. Ir iÅ¡ties A. M. neteista, bausta administracine tvarka tik vienÄ kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , paskirtÄ baudÄ sumokėjusi, jÄ neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. A. M. yra vienos bendrovės direktorė, anksčiau ji dirbo mokytoja, už aktyviÄ veiklÄ gavusi padėkos raÅ¡tų. Abejonės dėl A. M. bÅ«ti tinkama laiduotoja iÅ¡ esmės siejamos vien su tuo, kad pastaroji neturi galimybių daryti savo sutuoktiniui realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ , kas grindžiama iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu – ji, matydama bei suprasdama, kad R.

M. įmonėje dirbo nepilnametis, tam neprieÅ¡taravo. Kita vertus, reikia įvertinti ir tai, kad R. M. nukentėjusįjį G. Č. įdarbino įkalbėtas gero draugo R. M. (nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ R. M. vyro). Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, tiek R. M., tiek R. M. žinojo apie nepilnamečio G. Č. darbo pobÅ«dį bei kad jis dirbo nelegaliai, taigi, iÅ¡ esmės jie patys toleravo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ situacijÄ ir abejingai leido taip dirbti G.

Č.. Tai patvirtina nukentėjusiojo G. Č., liudytojų R. M., R. M. parodymai. Vien tai, kad R. M. pats vienas, nesitardamas su žmona, priėmė sprendimÄ priimti į darbÄ nepilnametį ir leisti jam dirbti draudžiamÄ darbÄ , dar nesudaro pagrindo teigti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. M. sutuoktinės nuomonė nėra svarbi ir pastarasis sprendimus priima neatsižvelgdamas į jos nuomonę. Pažymėtina, kad laiduotoja su savo sutuoktiniu santuokoje gyvena apie 30 metų. IÅ¡ R. M. ir jo sutuoktinės parodymų pirmosios instancijos teisme galima matyti, kad jų tarpusavio ryÅ¡ys yra artimas ir tokia iÅ¡vada darytina ne vien dėl to, kad asmenis jungia santuoka. Apklausiama A.

M. parodė, jog su sutuoktiniu kalbėjosi apie kilusį įvykį, nurodė, kad tiek abu, tiek visa jų Å¡eima pergyvena dėl to, kas atsitiko, palaiko vienas kitÄ , toks įvykis buvo pirmÄ kartÄ jų gyvenime ir daugiau niekada nepasikartos. Pats R. M. taip pat ne kartÄ akcentavo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi ir kartu su žmona pergyvena dėl to. Dėl visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. M. atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas, t. y. ji yra tinkama bÅ«ti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, turinti autoritetÄ ir galinti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R.

M. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. kaip laiduotojos tinkamumas Å¡ioje byloje buvo įvertintas visapusiÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jos galėjimo daryti įtakÄ vyrui yra pakankamai motyvuotos.

15. Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , neįvertino bei neatsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. M. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Å ios nusikalstamos veikos padarymÄ lėmė ir nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, kadangi, kaip minėta, R. M. nukentėjusįjį G. Č.

įdarbino įkalbėtas R. M., kuris kartu su sutuoktine R. M. toleravo nepilnamečio G. Č. darbo pobÅ«dį bei aplinkybes. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Å ios nuostatos taikos ir dėl nusikalstamų veikų pagal BK 176 straipsnį. Taigi, valstybės baudžiamosios atsakomybės taikymo politika nėra formuojama taip, kad padarius Å¡iÄ veikÄ laidavimo instituto taikymas nebÅ«tų galimas ar bÅ«tų kaip nors iÅ¡skirtinai ribojamas.

Skundžiamame nuosprendyje, priešingai prokurorės įsitikinimui, pirmosios instancijos teismas nesumenkino dėl R. M. nusikalstamos veikos kilusių sunkių padarinių, juos vertino kartu su kitais reikšmingais ir anksčiau jau aptartais byloje surinktais duomenimis.

16. Teismų praktikoje pažymima, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo principus, pagrįstai įžvelgė pagrindÄ pripažinti, jog R.

M. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinas. Įvertinęs tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jo asmenybę, teismas teisingai sprendė, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslai bus užtikrinti taikant R. M. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Visos sÄ lygos, bÅ«tinos laidavimo instituto taikymui, teismo buvo įvertintos ir nustatytos pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo.

17. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat praÅ¡o skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam G. Č. ir jo atstovei pagal įstatymÄ R. M. nustatytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ priteisti ne iÅ¡ R. M. įmonės „A.“, o tiesiogiai iÅ¡ paties R. M., kadangi tik taip bus užtikrinti G. Č. ir R. M. interesai gauti jiems padarytos žalos atlyginimÄ . Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, R.

M. įmonė „A.“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam negalint atlyginti žalos, jos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į R. M. asmeninį turtÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo paliko galioti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ tiek į R. M., tiek ir į jo įmonės turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad R. M. neatlyginus žalos, ji gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai iÅ¡ jo ar jo įmonės turto, kurio nuosavybės teisė buvo apribota Å¡iuo tikslu.

Be viso to, kaip jau minėta, R. M. gynėjas pateikė duomenis, kad R. M. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pagal žodinį susitarimÄ su R. M. padarytÄ Å¾alÄ atlygina dalimis. Tokiu atveju nėra jokios prasmės pakeisti civilinį atsakovÄ bei žalÄ priteisti tiesiogiai iÅ¡ R. M.

18. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinį skundÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Algirdas Gaputis Valdas Petras Meidus