2025-01-29 Nr. AB-1776-4-16-3-00008-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1477-662/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00008-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. D., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Linai Verikovskienei,

vertėjui Ruslanui Skrobačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio V. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) teikime prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. URC teikime nurodė, kad Užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2024 m. lapkričio 17 d., kai kaip keleivis automobiliu atvyko iš Latvijos Respublikos. Užsienietis pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, bet neturėjo jokių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Aiškinantis Užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes, Užsienietis nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) karys, kuris kartu su grupe (duomenys neskelbtini) karių per Lenkiją atvyko į mokymus Latvijos Respublikoje, tačiau vengdamas tolimesnės tarnybos pasišalino iš tarnybos vietos ir vyksta pas šeimą į (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Būdamas VSAT URC Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjus Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Dėl sprendimo Užsienietis pateikė skundą. Užsienietis neturėjo tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis tranzitu per Lietuvą vyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeima. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes turint galimybę laisvai judėti, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sutrukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis, turėdamas dokumentus, per Lenkiją atvyko į Latvijoje vykusius mokymus. Latvijoje jiems buvo paaiškinta, kad jie gali laisvai judėti, todėl jis nusprendė palikti tarnybą ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeima, su tikslu susijungti su šeima. Po sulaikymo Lietuvoje jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Kol vyksta jo prašymo nagrinėjimas jis neketina išvykti iš Lietuvos, nes žino, kad išvykus jis bus sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą. Užsienietis Migracijos departamentui yra pateikęs visus turimus dokumentus, taip pat savo sutuoktinės ir vaikų dokumentus, duomenis apie jo šeimos gyvenamąją vietą. Užsienietis nei savo šalyje, nei Lietuvoje nėra padaręs jokių nusikaltimų, o faktiškai jau du mėnesius yra sulaikytas. Užsienietis nori turėti galimybę laisvai judėti, kad nueiti į parduotuvę apsipirkti, apsilankyti cerkvėje.

4. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, atsižvelgiant į Užsieniečio poziciją, su teikimu nesutinka. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, yra priimtas Migracijos departamento sprendimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog prieglobsčio motyvai nėra išaiškinti. Nėra duomenų, kad Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Užsienietis suprato, jog išvykus iš Lietuvos jis vis tiek bus grąžintas į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio atstovė prašė skirti Užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. sprendimu teikimą tenkino, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2025 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024 m. lapkričio 17 d. patikrinus iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstantį automobilį, kuriame jis važiavo kaip keleivis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 13 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 24S301407, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsieniečio asmenybė nustatyta.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4, 5 dalimis. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Teismas nusprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1, 2, 5 dalimis. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024 m. lapkričio 17 d. patikrinus iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstantį automobilį, kuriame jis važiavo kaip keleivis; Užsienietis iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respubliką vyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeima; Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas; Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 22 d. yra priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismo vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

9. Teismas pažymėjo, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus Įstatymo reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio įstatymo 1151 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra (toliau – ir Agentūra). Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punkte numatyta, kad Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. sprendimą, t. y. VSAT URC teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Šiuo atveju Migracijos departamentas yra jau atlikęs Užsieniečio apklausą, priėmęs sprendimą, kuris yra apskųstas Regionų administraciniam teismui (posėdis jo byloje dar nėra paskirtas), tad nėra suprantama, kokių jo prieglobsčio prašymo motyvų institucijos negalėtų gauti, jeigu prieglobsčio prašytojas nebūtų de facto (faktiškai) sulaikytas. Teismas automatiškai taiko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir skiria prieglobsčio prašytojui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri de facto prilyginama sulaikymui, nors tokios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra proporcingas ir/ar būtinas.

10.2. Užsienietis, kuriam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą VSAT URC teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta.

10.3. Priešingai nei nurodo teismas, Agentūrai perėmus laikino apgyvendinimo vietose apgyvendintų asmenų priežiūrą, asmenys, kuriems yra pritaikoma tokia alternatyvi sulaikymui priemonė kaip šiuo atveju, yra atskirti nuo kitų gyventojų, kuriems judėjimo laisvės ribojimai nėra taikomi, jie ir toliau de facto laikomi sulaikytais, t. y. Agentūrai perėmus tam tikras funkcijas iš VSAT, asmenų, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė su judėjimo laisvės ribojimais, gyvenimo sąlygos ir judėjimo ribojimai nepasikeitė.

10.4. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui. Tad nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, laikytina, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. VSAT URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. sprendimą palikti galioti.

12. VSAT URC atsiliepime nurodo, kad Užsienietis neteisėtai vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (nepateikė jo teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų), kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. VSAT URC nesutinka su Užsieniečio argumentu, kad Migracijos departamentui 2024 m. gruodžio 22 d. priėmus sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje papildomo poreikio motyvų nustatymui nebeliko. Užsienietis apskundė minėtą Migracijos departamento sprendimą Regionų administraciniam teismui, kuris priėmė skundą nagrinėti. Užsienietis turės galimybę pateikti motyvus, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik po sulaikymo, teismo metu, kai teismas nagrinėjo apgyvendinimo klausimą. Todėl yra didelė tikimybė, kad, neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis pasislėps. Užsieniečiui taikoma teisinė priemonė nėra pernelyg varžanti jo teises ar neužtikrinami jo poreikiai. Užsienietis gali teikti prašymus ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš apgyvendinimo vietos, tačiau tokių prašymų neteikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas VSAT URC teikimą tenkino, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant iki 2025 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p.).

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Teismo vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

16. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde prašo, įvertinus, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra įrodymų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas, taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

21. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

22. Byloje nustatyta, kad Užsienietis per Lietuvos Respublikos teritoriją važiavo tranzitu, neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai). Užsienietis nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) karys, kuris kartu su grupe (duomenys neskelbtini) karių per Lenkiją atvyko į mokymus Latvijos Respublikoje, tačiau vengdamas tolimesnės tarnybos pasišalino iš tarnybos vietos ir vyksta pas šeimą į (duomenys neskelbtini). Tai sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas. Be to, toliau egzistuoja ir išlieka tikimybė, kad Užsienietis siekdamas išvengti karinės tarnybos bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos. Prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas; prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti (Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis apskundė Regionų administraciniam teismui, administracinė byla dar nėra išnagrinėta, sprendimas nėra priimtas). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Pažymėtina, kad Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė