2025-11-26 Nr. AB-20827-4-16-3-00574-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2875-968/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00574-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai M. S. ir jos advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič - Babičevienei,

vertėjams Abush Khifle, Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios M. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai M. S..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai M. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo trims mėnesiams iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodoma, kad:

2.1. Užsienietė Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

2.2. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą, kuris dar neišnagrinėtas.

2.3. Kadangi užsienietė buvo sulaikyta vykstanti per Lietuvą tranzitu, neapribojus jos judėjimo laisvės gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, sutrukdydama priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje.

3. Užsienietė sutiko su teikimu. Paaiškino, kad į Lietuvą pateko prieš du mėnesius, norėdama patekti į Norvegiją, nori prieglobsčio Lietuvoje.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino teikimą ir skyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, su kuriuo vyko šešiolika tamsaus gymio asmenų, neturinčių jokių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Viena iš užsieniečių prisistatė (duomenys neskelbtini) valstybės piliete M. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Centro 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. spalio 22 d. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo.

5.2. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nėra patvirtinta. Užsienietė Lietuvoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui neturi, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

6. Kadangi sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, teismas vertino, jog užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 20 d.).

7. Įvertinęs aplinkybę, jog užsienietė vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, teismas darė išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Užsienietė yra de facto (faktiškai) sulaikyta, nors Įstatyme taikoma priemonė pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas (2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22).

9.2. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai. Tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Asmens laisvės ribojimo mastas nepasikeitė, pasikeitė tik institucija, atliekanti priežiūrą.

9.3. Teismas nepagrįstai asmens laisvės griežtą apribojimą (kai neleidžiama išeiti iš Centro) motyvavo tuo, jog prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes nėra dar galutinio sprendimo prieglobsčio byloje. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, t. y. kodėl nėra galimybės šiuos motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto laisvės ribojimo.

9.4. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog sulaikymas gali būti taikomas: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo i užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas), dar turi būti nustatyta, kad yra ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Teismas savo sprendimui pagrįsti nenurodė nei vienos iš jų.

9.5. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas, nes turi būti nustatyta ne tik, kad asmuo neturi asmens dokumento, bet ir kad nebendradarbiauja. Šiuo atveju nebendradarbiavimo fakto nėra.

9.6. Teismui nepagrindus, kad užsienietė gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimą.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

11.1. Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsienietės prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, jos taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

11.2. Užsienietei nėra taikomas sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė. Šiuo metu ji yra apgyvendinta ne Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, o Vilniaus priėmimo centre. Apgyvendinus užsienietę Priėmimo ir integracijos agentūroje, ji nėra atskirta nuo kitų gyventojų, jos judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Nors užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus. Užsienietė, būdama apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus priėmimo centre, du kartus kreipėsi į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir jos prašymai buvo patenkinti.

11.3. Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas, ji nepateikė prieglobsčio prašymo po neteisėto atvykimo, tai padarė tik praėjus dviem mėnesiams po sulaikymo. Todėl vertintina, kad užsienietė nėra linkusi laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą, priimti ir įgyvendinti jos atžvilgiu sprendimą prieglobsčio byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11. 12. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą ir skyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – laikiną apgyvendinimą vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užsienietės tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsienietė neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, taip pat neturi šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietė vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

14. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui. Užsienietės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra poreikio jai taikyti tokią griežtą alternatyvią sulaikymui priemonę, siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje. Užsienietė nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui, nėra duomenų, kad ji nebendradarbiautų su kompetentingomis valstybės institucijomis. Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, kad užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl ji yra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 str. 20 d.).

16. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).

19. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

20. Byloje nustatyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, su kuriuo vyko grupė asmenų, neturinčių jokių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) valstybės piliete M. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Centro 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. spalio 22 d. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, kuri vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, ji neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, užsienietės tapatybė ir pilietybė nėra patvirtinta, užsienietė neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui Lietuvoje, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai), ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju užsienietei buvo skirta ne pati griežčiausia priemonė – sulaikymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Atsižvelgiant į minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės esmę ir pobūdį (judėjimo laisvės ribojimus), atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – yra prilyginama sulaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog užsienietė, būdama apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus priėmimo centre, du kartus kreipėsi į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos ir jos prašymai buvo patenkinti.

23. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti užsienietės sulaikymo pagrindai, kiti užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis