e88c5bcd-4d9b-4e57-824a-3523d7f9ef58 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-241-744/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33152-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.3.4.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 30 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistojo R.

K. gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R.

K. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo R. K. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. 21.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12.35 val. (dvi paros); nuspręsta netenkinti praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (advokatės Jurgitos Å lapaitienės 68,01 Eur dydžio užmokesčio) priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo buvusiÄ sugyventinę G. V., bÅ«tent: 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to bendro naudojimo balkone, tyčia suėmė rankomis nukentėjusiajai G. V. už kaklo ir jÄ smaugė, toliau, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , bendro naudojimo koridoriuje trenkė jai vienÄ kartÄ ranka į krÅ«tinės sritį, po to pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ G.

V., dėl ko ji griÅ«dama į grindis susitrenkė kairę kojÄ , kairį petį, kairę ausį, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinės kairėje pusėje, nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje ir sukeldamas fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o iÅ¡nagrinėti faktines bylos aplinkybes ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl teismas į kitas aplinkybes nesigilino. Nuteistojo teigimu, jis įvykio pilnai nepamena, todėl ir sakė, kad galimai padarė jam inkriminuotus veiksmus – sukėlė fizinį skausmÄ G. V.. Jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡gertuvių metu susiginčijo su buvusia sugyventine, kuri buvo girtesnė už jį. Apelianto tvirtinimu, po pirmosios instancijos teismo posėdžio jis kalbėjosi telefonu su G.

V., kuri jam paaiÅ¡kino, kad to vakaro įvykių nepamena, jai nuvykus pas tyrėjÄ viskas jau buvo suraÅ¡yta, o tyrėja jos tik paklausė, ar taip viskas ir buvo, į kÄ G. V. atsakė, kad galimai taip ir buvo, nes ji byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepamena. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar byloje nagrinėjamas įvykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurios jam inkriminuotos, o nukentėjusioji G. V. net nebuvo apklausta. Be to, nuteistojo R.

K. teigimu, jam paskirta per griežta bausmė.

3. Atsiliepimų į nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėja advokatė Jurgita Å lapaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji G. V. byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nelabai pamena, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar byloje nagrinėjamas įvykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurios jam inkriminuotos, teigia, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. V. net nebuvo apklausta, todėl praÅ¡o iÅ¡nagrinėti faktines bylos aplinkybes.

Be to, nuteistasis R. K. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Dėl nuteistajam R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių 7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, turi bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų, o nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kurių pagrindu jos nustatytos, turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl visų spręstinų klausimų, iÅ¡ jų – dėl nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, yra argumentuotos, aiÅ¡kios ir tikslios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-511/2020).

8. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Be to, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

9. Kaip minėta, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teisme bylos tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, ar byloje nagrinėjamas įvykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurios inkriminuotos R. K., taip pat, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, pati nukentėjusioji net nebuvo apklausta. Atsakant į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tuo atveju, kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kia, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, jog kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį praÅ¡ymÄ yra pareiÅ¡kęs iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, susijusius su įrodymų paskelbimu, teisme gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

R. K. inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytame iÅ¡aiÅ¡kinimo įtariamajam apie sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ protokole R. K. nurodė, jog sutinka, kad bylÄ nagrinėjant teisme bÅ«tų atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., b. l. 84). Prokurorė pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka taip pat nurodė, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (1 t., b. l. 136).

R. K. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. IÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad po pareiÅ¡kimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo R. K. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, sutiko duoti parodymus, po jo apklausos, sprendžiant klausimÄ dėl įrodymų tyrimo tvarkos, nuteistasis sutiko baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (1 t., b. l. 154-155).

Dėl to pirmosios instancijos teismas, po kaltinamojo R. K. parodymų iÅ¡klausęs proceso dalyvių – kaltinamojo R. K., jo gynėjos ir prokurorės – nuomonių dėl galimybės nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sutikus visiems proceso dalyviams, neiÅ¡kilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, iÅ¡tyręs (iÅ¡vardinęs) nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus (raÅ¡ytinius bylos įrodymus), įrodymų tyrimÄ nutraukė (BPK 273 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 156).

10. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, leidžiančių atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ â€“ nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju Å¡ios bÅ«tinos sÄ lygos nebuvo, neturi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis ir savitikslis – jų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingÄ sprendimÄ , kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (nebuvo kviečiami, apklausiami asmenys ar atliekami kiti veiksmai), nuteistasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, neginčijo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, nesakė, kad neprisimena visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, neprašė apklausti nukentėjusiosios ar byloje nagrinėjamo įvykio liudytojų, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (būtų ištirti tik byloje surinkti įrodymai, o kiti įrodymai nebūtų tiriami), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai po nuteistojo R.

K. apklausos nutarė iÅ¡vardinti raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus ir įrodymų tyrimÄ nutraukti. Taigi, esant aiÅ¡kioms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, pagrįstai buvo nuspręsta atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusiÄ jÄ ar į teisiamÄ jį posėdį kviesti ir apklausti liudytojus, atsižvelgiant į tai, kad be paties nuteistojo R. K. parodymų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai (informaciniame praneÅ¡ime (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 8-11); 2020 m. rugpjūčio 18 d.

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 12-19); 2019 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 20-23); 2020 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusiosios G. V. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 26, 27, 32); 2020 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti nukentėjusiajai G. V. padaryti kūno sužalojimai, patvirtinantys jos nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 57); 2020 m. rugpjūčio 19 d. liudytojos E. Č. apklausos protokole nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 60); 2020 m. rugpjūčio 19 d.

įtariamojo R. K. apklausos protokole nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 80, 81)), nebuvo pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtus ir teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , esminių BPK 273 ir 291 straipsnių pažeidimų nepadarė, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme paskelbtus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo R.

K. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Å ioje nagrinėjamoje byloje esminių Lietuvos Respublikos audžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės 12. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

14. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nesutinka su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. K. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

16. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. K. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad R. K. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad R.

K. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas (taip pat ir už tokios pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamas veikas), teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka (nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi), vykdo individualiÄ veiklÄ , taip pat į tai, kad R. K. atžvilgiu Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose buvo nagrinėjama (Å¡iuo metu iÅ¡nagrinėta) dar viena baudžiamoji byla dėl smurtavimo prieÅ¡ G. V. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į aplinkybę, kad R.

K. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo R. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmių rūšį – laisvės atėmimÄ , jos terminÄ parenkant Å¡iek tiek didesnį už Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Be to, nuteistajam R. K. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta (laisvės atėmimas 9 mėnesiams) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) nėra per giežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, mažinti jÄ ar paskirti Å¡velnesnę kitos rÅ«Å¡ies bausmę R.

K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam R. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis R.

K. savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. K. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, sumažino jÄ trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo R.

K. apeliacinį skundÄ ir keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl proceso iÅ¡laidų 19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88);

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

20. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistajam R. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. spalio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 58,50 Eur iÅ¡laidų.

21. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam R. K. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis R. K. yra darbingas, vykdo individualiÄ veiklÄ (1 t., b. l. 93), praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėja advokatė Jurgita Å lapaitienė prašė valstybės patirtų iÅ¡laidų už nuteistajam R. K. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nepriteisti, tačiau toks gynėjos praÅ¡ymas nepaneigia teismo teisės, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Å¡ias iÅ¡laidas, kurias patyrė valstybė dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam R. K., iÅ¡ pastarojo priteisti valstybės naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo R.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. K. valstybės naudai 58,50 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas Virginija Žindulienė