2019-02-05 Nr. AB-3695-3-61-3-04235-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-48-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04235-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba arba atsakovas), vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7901/0004:252, esančio (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir Žemės sklypas), atžvilgiu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kurio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. spalio 14 d. išraše yra padaryta žyma – „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (Trakų istorinis nacionalinis parkas). Pareiškėjas prašė Tarnybos patikslinti Trakų istorinio nacionalinio parko ribas ir pripažinti, kad Žemės sklypas nepatenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą Žemės sklypo, kurio plotas 1400 kv. m, kraštinė Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta gretimybe 1-2, ribojasi su 6 metrų pločio keliu. Nuo kelio toliausiai nutolęs Žemės sklypo taškas yra 21,19 m, o Trakų istorinio nacionalinio parko riba nuo minėto kelio yra nutolusi 3 mm. Todėl pareiškėjas vertino, kad jo Žemės sklypas nėra Trakų istorinio nacionalinio parko ribose. Atsakovas 2016 m. spalio 24 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad jo Žemės sklypas patenka į Trakų istorinio regioninio parko žemės ūkio zoną ir pridėjo ištrauką iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro bei nuskenuotą schemos dalį iš plano.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. (3)-V3-1576(12.5) yra labai lakoniškas, neargumentuotas ir neišsamus, nėra pagrįstas teisės aktų normomis, jame neatsižvelgta į pareiškėjo prašymo argumentus, o atsakovo pateikta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ištrauka neatitinka nei Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kurių 28 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu, o iš atsakovo pateiktos kadastro ištraukos matyti, kad saugomos teritorijos riba eina kelio viduriu. Pagal Taisyklių 29 straipsnio 1 punktą išorinė saugomos teritorijos riba turi būti žymima linija su šešėliu į saugomos teritorijos išorę, linijos storis – 1 mm, šešėlio – 4 mm. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje saugomos teritorijos riba pažymėta punktyrais su šešėliu. Žemės sklypas yra gana mažas, išsidėstęs prie pat saugotinos teritorijos ribos, todėl tikslinant Trakų istorinio nacionalinio parko ribas sklypo atžvilgiu yra racionalu vadovautis schemos originalu, bei atsižvelgiant į sutartinius ženklus nuodugniai išmatuoti atstumus. Šiuo atveju atsakovas 2016 m. spalio 24 d. rašte pažymėjo, kad duomenis pateikė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, o ne į Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalą.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas taiko netinkamą žemės sklypo padėties nustatymo būdą. Pareiškėjas savo poziciją grindė planavimo schemos originalo (popierinio varianto) duomenimis, išmatuodamas joje reikiamus atstumus milimetrais ir prilygindamas juos metrams pagal schemos mastelį, tačiau toks būdas negali būti naudojamas, kai sklypas jau yra įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) ir Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinio parko planavimo schema (taip pat ir Nacionalinio parko ribos) buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912. Nacionalinio parko ribos (kaip ir visų kitų saugomų teritorijų ribos iki 1995 m.) buvo nustatytos (nubrėžtos) naudojant 1971–1990 metų žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanus bei topografinius žemėlapius. Nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos buvo brėžiamos (nustatomos) žemės paviršiaus elementais: infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais, elektros linijomis), hidrografinio tinklo elementais, miško pakraščiu, kitų žemės naudmenų (pievų, pelkių ir kt.) ribomis, reljefo formomis (naudojant topografinius žemėlapius) ir kt. Iš Nacionalinio parko ribų plano matyti, kad nagrinėjamoje vietovėje nacionalinio parko riba buvo nubrėžta kelio pakraščiu. Nacionalinio parko ribų planas buvo patvirtintas 1993 m., o Nacionalinio parko ribos įskaitmenintos 2002–2003 m. Įskaitmeninant Nacionalinio parko ribą, ji buvo brėžiama taip, kad atitiktų ribą, nubrėžtą popieriniame 1993 m. patvirtintame ribų plane. Nacionalinio parko riba Kadastre buvo įregistruota 2005 m. spalio 13 d., gavus skaitmenizuotą ribų dokumentą iš Nacionalinio parko direkcijos.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Kadastro duomenys yra suvesti vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintais Kadastro nuostatais, jo duomenys atitinka visų planavimo dokumentų, kuriais yra nustatytos Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų ribos, duomenis. Šie duomenys yra skaitmenizuoti, tikslūs, neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo schemoms, todėl jais vadovaujamasi nustatant tikslias žemės sklypų vietas. Tiek originalioje planavimo schemoje, tiek Kadastre Nacionalinio parko ribos yra tokios pačios. Be to, aplinkybė, ar skaitmeninė riba nubrėžta kelio pakraščiu, ar kelio viduriu, šiuo atveju nėra svarbi, nes pareiškėjo sklypas į Nacionalinio parko teritoriją bet kokiu atveju patenka.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.) J. L. ir V. K. suteikta nuosavybėn neatlygintinai kompensuojant po ½ dalį 1400 kv. m ploto žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą Nr. 889, esantį (duomenys neskelbtini) sav., kurio ribos žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtos skaičiais 1-6-1. Tuo pačiu įsakymu J. L. ir V. K. buvo įpareigoti Žemės sklype laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų: XXI skyriaus (žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai) ir XXXIV skyriaus (nacionaliniai ir regioniniai parkai). Be to, J. L. ir V. K. įpareigoti Žemės sklypą bei teises į jį įregistruoti VĮ Registrų centre. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-4330-7957, esantis (duomenys neskelbtini) k., 0,1400 ha ploto, nuosavybės teise priklauso V. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įrašas apie specialiąsias ginčo Žemės sklypo naudojimo sąlygas – „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai ir XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“. Iš Žemės sklypo plano M:1000, sklypo plotas 1400 kv. m, matyti, kad Žemės sklypas ribojasi su 6 m. pločio keliu (1–2 gretimybė). 2016 m. spalio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu pripažinti, kad Žemės sklypas nepatenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Atsakovas 2016 m. spalio 24 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis Žemės sklypas patenka į Trakų istorinio regioninio parko žemės ūkio zoną ir pateikė ir ištrauką iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro.

9. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7901/0004:0252, atžvilgiu, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neformuluoja tikslaus reikalavimo, kokiu būdu ir kokia apimtimi turėtų būti tikslinami saugomos teritorijos valstybės kadastro duomenys, nepateikė kadastrinių matavimų, kurie, jo vertinimu, būtų teisėti ir teisingi. Todėl teismas byloje vertino klausimą dėl Tarnybos pareigos ir kompetencijos tikslinti Trakų istorinio nacionalinio parko ribas taip, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas į jį nebepatektų.

11. Teismas akcentavo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko schema buvo patvirtinta dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912. Ribos (kaip ir visų kitų saugomų teritorijų ribos iki 1995 m.) buvo nustatytos (nubrėžtos) naudojant 1971–1990 m. žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanus ir topografinius žemėlapius. Nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos buvo brėžiamos (nustatomos) žemės paviršiaus elementais: infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais, elektros linijomis), hidrografinio tinklo elementais, miško pakraščiu, kitų žemės naudmenų (pievų, pelkių ir kt.) ribomis, reljefo formomis (naudojant topografinius žemėlapius). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. D1-24 „Dėl saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 28.2 ir 29.1 punktų nuostatomis vadovaujasi nepagrįstai, be to, nepagrindžia, kaip jo teises įtakotų (apgintų) Trakų istorinio nacionalinio parko ribos sutapatinimas su keliu, jo kelkraščiu. Iš į bylą paties pareiškėjo pateikto plano matyti, kad jo Žemės sklypas taip pat ribojasi su keliu. Taigi bet kuriuo atveju net Trakų istorinio nacionalinio parko ribą net ir sutapatinus su kelkraščiu, t. y. ribą perkeliant iš kelio vidurio, kaip tai matyti iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro ištraukos, ginčo Žemės sklypas vis tiek patenka į parko teritoriją.

12. Dėl pareiškėjo teisių pažeidimo teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas pareiškėjui, jo 2010 m. vasario 10 d. prašymo pagrindu, dar 2015 m. liepos 2 d. buvo suteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.), kuriame aiškiai buvo apibrėžtos Žemės sklypo naudojimo sąlygos – „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai ir XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šis įsakymas būtų buvęs ginčijamas ir/ar nuginčytas teismine tvarka, sprendė, kad pareiškėjas su įsakymu apibrėžtais Žemės sklypo naudojimo apribojimais sutiko. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir objektyvių duomenų apie jo teisių pažeidimą.

13. Teismas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 8 ir 21.2. punktais, Taisyklių 7.2, 15, 39 punktais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7901/0004:0252, atžvilgiu, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu, kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo prašo:1) skirti ekspertizę, kuri ištirtų ar pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo Schemos originalo duomenis (sutartinius ženklus ir koordinates) Trakų istorinio nacionalinio parko riba tiksliai sutampa su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis žemės sklypo, kadastrinis numeris 7901/0004:252, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, atžvilgiu; 2) Įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas (pagal koordinates) žemės sklypo, kadastrinis numeris 7901/0004:252, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, atžvilgiu, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo Schemos originalu.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neištyrė 2016 m. lapkričio 24 d. pateiktų įrodymų – žemėlapio, kuris publikuojamas valstybės įmonės „GIS-Centras“ interneto svetainėje www. seovortal.lt. Šiame žemėlapyje esantys duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų Trakų istorinio nacionalinio parko atžvilgiu, t. y. abu žemėlapiai skirtingai nurodo saugomos teritorijos ribą.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas netinkamai įvertino situaciją, nurodydamas, jog pareiškėjas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 46VĮ-492-(l4.46.2) žemės sklypui nustatytais apribojimais.

17. Pareiškėjas vertina, kad teismas neištyrė teisės akto, t. y. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ yra teisės akto dalis. Teismas turėjo tirti būtent minėtos schemos originalą, o ne teismui pristatytą daug kartų sumažintą jos kopiją, iš kurios neįmanoma nuskaityti duomenų, kadangi tik schemos originalo duomenys gali įrodyti, jog yra pažeistas minėtas Vyriausybės nutarimas.

18. Pareiškėjo nuomone, teismas neištyrė esminių Kadastro duomenų įtvirtinimo taisyklių pažeidimo. Iš Tarnybos pateiktos kadastro ištraukos matyti, kad saugomos teritorijos riba eina kelio viduriu, o tai prieštarauja Taisyklių 28.2 punktui.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neteisingai teigia, kad interneto svetainėje www.geoportal.lt pateikiami duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų. Svetainė www.geonortal.lt sukurta taip, kad duomenys pateikiami tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų bazės bei iš kitų kadastrų ir registrų duomenų bazių. Pažymi, kad vieninteliai naudotini ir patikimi duomenys yra įvairių Lietuvos Respublikos kadastrų ir registrų duomenys, pateikti oficialiuose registruose, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų registre.

21. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjui Žemės sklypas buvo suteiktas 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2), kuriame buvo aiškiai apibrėžtos specialios žemės naudojimo sąlygos – „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ ir „XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“, byloje nėra jokių duomenų, jog šis įsakymas būtų buvęs ginčijamas ir / ar nuginčytas teismine tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas su šiais apribojimais sutiko.

22. Atsakovas pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs byloje esančius dokumentus (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 2 d. įsakymą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančius duomenis apie specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, Žemės sklypo planą, Tarnybos 2016 m. spalio 24 d. raštą su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinę dalį) ir faktines aplinkybes, įsitikino, jog pareiškėjo Žemės sklypas visada buvo ir yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Pažymi, kad šiuo atveju schemos dydis nėra svarbu, nes Trakų istorinio nacionalinio parko ribos bet kokiu atveju nekinta. Pareiškėjo žemės sklypas taip pat ribojasi su keliu, taigi net ir sutapatinus Trakų istorinio nacionalinio parko ribą su kelkraščiu, pareiškėjo Žemės sklypas vis tiek patektų į parko teritoriją.

23. Atsakovas nurodo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos duomenys visiškai atitinka Kadastro duomenis, todėl jų taisyti nėra pagrindo. Teismas, išnagrinėjęs visu byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad tokiam įpareigojimui nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad Tarnyba pagal kompetenciją negali nustatyti Trakų istorinio nacionalinio parko ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pareiškėjas teismui pareiškė reikalavimą įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos originalu nustatyti tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7901/0004:252, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (toliau – Žemės sklypas), atžvilgiu.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

26. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23; 24 ir 50 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

28. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

29. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

30. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

31. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.) pareiškėjui buvo suteiktas nuosavybėn Žemės sklypas, nustatant šiam Žemės sklypui specialiąją sąlygą – laikytis nacionalinių ir regioninių parkų reikalavimų. Šios specialiosios sąlygos yra įregistruotos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke.

32. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.) suteikiant nuosavybėn Žemės sklypą, buvo nustatyta, jog šis Žemės sklypas (jo dalis) patenka Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos ribas.

33. Byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pakeistos Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos ribos taip, jog Žemės sklypas nepatektų į šio parko ribas.

34. Žemės sklypas ir jam nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo subjektinių teisių statusu bei apimtimi. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 46VĮ-492-(14.46.2.) buvo pažeistos šios jo subjektinės teisės, jas ir turėjo savalaikiai ginti.

35. Tačiau pareiškėjas jų teisės aktų nustatyta tvarka savalaikiai negynė (ABTĮ 29 str.), ir pasirinko kitokį jų gynybos būdą, t. y., netiesioginį, kai nėra reikalaujama pašalinti tikrus ar tariamus pažeidimus tiesiogiai susijusius su jo subjektinėmis teisėmis, bet reikalaujant pakeisti kito asmens subjektines teises, kurių pakeitimas atitinkamai įtakotų ir jo subjektines teises. Toks teisių gynybos būdas reiškia, kad savalaikiai nepasinaudojus teisės aktų nustatyta tvarka savo subjektinėms teisėms apginti (ABTĮ 29 str.), jas yra bandoma ginti apeinant šią tvarką.

36. Tačiau toks teisių gynybos būdas, yra susijęs su ribotos galimybės teisminės gynybos priemonėmis, ginant savo subjektines teises.

37. Byloje nustatyta, kad Trakų istorinio regioninio parko teritorija ir jos ribos taip pat yra įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre.

38. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatas, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyto nekilnojamojo daikto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, t. y., atitinkančiais faktinę ir teisinę žemės sklypo padėtį, kol jie nustatyta tvarka nėra pakeičiami ar nuginčijami. Šių duomenų keitimo sąlygos ir atvejai yra reglamentuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje.

39. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.“

40. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad keisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra leidžiama, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, kurie nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre.

41. Byloje aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad yra sąlygos keisti Trakų istorinio regioninio parko teritorijos ir jos ribų duomenis, įrašytus nekilnojamojo turto kadastre, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

42. Tai lemia, kad aptarto teisinio reguliavimo prasme, nėra sąlygų bei pagrindo keisti Trakų istorinio regioninio parko teritorijos ribų, pareiškėjo prašoma apimtimi.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą keisti Trakų istorinio regioninio parko teritorijos ribas, grindžia neteisingu jų nustatymu ir pan., lyginant su pirminiais teritorijų planavimo dokumentais. Tokius teiginius jis nurodo, remdamasis savo asmeniniais pastebėjimais, atlikęs teritorijų planavimo dokumentų analizę ir kt.

44. Tačiau teritorijų planavimo dokumentuose užfiksuotų duomenų apie žemės sklypo ribas ir jų atžymėjimo natūroje atitikimo klausimas, yra susijęs su specialių žinių panaudojimu bei pritaikymu.

45. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60- 62 str.).

46. Kadangi pareiškėjas tokių įrodymų byloje neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad jis nustatyta tvarka nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie Trakų istorinio regioninio parko teritorijos ribas bei neįrodė savo teiginių teisingumo.

47. Minėta, kad Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą šioje byloje paskirti ekspertizę tikslu nustatyti tikslias keisti Trakų istorinio regioninio parko teritorijos ribas. Tačiau ekspertizė yra vienas iš įrodymų, kurį teismas vertina visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.

49. Pareiškėjas priežasčių, dėl kurių nepasinaudojo galimybe šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodo. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs pirmosios instancijos teismo atlikti tokią ekspertizę, o teismas būtų atsisakęs ją skirti, nėra nustatyta. Visa tai lemia, kad tenkinti šį pareiškėjo prašymą, nėra įstatyminių sąlygų, todėl jis netinkamas.

50. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys