e889145e-7183-4801-b61e-aeba4df4fde0 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3114-251/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02106-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.3; 116.1 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 3 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Gema JanuÅ¡ienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams R. M. ir V. M., jų atstovui advokatui A. Damulevičiui, atsakovės A. P. atstovui pagal įgaliojimÄ S. P., atsakovei O. P., atsakovių atstovui advokatui D. Narmontui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

M. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovėms A. P. ir O. P., dėl servituto nustatymu padarytų nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovai R. M. ir V. M. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių A. P. ir O. P. po 2636,50 Lt (viso – 5273,00 Lt) nuostolius bei visas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nuostolių atsiradimÄ grindžia tuo, kad 2013-05-20 Å iaulių apylinkės teismui nustačius servitutÄ , jie patyrė 5273,00 Lt iÅ¡laidas, kurias sudaro: 3700,00 Lt už tvoros perkėlimÄ ir 1573,00 Lt už atodangos nuėmimÄ ir kelmų paÅ¡alinimÄ , žemės iÅ¡lyginimÄ .

Å iuos nuostolius ieÅ¡kovai patyrė dėl atsakovių nesÄ Å¾iningų veiksmų. Nurodė, kad ieÅ¡kovai pirmieji kreipėsi dėl analogiÅ¡ko kelio servituto nustatymo, tačiau atsakovės A. P. vyras S. P. su servituto nustatymu tada nesutiko. IeÅ¡kovė V. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jų Å¡eima prieÅ¡ eilę metų įsigijo sodybÄ , aplink buvo negyvenamos sodybos, į kurias žmonės atvažiuodavo kaip kas galėdavo, nes jokių privažiavimų, kelių nebuvo. Ji su vyru pasiÅ«lė kaimynams pasidaryti keliukÄ .

Pastačius keliÄ , pinigų niekas nedavė. Nurodė, kad ieÅ¡kovai pirmieji kreipėsi dėl analogiÅ¡ko kelio servituto nustatymo, tačiau atsakovės A. P. vyras S. P. su servituto nustatymu tada nesutiko. S. P. elgėsi chuliganiÅ¡kai, kartÄ vos automobiliu nepervažiavo vaiko, pjudė Å¡unimis. Dėl tokio jo elgesio jų Å¡eima apsitvėrė keliÄ tvora. Mano, kad atsakovai turi sumokėti už tvorÄ , tvoros sumontavimÄ ir demontavimÄ , nes tvora atsirado dėl atsakovės vyro S. P. neprognozuojamo elgesio.

IeÅ¡kovas R. M. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o sumokėti už tvoros perkėlimÄ , kurį atliko vykdydami 2013-05-20 teismo sprendimÄ dėl servituto nustatymo. IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir papildomai paaiÅ¡kino, kad tvora, už kurios perkėlimÄ praÅ¡oma atlyginti nuostolius, atsirado iki 2013-05-20 teismo sprendimo dėl servituto nustatymo įsiteisėjimo dienos, o ne po jo, todėl nuostolis yra pagrįstas. IeÅ¡kovai siekdami užtikrinti savo Å¡eimos saugumÄ 2011 metais pastatė tvorÄ ir negalėjo žinoti, kad ateityje gali tekti tvorÄ demontuoti ir perkelti į kitÄ vietÄ .

IeÅ¡kovai yra įvykdę atsakovų praÅ¡ymÄ leisti pravažiuoti sklypo dalimi. Sklypo savininkai turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Tvoros pastatymo atsakovai neginčijo, apie tvoros statymÄ buvo informuoti praneÅ¡imu. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti nuostolius, kurie atsirado dėl nepatogumų nustačius servitutÄ . Ankstesnėje byloje, nustatant servitutÄ nekėlė nuostolių atlyginimo klausimo, nes iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo ieÅ¡kiniui dėl servituto nustatymo.Atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovų nurodomos patirtos iÅ¡laidos yra ieÅ¡kovų netinkamo veikimo rezultatas ir jie jas turi prisiimti patys. M. namo dalis buvo pastatyta ant valstybinėje žemėje esančio kelio, sklypo generalinis planas nebuvo suderintas su Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriumi. 2013-05-20 Å iaulių apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad M. pripažino, jog pasistatydami gyvenamÄ jį namÄ toje vietoje, kur anksčiau ėjo kelias į A. P. ir O. P. sodybas, pažeidė kitų asmenų teises, M. buvo įrengę keliÄ palei savo sklypo pakraÅ¡tį, tuo keliu naudojosi atsakovės iki kol ieÅ¡kovai kelio neužtvėrė tvora.

IeÅ¡kovai suprato, kad užsitverdami keliÄ tuo metu, kai kilo ginčai dėl servituto, elgiasi nesÄ Å¾iningai, tvoros užtvėrimas pažeidė atsakovių teises, todėl tvorÄ ieÅ¡kovai pastatė savo rizika. Tvoros perkėlimo iÅ¡laidos niekaip nesusijusios su servituto nustatymu.Atsakovės A. P. atstovas pagal įgaliojimÄ S. P. teismui paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas. Iki to laiko, kol ieÅ¡kovai nesistatė namo, jis prie savo sklypo privažiuodavo keliuku per pievÄ , kuri buvo ieÅ¡kovų sklype.

Kai ieÅ¡kovai ėmė statyti namÄ , padarė laikinÄ keliukÄ lanku, nes ant senojo keliuko per pievÄ kilo statomo namo pamatai. Dabar yra problemos su nustatyto servitutinio kelio posÅ«kiais – neįmanoma įvažiuoti į sklypÄ . NeaiÅ¡ku kokiu pagrindu ieÅ¡kovai pastatė tvorÄ , jei ieÅ¡kovai nebÅ«tų statę tvoros, nebÅ«tų reikėję jos perkelti. Atsakovė O. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad teismų nebÅ«tų buvę, jei ieÅ¡kovai nebÅ«tų užtvėrę kelio tvora. Mano, kad praÅ¡ymas priteisti nuostolius yra nepagrįstas, nepripažįsta tų nuostolių.

Ji pati nieko ieÅ¡kovams nepadarė, tačiau buvo priversta kelis metus kęsti nepatogumus dėl užtverto kelio.Atsakovių atstovas advokatas D. Narmontas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, praÅ¡o jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ne atsakovių noras lėmė servituto nustatymÄ , o įstatymas. Teismas 2013-05-20 sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovai pasistatydami namÄ toje vietoje, kur anksčiau ėjo kelias į atsakovų sodybas, pažeidė dabartinių atsakovių teises patekti į jų nuosavybę – privažiuoti į sklypus.

Dabartiniai ieÅ¡kovai Å¡io teismo sprendimo neskundė, vadinasi sutiko su tuo, kad pažeidė atsakovių teises. IeÅ¡kovai tvorÄ statė savo rizika – žinodami kad kils ginčas dėl servituto. Tuo metu, kai buvo pastatyta tvora, ginčas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovių dėl kelio nebuvo iÅ¡spręstas. Pats tvoros pastatymas buvo neteisėtas veikimas, atliktas ieÅ¡kovams rizikuojant, todėl tvoros perkėlimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos nuostoliais. Civilinio kodekso 4.129 straipsnis dėl servituto nustatymu patirtų nuostolių negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip plečiamai, kaip jį aiÅ¡kina ieÅ¡kovai.

Nuostolius lėmė ne pats servituto nustatymas, o ieÅ¡kovų netinkamas elgesys – nenorėjimas ginÄÄ iÅ¡spręsti iki galo ir tik tada imtis veiksmų – tvertis tvoromis. IeÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovų, atsakovių paaiÅ¡kinimais, Å¡ioje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje, Nr. 2-705-291/2013, esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismas 2013-05-20 sprendimu tenkino A. P. ir O. P. ieÅ¡kinį ir nustatė keturių metrų pločio kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per R.

M. ir V. M. priklausantį žemės sklypÄ , esantį Volungių kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Kordimatas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta brÅ«kÅ¡nine juosta ir indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 569 kv.m., siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančių daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio plotas 3,12 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,42 ha, tinkamÄ naudojimÄ . Nustatyti keturių metrų pločio kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per R.

M. ir V. M. priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Kordimatas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta brÅ«kÅ¡nine juosta ir indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 569 kv.m., siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančių daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,12 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,42 ha, tinkamÄ naudojimÄ (29-31 b. l. ir prijungtos bylos 168-170 b. l.).

IÅ¡ antstolės V. Å imkienės 2014-02-27 patvarkymo dėl sprendimo įvykdymo matyti, kad Å¡is teismo sprendimas yra įvykdytas (7 b. l.). IÅ¡ pridėto pirkimo – pardavimo kvito matyti, kad R. M. 2013-10-16 sumokėjo 3700,00 Lt už tvoros demontavimÄ ir sumontavimÄ (8 b. l.). IÅ¡ 2013-11-14 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. TR036 matyti, kad už (duomenys neskelbtini) atliktus darbus – atodangos nuėmimÄ , kelmų paÅ¡alinimÄ ir žemės iÅ¡lyginimÄ bendra suma yra 1573,00 Lt (9 b. l.). Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-19 raÅ¡te nurodyta, kad M. gyvenamojo namo dalis suprojektuota ant natÅ«roje esančio kelio, kuris M. nepriklauso, kadangi yra valstybinėje žemėje.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2009-10-16 raÅ¡tu pasiÅ«lė M. su kaimynais notariniu sandoriu nustatyti kelio servitutÄ savo valdomame sklype, nepavykus susitarti - kreiptis į teismÄ (26-27 b. l.). 2011-09-25 ieÅ¡kovai pranešė atsakovėms, kad apsitveria savo žemės sklypÄ , kuriuo atsakovai važinėja (28 b. l.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas 2013-05-20 sprendimu nustatė servitutÄ , tačiau sprendime nebuvo aptartas servituto atlygintinumo (neatlygintinumo) klausimas. IeÅ¡kovai posėdyje teigė, kad ankstesnėje byloje, nustatant servitutÄ nekėlė nuostolių atlyginimo klausimo, nes iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo ieÅ¡kiniui dėl servituto nustatymo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai.

Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas Å¡alių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ . Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ne tik nustatant servitutÄ , bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutÄ ir kartu neiÅ¡sprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos;

Å¡i jo teisė gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-157/2009, Nr. 3K-3-472/2010, Nr. 3K-3-217/2011).Kaip minėta, CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamÄ vienkartine ar periodine kompensacija.

Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje (Nr.3K-3-157/2009), CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (taip pat aiÅ¡kinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-69/2009). Teismas Å¡ioje byloje plačiau neanalizuoja servituto nustatymo aplinkybių, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).

Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikÅ¡ti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens iÅ¡laidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba bÅ«simos iÅ¡laidos, kurias dėl to ateityje bÅ«tina daryti (kaÅ¡tai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato bendrÄ sias įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės bylos nagrinėjimo metu taisykles:

Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 12, 178 straipsniai).Taigi, esminis klausimas sprendžiant Å¡alių ginÄÄ Å¡ioje byloje – ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovų praÅ¡omų priteisti nuostolių už tvoros perkėlimÄ ir servituto nustatymo. Konkrečius nuostolius ir jų ryšį su servituto nustatymu turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ prijungtos civilinės bylos duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovai M. įsigiję sklypÄ ant valstybinės žemės, per kuriÄ Ä—jo keliukas, suprojektavo dalį savo gyvenamojo namo, todėl pastatė laikinÄ keliukÄ lanku per savo sklypų dalį, vėliau tÄ keliukÄ užtvėrė ir nepaliko kaimynams jokių galimybių pasiekti savo sklypus (ant senojo keliuko dalinai užstatytas namas, naujasis – užtvertas). Bylos duomenys patvirtina - kad ieÅ¡kovai žinojo, jog apsitvėrus tvora jiems gali kilti nepatogumų, nes patys ieÅ¡kovai dar 2008-09-24 kreipėsi dėl servituto nustatymo (prijungtos bylos 62-67 b. l.), vadinasi ieÅ¡kovai suprato, kad per jų sklypo dalį turi bÅ«ti kelias pravažiavimui.

Tai patvirtina ir Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tai (prijungtos bylos 68 l., Å¡ios bylos 26-27 l.). Teismas sprendimu nustatė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ servitutÄ , kokį siÅ«lė M., tačiau nagrinėjant bylÄ M. nesutiko su ieÅ¡kiniu. IÅ¡ ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tvora buvo užtverta dėl konfliktų su kaimynais Peleniais,tačiau užtvėrus tvorÄ buvo apribota ir kitos atsakovės - O. P. - teisė patekti į jos sklypÄ . Teismas mano, kad visame situacijos kontekste, esant konfliktui dėl kelio (pravažiavimo), M. turėjo numanyti, kad tvorÄ anksčiau ar vėliau teks patraukti, nes ji kliudo pravažiuoti.

Todėl sutiktina su atsakovių pozicija, kad ieÅ¡kovai tvorÄ statė savo rizika ir nuostoliai nėra priežastiniame ryÅ¡yje su servituto nustatymu. IeÅ¡kovų praÅ¡oma atlyginti 1573,00 Lt nuostolių suma už atodangos nuėmimÄ , kelmų paÅ¡alinimÄ ir žemės iÅ¡lyginimÄ taip pat nepagrįsta, nes iÅ¡ byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nėra aiÅ¡ku ar minėti žemės darbai buvo bÅ«tini teismui nustačius servitutÄ . Jei iki tvoros užtvėrimo kelias buvo naudojamas pravažiavimui (tai yra buvo tinkamas važiavimui), tai, galimai, minėtų žemės darbų, kelmų rovimo prireikė dėl pastatytos tvoros perkėlimo, o ne dėl paties servituto nustatymo.

Kadangi ieÅ¡kovai tvorÄ statė savo rizika, laikytina, kad ir žemės darbai perkėlus tvorÄ yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovų veiksmais užtveriant keliÄ , o ne su servituto nustatymu.Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dalyje dėl 3700,00 Lt nuostolių už tvoros perkėlimÄ ir 1573,00 Lt už žemės darbus, atmestinas, neįrodžius patirtų nuostolių ryÅ¡io su kelio servituto nustatymu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 93 str. 1 d., 98 str.1 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovėms priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1210,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (51, 52, b. l.).Valstybė šioje byloje patyrė 14,66 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (LR CPK 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str., 4.112 str. 5 d., 4.129 str., civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210,00 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidas, tai yra po 605,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo atsakovėms A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,66 Lt iÅ¡laidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, tai yra po 7,33 Lt (septynis litus, 33 ct) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo į valstybės pajamas.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                              Gema Janušienė