2024-01-31 Nr. AB-1913-3-61-3-09716-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-54-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09716-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo mažosios bendrijos „MS36 LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui mažajai bendrijai „MS36 LT“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo MB „MS36 LT“ (toliau – ir pareiškėjas) 30 080 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14–15 punktais nuo 2024 m. sausio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 30 080 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad prašymo pagrįstumą patvirtina 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. SKP-505 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Sprendime detaliai pateikta informacija, kaip atsakovas, kartu su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. siekė gauti naudos ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. Taip pat pažymėjo, kad susigrąžintina paramos suma (30 080 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės finansiniams interesams. Kaip svarbų aspektą pareiškėjas išskyrė ir tai, kad, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas kartu su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis elgėsi nesąžiningai – sąmoningai derino veiksmus, siekdami gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų. Atsakovas ir MB „Medžioklė LT“ siekė naudos apeinant Įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos susijusių asmenų grupei pagal tą pačią priemonę, dirbtinai padalijo investicijas keletui projektų, veikė kaip bendras ekonominis vienetas. Dėl šių faktinių aplinkybių egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą bei tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. nurodė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis 30 080 Eur dydžio sumai.

Teismas iš prašymo ir prie jo pateiktų priedų nustatė, kad atsakovui (paramos gavėjui) 2020 m. lapkričio 24 d. išmokėta 30 080 Eur paramos suma. Pareiškėjas Sprendime konstatavo, kad paramos gavėjas ir MB „Medžioklė LT“ dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. veikdamos kartu su G. M., savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą.

Teismas, įvertinęs tai, kokie pažeidimai nustatyti, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas. Taip pat byloje pakanka pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) ir antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo pakeisti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones dalyje ir panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 30 080 Eur dydžio sumai; teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones dalyje ir leisti atsakovui panaudoti jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose esančias pinigines lėšas atsiskaitymui su darbuotojais, valstybės biudžetu, Sodra.

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo areštuojant pinigines lėšas. Atsakovas, išdėstydamas faktines aplinkybes, akcentuoja, kad vykdydamas projektą yra įdarbinęs darbuotojus, kuriems turi būti mokamas darbo užmokestis, turi būti vykdomi mokėjimai Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat turi būti vykdomi atsiskaitymai su atsakovo verslo partneriais. Atsakovas, nežiūrint į pareiškėjo veiksmus, nepagrįstai ir neteisėtai taikant išmokėtos 30 080 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 7 520 Eur paramos sumos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją, 2023 metus turi užbaigti pelningai, kad galėtų tęsti pradėtą projektą. Nepanaikinus pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, jam gresia bankroto procedūra. Aktualu tai, jog atsakovui buvo suteikta parama siekiant, be kita ko, tikslo kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Įgyvendinant projektą buvo numatytos investicijos. Atsakovas visas pinigines lėšas panaudojo pagal projektą įsigydama įrangą, būtiną veiklos vykdymui. Pareiškėjo pareiškime teismui jokių pažeidimų dėl lėšų panaudojimo nenustatyta. Areštavus atsakovo kilnojamąjį turtą, pilnai bus pasiektas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas ir mastas. Atsakovo teigimu, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą teismui manyti, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas tikrai pasunkės.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, atsakovas atskirajame skunde neprieštarauja, kad būtų taikytas areštas atsakovo visam kilnojamam turtui iki išsispręs ginčas. Aktualu tai, jog teismo nutartimi areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, o tik nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, būtų areštuotos atsakovo turtinės teisės ir / arba piniginės lėšos, esančios jos atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 30 080 Eur dydžio sumai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies, kuria teismas nusprendė dėl atsakovo piniginių lėšų arešto, kaip vienos iš pareiškėjo prašymo užtikrinimo priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nutarė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, areštuoti turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis 30 080 Eur dydžio sumai.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tuo aspektu, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Atsakovo teigimu, nėra poreikio pareiškėjo prašymui užtikrinti taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą. Areštavus atsakovo kilnojamąjį turtą, pilnai bus pasiektas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas ir mastas. Piniginių lėšų arešto atveju pareiškėjui gresia bankrotas, todėl yra pagrindas panaikinti piniginių lėšų areštą 30 080 Eur sumai arba leisti atsakovui panaudoti jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose esančias pinigines lėšas atsiskaitymui su darbuotojais, valstybės biudžetu, Sodra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsirado būtinybė pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-594-662/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos nutarties dalies ar ją keisti.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos, visų pirma, atsakovo turtui (nekilnojamam ir kilnojamam), o tik jo nesant arba turint jo nepakankamai, atsakovo turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms. Atsakovas atskirajame skunde patvirtina, kad pareiškėjo prašymui užtikrinti atsakovo turimo kilnojamojo turto pakanka. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad areštas buvo pritaikytas nepaisant teismo nustatyto reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo eiliškumo.

Minėta, kad atsakovas, prašydamas panaikinti ar pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėtų pagrįsti tokį prašymą įrodymais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš jo 30 080 Eur dydžio skolą bei palūkanas, bylą išsprendus palankiai pareiškėjui, bus užtikrintas, arba pateikti įrodymus, kad teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pernelyg varžo jo teises.

Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja neabejotinas poreikis panaikinti ar sumažinti pirmosios instancijos teismo taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Taip pat nenustatyta, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeistas proporcingumo principas, suteikiant pareiškėjui nepagrįstą prioritetą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos konkrečiai, visų pirma, atsakovo turtui bei, jo nesant arba turint jo nepakankamai, turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms 30 080 Eur dydžio sumai, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, taip pat tai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo mažosios bendrijos „MS36 LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė