Legislator Case Law & Legislation
e8887b6f-0ba9-4555-8b67-e3a1304edebf AI generated

e8887b6f-0ba9-4555-8b67-e3a1304edebf · Panevėžio apygardos teismas

Case Number e8887b6f-0ba9-4555-8b67-e3a1304edebf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PastatÄ - gamybinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; PastatÄ - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės;

Legislator headnote

AI generated

e8887b6f-0ba9-4555-8b67-e3a1304edebf · Panevėžio apygardos teismas: Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklÄ - valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų Å¡alinimo tinklų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-46-544/2020 teisėja Aistė Račkauskaitė – Burneikienė Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00924-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.4.; 2.6.16.12.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edgira“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-989/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Edgira“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Stop Servis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡to Nr. 1SS-336-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d.

įsakymo Nr. 49VÄ®-2214(14.49.2) panaikinimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Edgira“ prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-2214(14.49.2) „Dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“; panaikinti NŽT 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-336-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjÄ priimti sprendimÄ , kuriuo UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. praÅ¡ymas dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti nustatymo pagal matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ bÅ«tų atmestas.

2. Nurodė, kad atsakovė, prieÅ¡ priimdama ginčijamÄ 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-2214(14.49.2) keisti nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalis, privalėjo visapusiÅ¡kai įvertinti objektyvias ir realiai egzistuojančias faktines aplinkybes, dėl kurių esama situacija neatitiko reikalavimo nuomoti valstybinės žemės sklypÄ tik savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį, įraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR).

Atsakovė privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir konstatuoti, kad ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama ir nesudaro sÄ lygų trečiajam asmeniui naudotis jo nuosavybės teisėmis valdomais statiniais. Ginčijamu įsakymu priskiriant eksploatacijai reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, atsakovė privalėjo vertinti, kad aikÅ¡telė negali bÅ«ti laikoma savarankiÅ¡kai funkcionuojančiu statiniu. Pagal Å¡iuo metu galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis, Žemės sklypo dalys, nuomojamos ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, yra nustatytos 2002 m. spalio 1 d.

Žemės sklypo planu, kuris yra neatskiriama ieÅ¡kovės ir atsakovės 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties dalis ir kurio pagrįstumÄ paraÅ¡u patvirtino atsakingos institucijos, trečiasis asmuo ir ankstesnis parduotuvės dalies patalpų savininkas UAB „Norta“. Tuo tarpu ginčijamu įsakymu perskaičiuotos priskirtinos žemės sklypo dalys yra nepagrįstos Žemės įstatymo nuostatomis, nes valstybinė žemė ne aukciono bÅ«du gali bÅ«ti nuomojama tik statiniams eksploatuoti.

Å iuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti atskirÄ Å¾emės sklypo dalį aikÅ¡telei eksploatuoti. AikÅ¡telė faktiÅ¡kai buvo pastatyta 1994 metais, tais pačiais metais buvo užbaigta ir parduotuvės statyba, o aikÅ¡telė pradėta eksploatuoti. 1996 metais aikÅ¡telė buvo aptverta tvora. 2002 m. spalio 1 d. plane, kuris yra neatskiriama su ieÅ¡kove sudarytos 2007 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalimi, atsispindi (užfiksuota) ir aikÅ¡telė. Trečiasis asmuo, pasiraÅ¡ydamas 2002 m. spalio 1 d.

žemės sklypo planÄ , laisva valia sutiko su jam tenkančiomis žemės sklypo dalimis ir su tuo, kad jam priskirta tik aikÅ¡telės dalis. Vienintelė pasikeitusi aplinkybė yra ta, kad trečiasis asmuo įregistravo nuosavybės teisę į aikÅ¡telę VÄ® Registrų centre, tačiau teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam statiniui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

3. IeÅ¡kovės teigimu, aikÅ¡telės kaip savarankiÅ¡ko daikto įregistravimas NTR, pats savaime nesudaro pagrindo nuomoti trečiajam asmeniui papildomÄ valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono aikÅ¡telei eksploatuoti. AikÅ¡telė NTR nurodyta kaip „kiti statiniai (inžineriniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė)“. Atsakovė privalėjo vertinti ne tik aikÅ¡telės registracijÄ , bet ir jos naudojimo paskirtį, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Ginčijamu įsakymu be pagrindo siekiama aikÅ¡telei priskirti eksploatuoti 1202 kv. m., t. y. nepagrįstai yra suteikiamas daugiau kaip 2 kartus didesnis plotas, palyginus su tvora aptvertos aikÅ¡telės faktiniu dydžiu.

Be to, aikÅ¡telės eksploatavimo laikas jau yra suėjęs. Pagal NTR įregistruotÄ Å½emės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , žemės sklype negali bÅ«ti tokių pagrindinių daiktų kaip automobilių saugykla ir/ar kiemo aikÅ¡telė, kurios visais atvejais teisėtai negali bÅ«ti pagrindiniu daiktu. Žemės sklypas pagal NTR įregistruotÄ jo naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija, todėl jis teisėtai negali bÅ«ti naudojamas aikÅ¡telės eksploatavimui.

4. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklype ji nuosavybės teisėmis valdo 967,05 kv. m. ploto parduotuvę, kurios naudojimo paskirtis – prekybos. Parduotuvė yra ne maisto produktų prekybos paskirties pastatas, tokios paskirties pastatui priklausančio žemės sklypo ribose yra privalomos automobilių stovėjimo aikštelės, kurių minimalus skaičius priklauso nuo pastato paskirties bei prekybos salės ploto. Jos valdomai parduotuvei minimalus automobilių vietų skaičius turėtų būti +/-32 automobilių stovėjimo vietos. Šiuo atveju neaišku, kodėl skundžiamo įsakymo 2.2 punkte yra nurodyta 45962/96705 patalpų dalis, nors ji valdo 967,05 kv. m. bendro ploto 2 aukštų parduotuvę.

5. IeÅ¡kovės manymu, atsakovės raÅ¡tas, kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtas skundas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, buvo priimtas neįgalioto vieÅ¡ojo administravimo subjekto. Skundžiami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnio reikalavimų, nes iÅ¡ jų turinio nėra aiÅ¡ku, kodėl sprendimai yra tokie, o ne kitokie. Be to, skundžiamas NŽT raÅ¡tas buvo priimtas nesilaikant nustatytų terminų: turėjo bÅ«ti priimtas 2018 m. vasario 12 d., o buvo parengtas 2018 m. vasario 21 d. Jame buvo nurodyta apskundimo tvarka kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisijÄ , nors NŽT priimtas sprendimas galėjo bÅ«ti apskųstas per 1 mėnesį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2004-1360 UAB „Stop Servis“ išnuomojo 4897 kv. m dalį 8243 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2007-425 likusi 3346 kv. m žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Edgira“. Vadovaujantis NTR duomenimis, šiuo metu UAB „Stop Servis“ Žemės sklype nuosavybės teise valdo:

1. PastatÄ - gamybinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo;

2. PastatÄ - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės;

3. KitÄ inžinerinį statinį - Automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai);

4. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklÄ â€“ dumblo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų Å¡alinimo tinklų;

5. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklÄ - lietaus valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų Å¡alinimo tinklų;

6. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklÄ - valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų Å¡alinimo tinklų.

7. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį statinį automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai. IeÅ¡kovė Žemės sklype nuosavybės teise valdo 45962/96705 dalį Pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Å iame Pastate – parduotuvėje yra registruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ nuosavybės teisėmis valdo ieÅ¡kovė.

8. Nustatė, kad UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovės Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ydama atnaujinti 2015 m. gruodžio 1 d. praÅ¡ymo Nr. 49PR2-304 nagrinėjimÄ , kuriuo UAB „Stop Servis“ kreipėsi dėl 7049 kv. m ploto žemės sklypo dalies iÅ¡nuomojimo pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ ir prašė pakeisti 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01-2004-1360. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-1946-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ atsisakė tenkinti 2017 m. birželio 29 d.

UAB „Stop Servis“ praÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo 7049 kv. m dalies iÅ¡nuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ , pakeičiant 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. NO 1-2004-1360, nes pirmiau minėtame plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos dalys tik savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams, o UAB „Stop Servis“ priklausanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojantis statinys, neturintis aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo kiemo įrenginys, todėl laikytinas pagrindinio daikto priklausiniu.

Šį atsakovės Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tÄ UAB „Stop Servis“ 2017 m. rugsėjo 14 d. apskundė centrinei institucijai – NŽT, kurios direktorius 2017 m. spalio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-421-(1.8 E) pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai iÅ¡nagrinėti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo 7049 kv. m dalies iÅ¡nuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ (toliau – Planas) ir spręsti klausimÄ dėl 2004 m. spalio 11 d.

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. NO 1-2004-1360 pakeitimo, taip pat nurodė matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ derinti su kitu Žemės sklypo nuomotoju UAB „Edgira“, o, priėmus įsakymÄ dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, su Å¡iuo įsakymu supažindinti UAB „Edgira“.

9. Teismas nurodė, kad atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-2214(14.49.2) (toliau – Ä®sakymas) nustatė Žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis, dėl kurio ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 15 d. NŽT pateikė skundÄ . NŽT 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-336-(7.5) (toliau – RaÅ¡tas) iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės skundÄ ir informavo, jog Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priimdamas skundžiamÄ Ä®sakymÄ nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

10. Pažymėjo, jog ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3E1g, eksploatuoti skiriama 1194 kv. m ploto žemės sklypo dalis, susidedant iÅ¡ 1079 kv. m. ploto dalies, esančios 664 kv. m ploto bendram naudojimui skirtoje dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „I“. M. K. planas, kurio pagrindu ir buvo priimti ginčijami aktai, patvirtina, kad aplinkui ieÅ¡kovei priklausantį pastatÄ , plane pažymėtÄ skaičiumi Nr. 4, yra apibrėžta taisyklingos formos žemės sklypo dalis, skirta Å¡io pastato eksploatacijai.

Teismo nuomone, įsakymo 1.4 punktas patvirtina, kad ne atskiroms ieÅ¡kovės valdomoms parduotuvės patalpoms, tačiau vientisam statiniui pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis, skiriant jai 1194 kv. m ploto bendrame žemės sklypo plote. Ä®sakymo 2.2 punkte nurodyta, kad 567 kv. m ploto priskirta eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis yra apibrėžta Ä®sakymo 1.4 dalyje. Taigi, Ä®sakymo 1.4 punkte parduotuvei eksploatuoti skirta žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal jos bendrÄ 967,05 kv. m plotÄ , o ne atskirai VÄ® „Registrų centre“ valdoma ieÅ¡kovės Å¡io pastato dalis.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė nei skųsdama ginčijamus sprendimus, nei bylos nagrinėjimo metu savo siūlomo žemės sklypo plano, su statiniams reikalinga eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis, nepateikė. Taigi, priešingais įrodymais nepaneigė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti netinkamo plano pagrindu. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo M. K. plano vertinti kaip pažeidžiančio Nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nuomos taisyklės), reikalavimus.

12. Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, kad ginčijamais aktais jai nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti nustatytos žemės sklypo dalys bendrojo naudojimo plote yra nepakankamo ploto ir neužtikrina privalomo automobilių parkavimo vietų minimalaus skaičiaus. Nurodė, kad matininko M. K. žemės sklypo plane dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, iÅ¡skirtos atsižvelgiant į Nuomos taisyklių reikalavimus (8, 33 punktai), siekiant, kad eksploatacijai priskirtinos žemės sklypo dalys bÅ«tų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio savininkui (ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu, ir bÅ«tų tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Byloje nėra pateikta prieÅ¡ingų įrodymų, kurie paneigtų M. K. plane esantiems statiniams eksploatuoti iÅ¡skirtų dalių nepagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas vertino, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelė negali funkcionuoti kaip savarankiškas statinys, kadangi tokia jos pozicija prieštarauja įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-793-614/2017; toliau – įsiteisėję teismų sprendimai) nustatytiems prejudiciniams faktams.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytos aplinkybės, kad aikÅ¡telė yra savarankiÅ¡kas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“, be to, sukurta jÄ pastačius 1994, o ne 2013 metais. Pasak teismo, ieÅ¡kovė savo pozicijos dėl reikiamo automobilių parkavimo vietų skaičiaus negali motyvuoti 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011, kuris negali bÅ«ti taikomas atgal (parduotuvės statybai 1994 metais).

Esant nustatytai aplinkybei, kad aikÅ¡telė yra vieÅ¡ajame registre registruota kaip atskiras daiktas, kurio funkcinį atskirtumÄ patvirtino ir teismai, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad UAB „Stop Servis“, valdanti aikÅ¡telę nuosavybės teisėmis, negali jai priskirtos Žemės sklypo dalies nuomoti ne aukciono tvarka.

14. Teismas konstatavo, jog ginčijamu Įsakymu ir Raštu nebuvo spręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos termino, todėl nei Įsakymas, nei Raštas nėra sukėlę ieškovės nurodomų pasekmių dėl valstybinės žemės nuomos termino, nes bylos nagrinėjimo metu žemės nuomos sutartis nėra pakeista, t. y. nėra sudaryta tarp ginčo šalių.

15. Nurodė, kad pagal VÄ® Registrų centre įregistruotÄ AikÅ¡telės statusÄ â€“ Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, tokio statinio eksploatacija nėra draudžiama kitos paskirties ginčo žemės sklype pagal jo naudojimo bÅ«dÄ â€“ komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo projektų teritorijos (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Ä®sakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo“).

16. Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, kad pagal B. K. parengtÄ planÄ AikÅ¡telė yra mažesnio ploto nei 1089 kv. m., nes toks AikÅ¡telės plotas įregistruotas VÄ® „Registrų centre, todėl vadovavosi vieÅ¡ojo registro duomenimis.

17. Teismas nepagrįstu laikė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad RaÅ¡tas yra priimtas neįgalioto asmens, tuo pažeidžiant NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymÄ â€žDėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ginčų nagrinėjimo taisyklės). Darė iÅ¡vadÄ , kad RaÅ¡tas priimtas ne taikant Ginčų nagrinėjimo taisykles, o ieÅ¡kovės skundÄ nagrinėjant pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.

87. Dėl to RaÅ¡tas buvo priimtas bendra administracine tvarka, ir sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės skundo NŽT direktoriaus pavaduotojas galėjo priimti, taikant NŽT darbo reglamento 26 punktÄ . Å iuo atveju padarytas procedÅ«rinis pažeidimas nepadarė įtakos skundo iÅ¡nagrinėjimo esmei ir turiniui, t. y. formalus procedÅ«rinis pažeidimas nelėmė iÅ¡ esmės klaidingo situacijos iÅ¡nagrinėjimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Edgira“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

19. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada laikyti Ä®sakymÄ ir RaÅ¡tÄ , kurie pagrindžiami matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtu Planu, teisėtais neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.547 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Iki skyriaus vedėjo Ä®sakymo ir NŽT RaÅ¡to priėmimo 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir NŽT, yra galiojanti, o jos sudėtine (neatskiriama) dalimi yra galiojantis 2002 m. spalio 1 d. žemės sklypo planas. Å iuo atveju Skyrius ir NŽT vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad reikia priskirti ieÅ¡kovei, t. y. kitai Å¡ios sutarties Å¡aliai, naudotis mažesnėmis žemės sklypo dalimis, palyginus su tomis, kurias numato galiojanti ir nepakeista 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutartis.

20. Teigia, jog byloje ginčijamas Ä®sakymas, kuriame nustatomos naujos ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens naudotinos žemės sklypo dalys, iÅ¡ esmės yra vienaÅ¡alis administracinis sprendimas (administracinis aktas) dėl jau esančių žemės sklypo nuomos teisinių santykių modifikavimo (keitimo). IÅ¡ skyriaus vedėjo Ä®sakymo turinio akivaizdu, kad Ä®sakymas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių reikalavimų, nes iÅ¡ jo turinio nėra aiÅ¡ku, kodėl juo įforminti sprendimai yra tokie, o ne kitokie, kokiomis konkrečiomis teisės normomis Skyriaus vedėjas, priimdamas Ä®sakymÄ , rėmėsi ir pan.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir NŽT jau yra sudaryta 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutartis, todėl Įsakyme nebuvo jokio poreikio vadovautis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kuri nereglamentuoja klausimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu ir nuomos santykių modifikavimu. Tuo pačiu teismas be pakankamo teisinio pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikė Nuomos taisyklių 8, 33 punktus, nes juose esančios taisyklės gali būti taikomos ne jau susiklosčiusių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių keitimo (modifikavimo) atveju, o atitinkamoms šalims siekiant sukurti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius.

21. Mano, jog teismo sprendimas pažeidžia CK 6.223 straipsnį ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.223 straipsnio taisykles valstybinės žemės nuomos teisinių santykių modifikavimo (keitimo) atvejais. Nagrinėjamu atveju Skyrius, priimdamas Ä®sakymÄ , ir NŽT, priimdama RaÅ¡tÄ , klausimÄ , spręstinÄ taikant CK 6.223 straipsnio taisykles, iÅ¡sprendė vienaÅ¡aliÅ¡kai, vadovaujantis Žemės įstatymu ir Nuomos taisyklėmis, kuriose nėra taisyklių, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo pagrindus bei tvarkÄ .

22. IeÅ¡kovės vertinimu, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, nebuvo jokios objektyvios bÅ«tinybės ir pakankamo teisinio pagrindo Ä®sakymu keisti žemės sklype esančių ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui priklausančių statinių eksploatacijai reikalingų naudoti žemės sklypo dalių. Pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki Ä®sakymo ir RaÅ¡to priėmimo neatsirado jokių reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurios įgalintų NŽT spręsti, kad ieÅ¡kovės Parduotuvei eksploatuoti reikalinga turėti mažiau žemės sklypo dalies, palyginus su ta dalimi, kuri jai priklauso pagal galiojantį Žemės sklypo planÄ .

23. Nurodo, kad nei su trečiuoju asmeniu 2004 metais sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nei su ieškove 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nenumatė galimybės valstybinės žemės sklypo naudoti Aikštelei, kaip pagrindiniam daiktui ir savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, eksploatuoti (naudoti). Byloje esantys Nekilnojamojo turto kadastro ir NTR duomenys aiškiai rodo, kad Aikštelė viešajame registre yra įvardyta kaip „kiti statiniai (inžineriniai) - Automobilių stovėjimo aikštelė“, o Aikštelės tiesioginė paskirtis nurodyta kaip „kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai)“.

Taigi, Skyrius, spręsdamas dėl poreikio suteikti trečiajam asmeniui atskirÄ Å¾emės sklypo dalį eksploatuoti tokiam statiniui kaip AikÅ¡telė, privalėjo vertinti ne tik tai, ar ji NTR registruota savarankiÅ¡ku objektu (pagrindiniu daiktu), bet ir NTR įregistruotÄ AikÅ¡telės pagrindinę naudojimo (tiesioginę) paskirtį. Be to, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ valstybinė žemė be aukciono negali bÅ«ti iÅ¡nuomojama, jeigu ji užstatyta statiniais, neturinčiais aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Tai reiškia, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas tokiam tikslui valstybinės žemės nuomos sandorį imperatyviai draudžia. Tokiu būdu, Aikštelei eksploatuoti apskritai negali būti išnuomojama valstybinės žemės sklypo dalis be aukciono.

24. Teigia, jog iÅ¡ Ä®sakymo turinio lieka neaiÅ¡ku, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu AikÅ¡telei eksploatuoti siekiama suteikti beveik 2 kartus didesnį žemės sklypo plotÄ , palyginus su tvora aptvertos AikÅ¡telės faktiniu dydžiu. Bylos duomenys įrodo, kad Å¡iuo atveju AikÅ¡telės, aptvertos tvora, plotas faktiÅ¡kai siekia 646 kv. m., todėl Skyriaus vedėjo Ä®sakyme AikÅ¡telei eksploatuoti priskiriamas 1202 kv. m. plotas negali bÅ«ti pripažįstamas reikalingu AikÅ¡telei eksploatuoti.

25. Apeliantės vertinimu, nesuprantama, kodėl Ä®sakyme liko nepasisakyta dėl žemės sklypo dalies, skirtos AikÅ¡telei eksploatuoti, nuomos termino, nes Žemės įstatymas ir Nuomos taisyklės įpareigoja NŽT, priimant sprendimÄ dėl valstybinės žemės nuomos, kartu apsispręsti dėl nuomos termino bei bÅ«tent sprendime dėl žemės nuomos pateikti aiÅ¡kius motyvus Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovės vertinimu, Skyriui įsakyme buvo privalu nurodyti motyvus, kodėl, priskiriant AikÅ¡telei 1202 kv. m. žemės sklypo dalį, iÅ¡lieka tas pats valstybinės žemės nuomos terminas, kuris buvo nustatytas kitiems trečiojo asmens pastatams ir statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti (iki 2050 m. spalio 10 d.).

26. Mano, jog teismas turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ pagal byloje surinktus duomenis konstatuoti, kad pagal NTR įregistruotÄ Å½emės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ Å¾emės sklype negali bÅ«ti kaip pagrindinių daiktų tokių statinių, kaip automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuri bet kuriuo atveju negali bÅ«ti teisėtai pripažįstama pagrindiniu daiktu. Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypas pagal NTR įregistruotÄ jo naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija) teisėtai negali bÅ«ti naudojamas AikÅ¡telės eksploatavimui. Dėl to Ä®sakymu nebuvo teisinio pagrindo priskirti trečiajam asmeniui atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį AikÅ¡telei eksploatuoti.

27. Akcentuoja tai, kad Skyrius, priimdamas įsakymÄ , visiÅ¡kai nepaisė Parduotuvės, kaip statinio, tiesioginės paskirties, t. y. to, kad tai yra prekybos paskirties statinys, kuriam eksploatuoti reikalinga ne tik turėti galimybę patekti ir bÅ«ti pačiose Parduotuvės patalpose, bet ir jos klientams reikia sudaryti sÄ lygas privažiuoti prie Parduotuvės, savo automobilius laikinai palikti atitinkamose automobilių stovėjimo (parkavimo) vietose. Kadangi Parduotuvė yra ne maisto produktų prekybos paskirties pastatas, tai tokios paskirties pastatui priklausančio žemės sklypo ribose pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus yra privalomas automobilių stovėjimo aikÅ¡telė su atitinkamu automobilių stovėjimo vietų skaičiumi. Å iuo atveju 967,05 kv. m. ploto parduotuvei minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius turi siekti +/- 32 automobilių stovėjimo vietas.

28. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neatkreipė dėmesio į tai, jog iÅ¡ Ä®sakymo turinio lieka neaiÅ¡ku, kuo konkrečiai grindžiamas toks Skyriaus vedėjo įsakymu įforminamas sprendimas. Tuo tarpu bendrajam naudojimui priskiriamos valstybinės žemės ribos turi bÅ«ti pagrįstos faktine situacija, konkrečiai pagristais atitinkamų pastatų ir statinių, esančių Žemės sklype, savininkų objektyviais poreikiais. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Ä®sakymas visiÅ¡kai nepagrindžia, kodėl 664 kv. m. Žemės sklypo teritorija yra reikalinga ne tik ieÅ¡kovei, bet ir trečiajam asmeniui, kai toje Žemės sklypo dalyje nėra jokio įvažiavimo į jam priklausančius statinius ir yra įvažiavimas tik į ieÅ¡kovei priklausančios Parduotuvės patalpas.

29. Mano, jog įsiteisėję teismų sprendimai negali bÅ«ti pagrįsta bei teisėta priežastimi Skyriaus vedėjui Ä®sakymu keisti 664 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies paskirtį ir statusÄ , nustatant, jog tai bendro naudojimo Žemės sklypo dalis, o ne ieÅ¡kovei priskirtina Žemės sklypo dalis. Minėtose bylose ginčo dalykÄ sudarė tik klausimas, ar AikÅ¡telė gali bÅ«ti laikoma Parduotuvės priklausiniu atsižvelgiant į sandorius, kuriais ieÅ¡kovė įsigijo nuosavybės teises į Parduotuvės patalpas. Ginčo dalyku byloje nebuvo Žemės sklypo naudojimo teisiniai santykiai, o NŽT nebuvo dalyvaujančiu asmeniu, todėl jai prejudicinių faktų taisyklė negali bÅ«ti taikoma.

30. Tvirtina, jog ginčų nagrinėjimo taisyklės imperatyviai nurodo subjektÄ , įgaliotÄ priimti sprendimÄ dėl skundo, paduoto iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriuo yra NŽT direktorius. Byloje teismas turėjo konstatuoti, kad sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės skundo priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Nei NŽT direktoriaus pavaduotojas, nei jo funkcijas atliekantis kitas NŽT darbuotojas negali bÅ«ti prilyginamas NŽT direktoriui. Dėl to RaÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusi NŽT atitinkamo departamento atitinkamo skyriaus vedėja, atliekanti NŽT direktoriaus pavaduotojo funkcijas, veikė virÅ¡ydama įgaliojimus. Å iuo teisiniu pagrindu teismas turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ panaikinti NŽT RaÅ¡tÄ kaip neteisėtai priimtÄ (Ginčų nagrinėjimo taisyklių 3 punktas).

31. Atsiliepimais į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė NŽT ir trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

32. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Ginčijamame Įsakyme buvo pagrįstai išskirta ieškovės nuosavybės teise valdomam statiniui proporcingai atskiro naudojimo plotui tenkanti Žemės sklypo dalis bendrojo naudojimo plote. Įsakymas nepažeidžia Žemės sklypo nuomininkų interesų, nes žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, prie atskirai naudojamų dalių yra numatyti privažiavimai, bendri plotai.

33. Teigia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka vėl iÅ¡ naujo keliamas klausimas dėl AikÅ¡telės teisinio statuso ir priklausomybės. Apeliantė tik iÅ¡ kitos pusės – bÅ«tent per naudojimÄ si žeme po AikÅ¡tele – siekia iÅ¡ naujo nagrinėti AikÅ¡telės priklausomybės UAB „Stop Servis“ klausimÄ . Tačiau Å¡ie klausimai jau yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir neturėtų bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 34. Apeliacinis skundas atmetamas.

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

36. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ panaikinti NŽT skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-2214(14.49.2) „Dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“ bei NŽT 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-336-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

37. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų iÅ¡vadų iÅ¡ naujo nebekartoja. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vadų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo nepagrįstumo.

38. Pažymėtina, jog kasacinio teismo pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , todėl pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ieÅ¡kovės UAB „Edgira“ apeliacinio skundo argumentų.

39. Esminis apeliantės skundo argumentas yra tas, kad, jos manymu, nėra teisinio pagrindo keisti Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingų nuomotinų valstybinės žemės sklypo dalių, iÅ¡skiriant atskirÄ Å½emės sklypo dalį AikÅ¡telei eksploatuoti bei taip sumažinti jai nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį. Å iuo aspektu pažymėtina, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, o valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ . Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas.

Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. VieÅ¡ojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pagal teisėtumo principÄ reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galiÄ turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Tokiu bÅ«du, teisės ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusÄ atitinkančių objektų valdymas, sudarant sÄ lygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamÄ jų statinių eksploatavimÄ .

40. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarkÄ reglamentuoja Žemės įstatymas bei Taisyklės. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės žemės sklypas be aukciono iÅ¡nuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui);

žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 punktas nustato, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti; iÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planÄ Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka (parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas).

Taigi, valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti siekiama, kad: Å¡i dalis bÅ«tu taisyklingos formos; vientisa; kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) bÅ«tu patogu naudotis žemės sklypu; ji bÅ«tu tokio ploto, kad bÅ«tu užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui.

41. Tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡ki statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame iÅ¡skiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iÅ¡ žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiÅ¡kų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ paskirtį, ir tokį planÄ turi pateikti bÅ«simi nuomininkai. Tačiau konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas yra valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, todėl bÅ«tent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktÄ planÄ su iÅ¡skirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimÄ dėl žemės sklypo dalių.

Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiÅ¡kų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo bÅ«ti suderintas ir pasiraÅ¡ytas visų žemės sklypo naudotojų, bet juose nurodyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su iÅ¡skirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato valstybinės žemės nuomotojas. Teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimÄ , kokio ploto žemės sklypas yra bÅ«tinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu, nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.

42. Apeliantė skunde nepagrįstai kelia abejones dėl ginčijamo Ä®sakymo teisėtumo ir reikalingumo, kai, jos manymu, Ä®sakymas netenkina Nuomos taisyklių 8 punkto reikalavimų, toje Žemės sklypo dalyje nėra jokio įvažiavimo į trečiajam asmeniui priklausančius statinius, iÅ¡ Ä®sakymo turinio neaiÅ¡ku, kuo konkrečiai grindžiamas toks Skyriaus vedėjo įsakymu įforminamas sprendimas. PrieÅ¡ingai Å¡iems argumentams, akivaizdu, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis bÅ«tent Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3P-754/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-793-614/2017, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, NŽT direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. pavedimÄ Vilniaus miesto skyriaus vedėjui Nr. 1PAV-421-(1.8 E.) „Dėl pakartotinio skundo iÅ¡nagrinėjimo“, į 2017 m. birželio 29 d. gautÄ UAB „Stop Servis“ praÅ¡ymÄ , matininko M.

K. 2015 m. spalio 29 d. parengtÄ valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), planÄ su jame iÅ¡skirtomis Žemės sklypo dalimis, reikalingomis Žemės sklype esančių pastatų bei statinių eksploatavimui, M 1:1000, veikdamas pagal NŽT direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įgaliojimÄ Nr. lÄ®-437-(1.9.) „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“, 2017 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 49VĮ-2214-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ nustatė minėtame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis.

43. Taigi, NŽT Vilniaus miesto skyrius, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs UAB „Stop Servis“ praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį pagal pateiktÄ PlanÄ , vadovavosi bÅ«tent Å¡iuo metu galiojančiu reglamentavimu ir remdamasis Taisyklių 8 punktu ir Ä®sakymu nustatė žemės sklypo dalis, reikalingas visų savarankiÅ¡kų sklype esančių statinių eksploatavimui. Pažymėtina, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę iÅ¡sinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietÄ pageidaujamo iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – NŽT teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pateikia: praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ; sklypo suteikimÄ ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai praÅ¡ymo pateikimo metu praÅ¡omas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ .

44. Apeliantė skunde didelį dėmesį skiria sutarties modifikavimÄ reglamentuojančioms teisėms normoms, teigdama, jog ginčijami Ä®sakymas ir RaÅ¡tas priimti galiojant ieÅ¡kovės su NŽT sudarytai 2007 m. kovo 16 d. Žemės nuomos sutarčiai, kuri nuo 2007 m. balandžio 19 d. yra įregistruota NTR, ir jais Skyrius ir NŽT vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė, kad reikia priskirti ieÅ¡kovei naudotis mažesnėmis žemės sklypo dalimis, palyginus su tomis, kurias numato galiojanti ir nepakeista Žemės nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės su NŽT 2007 m. balandžio 19 d. sudarytos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ar jos sÄ lygų keitimas (modifikavimas) nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, ginčijamas Ä®sakymas yra priimtas ir bus įgyvendintas vadovaujantis Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis. Apeliantė be pakankamo pagrindo vertina, kad ginčijamas Ä®sakymas, kuriuo nustatomos naujos ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pastatams (statiniams) eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, iÅ¡ esmės yra vienaÅ¡alis administracinis sprendimas (administracinis aktas) dėl galiojančios Žemės sklypo nuomos sutarties modifikavimo (keitimo).

Ginčijamas Ä®sakymas nuomos teisinių santykių nekeičia (nemodifikuoja), kadangi jo priėmimas yra ikisutartinis parengiamasis veikimas siekiant pasirengti galimos naujos nuomos sutarties sudarymui ir (ar) galiojančios sutarties pakeitimui atsižvelgiant į žemės sklypo plotÄ , jame esančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir plotÄ bei jų savininkų skaičių. Apeliantės apeliaciniame skunde cituojamos CK normos, reglamentuojančios žemės nuomos sutarties sudarymo, keitimo, pasibaigimo klausimus, nebuvo taikytos priimant ginčijamus aktus ir Å¡ioje byloje neaktualios.

Dėl šių argumentų atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas byloje be pakankamo teisinio pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikė Nuomos taisyklių 8, 33 punktus.

45. Apeliantė skunde kelia ginÄÄ dėl žemės sklype esančios aikÅ¡telės, kaip atskiro daikto, teisinio statuso. Apeliantės manymu, Skyrius, prieÅ¡ priimdamas Ä®sakymÄ , turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinęs konstatuoti, kad trečiojo asmens nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama ir nesudaro sÄ lygų naudoti nuosavybės teise priklausančius statinius pagal jų tikslinę paskirtį, o ieÅ¡kovės nuomojama žemės sklypo dalis yra akivaizdžiai per didelė parduotuvės eksploatacijai; be to, buvo privalu aiÅ¡kintis, ar AikÅ¡telė pagal jos Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį gali bÅ«ti laikoma savarankiÅ¡kai funkcionuojančiu statiniu, turinčiu aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ar apibrėžtÄ naudojimÄ bei ar toji paskirtis suderinama su paties žemės sklypo naudojimo paskirtimi ir pobÅ«džiu.

Apeliantės teigimu, teismų sprendimais iÅ¡nagrinėtos bylos ginčo dalykÄ sudarė tik klausimas, ar AikÅ¡telė gali bÅ«ti laikoma Parduotuvės priklausiniu ar ne, atsižvelgiant į sandorius, kuriais ieÅ¡kovė įsigijo nuosavybės teises į Parduotuvės patalpas, o ginčo dalyku nebuvo žemės sklypo naudojimo teisiniai santykiai, taip pat NŽT nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 45 punkte nurodytus apeliantės argumentus paneigia virÅ¡ minėtu įsiteisėjusiu, o todėl turinčiu prejudicinę galiÄ , teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės ir iÅ¡vados (CPK 182 straipsnio 2 punktas). AikÅ¡telės, kaip savarankiÅ¡kÄ ir atskirÄ funkcinę paskirtį turinčio statinio, statusÄ pripažino teismai minėtais įsiteisėjusiais sprendimais. Teismo procesiniuose sprendimuose vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, kad AikÅ¡telė yra savarankiÅ¡kas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“, sukurta jÄ pastačius 1994, o ne 2013 metais.

VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ji yra įregistruota bÅ«tent kaip savarankiÅ¡kai funkcionuojantis daiktas. Taigi ginčijamais Aktais kaip tik ir yra įgyvendinamas Nuomos taisyklėse numatytas reikalavimas, kad valstybinės žemės sklype bÅ«tų iÅ¡skirta žemės sklypo dalis kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ir kad bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki Ä®sakymo ir RaÅ¡to priėmimo neatsirado jokių reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurios įgalintų NŽT spręsti, kad ieÅ¡kovės Parduotuvei eksploatuoti reikalinga turėti mažesnę Žemės sklypo dalį, palyginus su ta dalimi, kuri jai priklauso pagal galiojantį 2002 m. spalio 1 d. Žemės sklypo planÄ . Nors apeliantei priklausančio pastato – parduotuvės plotai iÅ¡ tiesų nekito, tačiau atsirado naujas nekilnojamojo turto objektas – ginčo AikÅ¡telė, kuriai eksploatuoti reikia žemės sklypo dalies.

Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo, pasiraÅ¡ydamas 2002 m. spalio 1 d. Žemės sklypo planÄ , suderintÄ su NŽT, tuo metu sutiko su jam tenkančiomis naudotis žemės sklypo dalimis ir su tuo, kad priskirta tik ta žemės sklypo dalis, kuri Plane pažymėta indeksu „A“, o indeksu „C“ pažymėta žemės sklypo dalis priskiriama bÅ«tent parduotuvės savininkui, niekaip neįtakoja Å¡ios bylos ginčo dalyko, kadangi Å¡iuo metu faktinės aplinkybės yra pasikeitusios: tuomet AikÅ¡telė dar nebuvo pripažinta savarankiÅ¡ku trečiajam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, turinčiu aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę.

48. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 1089 kv. m. AikÅ¡telės plotas yra įregistruotas VÄ® Registrų centre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė niekaip nepagrindė aplinkybės, kad AikÅ¡telei eksploatuoti reikalingas mažesnis plotas ir kad VÄ® Registrų centre registruotas AikÅ¡telės 1089 kv. m plotas yra nuginčytas ir negaliojantis. Atsižvelgiant į tai, neturi teisinio pagrindo apeliantės dėstomi teiginiai, jog AikÅ¡telei eksploatuoti siekiama suteikti beveik 2 kartus didesnį žemės sklypo plotÄ , palyginus su tvora aptvertos AikÅ¡telės faktiniu dydžiu.

49. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliante nepagrįstai tvirtina, kad Įsakymu jai nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti sklypo dalys bendrojo naudojimo plote yra nepakankamo ploto ir neužtikrina privalomo automobilių parkavimo vietų minimalaus skaičiaus. Kaip matyti, ieškovės valdomam pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje esančioms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti skiriama 1194 kv. m ploto Žemės sklypo dalis (ginčijamo Įsakymo 1.4 punktas), susidedanti iš 1079 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, Žemės sklypo plane pažymėtos skaičiumi „4“ ir 115 kv. m ploto dalies, esančios 664 kv. m ploto bendram naudojimui skirtoje dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „I“.

Pagal matininko M. K. planÄ yra pagrindas spręsti, kad ginčijamu Ä®sakymu nustatytos atskiro naudojimo dalys Žemės sklype yra pakankamos ir racionalios užtikrinti priėjimÄ , privažiavimÄ ir tinkamÄ naudojimÄ si ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausančiam pastatui – parduotuvei ir joje esančioms patalpoms, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, su kurio motyvais ir argumentais Å¡iuo aspektu sutinkama.

50. Pagal Taisyklių 8 punktÄ , valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ iki kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

51. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju Plane žemės sklypo dalys buvo iÅ¡skirtos remiantis Taisyklių 8 punkto reikalavimais, siekiant, kad dalys bÅ«tų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu ir tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Pagal PlanÄ Parduotuvei atskirai tenka 1079 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaičiumi „4“, o pats statinys užima 610 kv. m plotÄ .

Pagal Taisyklių 8 punkto reikalavimus žemės sklype, be savarankiškai funkcionuojantiems statiniams atskirai tenkančių žemės sklypo dalių, buvo išskirti ir bendro visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai: 1342 kv. m bendro naudojimo žemės plotas, plane pažymėtas indeksu „II“, kuris skirtas UAB „Stop Servis“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, ir 664 kv. m bendro naudojimo plotas, Plane pažymėtas indeksu „I“, kurio 115 kv. m ploto dalis atitenka apeliantei, o likęs 549 kv. m plotas – UAB „Stop Servis“.

Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ iki kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į žemės sklype esančių statinių iÅ¡sidėstymÄ ir teisinį reglamentavimÄ , ginčijamu Ä®sakymu buvo pagrįstai nustatyta, kad nurodyti bendrojo naudojimo plotai – 1342 kv. m. ir 664 kv. m., kurie skirti visiems žemės sklype esantiems statiniams aptarnauti, yra iÅ¡skirti laikantis teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad žemės sklype iÅ¡skirtos dalys statiniams eksploatuoti yra ne realios, bet idealios, o bendrojo naudojimo plotas, tenkantis statiniams, ginčijamame Ä®sakyme paskaičiuotas proporcingai pagal kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui tenkantį atskirÄ Å¾emės sklypo dalies plotÄ .

Priešingai nei teigia apeliantė, Įsakyme buvo pagrįstai išskirta jos nuosavybės teise valdomam statiniui proporcingai atskiro naudojimo plotui tenkanti žemės sklypo dalis bendrojo naudojimo plote (pastatui – parduotuvei 115 kv. m plote skirta dalis, plane pažymėta indeksu „I“).

53. Pažymėtina, kad savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams iÅ¡skiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva. Taisyklėse nurodyta, kad žemės sklypo planÄ , su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis savarankiÅ¡kai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais – žemės sklypo naudotojais.

Taigi, žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiÅ¡kiems statiniams tenkančių dalių, NŽT iÅ¡ esmės tik patvirtina jas, priimdama įsakymÄ dėl dalių nustatymo. Taigi, ne NŽT, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių/pastatų eksploatavimui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus – matininkus, parengia žemės sklypo planÄ , su iÅ¡skirtomis dalimis, reikalingomis savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių/pastatų eksploatavimui.

54. Nustatant konkrečias savarankiÅ¡kų statinių eksploatavimui skirtas valstybinio žemės sklypo dalis, turi bÅ«ti atsižvelgta į visų žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siekiama užtikrinti jų teisių pusiausvyrÄ . Taisyklės nenumato, koks tiksliai plotas turėtų bÅ«ti priskiriamas atskiro konkretaus statinio naudojimui, todėl Å¡is klausimas yra paliekamas asmenų, siekiančių sudaryti nuomos sutartį ir rengiančių žemės sklypo planÄ , diskrecijai.

Taisyklėse nustatyta, kad nustatant statinių eksploatavimui reikalingas valstybinio žemės sklypo dalis, gali būti paliekami bendrai naudojami žemės sklypo plotai, kurie bus naudojami bendrai statinių, kuriems jie priskirti, eksploatavimui. Bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra skirtos bendram naudojimui, todėl kiekvienam konkrečiam naudotojui tenkanti bendro naudojimo dalis yra išreiškiama matematine išraiška, t. y. nėra reikalavimo žemės sklypo plane išskirti ir pažymėti grafiškai, kiek bendro naudojimo žemės sklypo dalies žemės priklauso konkrečiam naudotojui, visi naudotojai šiomis žemės sklypo dalimis naudojasi bendrai.

Nagrinėjamu atveju matininko M. K. žemės sklypo plane dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, bÅ«tent iÅ¡skirtos atsižvelgiant į Nuomos taisyklių reikalavimus (8, 33 punktai), siekiant, kad eksploatacijai priskirtinos žemės sklypo dalys bÅ«tų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio savininkui (ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui) bÅ«tų patogu naudotis žemės sklypu ir tokio ploto, kad bÅ«tų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas Įsakymas nepažeidžia Žemės sklypo nuomininkų interesų.

55. Atmestini kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku apeliantės argumentai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties termino nenustatymo, atsižvelgiant į tai, kad AikÅ¡telės fizinis nusidėvėjimas buvo pasiektas dar 2017 metais, nes, kaip jau minėta, ginčijamu Ä®sakymu nebuvo sprendžiama dėl nuomos sutarties sÄ lygų keitimo, įskaitant ir sutarties termino nustatymÄ .

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad jos valdomai Parduotuvei nėra priskirta pakankamai ploto, skirto automobilių parkavimu. Apeliantė, grįsdama aplinkybę dėl reikiamo automobilio parkavimo vietų skaičiaus neužtikrinimo, remiasi 2014 m. birželio 17 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“, kuris tuo metu negaliojo (Parduotuvė pastatyta 1994 metais). Reglamente nenurodytas jo galiojimas atgal, todėl apeliantės argumentai šiuo apsektu vertinami nepagrįstais ir atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad bendro naudojimo sklypo dalyje galimų parkuoti automobilių jai nepakanka eksploatuoti savo patalpas.

57. Apeliantė teigia, kad tikrinant Ä®sakymo pagrįstumÄ pagal jos skundÄ NŽT vadovui nebuvo laikytasi iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, jai nebuvo praneÅ¡ta, kad skundas bus nagrinėjamas pagal Administravimo taisykles, o RaÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusi NŽT atitinkamo departamento atitinkamo skyriaus vedėja, atliekanti NŽT direktoriaus pavaduotojo funkcijas, veikė virÅ¡ydama suteiktus įgaliojimus, todėl Å¡iuo teisiniu pagrindu teismas turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ panaikinti neteisėtai priimtÄ NŽT RaÅ¡tÄ .

58. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino, kad nutarties 57 punkte aptartas pažeidimas yra procedÅ«rinis. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nurodymu, jog ne kiekvienas procedÅ«rinis pažeidimas yra pakankamas administraciniam sprendimui panaikinti, o tik sÄ lygojantis ginčijamų NŽT administracinių aktų nepagrįstumÄ . Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju toks pažeidimas yra formalus, kai tiek Ä®sakymas, tiek RaÅ¡tas yra pagrįsti taikytinomis teisės normomis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie buvo priimti ginčo situacijos atžvilgiu.

Svarbu tai, kad formalus procedÅ«rinis pažeidimas nelėmė iÅ¡ esmės klaidingo situacijos iÅ¡nagrinėjimo, o procedÅ«ros atlikimas iÅ¡ naujo nepaneigtų nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti nepagrįstais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi panaikinti Įsakymas bei Raštas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus apeliantės skunde nurodytas aplinkybes.

59. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 11 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos padalinių veiklÄ ir vidaus tvarkÄ reguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, struktÅ«rinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių apraÅ¡ymai ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais tvirtinami teisės aktai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas) (2018 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3.) redakcija galiojusi iki 2018 m. spalio 23 d.) nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) darbo tvarkÄ . Remiantis Darbo reglamento 14 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius (toliau - Direktorius) turi du pavaduotojus, kurie yra jam tiesiogiai pavaldÅ«s. Darbo reglamento 15 punkte nurodyta, kad Direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų Nacionalinei žemės tarnybai iÅ¡keltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymÄ , pagal direktoriaus įsakymu priskirtas kuruojamas veiklos sritis organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbÄ , prižiÅ«ri, kuruoja direktoriaus įsakymu jiems priskirtų struktÅ«rinių padalinių veiklÄ , atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai visų lygių institucijose, darbo grupėse ir tarptautinėse organizacijose, įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo srityse.

Vadovaujantis Direktoriaus pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) (patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1P- 196-(1.3)) 4 punktu, Direktoriaus pavaduotojo pareigybė užtikrina Nacionalinei žemės tarnybai iÅ¡keltų uždavinių ir deleguotų funkcijų vykdymÄ , koordinuojant ir kontroliuojant Žemės tvarkymo ir administravimo departamento ir Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentų veiklÄ . Remiantis Pareigybės apraÅ¡ymo 7.9. papunkčiu, direktoriaus pavaduotojas pagal kompetencijÄ dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus praÅ¡ymus, paklausimus, pareiÅ¡kimus ir skundus, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenims.

60. Atsižvelgiant į 59 punkte iÅ¡dėstytÄ nurodymÄ (Darbo reglamentÄ , Pareigybės apraÅ¡ymÄ ), sutiktina su atsakovės pozicija, jog 2018 m. vasario 21 d. sprendimÄ Nr. 1SS-336-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pasiraÅ¡iusi Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, buvo tinkamas asmuo pasiraÅ¡yti minėtÄ sprendimÄ , todėl atskiro įgaliojimo pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sprendimÄ nereikėjo.

61. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Kiti apeliantės skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

63. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“ sumokėjo 816,75 Eur. Minėtas iÅ¡laidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Edgira“, kurios apeliacinis skundas atmetamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ (juridinio asmens kodas 124396032) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stop Servis“ (juridinio asmens kodas 121372389) naudai 816,75 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų ir 75 euro centus) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Laimutė Sankauskaitė