e8822dbe-4b11-48e1-bc9f-9a232b8d5dcd · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo GailiÅ«no, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Andriui Pranckevičiui, atsakovo atstovams advokatams Jonui Masiokui, Andriui Kaluinai, atsakovo atstovui A. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios Latvijos Respublikos bendrovės „Salmers Latvija" SIA (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. vasario 25 d. nutartimi ieÅ¡kovo teisių perėmėjas J.

B.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-704/2001 pagal ieÅ¡kovo Latvijos Respublikos bendrovės „Salmers Latvija" SIA ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ (Å¡iuo metu - „Kraft Foods Lietuva") dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2000 m. vasario 8 d. tarp AB “Kraft Jacobs Suchard Lietuva” ir SIA “Salmers Latvija” buvo sudaryta distribucijos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteikta teisė pardavinėti atsakovo produktus Latvijos Respublikos teritorijoje iki 2000 m. birželio 1 d.

Atsakovas 2000 m. kovo 27 d. faksu informavo, kad nuo 2000 m. balandžio 1 d. nutraukia sutartį dėl Å¡ių priežasčių: pirma, atsakovo motininė kompanija iÅ¡leido „Finansų, prekybos įstatymų bei įstatymų prieÅ¡ pinigų plovimÄ laikymosi nuostatus", todėl trečiųjų Å¡alių mokėjimai yra nepriimtini, o kompanijos Overseas Credit Finance Ltd. mokėjimai ieÅ¡kovo vardu pažeidžia minėtus nuostatus, antra, mokėjimai ieÅ¡kovo vardu pažeidė distribucijos sutarties 6.4 str. 2 d., t.y. mokėjimai vėluodavo, trečia, ieÅ¡kovo bendrovės augimas neįrodo jos mokumo bei finansinio stabilumo ateityje.IeÅ¡kovas SIA “Salmers Latvija” kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva" 184 759,50 JAV dolerių ir 16 635,34 Latvijos latų nuostolių atlyginimo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo teigimu, sutarties nutraukimo priežastys neatitinka pačios sutarties reikalavimų nutraukiant sutartį ir faktinių aplinkybių: pirma, sutartyje nenurodyta, kad atsakovo vidinių taisyklių pasikeitimas yra pagrindas keisti ar nutraukti sutartį, sutarties 19.2 punkte numatyta, kad jokie sutarties pakeitimai neturi teisinės galios, jei nėra tinkamai raÅ¡tu patvirtinti abiejų Å¡alių; antra, ieÅ¡kovo mokėjimai nepažeidė distribucijos sutarties 6.4. punkto 2 dalies, nes visi mokėjimai už prekes buvo atliekami avansu; trečia, sutarties 17.1 punktas numato, kad jei pardavėjas (atsakovas) nustato, kad pasikeitus distributoriaus (ieÅ¡kovo) savininkams ar asmenims, turintiems teisę kontroliuoti distributorių (ieÅ¡kovÄ ), atitinkamai iÅ¡kyla grėsmė, kad tai gali paveikti distributoriaus (ieÅ¡kovo) sėkmingÄ verslÄ , pardavėjas (atsakovas) turi teisę nutraukti sutartį įspėdamas ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ 30 dienų.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl neteisėto distribucijos sutarties nutraukimo jis negavo 146 982 JAV dolerių pajamų, patyrė 37 777,50 JAV dolerių nuostolių palÅ«kanoms už paskolÄ sumokėti, 7 220,14 Latvijos latų nuostolių kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams iÅ¡mokėti, 4 482,66 Latvijos latų nuostolių nuomos mokesčiui sumokėti, 4 932,54 Latvijos latų nuostolių įsigijus turtÄ ir apmokius darbuotojus, todėl praÅ¡o atlyginti padarytus nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 14 655,60 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad distribucijos sutarties 15.1 punkto pagrindu sutartis nutraukta teisėtai, nes pagal 6.4 punktÄ nesant banko garantijos ieÅ¡kovas turėjo pilnai už prekes atsiskaityti iÅ¡ankstiniu apmokėjimu. IeÅ¡kovas to nevykdė, todėl atsakovas teisėtai nutraukė sutartį prieÅ¡ 5 dienas įspėjęs ieÅ¡kovÄ . Teismas nustatė, kad 17 078,69 JAV dolerių atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui buvo skola už kitas paslaugas, o ne už prekes, todėl nelaikytina, kad ieÅ¡kovas tinkamai iÅ¡ anksto atsiskaitydavo už prekes.

Aplinkybę, kad perspėjime nutraukti sutartį atsakovas nurodė ir daugiau priežasčių, teismas vertino kaip nesvarbiÄ , nes atsakovas nurodė esminę priežastį ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . Aplinkybę, kad tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi kitokia atsiskaitymų praktika nei sutartyje, teismo manymu, nepaneigė atsakovo teisės nutraukti sutartį. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas laikė, kad atsakovas sutartį nutraukė pagrįstai, todėl neprivalo atlyginti ieÅ¡kovo nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė IeÅ¡kovas bankrutuojanti SIA „Salmers Latvija" apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:IeÅ¡kovo mokėjimai nepažeidė sutarties sÄ lygų, visi mokėjimai atlikti laiku, todėl nepažeista sutarties 6.4 punkto 2 dalis ir nebuvo pagrindo nutraukti sutartį.Nutraukiant sutartį atsakovas buvo skolingas ieÅ¡kovui 17 078,69 JAV dolerių, todėl ne ieÅ¡kovas, o atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas.

Be to, iÅ¡ sutarties sÄ lygų negalima tiksliai suprasti iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ lygų, todėl turėjo bÅ«ti taikomos įstatymų nuostatos. Sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė atsakovas, todėl jos aiÅ¡kintinos jo nenaudai. Jokių pretenzijų dėl mokėjimų atsakovas nepateikė, termino trÅ«kumams paÅ¡alinti nedavė iki pat sutarties nutraukimo. Distribucijos sutartyje Å¡alys nesusitarė dėl prekių kainų ir apmokėjimo nesant banko garantijos, o paliko Å¡iuos klausimus spręsti atliekant konkrečius veiksmus prekių priėmimo - perdavimo procese.

Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį atsakovas, norėdamas gauti iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ , turėjo iÅ¡raÅ¡yti apmokėjimo sÄ skaitas, kuriose bÅ«tų nurodytos prekės, kainos ir apmokėjimo terminai, tačiau Å¡ito nepadarė. Todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovas pažeidė apmokėjimo tvarkÄ , nes reikalavimas apmokėti atsiranda tik pateikus prekes ir sÄ skaitÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas atsakovui apmokėdavo kitÄ dienÄ po sÄ skaitos gavimo, todėl negalima teigti, kad atsakovas patirdavo nuostolius dėl ieÅ¡kovo vėlavimo apmokėti.

Dėl Å¡ių argumentų teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas netinkamai atsiskaitydavo su atsakovu ir Å¡is turėjo pagrindÄ nutraukti sutartį, nepagrįsta.Teismas netyrė ir nevertino įrodymų susijusių su ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais ir pažeidė CPK 65 straipsnio reikalavimus. IeÅ¡kovo nuostoliai pagrįsti auditorių biuro iÅ¡vadomis ir nenuginčyti.Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva" atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:Distribucijos sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Pradžioje ieÅ¡kovas laikėsi sutarties 6.4 punkto sÄ lygų, tik po to ėmė jas pažeidinėti, todėl dėl Å¡io punkto aiÅ¡kinimo negali kilti jokių abejonių.Byloje yra pateikti ieÅ¡kovo banko pavedimų kopijos bei atsakovo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kurie įrodo, kad ieÅ¡kovo mokėjimai buvo įskaityti į atsakovo banko sÄ skaitÄ tomis dienomis, kurios nurodytos teismui pateiktoje suvestinėje, todėl ieÅ¡kovas teigdamas prieÅ¡ingai, klaidina teismÄ .Apeliantas nepagrįstai remiasi 1992 m.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nes minėta nuostata reikalauja specialiais apskaitos dokumentais įforminti atliktas Å«kines operacijas, o ne komercinius mokėjimus. Be to, pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalį PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytos perduodant prekes ar iÅ¡kart po perdavimo. Pagal bylos medžiagÄ prekės apeliantui buvo pateikiamos kartu su suvestinėje nurodytomis sÄ skaitomis, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Apeliantas pripažįsta sÄ skaitų gavimÄ prekių atkrovimo metu, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas tinkamai vykdė nurodyto įstatymo nuostatas, mokėjimo suvestinės patvirtina, kad ieÅ¡kovas vykdė avansinius mokėjimus ir nesant iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų.

Remiantis tuo, kad ieÅ¡kovo buhalterinei apskaitai taikomi ne Lietuvos Respublikos įstatymai, atsakovas negalėjo žinoti, kad ieÅ¡kovui reikalinga dar papildoma sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui.Minima atsakovo 17 078,69 JAV dolerių skola ieÅ¡kovui yra susidariusi dėl EURO padėklų grÄ Å¾inimo pagal sutartį, taip pat papildomai Å¡alims susitarus, atsakovas kompensavo ieÅ¡kovo turėtas reklamines medžiagos importo iÅ¡laidas ir kt. Tai patvirtinantys dokumentai teismui yra pateikti. Ä®skaityti Å¡ių lėšų nebuvo pagrindo.

Taigi dėl apmokėjimo tvarkos pažeidimo pardavėjas teisėtai nutraukė sutartį.Byloje nėra įrodymų, tinkamai pagrindžiančių ieÅ¡kovo nuostolių dydį. Nėra nurodyta, kaip apskaičiuotas „galimo pelno" dydis - 13 procentų nuo atsakovo prekių apyvartos, apskaičiavimai buvo daromi laikantis prielaidos, kad apyvartos dydis bÅ«tų nesikeitęs (nemažėjęs) per likusius sutarties galiojimo mėnesius. Tačiau pardavėjas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti bet kurio produkto pardavimÄ , keisti parduodamos produkcijos kainas.

Taigi apyvartos dydis, jos pelningumas galėjo keistis.IeÅ¡kovo pateikta audito iÅ¡vada neatitinka tikrovės, nes nutraukta sutartis buvo sudaryta tik 2000 m. vasario 8 d., o audito įmonė nuostolius apskaičiavo nuo 1999 m. lapkričio 5 d.Nepagrįstas reikalavimas priteisti negautÄ pelnÄ už du mėnesius iki sutarties galiojimo pasibaigimo, nes sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, įspėjus kitÄ Å¡alį per 30 dienų.Nepagrįstas reikalavimas nuostolius skaičiuoti nuo bankui sumokėtų palÅ«kanų, nes paskolÄ ieÅ¡kovas turėjo naudoti mokėjimui už faktiÅ¡kai gautas prekes.

Todėl sutarties nutraukimas negalėjo bÅ«ti nuostolingas ieÅ¡kovui.Nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡mokų atleistiems darbuotojams priteisimo, nes nėra įrodyta, kad Å¡ie darbuotojai buvo priimti specialiai darbui su atsakovo produkcija, kad nebuvo galimybės darbuotojus atleisti iÅ¡ darbo be papildomų iÅ¡laidų, kad nurodytos iÅ¡laidos nebÅ«tų atsiradusios atleidžiant darbuotojus po sutartyje nurodyto jos galiojimo termino pasibaigimo arba atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį.Nepagrįstas reikalavimas kompensuoti nuomos mokestį pagal nuomos sutartis, nes jos buvo sudarytos iki distribucijos sutarties sudarymo.Nepagrįsti reikalavimai atlyginti nuostolius turto įsigijimui ir darbuotojų apmokymams, nes dauguma pateiktų dokumentų yra ankstesnės datos nei sudaryta distribucijos sutartis, neįrodytas ieÅ¡kovo įsigytų prekių, apmokėjimų už darbuotojų vadybos kursus ryÅ¡ys su sutartimi.Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į bylÄ vietoje likviduoto ieÅ¡kovo SIA „Salmers Latvija" pateikė J.

B.. PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad tokiÄ teisę jis įgijo pagal 2001 m. balandžio 5 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį (toliau – Cesijos sutartis), sudarytÄ tarp SIA „Salmers Latvija" ir J. B. dėl reikalavimo į atsakovÄ pagal distribucijos sutartį Nr. SA00/01-D/LV perleidimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. protokoline nutartimi pradinį ieÅ¡kovÄ SIA „Salmers Latvija" pakeitė jo teisių perėmėju - J. B.. Atsakovas teismui pateikė 2000 m. lapkričio 21 d. perdavimo sutartį (toliau – Perdavimo sutartis (5 t. 111 – 113 b. l.), pasiraÅ¡ytÄ Merita Bank Plc. (Å¡iuo metu - Nordea Bank Finland Plc.) ir SIA „Salmers Latvija", kuria SIA „Salmers Latvija" visas pretenzijas skolininkams perdavė Å¡iam bankui.

Apeliacinės instancijos teismas siÅ«lė Merita Bank Plc. (Å¡iuo metu Nordea Bank Finland Plc.) įstoti į bylÄ , tačiau bankas atsisakė.Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal bankrutavusios bendrovės SIA “Salmers Latvija” apeliacinį skundÄ , 2005 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi minėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos ypatumÄ sudaro tai, kad jos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas – Latvijos įmonė ,,Salmers Latvija“ Rygos apygardos teismo 2001 m. birželio 21 d. sprendimu buvo paskelbta nemokia, o 2002 m. lapkričio 26 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Latvijos įmonių registro. Sutinkamai su CPK 48 straipsnio 1 dalimi tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, ar patvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju.

Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 punktu teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos Å¡alis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas.Tačiau bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo materialiųjų teisių į atsakovÄ perėmimas įvyko dar iki bendrovei buvo pradėta nemokumo procedÅ«ra ir ji buvo likviduota. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esanti bendrovės ,,Salmers Latvija“ 2000 m. lapkričio 21 d. su Merita Bank Plc (Å¡iuo metu - Nordea Bank Finland Plc) sudaryta Perdavimo sutartis, kuria bendrovė neatlygintinai perdavė bankui visas pretenzijas savo skolininkams, neatsižvelgiant į jų pagrindÄ , nuostatas ir sÄ lygas, o taip pat bendrovės 2001 m. balandžio 5 d. su J.

B. sudaryta Cesijos sutartis (bÅ«tent Å¡ios sutarties pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartimi pradinį ieÅ¡kovÄ SIA ,,Salmers Latvija“ pakeitė jo teisių perėmėju – J. B., tuo tarpu bankas dalyvauti byloje atsisakė (6 t., 42a b. l.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl ieÅ¡kovo J. B. reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimÄ . Tačiau atsakovo abejonės dėl aukščiau paminėtos Cesijos sutarties teisėtumo tėra tik įtikinamais įrodymais neparemtos prielaidos.

Tuo tarpu į bylÄ pateikta Cesijos sutartis (4 t., 245 – 249 b. l.) ir jos 2.2.3 punkto įvykdymÄ patvirtinantys dokumentai tokias prielaidas visiÅ¡kai paneigia (ieÅ¡kovo darbų priėmimo aktai, verslo konsultavimo paslaugų sutartis, sutartis dėl abipusių reikalavimų įskaitymo (4 t., 230 – 234 b. l., 5 t., 87-97 b. l.). Svarbu yra ir tai, kad nei bendrovė ,,Salmers Latvija“ SIA, nei jÄ pripažinus nemokia - bendrovės administratorius minėtos Cesijos sutarties įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, nors buvusi bendrovės direktorė L.

K. parodė, kad su J. B. sudarytos sutarties originalÄ administratorius paėmė. Taigi pradinis ieÅ¡kovas nerado pagrindo praÅ¡yti cesijos sutartį pripažinti negaliojančia. Be to, byloje nėra duomenų, kad Cesijos sutartis bÅ«tų buvusi pripažinta negaliojančia kokių nors trečiųjų asmenų iniciatyva. Todėl teigti, kad J. B. neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ , nėra pagrindo. Kita vertus, Å¡i teisė nėra absoliuti, nes, kaip jau buvo minėta, dar iki jos sudarymo pradinis ieÅ¡kovas Perleidimo sutartimi perleido bankui reikalavimo teises bendrovės skolininkams, bet ne negrįžtamai, o tik tokia apimtimi, kokia reikalinga padengti skolÄ bankui.

IÅ¡ byloje esančių bendrovės ,,Salmers Latvija“ SIA bankroto bylos dokumentų nuorašų matyti, kad bendrovės likvidavimo metu pastaroji liko skolinga bankui 4626,91 LVL (6 t., 171-178 b. l.) ir, nors bankas atsisakė dalyvauti byloje, tačiau kartu patvirtino, kad neatsisako pačios reikalavimo teisės (5 t., 115 – 116 b. l., 6 t., 22, 42a b. l.). Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas negali apimti 4626,91 LVL dydžio banko reikalavimo pradiniam ieÅ¡kovui sumos. Tiesa, ieÅ¡kovas teigia, kad Perdavimo sutartimi bankui reikalavimo teisė į atsakovÄ apskritai nebuvo perduota, nes perduotos buvo tik tos pretenzijos, kurios sutartÄ dienÄ buvo įtrauktos į bendrovės balansÄ .

Tačiau tokiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ paneigia tiek Perdavimo sutartyje esantis iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad perduodamos tiek esamos, tiek bÅ«simos bendrovės pretenzijos, tiek ir Perdavimo sutarties Å¡alių elgesys – 2001 m. gegužės 24 d. bendru raÅ¡tu bendrovė ir bankas pranešė atsakovui, kad bendrovės reikalavimo teisės į jį perduotos bankui (CK 6 str., 193 str. 1 d., 5 d.; 5 t., 116 – 117 b. l.). Abejones dėl Cesijos sutarties realumo atsakovas taip pat grindžia tuo, kad jÄ sudarius bendrovė neatsisakė ieÅ¡kinio atsakovui bei apie cesijos sutartį nepranešė teismui.

Tačiau tas pats pasakytina ir apie bendrovės elgesį sudarius Perdavimo sutartį su banku. Be to, pats atsakovas, nors apie Perdavimo sutartį bankas jam pranešė dar 2011 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu, Å¡ia aplinkybe nuo ieÅ¡kovo pradėjo gintis tik apeliacinės instancijos teisme (5 t., 115 – 116 b. l.). Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iÅ¡ 2000 m. vasario 8 d. distribucijos sutarties Nr. SA00/01-D/LV )toliau – Distribucijos sutartis) nutraukimo, kÄ , ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas padarė neteisėtai.

IÅ¡ byloje esančių duomenų (1 t., 22, 24, 28 – 31) aiÅ¡ku, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Distribucijos sutartį, įspėjęs ieÅ¡kovÄ ne prieÅ¡ 30 dienų, kaip buvo numatyta Distribucijos sutarties 5.2 punkte (1 t., 1 b. l.), o prieÅ¡ 5 dienas (Distribucijos sutarties 8.3, 15.1 p.). Taigi Distribucijos sutartis numatė galimybę nutraukti sutartį praneÅ¡us kitai Å¡aliai raÅ¡tu prieÅ¡ 5 dienas (pažeidus distribucijos sutarties nuostatas) arba prieÅ¡ 30 dienų (bet kokiu atveju).

Nagrinėjamu atveju Distribucijos sutartis buvo nutraukta praneÅ¡us ieÅ¡kovui prieÅ¡ 5 dienas, o tokį savo sprendimÄ atsakovas motyvavo savo vidaus teisės aktų pasikeitimu, abejonėmis dėl pirminio ieÅ¡kovo finansinio augimo ateityje ir mokėjimų už pateikiamas prekes vėlavimu (1 t., 29 b. l.). Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad nei vidaus teisės aktų pasikeitimas, nei abejonės dėl „Salmers Latvija“ SIA finansinio augimo ateityje (ypač įvertinant tai, kad Distribucijos sutartis apskritai buvo sudaryta tik mažiau nei keturių mėnesių terminui) negalėjo bÅ«ti Distribucijos sutarties nutraukimo pagrindu, kadangi Å¡ios sutarties galiojimas tiesiogiai su tokiomis aplinkybėmis nebuvo siejamas, o minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo bÅ«ti pagrindu atsakovui tik svarstyti dėl Distribucijos sutarties nutraukimo Å¡io sutarties 5.2 punkte numatyta tvarka (raÅ¡tiÅ¡kai praneÅ¡us kitai Å¡aliai prieÅ¡ 30 dienų).

IÅ¡ kitos pusės, nors mokėjimo terminų pažeidimo atveju atsakovas galėjo įgyti teisę nutraukti Distribucijos sutartį raÅ¡tu pranešęs prieÅ¡ 5 dienas (Distribucijos sutarties 8.3, 15.1 p.), tačiau pažymėtina, kad Å¡ios nuostatos galėjo bÅ«ti taikomos iÅ¡ esmės tuo atveju, kai apmokama sutartyje numatytu terminu po prekių pristatymo (Distribucijos sutarties 6.3 p.), kas konkrečiu atveju netaikytina, o esant ieÅ¡kovo prievolei atlikti iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ (Distribucijos sutarties 6.4 p.), atsakovas galėjo atsisakyti teikti prekes, tačiau ne jas teikti ir vėliau tuo motyvuoti sutarties pažeidimÄ (CK 6.193 str.).

Tokį aiÅ¡kinimÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir paties atsakovo pozicija, kad „mes pažeisdami sutartį tiekėme prekes, bet tai buvo mÅ«sų teisė“„nors ieÅ¡kovas sutarties nesilaikė, bet prekės buvo duodamos, nors pinigai ir negauti“ (6 t., 28, 33 b. l.). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pats atsakovas ignoravo Distribucijos sutarties 6.4 punkte numatytų nuostatų laikymÄ si ir todėl negali Å¡ia aplinkybe remtis savo vienaÅ¡alio pareiÅ¡kimo dėl sutarties nutraukimo sutrumpintu įspėjimo terminu teisėtumui pagrįsti (CK 6.38 str.).

Tuo labiau, kad jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai ilgai bÅ«tų delsęs apmokėti atsakovo pateiktas sÄ skaitas, byloje nėra (1 t., 172 – 198 b. l., 2 t., 2 – 4 b. l., 56 – 57 b. l., 3 t., 109 b. l., 4 t., 121 – 122 b. l.), kÄ taip pat patvirtina byloje nustatytas faktas, kad jokio „Salmers Latvija“ SIA įsiskolinimo atsakovui sutarties nutraukimo dienÄ nebuvo.Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos nuomone, Distribucijos sutartis su pradiniu ieÅ¡kovu „Salmers Latvija“ SIA buvo nutraukta pažeidžiant joje nustatytÄ sutarties nutraukimo tvarkÄ ir ieÅ¡kovo teisių perėmėjas turi teisę į nuostolių, sumažintų 4626,91 LVL dydžio Nordea Bank Finland Plc nepatenkinto reikalavimo pradiniam ieÅ¡kovui dydžiu, atlyginimÄ .

Be to, kaip jau minėta, neteisėtas Distribucijos sutarties nutraukimas pasireiÅ¡kė tuo, kad apie tokį nutraukimÄ buvo praneÅ¡ta ne prieÅ¡ 30, o prieÅ¡ 5 dienas, nes neteisėtas sutarties nutraukimas praneÅ¡us prieÅ¡ 5 dienas, nepaneigia Distribucijos sutarties 5.2 punkte numatytos vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybės. Taigi ieÅ¡kovo nuostoliai jo teisių perėmėjui priteistini už 25 (30 – 5) dienas, atėmus jau minėtÄ 4626,91 LVL sumÄ .Siekiant nustatyti nuostolių, dėl kurių kilo ginčas, dydį, byloje buvo atlikta ekonominė ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog „Salmers Latvija“ SIA nuostoliai (negautas pelnas ir nuostoliai dėl nuomos sutarties su SIA „Nelss“ nutraukimo) per 30 dienų nebÅ«tų virÅ¡iję 34 762,71 latų (5 t., 167 b. l.).

Atitinkamai nuostoliai (negautas pelnas) už 25 dienas sudarytų 28 968,93 (34 762,71 – 34 762,71 / 6) latų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatant minėto negauto pelno dydį neįvertintos potencialiai blogų paskolų sÄ naudos, nors tokios galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingos negauto pelno skaičiavimui („Salmers Latvija“ SIA patirtų nuostolių nepriklausomo įvertinimo 5 lapas (5 t, 167 b. l.). Tuo tarpu teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad tokios skolos sudaro maždaug 2 proc. nuo apyvartos (priklausomai nuo skolų administravimo), o tai, jog minėtų skolų buvo, patvirtino ir pats pradinis ieÅ¡kovas „Salmers Latvija“ SIA (3 t., 26 b. l.).

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija sprendžia, kad blogos skolos, kurios mažina įmonės pelnÄ , per vienÄ sutarties vykdymo mėnesį (nuo 2000 m. vasario 8 d. iki 2000 m. balandžio 1 d.) sudarė apie 9580 (479 000 x 0,02) latų arba 7983,33 (9580 – 9580 / 6) latų per 25 kalendorines dienas. Taigi laikytina, kad „Salmers Latvija“ SIA nuostoliai dėl neteisėto Distribucijos sutarties nutraukimo sudarė 20 985,60 (28968,93 – 7983,33) latų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pelnas paprastai yra apmokestinamas, o ekspertai mokesčių tarifÄ Ä¯vertino O proc. („Salmers Latvija“ SIA patirtų nuostolių nepriklausomo įvertinimo 5 lapas (5 t, 167 b. l.), tačiau jokių duomenų, kiek pelnas turėtų bÅ«ti apmokestinamas, nėra, o iÅ¡vadÄ , jog pelno mokestis nebÅ«tų mokamas, iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje esantys duomenys dėl nuostolingos „Salmers Latvija“ veiklos (5 t., 27 b. l.).

Kita vertus, kaip jau minėta, ieškovo „Salmers Latvija“ SIA teisių perėmėjo J. B. naudai priteistina nuostolių suma mažintina 4626,91 LVL dydžio Nordea Bank Finland Plc nepatenkinto reikalavimo pradiniam ieškovui dydžiu, todėl ieškovo teisių perėmėjo J. B. naudai iš atsakovo priteistina 16 358,69 (20 985,60 – 4626,91) latų.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (baigiamųjų kalbų) metu ieškovo teisių perėmėjo atstovas prašė priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, nurodydamas, kad šis klausimas buvo iškeltas kasacinės instancijos teisme.

Tačiau, kaip teismo posėdyje pripažino pats ieÅ¡kovo teisių perėmėjo atstovas, procesinių palÅ«kanų klausimas pirmosios instancijos teisme (tuomet ieÅ¡kovas dar buvo „Salmers Latvija“ SIA) nebuvo keliamas, o apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus draudžiama (CPK 312 str.). Kita vertus, nuostoliai atsirado 2000 m. balandžio 1 d. neteisėtai nutraukus sutartį, byla dėl jos sudėtingumo nagrinėjama labai ilgÄ laikÄ , todėl, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo teisių perėmėjo atstovo praÅ¡ymÄ , nuostoliai priteistini litais pagal lito ir lato santykį ieÅ¡kinio pateikimo metu, t. y. 109 459,27 (16 358,69 x 6,6912).Atsižvelgiant į tai, kad paties ieÅ¡kovo apskaičiuota ieÅ¡kinio suma buvo 843 897,77 Lt (T. 1, 3 b. l., 3 t., 17 b. l.), o tenkinamo ieÅ¡kinio reikalavimo dalis yra 109 459,27 Lt, laikytina, kad patenkinta 13 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų ir atitinkamai atmesta – 87 proc., todėl pagal tai paskirstytinos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ir perskirstytinos anksčiau Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).IÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas pagal įstatymÄ buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (21 088 Lt) mokėjimo už nagrinėjamÄ apeliacinį skundÄ (4 t. 88 b. l.), todėl iÅ¡ atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ priteistina 2741 (21 088 x 0,13) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Be to, ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo 4300,53 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ (6 t., 84 – 85 b. l.), todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 559 (4300,53 x 0,13) Lt Å¡ių iÅ¡laidų. Taigi iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 3300 (2741 + 559) Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Be to, ieÅ¡kovas už kasacinį skundÄ buvo sumokėjęs 4300,53 Lt (6 t., 87 b. l.), todėl, kasacinės instancijos teismui perdavus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka (6 t., 123 – 128 b. l.), 559 (4300,53 x 0,13) Lt Å¡io žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ atsakovo.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieÅ¡kovas patyrė 1382,47 Lt vertimo iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), todėl 180 (1382,47 x 0,13) Lt Å¡ių iÅ¡laidų dalis priteistina iÅ¡ atsakovo.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., 95 – 96, 6 t., 133 b. l.), paskirstytinos sekančiai: 12,35 (95 x 0,13) Lt valstybei priteistina iÅ¡ atsakovo, o 82,65 (95 x 0,87) Lt – iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

B.. Bylos nagrinėjimo apeliacinės ir kasacinės instancijos (Å¡ios iÅ¡laidos taip pat nepaskirstytos) teismuose metu atsakovas patyrė 14 993,08 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (5 t., 178 – 183 b. l., 6 t., 112, 118 b. l.), kurios, atsižvelgiant į patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumÄ , mažintinos ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 7 000 litų Å¡ių iÅ¡laidų.Atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, siekiant, kad teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas kuo ekonomiÅ¡kiau (CPK 7 str. 1 d.), Å¡alių viena kitai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos įskaitytinos.

Atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. priteistina 6261 (7000 – 559 – 180) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡ku, kad iki bylos dabartinio nagrinėjimo apeliacine tvarka, ieÅ¡kovas patyrė 59 958,39 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų (1 t., 81, 82 b. l., 2 t., 147, 148, 162,167 b. l., 3 t., 21 b. l.), todėl 7794,59 (59 958,39 x 0,13) Lt Å¡ių iÅ¡laidų dalis priteistina iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovas yra patyręs 27 400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (1 t., 83, 84 b. l., 4 t. 49 - 52 b. l.), tačiau atsižvelgiant į patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumÄ , minėtos priteistinos iÅ¡laidos mažintinos iki 5000 Lt. Kita vertus, atsakovas taip pat yra patyręs 14 655,60 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurios, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus kriterijus, mažintinos iki 7000 Lt ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo paskirta ekonominė ekspertizė (4 t., 199 – 201 b. l.), dėl ko Å¡alys patyrė po 26 000 litų iÅ¡laidų (tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. spalio 29 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo Å¡alims įmokėti po 26 000 Lt ekspertizės iÅ¡laidoms apmokėti, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarties dalis dėl įmokėtų sumų paskirstymo ekspertams bei permokėtos dalies grÄ Å¾inimo yra įvykdyta).

Atitinkamai iš dalies tenkinus ieškinį, ieškovui J. B. tenkanti šių išlaidų dalis yra 45 240 (52 000 * 0,87) Lt (5 t., 197 b. l). Tokiu būdu atsakovui iš ieškovo priteistina 19 240 (45 240 – 26 000) Lt šių išlaidų dalis (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekiant, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.), šalių viena kitai priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme įskaitytinos.

Atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. priteistina 13 445,41 (19 240 + 7000 – 5000 - 7794,59) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui J. B. (a. k. 040464-11816) iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ (į. k. 110567217) 109 459,27 Lt (Å¡imtÄ devynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis litus 27 ct) nuostoliams dėl neteisėto Distribucijos sutarties Nr. SA00/01-D/LV nutraukimo atlyginti.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinės „Kraft Foods Lietuva“ 3300 (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų) žyminio mokesčio iÅ¡laidoms ir 12,35 Lt iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. 82,62 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 62 ct) iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. 6261 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“.Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymÄ - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

B. 13 445,41 Lt (trylika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus 41 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“. Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                  Algirdas GailiÅ«nas                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                 Â